Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ninos Raugienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „E.“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje; Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „S.“ vadybininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje; I. Z. (I. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą prie Vilniaus miesto savivaldybės, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, anksčiau teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, grąžinta prokurorui, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatė tokius kaltinamojo akto trūkumus, kurie negali būti ištaisyti teisme ir esmingai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nebandė išsiaiškinti galimybės patikslinti kaltinimą teismo posėdyje, neatkreipė dėmesio į galimybes patikslinti kaltinimą atsižvelgiant į tyrimo metu jau surinktus duomenis. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog minėti trūkumai iš esmės trukdytų teismui išnagrinėti baudžiamąją bylą ir jų būtų negalima pašalinti teisme.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas tenkinamas.

6. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama tik esant 3 sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-222/2013). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2014). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šią veiką kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-88-942/2016).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, šioje byloje surašyto kaltinamojo akto turinį, prokuroro argumentus, kuriais jis grindžia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pateiktus išaiškinimus, susijusius su kaltinamojo akto turiniui keliamais reikalavimais ir teismo teise grąžinti bylą prokurorui, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis aktas turi tokių trūkumų, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, ir baudžiamąją bylą grąžino prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti bei kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytus prokuroro skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

8. Baudžiamosios bylos duomenimis Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2019 m. vasario 6 d. kaltinamąjį aktą su visa bylos medžiaga 2019 m. vasario 13 d. perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2019 m. vasario 19 d. nutartimi bylą perdavė pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui (t. 7, b. l. 57-63). Vilniaus miesto apylinkės teismas, nenustatęs kliūčių nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, 2019 m. kovo 25 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje ir buvo surengti keli teisiamieji posėdžiai (t. 7, b. l. 106-107, 119-121). Šios aplinkybės skundą nagrinėjančiam teismui leidžia sutikti su prokuroro argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, iš esmės pats pripažino, jog kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus ir bylą nagrinėti teisme nėra kliūčių. Be abejonės, vien aplinkybė, kad baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nereiškia, jog nagrinėjant bylą teismo posėdyje negali būti nustatyta, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir byla grąžinta prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų gynėjams nesutikus su kaltinamajame akte nurodytu nusikalstamų veikų teisiniu įvertinimu, negalima vienareikšmiškai nustatyti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir skundžiamoje teismo nutartyje nurodytų trūkumų negalima ištaisyti teisiamojo posėdžio metu. Juo labiau, kad 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje prokurorė akcentavo, kad teisminio nagrinėjimo metu galės keisti kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus (BPK 256 straipsnio 1 dalis) (t. 7, b. l. 121).

9. Kaltinamiesiems D. Ž. ir Ž. L. kaltinimai pagal BK 24 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį pareikšti dėl to, kad Ž. L. ne vėliau kaip 2016-06-23, būdamas vieninteliu UAB “K. t.” įm. kodas (duomenys neskelbtini) akcininku, šios bendrovės vardu pagal 2016-06-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-4557, patvirtintą Vilniaus miesto antrajame notarų biure, nupirko UAB “A.” įm. kodas (duomenys neskelbtini) akcijas, iš anksto žinodamas, kad UAB „A.“ ūkinė-komercinė veikla nebus vykdoma, 2016-06-28 jos direktoriumi paskyrė D. Ž., po to, kaltinamieji veikdami bendrai, vieninga tyčia apgaule užvaldė svetimą didelės vertės turtą, t. y. Vilniaus mieste, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2016-06-28, D. Ž., būdamas UAB ,,A.“ į. m. kodas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, veikdamas bendrai, vieninga tyčia su Ž. L., vieninteliu UAB ,,K. t.” įm. kodas (duomenys neskelbtini) akcininku, kuriai priklausė 100 UAB „A.“ akcijų, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, savo naudai įgijo 6605,46 eurų vertės UAB „Bitė Lietuva“ įm. kodas 110688998 ir 8948,33 eurų vertės AB „Omnitel“ įm. kodas 110305282 (dabartinis AB „Telia“ įm. kodas 121215434) turtą, t. y. Ž. L. nurodžius D. Ž. sudaryti mobilaus ryšio teikimo ir įrangos įsigijimo sutartis su UAB „BITĖ Lietuva“, žinant, kad už sudarytus įsipareigojimus ir už įgytą įrangą su UAB „BITĖ Lietuva“ nebus atsiskaitoma, 2016-07-20/2016-07-21 UAB „A.“ direktorius D. Ž. bendrovės vardu iš UAB „Bitė Lietuva“ įsigijo tris maršrutizatorius Alcatel One Touch link 4G Y858V ir tris nešiojamuosius kompiuterius Lenovo IdeaPad Yoga 500-14 Black, mobilaus ryšio telefoną Samsung galaxy A5, du mobiliojo ryšio telefonus Iphone 5S, 16 GB Gray, du mobiliojo ryšio telefonus Sony Xperia Z5 Compact White (E5823), PVM sąskaitose faktūrose grafoje „gavėjas“ D. Ž. pasirašydamas savo parašu, atliko rankraštinius įrašus „D. Ž.“, tokiu būdu patvirtindamas PVM Sąskaitose faktūrose nurodytų priekių gavimą, tačiau už įsigytas prekės nurodytais terminas neatsiskaitė ir UAB „Bite Lietuva“ prekių negrąžino ir jų UAB „A.“ veikloje nepanaudojo, o paslėpė fiktyviai pagal 2016-08-18 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5861, patvirtintą Vilniaus miesto antrajame notarų biure parduodami UAB „A.“ I. Z., nes pastarasis nurodytų prekių negavo, tokių būdu apgaulė užvaldė svetimą UAB „Bite Lietuva“ 6605,46 eurų vertės turtą;

tęsiant nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiu kaip 2016-06-28, Vilniaus mieste, Ž. L. nurodė D. Ž. (akivaizdu, padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri gali būti ištaisyta teisiamojo posėdžio metu) sudaryti įrangos pirkimo sutartis su AB „Omnitel“, žinodamas, kad pagal nurodytas sutartis su AB „Ominitel“ už įgytą įrangą ir paslaugas nebus atsiskaitoma. Po ko, 2016-07-25 UAB „A.“ direktorius D. Ž. 2011-12-27 ankstesniu UAB „A.“ vadovu neterminuotai sudarytos sutarties „Dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo“ Nr.OM 1203667 pagrindu 2016-07-25 su AB „Ominitel“ sudarė papildomus sutartinius dokumentus: abonentų: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentą Nr.B2386253, akcijos užsakymo sutartį Nr. B2386523, 2016-08-03 susitarimą dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. SP050931 sutartis Nr. B2386523/. Šių sudarytų dokumentų pagrindu pagal 2016-07-25 PVM sąskaita faktūra serija J Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ vardu įgijo įrangą: 11 (vienuolika) abonentų numerių, 5 (penkis) mobiliojo ryšio telefonus „Samsung A5“, (IMEI kodai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) su 5 (penkiais) abonentų numeriais, 1 (vieną) mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6S 16 GB Silver“ (IMEI 355772078121881) su abonento numeriu, 5 (penkis) nešiojamuosius kompiuterius „Dell Inspiron 15 3558, 15,6“/i5-5200U/4GB/500GB“, (serijiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), 2 (du) modemus „Huawei E3372 4G“ (IMEI kodai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) su penkiais abonentų numeriais ir sutartiniais įsipareigojimais ir 2016-07-25 PVM sąskaitos faktūros serija J Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „prekes gavau“ pasirašė savo parašu ir atliko rankraštinius įrašus „D. Ž.“, tokiu būdu patvirtindamas PVM Sąskaitose faktūrose nurodytų priekių gavimą, tačiau už įsigytas prekės nurodytais terminas neatsiskaitė ir AB „Omnitel“ prekių negrąžino ir jų UAB „A.“ veikloje nepanaudojo, o paslėpė fiktyviai pagal 2016-08-18 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5861, patvirtintą Vilniaus miesto antrajame notarų biure parduodami UAB „A.“ I. Z., nes pastarasis nurodytų prekių negavo, tokiu būdu apgaule, savo ir Ž. L. naudai įgijo svetimą AB „Omnitel“ 8948,33 eurų turtą, t. y. apgaule įgijo didelės vertės UAB „Bite Lietuva“ ir AB „Omnitel“ svetimą turtą 15553,79 € sumai.

Be to, kaltinamiesiems D. Ž. ir Ž. L. kaltinimai pagal BK 24 straipsnio 1 dalį 300 straipsnio 1 dalį pareikšti dėl to, kad veikdami bendrai, siekdami nuslėpti jų padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatyto laikotarpio, bet ne vėliau 2016-08-18 dienos, Vilniaus mieste, susitarė klastoti tikrus UAB „A.“ dokumentus, taip neišsaugoti UAB „A.“ finansinės veiklos apskaitos dokumentų. Tuo tikslu jie, per su nusikalstamos veikos padarymu nesusijusį asmenį E. B. surado I. Z., kurį už 50 € atlygį, įkalbėjo fiktyviai dalyvauti UAB „A.“ akcijų pirkime- pardavime ir būti jos direktoriumi, iš anksto žinant, kad jis realiai nebus nei UAB „A.“ akcininkas, nei direktorius, nevykdys jokios ūkinės- finansinės veiklos, nedisponuos bendrovės ūkinės veiklos apskaitos dokumentais, antspaudu, ir bendrovės turtu, taip 2016-08-18 D. Ž., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, parašydamas rankraštinius įrašus ir savo parašais pasirašydamas, patvirtindamas pasirašytų dokumentų melagingą turinį, suklastojo tikrus dokumentus, o būtent: 1. 2016-08-18 UAB ,,A.” turto perdavimo- priėmimo akto, grafoje ,,Prekes perduoda” parašydamas rankraštinį įrašą, parašydamas savo vardą ir pavardę (D. Ž.), bei pasirašydamas savo parašu, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintame tikrame dokumente, užfiksuoja tikrovės neatitinkantį faktą, kad jis I. Z. perdavė 3597,18 € vertės UAB ,,A.” kilnojamąjį turtą, 2. 2016-08-18 UAB ,,A.” kasos dokumentus, grafoje “Kasininkas” parašydamas rankraštinį įrašą, parašydamas savo vardą ir pavardę (D. Ž.), bei pasirašydamas savo parašu, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintame tikrame dokumente, tikrovės neatitinkantį faktą, kad jis I. Z. perdavė UAB ,,A.” kasą, kurioje 0 €, 3. 2016-08-18 UAB ,,A.” ilgalaikio turto perdavimo- priėmimo akto, grafoje “Prekes perduoda” parašydamas rankraštinį įrašą, parašydamas savo vardą ir pavardę (D. Ž.), bei pasirašydamas savo parašu, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintame tikrame dokumente, tikrovės neatitinkantį faktą, kad jis I. Z. perduoda UAB ,,A.” ilgalaikį turtą, kurio vertė 5148,52 €, 4. 2016-08-18 UAB ,,A.” 2016-08-18 turto perdavimo- priėmimo akto, grafoje “Prekes perduoda” parašydamas rankraštinį įrašą, parašydamas savo vardą ir pavardę (Ž. L.), bei pasirašydamas savo parašu, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintame tikrame dokumente, tikrovės neatitinkantį faktą, kad jis I. Z. perduoda UAB ,,A.” turtą “kosmetika”, kurio vertė 1081,65 €, 5. 2016-08-18 UAB ,,A.” 2016-08-18 ilgalaikio nematerialaus turto perdavimo- priėmimo aktą, grafoje ,,Prekes perduoda” parašydamas rankraštinį įrašą, parašydamas savo vardą ir pavardę (D. Ž.), bei pasirašydamas savo parašu, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintame tikrame dokumente, tikrovės neatitinkantį faktą, kad jis I. Z. perduoda UAB ,,A.” ilgalaikį turtą, kompiuterinę programą ,,AGNUM nauja versija”, kurios vertė 886,50 €.

10. Taigi, kaip matyti iš kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų, prokuroras kaltinamajame akte nurodė nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kurios atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, konkretizavo kuo pasireiškė kiekvieno bendrininko veiksmai (koks buvo jų vaidmuo), įvertindamas abiejų kaltinamųjų veiksmus kaip bendravykdytojų, tuo pačiu jų veiksmus, be BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies, kvalifikuodamas dar ir pagal BK 24 straipsnio 1 dalį.

11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kaltinamiesiems inkriminuojama nusikalstama veika atitinka BK 24 straipsnio 3 dalyje numatytą vykdytojų (bendravykdytojų) sąvoką, bendrininkų veika kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro pozicija, kad šiuo atveju, kaltinamiesiems inkriminuojama BK 24 straipsnio 1 dalis yra perteklinė. Vienok, šią aplinkybę galima tikslinti bylą nagrinėjant teisme. Taip pat apeliacinės inatancijos teismas nemato kliūčių teisminio nagrinėjimo metu keisti kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus, jeigu būtų nustatytas ir kitokia kaltinamųjų bendrininkavimo rūšis.

12. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis argumentais, kuriuos skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas ir kuriuos iš esmės akcentavo kaltinamųjų gynėjai teisiamajame posėdyje, ypatingai atsižvelgus į tai, jog žemesnysis teismas skundžiamojoje nutartyje visiškai nemotyvavo, kokių aplinkybių negalima išnagrinėti teisme, pripažinti kaltinamąjį aktą neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant ir BPK 219 straipsnio 3 punktą, ir kad tai trukdo nagrinėti bylą teisme, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, apylinkės teismas nurodė tokias aplinkybes, kurias negrąžinus bylos prokurorui, galėjo pats išnagrinėti. Kaip minėta, pagal susiklosčiusią kasacinio teismo praktiką, teismas bylą prokurorui gali grąžinti tik tada, kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, be to, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo bylą nagrinėti teisme. Taip pat kaip nurodyta anksčiau, tik teismas vykdo teisingumą, todėl teismas, vykdydamas šią konstitucinę priedermę, turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo spręsti apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymą. Taigi apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui, žemesniojo teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai netrukdo jam išnagrinėti bylą iš esmės, o reikalui esant keisti kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus, ką akcentavo ir prokurorė teisiamojo posėdžio metu.

13. Padaryta apeliacinės instancijos teismo išvada, priešingai nei laikosi pozicijos kaltinamųjų gynėjai, nepaneigia ir kaltinamųjų teisės žinoti, kuo jie kaltinami, bei nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies bei BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatų. Nagrinėjamu atveju, svarbu nurodyti ir atkreipti gynėjų dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nagrinėjant bylą teisme, kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodytos veikos, kurią padaręs kaltinamas kaltinamasis, faktinės aplinkybės ir tą veiką nustatantis baudžiamasis įstatymas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami tiek iš esmės, tiek ne iš esmės skirtingomis. Tokiu atveju aktualiu aspektu tiek pagal nacionalinių teismų, tiek pagal tarptautinių teismų formuojamą praktiką tampa tai, kad kaltinamajam skubiai ir nuodugniai būtų pranešta jam suprantama kalba apie jam reiškiamo kaltinimo pagrindus ir motyvus bei suteikta pakankamai laiko pasirengti gynybai. Todėl atsižvelgęs į tai, kas pasakyta, aukštesnės instancijos teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju teigti, jog kokiu nors būdu yra apsunkintos kaltinamųjų galimybės pasirengti tinkamai gynybai, nėra jokio pagrindo.

14. Taigi, esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apygardos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino bei taikė baudžiamojo proceso teisės normas, nepagrįstai pripažino, jog kaltinimas surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir bylą grąžino prokurorui, todėl prokurorės skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir baudžiamoji byla perduotina nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teismass, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui nustatytiems pažeidimams pašalinti, ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.