Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. gynėjo advokato Šarūno Ivanausko ir nuteistojo Ž. L. bei jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-01 nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 120 MGL (4 519 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 160 MGL (6 025 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 120 MGL (4 519 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, o subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 4 dalimi (straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir D. Ž. paskirta subendrinta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, nustatant, kad ji savanoriškai turi būti sumokėta per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 120 MGL (4 519 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 120 MGL (4 519 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 4 dalimi (straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir Ž. L. paskirta subendrinta 160 MGL (6 025 Eur) dydžio bauda, nustatant, kad ji savanoriškai turi būti sumokėta per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš D. Ž. bei Ž. L. solidariai AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 6 952,48 Eur žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir Ž. L., būdamas vieninteliu akcininku UAB „(duomenys neskelbtini)” (į. k. (duomenys neskelbtini)), kuriai priklausė 100 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, veikdami bendrai, vieninga tyčia, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, abiejų naudai įgijo 2 708,95 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini) ir 5 794 Eur vertės AB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini) (dabar AB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini)) turtą, o būtent:

II. Apeliacinių skundų argumentai

III. Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo D. Ž. gynėjo advokato Šarūno Ivanausko, nuteistojo Ž. L. bei jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliaciniai skundai atmestini

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateiktų skundų turinio matyti, kad yra ginčijami nuteistųjų D. Ž. ir Ž. L. kaltės klausimai, prašoma juos išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Keliami kaltinimo keitimo, veikų teisingo aprašymo, kvalifikavimo bei daiktų turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti perdavimo/gražinimo, civilinio ieškinio klausimai.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą bei patikrinusi apeliacinių skundų argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai kvalifikavo D. Ž. ir Ž. L. nusikalstamus veiksmus, priėmė teisingą sprendimą dėl civilinio ieškinio, tačiau netinkamai išspendė daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti gražinimo klausimus.

Dėl kaltinimo keitimo

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų Baudžiamojo proceso kodekso normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis); teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

9. Asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tiksliai ir išsamiai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui.

10. Pirmiausia, pasisakant dėl skundo argumentų susijusių su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnio reikalavimų laikymusi, pažymėtina, jog BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylos nagrinėjimo teisme apimtį apriboja kaltinamojo akto turinys. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo dokumentas, kuriame suformuluojamas kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme, taip pat kaltinimas turi būti pagrįstas aplinkybėmis, kurias prokuroras laiko nustatytomis.

11. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribų pakeitimo taisyklės: kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos skirtos vienai esminių kaltinamojo teisių – teisei į gynybą – užtikrinti. Ir jeigu tokiais atvejais kaltinamajam iš anksto nepranešama apie kaltinimo pakeitimo galimybę, kaltinamojo teisė į gynybą yra suvaržoma, nes kaltinamasis turi teisę žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą, kad būtų pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai.

12. BPK 256 straipsnio 2 dalis reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarką – prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes bei kvalifikaciją, teismas, gavęs tokius prašymus, apie tai praneša proceso dalyviams, esant reikalui suteikia laiko pasirengti gynybai, prašymą prijungia prie bylos. Pažymėtina, jog ir teismo vaidmuo baudžiamajame procese nėra pasyvus.

13. Konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios. Tačiau, nagrinėjimo teisme metu nustatęs kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, teismas turi ribotas galimybes jas pakeisti. Sistemiškai aiškinant BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatas, teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau neesmingai, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai ir kt.

14. Teismų praktika rodo, kad klausimą, ar bylos nagrinėjimo metu nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikytinos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytų, taigi, ar teismas jas gali pakeisti savo iniciatyva, teismai sprendžia atsižvelgdami į BPK 255, 256 straipsniuose nustatytų normų paskirtį – nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę kaltinamajam, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą. Tai, ar, keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, teismai sprendžia atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertindami, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia.

16. Pažymėtina, jog šioje byloje teismas apie galimą kaltinimo keitimą, proceso dalyvius buvo įspėjęs net kelis kartus: 2023-09-06 posėdžio metu (11 t., b.l. 99) proceso dalyviai buvo įspėti dėl padarytos žalos dydžio nustatymo bei veikos galimo perkvalifikavimo atsižvelgiant į nuo 2023-06-01 įsigaliojusio BK 190 str. nuostatas (su teismo nurodytomis aplinkybėmis dėl galimų kaltinimo pakeitimų gynyba sutiko). Atnaujinus įrodymų tyrimą, 2023-11-17 posėdžio metu (11 t., b.l. 136) proceso dalyviai buvo įspėti dėl kaltinimo patikslinimo/papildymo iš „(duomenys neskelbtini)“ įgyta įranga, kuri nenurodyta pateiktame kaltinime, bei tam tikros kaltinimo formuluotės - vietoj „nurodžius“ pakeitimo į „susitarus“ (prašymų pasiruošti gynybai nebuvo).

18. Teismas sutinka, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas posėdžio metu pranešė apie galimą kaltinimo keitimą, siekiant ištaisyti kaltinimo formalias klaidas, patikslinti kaltinime inkriminuotą žalą, pakeisti veikos kvalifikavimą dėl pasikeitusio įstatymo, ir kt., tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jokių kitų D. Ž. inkriminuotų ir kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių nekeitė, o D. Ž. gynėjo nurodomos ir ginčijamos aplinkybės dėl išankstinio žinojimo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė-komercinė veikla nebus vykdoma, D. Ž. iš viso nebuvo inkriminuota. Aplinkybės (susijusios su išankstiniu žinojimu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė-komercinė veikla nebus vykdoma) buvo pašalintos tik Ž. L. kaltinimo. Apeliantai (Ž. L. ir jo gynėjas) nurodo, jog šioms aplinkybėms nepasitvirtinus, Ž. L. turėjo būti išteisintas, o ne faktinės aplinkybės pakeistos jas kitomis, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas inkriminavo kitokias aplinkybes, susijusias tiek su tariamos apgalės susiformavimo laikotarpiu (vėliausiai po kelių dienų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijus įmonę), tiek su duomenimis, sudarančiais apgaulės turinį (abu suvokė bendrovės beviltišką finansinę padėtį, kad jai gresia bankrotas, kad dėl to bendrovės negalės išsiieškoti įrangos vertės iš bendrovės, puikiai žinojo, kad įmonė veiklos vykdyti nebegalės, kad skolos tik didės, kad bus įmonei keliama bankroto byla; žinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, nebevykdė jokios veiklos), tiek su apgaulės forma (šiuos objektyviai egzistuojančius faktus įrangos įsigijimo metu nutylėjo ir taip suklaidino bendroves, kurios „(duomenys neskelbtini)“ laikė patikima, ilgą laiką dirbančia ir sutartinius įsipareigojimus vykdančia bendrove), tiek ir su apgaulės/sukčiavimo motyvu (pasinaudojant nemokia įmone, jos vardu įgyti sau svetimą turtą ir taip sumažinti nuostolius, patirtus prieš mėnesį nuperkant bendrovę (5.4. punktas).

19. Kolegija, su aukščiau nurodytais Ž. L. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Perduodant bylą teismui jau kaltinamajame akte tiek Ž. L., tiek D. Ž. buvo nurodytos aplinkybės, kad mobilaus ryšio tiekimo ir įrangos įsigijimo sutartys tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir su AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos žinant, kad pagal šias sutartis už įgytą įrangą ir paslaugas nebus atsiskaitoma, jokios aplinkybės susijusios su apgaulės susiformavimo laikotarpiu pildytos/tikslintos/keistos kaltinime nebuvo, o apeliantų nurodomi teismo nuosprendyje nurodyti teismo motyvai ir argumentai susiję su įmonei gręsiančiu bankrotu, skolų didėjimu, nemokumu ir pan., nėra ir negali būti laikomi kaltinimo keitimu.

21. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama. Iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytų nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pripažįstamos ne tik tais atvejais, kai jos lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, tačiau ir tais atvejais, kai jos lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą BK bendrosios dalies straipsnį ar jo dalį. Be to, keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, veika gali būti kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (jo dalį, punktą), tačiau inkriminuojamas kitas tame straipsnyje (jo dalyje, punkte) nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties alternatyvusis požymis arba, esant blanketinei dispozicijai, kitas to paties ar kito pažeisto teisės akto straipsnis (jo dalis, punktas ir pan.). Tais atvejais, kai būtent pakeistos faktinės aplinkybės lemia tokį veikos kvalifikavimą, jos yra pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma ir tais atvejais, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia griežtesnės bausmės skyrimą, atitinkamai tokios faktinės aplinkybės taip pat pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų.

22. Pažymėtina, jog kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme gali būti nesusijęs su kitokiu veikos kvalifikavimu ar griežtesnės bausmės skyrimu, tačiau vis dėlto gali turėti įtakos kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimui. Tai gali būti tiek nusikalstamų veiksmų (neveikimo) apimties plėtimas, tiek laiko, vietos, būdo ar kitų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas, o sprendžiant, ar tokiais atvejais pakeistos faktinės aplinkybės suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, teismai atsižvelgia į keistinų faktinių aplinkybių pobūdį ir į kitas bylos aplinkybes, reikšmingas kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimui.

23. Įvertinus byloje pateiktą kaltinimą, bei nuosprendyje nurodytą nusikalstamų veikų aprašymą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nurodytas tas pats sukčiavimo objektyvusis požymis – svetimo turto įgijimas apgaule, tačiau jokios apeliantų nurodomos aplinkybės, susijusios su apgaulės susiformavimo laikotarpiu, ir/ar duomenimis, sudarančiais apgaulės turinį, apgaulės formą, motyvu – keistos nebuvo. Nuteistieji, tiek kaltinamuoju aktu buvo kaltinami, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti už sukčiavimą apgaule įgyjant svetimą turtą. O apeliantų įvardijami esminiai kaltinimo faktinių aplinkybių pakeitimai (5.4 punktas – inkriminavo kitokias aplinkybes, susijusias su tariamos apgalės susiformavimo laikotarpiu (vėliausiai po kelių dienų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijus įmonę), tiek su duomenimis, sudarančiais apgaulės turinį (abu suvokė bendrovės beviltišką finansinę padėtį, kad jai gresia bankrotas, kad dėl to bendrovės negalės išsiieškoti įrangos vertės iš bendrovės, puikiai žinojo, kad įmonė veiklos vykdyti nebegalės, kad skolos tik didės, kad bus įmonei keliama bankroto byla; žinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, nebevykdė jokios veiklos), tiek su apgaulės forma (šiuos objektyviai egzistuojančius faktus įrangos įsigijimo metu nutylėjo ir taip suklaidino bendroves, kurios „(duomenys neskelbtini)“ laikė patikima, ilgą laiką dirbančia ir sutartinius įsipareigojimus vykdančia bendrove), tiek ir su apgaulės/sukčiavimo motyvu (pasinaudojant nemokia įmone, jos vardu įgyti sau svetimą turtą ir taip sumažinti nuostolius, patirtus prieš mėnesį nuperkant bendrovę)), kolegijos nuomone yra tik jų pačių apeliantų subjektyvus teismo motyvų ir argumentų vertinimas, neturintis jokio ryšio su kaltinimo keitimu.

24. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą, nustatyta, jog teismo atlikti veikos aplinkybių pakeitimai/patikslinimai, neturėjo jokios įtakos nuteistųjų veikos kvalifikavimui ir bausmei, bei nuteistųjų teisės į gynybą įgyvendinimui, nes, kaip minėta aukščiau, apklausus juos apeliacinės instancijos teisme, pasak jų pačių, net ir iš anksto būdami įspėti, jie savo parodymų, gynybos pozicijos nebūtų keitę, palaikė savo parodymus, todėl skunde nurodomos aplinkybės, jog jeigu teismo nurodomos aplinkybės kaltinamiesiems būtų inkriminuotos BPK nustatyta tvarka, pareiškiant atitinkamo turinio kaltinimą, tai neišvengiamai būtų nulėmę kitokį pasirengimą gynybai ir gynybos ypatumus pirmosios instancijos teisme, kitaip būtų apklausiami liudytojai, nukentėjusių bendrovių atstovai, kitaip tiriami rašytiniai dokumentai, daiktiniai įrodymai. Byloje esantys įrodymai būtų tiriami aiškinantis aplinkybes dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tariamo nemokumo, įsiskolinimų, gresiančio bankroto, finansinės padėties ir t.t. laikytinos niekuo neparemta apeliantų nuomone, juo labiau, kad nei apeliaciniuose skunduose, nei bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme nebuvo prašoma atlikti įrodymų tyrimą, apklausti liudytojus ar kitus asmenis, pakartotinai ar papildomai ištirti rašytinius įrodymus.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog apie visus galimus kaltinimo pakeitimus, pirmosios instancijos teismas nustatyta tvarka buvo įspėjęs (išsamiau nurodyta 21 punkte), nors tais atvejais, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neturi įtakos nei veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui, nei kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, jos nepripažįstamos esminėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme ir teismas jas gali keisti savo iniciatyva, nepranešęs apie tai kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinių skundų argumentai susiję su kaltinimo pakeitimais laikytini nepagrįstais ir nepasitvirtinusiais.

Dėl įrodymų tyrimo, vertinimo ir veikų kvalifikavimo

26. Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnį) sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Tačiau, formuluojant kaltinimą kaltinamajame akte, ir kituose procesiniuose dokumentuose turi būti aiškiai įvardyta, kokią iš BK 182 straipsnyje numatytų veikų kaltininkas padarė. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais.

27. Svetimo turto įgijimas – tai kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas panaudojant apgaulę. Iš esmės tai neteisėtas fiktyvaus teisinio santykio sukūrimas, pagal kurį kaltininkas ar tretieji asmenys gauna svetimą turtą ar materialių civilinės apyvartos objektų teikiamą naudą. Išoriškai įgijimas gali atitikti turinio ir formos reikalavimus, kurie nustatyti CK atitinkamos rūšies turto sandoriams.

28. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.).

29. Pasisakant dėl skundų argumentų susijusių su netinkamu įrodymų tyrimu ir vertinimu (skundų argumentų nurodytų 4.4 - 4.7, 5.6 - 5.12 punktuose), pirmiausia pažymėtina tai, jog įrodymais baudžiamajame procese yra laikytini įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Teismų praktikoje pažymima, jog proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų vienas ar kitas proceso dalyvis, savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas ir visi įrodymai turi būti vertinami bendra tvarka.

30. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas išdėstė, tyrė bei analizavo visus byloje surinktus įrodymus. Apeliantai nenurodo kokie konkrečiai įrodymai nebuvo ištirti, tik kelia klausimą, kad dėl jų netinkamo įvertinimo ir teismo padarytų išvadų, nuteistųjų atžvilgiu priimtas ne išteisinamasis, bet apkaltinamasis nuosprendis.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl D. Ž. ir Ž. L. veiksmų kvalifikavimo tiek pagal BK 182 str. 1 d., tiek ir pagal BK 300 str. 1 d., o D. Ž. ir pagal BK 222 str. 1 d., bei pažymi, jog nors teismo procesinio sprendimo priėmimui nei vienas įrodymas neturi/negali turėti išskirtinės reikšmės, tačiau iš apeliacinių skundų, baudžiamosios bylos nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad vienomis iš esminių aplinkybių, su kurių vertinimu nesutinka apeliantai yra aplinkybės susijusios su nuteistųjų žinojimu/nežinojimu apie įmonės finansinę padėtį, gręsiantį bankrotą ir įmonės galimybėmis atsiskaityti.

32. Dėl apeliaciniuose skunduose kvestionuojamo nuteistųjų žinojimo apie realiai sunkią įmonės finansinę padėtį, jai gręsiantį bankrotą ir t.t., kolegija pirmiausia pažymi, jog iš Ž. L. paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, jog pastarasis pirkimui ieškojo silpnai veikiančios transporto įmonės, o radęs įmonę žiūrėjo, analizavo gal mėnesį, pusantro, bet tuo metu - nepirko. Po mėnesio Ž. L. nusprendė pirkti įmonę, „darbuotis ant savęs“. Ž. L. buvo supažindintas su įmonės lizingais, važiavo į „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo lizinguoti automobiliai. Buvo paaiškinta, kad turi priduoti mašinas ir jeigu šiems automobiliams neatsiras pirkėjų, jas galės atgauti/išsipirkti. Ž. L. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 10 tūkst., bet jie buvo įnešti su dengimu, t.y. 1 tūkst. ar 2 tūkst. sumokėjo oficialiai ir dar 9 tūkst. investavo į įmonę. Šiuos 9 tūkst., greitai atsiėmė, mėnesio bėgyje. Pirmos instancijos teisme teigė, kad minėtą įmonę analizavo apie pusmetį, kad ji kainavo 200 tūkst. – 300 tūkst., nors pats sumokėjo realiai 1 tūkst., pagal dokumentus. Įmonėje visas transportas buvo lizinguotas, nebuvo nė vieno nuosavo. Įmonė neturėjo jokio turto mašinomis. Įmonė iš viso neturėjo jokio turto. Vienas dalykas, kuris kaip turtas skaitėsi, tai apie 100 tūkst. litų licencija dėl tarptautinių gabenimų į trečiąsias šalis.

33. Taigi iš aukščiau išdėstytų Ž. L. paaiškinimų, ne tik Ž. L., save pozicionuojančiam verslininku, buvusiam kelių įmonių akcininkui/savininkui, direktoriui, bet net ir vidutinių protinių gebėjimų žmogui būtų akivaizdu, jog įmonė, už kurią yra sumokama 1 ar 2 tūkst. eurų nėra finansiškai stipri. Šį manymą patvirtina ir tai, jog, pasak Ž. L., nupirkus įmonę jos kasoje buvo tik apie 100 Eur, o įmonės gelbėjimui, jau pirkdamas įmonę jis į ją investavo apie 9 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad taip nurodomos investicijos į šią įmonę buvo daromos ne Ž. L., bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigais, kurie iš karto buvo atsiimti/gražinti vos tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pirmas įplaukas, t.y. iš užsakovų gauti pinigai iš esmės nuo pat pirmų Ž. L. darbo įmonėje dienų toliau nebuvo investuoti į įmonės plėtrą ir/ar panaudoti atsiskaitymui su įmonės tiekėjais ir/ar darbuotojais, o iš karto, iš esmės net nepradėjus įmonėje realiai dirbti buvo atsiimti. Apeliacinės instancijos teismui D. Ž. nurodė, jog jo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu administraciją sudarė jis, Ž. L., buhalterė ir 2-3 vadybininkai, tačiau nei jis, nei Ž. L. negalėjo bent kiek aiškiau ir tiksliau, išskyrus patvirtinimą, kad „turėjo, transportas važinėjo po Europą“, įvardinti kiek jų darbo metu įmonė turėjo vilkikų. Pažymėtina, ir tai, jog Ž. L. pirmosios instancijos teismui nurodė, jog jis įmonės perėmimo metu automobilių nematė. Perkant įmonę buvo 10-11 dirbančių vilkikų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog dar prieš įsigyjant įmonę dėl neįvykdytos prievolės (susidariusios 73 250,45 Eur skolos) buvo nutrauktos 5 vilkikų lizingo sutartys tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2016-02-02 vilkikai grąžinti „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 79-82).

34. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2018-08-28 protokolo matyti, jog Ž. L. be kitų dokumentų pateikė ir 2016-06-23 paskolos sutartį Nr. 2016/06/23, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama Ž. L., sutiekia 3 000 Eur paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2016-07-23; 2016-06-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį; 2016-06-24 paskolos sutartį Nr. 2016/06/24, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama Ž. L., sutiekia 3 000 Eur paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2016-07-24; 2016-06-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį; 2016-06-27 paskolos sutartį Nr. 2016/06/27, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama Ž. L., sutiekia 3 600 Eur paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2016-07-27; 2016-06-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį 3 600 Eur sumai. Visas sutartys pasirašė tik Ž. L., kaip abejų įmonių atstovas (4 t., b. l. 8, 64-74).

35. Apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad pagal 2016-06-23, 2016-06-24 ir 2016-06-27 kasos išlaidų orderius Ž. L. išmokėta 9 600 Eur pagal paskolos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 79-80, 66-74), o iš „Sodros“ duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-09-29 iki 2017-03-03 dirbo vienintelis darbuotojas – Ž. L. (4 t., b. l. 34). Vertinant Ž. L. parodymus dėl paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)i“, pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje jokia paskola nėra fiksuota, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 9 600 Eur Ž. L. į šios įmonės banko sąskaitą neįnešė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“: 2016-06-28 - 1 400 Eur; 2016-07-08 - 1000 Eur; 2016-07-14 - 7 200 Eur, iš viso 9 600 Eur (visuose pavedimuose nurodant paskirtį – už paslaugas, 3 t., b. l. 32-67). Pažymėtina, jog pirmas pavedimas (pinigų gražinimas) padarytas sekančią dieną (2016-06-28) kai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta paskutinė pinigų sumos dalis (2016-06-27), todėl, kolegijos vertinimu, Ž. L. nurodomos investicijos į įmonę, nei patvirtina jo realų ketinimą dirbti šioje įmonėje, nei galėtų būti laikoma realiai investicija į verslą, o jos nauda įmonei tiek dėl jos dydžio, tiek ir dėl jos atsiėmimo terminų yra abejotina.

36. Teismo vertinimu, Ž. L. save pozicionuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku, deklaruodamas, kad įmonė buvo pirkta norint dirbti „ant savęs“, nėra teisus, nes ši įmonė pastarajam niekada nepriklausė. Šias aplinkybes patvirtina objektyvūs bylos duomenys, teismo pripažįstami tinkamais įrodymais, iš kurių matyti, jog 2016-06-23 L. L. pardavė, o pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), kuriai atstovavo direktorius ir vienintelis akcininkas Ž. L., nupirko 100 procentų „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 10 000 Eur, o Ž. L. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju (6 t., b.l. 72; 1 t., b.l. 142-143), taigi nuo 2016-07-01 iki 2016-08-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016-08-22 VĮ Registrų centre akcininku įregistruotas I. Z.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo (direktoriaus) pareigas nuo 2016-07-01 iki 2016-08-22 ėjo D. Ž., nuo 2016-08-22 vadovu įregistruotas I. Z. (1 t., b.l. 135-141). Šiuo aspektu yra aktuali įstatymų ir teismų praktikos nuostata, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, o šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o Ž. L. šios bendrovės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, taigi ir bendrovė kaip tokia, niekada nepriklausė.

37. Pasak, Ž. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą galutinai sužlugdė įmonės darbuotojos (grįžusios iš vaiko priežiūros atostogų) reikalavimas ją atleisti ir su ja pilnai atsiskaityti, pasak Ž. L., sumokėti apie 12 tūkst. eurų kompensaciją. Tai, kad, pasak Ž. L., perkant įmonę, įmonės sunkios finansinės padėties, skolų darbuotojams nesimatė, kolegijos vertinimu, yra tik jo gynybos pozicija, arba jo nekompetencija ir/ar elementarus verslo neišmanymas. Nuteistasis Ž. L. nenurodė jokių objektyvių kliūčių dėl kurių prieš perkant įmonę jam nebuvo galima pilnai susipažinti su įmonės finansine padėtimi, o liudytojai E. R. ir J. J. paneigė aplinkybes, kad Ž. L. perkant įmonę nežinojo apie bendrovės įsiskolinimus J. J. dukroms. Iš liudytojos buhalterės E. R. paaiškinimų matyti, jog nors iš pradžių bandė direktorius ieškoti pašalinių investicijų, kas galėtų dalyvauti versle, ragino darbuotojus likti darbe, bet bendrovė turėjo tokių skolų, kurias reikėjo žūt būt padengti. Ji matė, kad ir naujai atėję asmenys neturi pinigų ir neinvestuos savo lėšų į bendrovę (jos manymu kuriai minimaliai reikėjo bent 50 000 Eur investicijos), o bando minti jau pramintus kelius į bankus, tartis su „(duomenys neskelbtini)“ ir pan. Pažymėtina ir tai, jog prieš perkant įmonę, dalis įmonės naudojamų automobilių jau buvo grąžinti, o dėl kitų buvo pasirašyti susitarimai su lizingo bendrovėmis dėl sutarčių nutraukimo ir vilkikų grąžinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei vieno nuosavo automobilio, kaip, beje, ir jokio kito turto – neturėjo, o Ž. L. paaiškinimai, kad jis ketino įmonei sugrąžinti mažesne kaina perlizinguotus automobilius, teismas laiko tik jo niekuo neparemtais ketinimais.

38. Taigi, akivaizdu, jog įmonės sunki finansinė padėtis Ž. L. buvo žinoma ir/ar turėjo būti žinoma dar ją įsigyjant, o tai, kad jis finansinę padėtį keltino pataisyti pagreitindamas dokumentų pristatymus ir atsiskaitymus, ir tuo tikslu įgydamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ papildomą įrangą, teismo vertinimu, laikytina niekuo nepagrįsta nuteistojo Ž. L. versija, kuria siekiama pateisinti šios įrangos įsigijimą. Išvadų dėl įmonės sunkios padėties nepaneigia ir apeliantų nurodomos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. liepos mėnesį gavo daugiau pajamų nei birželį, o Ž. L. ir D. Ž., tarėsi dėl vilkikų perlizingavimo, ieškojo įmonei pašalinių investicijų, ragino darbuotojus likti darbe ir pan.

39. Dėl D. Ž. žinojimo, ar turėjimo numatyti apie įmonei gresiantį bankrotą ir įmonės galimybes atsiskaityti, kolegija pažymi, jog D. Ž. nuo pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo (vienintelio akcininko 2016-06-28 sprendimas paskirti direktoriumi nuo 2016-06-28 - 4 t., b.l. 8) dirbo šios įmonės direktoriumi. Pasak jo paties, Ž. L. į pakvietė įmonę, nes D. Ž. turėjo tokio darbo patirties (darbo direktoriumi). Iš D. Ž. parodymų tiek apeliacinės instancijos, tiek pirmosios instancijos teisme matyti, jog savininkas (Ž. L.) įmonės veikloje dalyvavo labai daug. Sprendimus jie (Ž. L. ir D. Ž.) priimdavo tiek tarpusavyje pasitarę, tiek ir savarankiškai. Dėl jų bendro sprendimo įsigyti telefonus D. Ž. parodė, kad pradėjus dirbti, pasirodė, kad ankstesni savininkai dirbo senoviniais būdais, tad nusprendė atsinaujinti, pasiimti telefonus, kad būtų lengviau dirbti, greičiau gauti pinigus. Atėjęs dirbti į įmonę D. Ž. realia jos finansine padėtimi nesidomėjo.

40. Pasisakant dėl D. Ž. parodymų, jog „įmonės kasoje, sąskaitoje turėjo dideles pinigų sumas, tiksliai kiek negali pasakyti, gali būti, kad Ž. duodamas parodymus nurodė, kad pradėjus dirbti įmonės sąskaitoje buvo 100 eurų, bet po to pinigai gal sukrito, nes mokėjimai buvo. Kol D. Ž. dirbo, įmonė VMI, Sodrai skolų neturėjo, sąskaitoje minuso nebuvo“; bei Ž. L. vertinimų, kad nerimtai atrodo, „kad turint 2 tūkst. eurų skolą grasinama su bankrotu, kai savaitinė įmonės apyvarta 20-30 tūkst., kad per mėnesį, kai mašinos grįždavo, gaudavo 20-30 tūkst. Šiuos pinigus panaudojo einamoms skolos, atlyginimams, o 2 tūkst. eurų skola nebuvo baisi, tačiau atsiskaitymų/mokėjimų prioritetai buvo tie, kurie užtikrino, kad negriūtų visa sistema, būtų atsiskaitoma su žmonėmis“, kolegija pažymi, jog tokios nuteistųjų nurodomos aplinkybės nėra teisingos ir tikslios. Apeliantai nurodo (skundo 4.6 punktas), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos AB „(duomenys neskelbtini)“ išraše (3 t., b.l. 32-67), užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2016-06-23 (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo) iki 2016-08-18 (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo) bendrovė iš verslo partnerių gavo 29 529, 78 Eur įplaukų, todėl, jų vertinimų, lėšų 2 831,43 Eur skolos UAB (duomenys neskelbtini)“ sumokėjimui turėjo. Kolegijos vertinimu, banko išrašas nepatvirtina Ž. L. aiškinimų, kad 20-30 tūkst. įmonė gaudavo per savaitę, nes iš banko sąskaitos matyti, kad tokia suma buvo gauta tik per du mėnesius. Teismo vertinimu, remtis tik deklaratyviais nuteistųjų paaiškinimais nėra pagrindo, nes byloje jokių kitų duomenų apie nuteistųjų įvardijamas, gaunamas taip vadinamas „dideles sumas“ – nei banko sąskaitoje, nei kasoje – nėra, o 2016-08-18 parduodant įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentuose fiksuota, kad D. Ž. I. Z. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, kurioje 0 Eur.

41. Teismas nekvestionuoja, nuosprendyje bei apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad tuo laikotarpiu, įmonė, atsiskaitydama su VMI, SODRA, savo darbuotojais ir verslo partneriais sumokėjo 17 031,20 Eur, tačiau pažymi, kad, kaip jau minėta aukščiau, 9 600 Eur (t.y. net trečdalis visų gautų lėšų) buvo pervesti/gražinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kokių tai kitų reikšmingesnių finansinių lėšų akumuliacijos sąskaitoje – nebuvo. Todėl apeliantų ginčijamos nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad „finansų 2 831,43 Eur skolai UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo“, nuosprendyje iš esmės yra nurodytos teisingai. Detalesnis skolos neapmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybių analizavimas/tyrimas, kolegijos nuomone, procesinio sprendimo priėmimui nėra reikšmingas, nes pačių nuteistųjų nuomone, ši skola nebuvo prioritetas, o byloje nepaneigiamai nustatyta, jog ši skola (beje susidariusi dar 2015 metais) nei per du D. Ž. ir Ž. L. įmonės valdymo mėnesius, nei vėliau - iki bankroto bylos iškėlimo, nebuvo apmokėta. Teismo vertinimu, nuteistųjų pozicija dėl neatsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ („buvo kiti prioritetai“), rodo jų abejingą požiūrį į finansinę drausmę ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą, o jų atsainų požiūrį patvirtina ir Ž. L. pozicija, kad dėl bankroto - kas antrai įmonei rašoma, kad bus išieškojimai ir pan.

42. Skundų argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad abiem kaltinamiesiems jau 2016 m. liepos pradžioje buvo žinoma, kad įmonė nebeturės vilkikų, o tuo pačiu ir darbo, kolegija nepritaria ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas (nuosprendžio 36-37 lapas) pakankamai nuosekliai šias išvadas pagrindė aprašydamas byloje esančiais dokumentais patvirtintą faktinę situaciją dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuotų automobilių: „Kaip nurodė kaltinamieji, liudytojas J. J., 2016-06-23 pardavus bendrovę Ž. L. atstovaujamai „(duomenys neskelbtini)“ buvo gal dešimt vilkikų. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ valdomų lizingo pagrindu vilkikų likimo nustatyta, kad:

-dėl neįvykdytos prievolės 73 250,45 Eur buvo nutrauktos 5 vilkikų lizingo sutartys tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei penki vilkikai 2016-02-02 grąžinti „(duomenys neskelbtini)“ (2015-11-13 „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. No15/L-3 – 3 t., b. l. 79-82).

-„(duomenys neskelbtini)“ dėl netinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų vykdymo jau 2016-05-04 nutraukė lizingo sutartis dėl vilkikų finansavimo. 2016-07-07 (du vilkikai „(duomenys neskelbtini)“ bei 2016-07-11 (keturi vilkikai „Renault Magnum“) buvo pristatyti į „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją „(duomenys neskelbtini)“ 2017-12-12 raštas Nr. AS-463 – 3 t., b. l. 73-77).

-Iš „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo rašto Nr. R/17-140 matyti, D. Ž. 2016-07-04 lizingo bendrovei pateikė prašymą leisti išpirkti 4 vilkikus (vykdant ankstesnio direktoriaus įsipareigojimus). Nesumokėjus skolų 4 lizingo sutartys UAB „(duomenys neskelbtini)“ užbaigtos 2016-07-19, nes įmonė išpirko (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui priklausantį turtą (4 vilkikus), pagal pateiktą prašymą (3 t., b. l. 120, 121).

Pagal 2016-07-08 trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr.2016/07/02, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos D. Ž., „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė transporto priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri už pirktas transporto priemonės 56 257, 34 Eur pervedė į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, tuo dengdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir 25 387,66 Eur pervedė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ už „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą (3 t., b. l. 143 -145).

Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 4 vilkikus pagal 2016-07-07 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 10 1640 Eur sumai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko mokėjimus 2016-05-23 (20 000 Eur), 2016-07-19 (56 527, 34 Eur (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“), 2016-07-28 ((duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 25 387,66 Eur), už kuriuos pinigus gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. 20 000 Eur avansas pagal 2016-05-18 sutartį „(duomenys neskelbtini)“ 2016/0518 sumokėtas 2016-05-23 „(duomenys neskelbtini)i“ (3 t., b. l. 139-144)“.

43. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi krovinių gabenimu, todėl akivaizdu, kad vilkikai buvo būtina priemonė įmonės veiklos vykdymui. Iš aukščiau išdėstytų rašytinių įrodymų matyti, jog faktiškai iki 2016 liepos pradžios įmonėje lizinguojamų vilkikų nebeliko, o įmonė nuosavo transporto neturėjo, ką patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklausto N. J. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 177-179) duoti parodymai, jog grąžinus dalį vilkikų, su kelias likusiais įmonė nebegalėjo tęsti veiklos, todėl buvo nuspręsta ją parduoti, todėl nuosprendyje nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad kaltinamiesiems jau 2016 m. liepos pradžioje buvo žinoma, kad įmonė nebeturės vilkikų, apeliantų yra ginčijamos be pagrindo. Tai, kad, kaip teigia patys nuteistieji, jie dėjo pastangas išlaikyti įmonės veiklą bei vilkikus, vedė derybas su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dėl vilkikų išsaugojimo, teikė prašymą dėl vilkikų išpirkimo, šių aplinkybių nepaneigia.

44. Tai, kad Ž. L. ir D. Ž. tikėjosi išlaikyti vilkikus, teismo vertinimu, yra nuteistųjų subjektyvūs niekuo nepagrįsti lūkesčiai, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint didelius įsiskolinimus, papildomi įsiskolinimai sudarant sutartis dėl telekomunikacinės įrangos ir paslaugų įsigijimo, teismo vertinimu, buvo ne tik kad neatsakinga, bei ir nusikalstama veika. Teismas sutinka, kad įprastinėmis sąlygomis tokie sandoriai yra teisėti, tačiau įmonės sunki finansinė padėtis, kuri akivaizdžiai kaltinamiesiems buvo žinoma, nes 2016-07-11 buvo priduoti visi įmonės veikloje naudojami vilkikai, be kurių įmonė toliau negali vykdyti veiklos, nedavė objektyvaus pagrindo manymui, kad nuteistųjų inspiruoti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prisiimti sutartiniai įsipareigojimai su UAB „(duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ bus vykdomi. Atvirkščiai, įmonės finansinė padėtis, paimtų įrenginių didelis kiekis, šios įrangos paėmimas iš kelių paslaugas teikiančių įmonių, pagrįstai duoda pagrindo manymui, kad nuteistieji ketinimų atsiskaityti už šią įrangą neturėjo. Teismo nuomone, šių aplinkybių nepaneigia ir tai, kad viena sąskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apmokėta, nes akivaizdu, jog šios sąskaitos neapmokėjus, pagal sutartį, paslaugų tiekimas būtų buvęs nutrauktas ir įmonės sunki finansinė padėtis būtų paaiškėjusi šių paslaugų tiekėjams dar iki įmonės pardavimo I. Z. Nuteistųjų aiškinimai, kad parduodant įmonę, AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos apmokėjimo terminai nebuvo suėję (jie suėjo po kelių dienų pardavus įmonę I. Z.), todėl atsakomybė už neatsiskaitymą su bendrove tenka naujam savininkui, kolegijos nuomone, yra tik esamos situacijos „pritempimas“ prie faktinių aplinkybių, o kaltinamieji žinojo ir/ar turėjo žinoti, kad pardavimo metu įmonė lėšų šiems mokėjimams neturi, yra faktiškai nevykdanti veiklos ir bankrutuojanti.

45. Šių aplinkybių, kolegijos nuomone, nepaneigia ir ta apeliantų nurodoma aplinkybė, kad (Priedą Nr. 1 prie susitarimo dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Susitarimą dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 35-39) kuriuose yra aptartos iš AB „(duomenys neskelbtini)“ naujai įsigyjamos įrangos naudojimo sąlygos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama D. Ž. su AB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė 2016-07-03 (ranka taisyta į 2016-08-03), nes, kaip nurodyta aukščiau, „(duomenys neskelbtini)“ dėl netinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų vykdymo dar 2016-05-04 nutraukė lizingo sutartis dėl vilkikų finansavimo, o 2016-07-07 ir 2016-07-11 visi 6 vilkikai tik buvo pristatyti/gražinti į „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją („(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. AS-463 – 3 t., b.l. 73-77). Taigi susitarimai su telekomunikacinėmis bendrovėmis buvo pasirašyti nuteistiesiems žinant apie visų vilkikų greitu laiku gražinimą, ar žinant, kad vilkikai jau gražinti. Teismas kaip gynybos poziciją vertina Ž. L. aiškinimus, kad toks grąžinimas buvo būtinas siekiant naujai įvertinti automobilius, kad vėl galėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ persilizinguoti, tačiau aukščiau nurodytas raštas patvirtina visai kitokias aplinkybes – vilkikai buvo gražinti nutraukus lizingo sutartis dėl jų finansavimo dėl netinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų vykdymo – mokėjimo. O skundo argumentai (nurodyti 5.6. punkte), susiję su dokumentuose mėnesį žyminčio spausdinto skaičiaus „07“ ranka ištaisymu į „08“, kaip nereikšmingi veikų vertinimui ir kvalifikavimui plačiau neaptariami. Byloje neabejotinai nustatyta, kad įranga iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-07-20 PVM sąskaitą faktūrą (serija (duomenys neskelbtini)) ir iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-07-25 PVM sąskaitą faktūrą (serija (duomenys neskelbtini)) buvo gauta ir dėl to byloje ginčo nėra.

46. Tiek Ž. L., tiek ir D. Ž. parodymus dėl disponavimo įmonėje didelėmis sumomis, teismo vertinimus paneigia banko sąskaitų išrašai, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje nustatytos aplinkybės – 2016-11-30 ir vėlesnėmis nutartimis patvirtintos pirmos eilės kreditoriams (darbuotojams) – 46 224,85 Eur; atskirai imant VMI – 63 420,33 Eur, Sodrai – 26 587,28 Eur (bendrai antros eilės kreditoriams 90 007,61 Eur), bei atskiriems ūkio subjektams bendroje sumoje 52 150,57 Eur kreditorinių reikalavimų sumos (6 t., b.l. 116-118, 122-124). Akivaizdu, kad tokio dydžio sumos nuo įmonės pardavimo (2016-08-22), kaip bando teigti nuteistieji, iki kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos negalėjo susidaryti. Nors Ž. L. nurodo, kad tai, jog rugsėjį įvykęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas, ko gero, susiję su jos pardavimu, jog tuo metu jie (D. Ž., Ž. L.) negalėjo niekaip paveikti, kad įmonę išgelbėtų nuo bankroto, nes direktorius kitas, akcininkas – kitas, tačiau, kolegijos nuomone, įmonės pardavimas I. Z. bankroto bylos iškėlimui neturėjo jokios įtakos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įspėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-27 raštu, o dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi 2016-08-04, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nepardavus I. Z.

47. Iš 2016-09-14 Vilniaus apygardos teismo nutarties (t. 2, b. l. 180) matyti, kad pagal 2016-08-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (puspriekabių nuomos įmonė) pareiškimą (kuriame nurodyta, kad skolos už transporto priemonių nuomą susidarė nuo 2015 m. ir nuo 2015 m. pabaigoje pradelsti įsipareigojimai sudarė 38,6 procentų bendros „(duomenys neskelbtini)“ turto vertės, 2016-06-27 dienos pranešimu bendrovė, kaip tą numato įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, buvo įspėta dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pranešimą ignoravo, skolos nesumokėjo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Šioje teismo nutartyje nurodyta, kad bendrovė paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį pateikė už 2015 m. laikotarpį. Šio pateikto balanso duomenimis įmonė deklaravo turto už 532 185 Eur, iš jo – 446 339 Eur ilgalaikis materialusis turtas, o per vienus metus gautinos sumos sudarė tik 31 055 Eur. Įmonės vadovui nepateikus teismui atsiliepimo ir reikalautų dokumentų, teismas neturi jokių dokumentų, pagal kuriuos galima būtų įvertinti realiai įmonės valdomo turto vertę. Teismui nepateiktas turto, kurio vertė deklaruota 2015 metų balanse, sąrašas. Per vienus metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų deklaruota už 534 666 Eur, iš jų per vienus metus mokėtinos sumos sudaro 205 774 Eur. Kreditorių sąrašas nepateiktas, nėra galimybių įvertinti pradelstų įsipareigojimų realios vertės. Pažymėta, kad bendra mokėtinų sumų ir įsipareigojimų vertė viršija visą į balansą įrašytą turto vertę, tikėtina, kad bendrovė buvo nemoki jau 2015 m. Nėra duomenų apie vykdomos veiklos apimtis, įmonės gaunamas pajamas. Registruotino turto neturi. 2017-01-19 ir 2017-02-22 Vilniaus apygardos teismo nutarčių duomenimis (6 t., b.l. 119-121), BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

48. Dėl apeliacinių skundų argumentų, kad nebuvo nustatinėjama, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą dėl reikalavimo apmokėti 2 831,41 Eur skolą, kurio nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra, buvo gavusi, o jei taip, ar kaltinamieji žinojo apie tokį pranešimą, o jei žinojo, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos nesumokėjo, jei tokią galimybę turėjo, kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teisme Ž. L. patvirtino, jog 2016-06-27 UAB „(duomenys neskelbtini) Rentai“ raštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl reikalavimo apmokėti 2 831,41 Eur skolą priešingu atveju žadant kreiptis dėl bankroto procedūros inicijavimo, jis matė, gavo, tačiau į jį dėmesio nekreipė. Ž. L. parodė, jog yra įprasta, kad tik vos kas, iškart grasinama iškelti bylą, o tie 2 tūkst. dėl bankroto Ž. L. nebaugino, į einamas skolas, galima sakyti, per daug dėmesio nekreipė, jos nebuvo prioritetas. Nors D. Ž. nurodė, jog šio rašto jis nematė, vienok, akivaizdu, jog jam būnant direktoriumi, visi įmonės finansiniai įsiskolinimai buvo, o ir turėjo būti žinomi, nes elgiantis atsakingai, tapus direktoriumi, planuojant veiklą pirmiausia yra, o ir turėtų būti, identifikuojami įmonės kreditoriniai ir debitoriniai įsiskolinimai, pradelstos skolos ir einamieji mokėjimai, o to nepadarius, kolegijos vertinimu, rėmimasis nežinojimu apie įmonės finansinę padėtį, skolą, beje susidariusią dar 2015 metais, laikytinas deklaratyviu realios situacijos neigimu, nešalinančiu ar menkinančiu nuteistojo atsakomybės.

49. Pažymėtina, jog 2016-09-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškeliant bankroto bylą, yra konstatuojamas įstatyme numatyto privalomo įspėjimo apie skolas ir gręsiančias bankroto procedūras įvykdymas, todėl šios aplinkybės nekvestionuotinos, o įvertinus ir Ž. L. paaiškinimus dėl 2016-06-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto gavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, plačiau dėl šio įspėjimo gavimo/vertinimo nebepasisakoma, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantai, remdamasis/pagrįsdamas kaltinimą 2016-06-27 raštu BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

50. Ž. L. parodymų nenuoseklumą, kolegijos nuomone patvirtina ir jo nurodomos aplinkybės, jog jis nežino kaip baigėsi minėtas įspėjimas dėl bankroto, nors bankroto byloje 2016-11-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinių finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame be kitų asmenų kreditoriniai reikalavimai patvirtinti ne tik D. Ž. - 265,50 Eur sumai, bet ir pačiam Ž. L. – 877,66 Eur (6 t., b.l. 116-118).

51. Taigi, kolegija deklaratyviais laiko ir apeliacinių skundų teiginius, kad bylos nagrinėjimo metu nuteistiesiems žinant, kad jų kaltė dėl sukčiavimo yra susijusi su įmonės sunkia padėtimi ar gresiančiu bankrotu, tai būtų turėję esminės įtakos jo gynybai, nes nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme į klausimus, ar žinant, kad kaltinimas bus pakeistas, būtų kitusi gynyba, nuteistieji nurodė, jog jų parodymai, t.y. gynyba, nebūtų pasikeitę, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apeliantų nurodomas aplinkybės, kad žinant, kad bus pakeistas kaltinimas kitaip būtų buvę tiriami bylos įrodymai dėl įmonės finansinės padėties, apklausiami liudytojai ir pan., kolegija taip pat laiko deklaratyviais, nes nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme net kelis kartus paklausus, gynyba jokių (susijusių ne su liudytojo E. B. asmenybe, jo teistumu) prašymų atlikti įrodymų tyrimą neturėjo, o įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas tik teismo iniciatyva.

52. Pasisakant dėl UAB „(duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ įrangos (skundų argumentų, nurodytų 4.8, 4,9, punktuose) pažymėtina, jog apeliantai pripažįsta faktines aplinkybes, kad pagal sutartis, sąskaitas-faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei iš AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įgyti telefonai, maršrutizatoriai ir kita įranga. Jie neginčija nei iš šių bendrovių įsigytos įrangos kiekių, aplinkybių susijusių su sutarčių pasirašymu, tačiau nesutinka, kad jie įgydami šią įrangą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadu, turėjo tikslą ją užvaldyti, kad sutartis sudarė abiem žinant, kad už sudarytus įsipareigojimus ir už įgytą įrangą nebus atsiskaitoma ir kad už įgytas prekes nurodytais terminais neatsiskaitė ir prekių telekomunikacinėms įmonėms negražino, jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nepanaudojo, o paslėpė fiktyviai pagal 2016-08-18 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biure parduodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas mirus, nes pastarasis šių prekių negavo, tokiu būdu apgaule, D. Ž. ir Ž. L. savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2708,95 Eur vertės ir AB „(duomenys neskelbtini)“ 5 794 Eur vertės turtą ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad sudarant sutartis su telekomunikacijų bendrovėmis buvo nuslėpti tikrieji šalių ketinimai dėl prekių įgijimo, tendencingai įvertino D. Ž. kompiuteryje „Acer“ rastą susirašinėjimą su galimai Rusijos Federacijos piliečiu dėl telefonų pardavimo galimybių. Nurodo, kad iš susirašinėjimo matyti, jog 2016-07-16 asmeniui pasiteiravus apie telefono „Iphone 6,16GB“ kainą, D. Ž. jam nurodo šio telefono Lietuvoje salono kainą, kuri yra 750 EUR, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokį telefoną įsigijo tik 2016-07-25 ir jo kaina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje sąskaitoje nurodyta 759 EUR su PVM.

53. D. Ž. gynėjo skundo argumentus, kad jei vadovautis nuosprendžio argumentacija, D. Ž. kartu su kita įranga apgaule įgijo telefoną „Iphone 6S“, vadinasi, jo įgijimui neišleido nei vieno euro, todėl jo elgesys siekiant parduoti šį telefoną juodojoje rinkoje už salono kainą neatitinka elementarios logikos, kadangi joks žmogus nepirktų telefono be jokių garantijų iš nepažįstamo asmens už tokią pačią kainą, už kokią galėtų jį įsigyti iš oficialaus platintojo su garantija, kad nenustatytas asmuo nurodė, jog jį domina telefonas „Samsung Edge7“, kokio UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo, teismas laiko niekuo nepagrįstomis gynėjo interpretaciomis ir dėl jų nepasisako.

54. Kaip jau minėta aukščiau, Priedą Nr. 1 prie susitarimo dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Susitarimą dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) prie susitarimo (duomenys neskelbtini), kuriuose yra aptartos naujai įgyjamos įrangos naudojimo sąlygos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama D. Ž. su AB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė 2016-07-03 (ranka data taisyta į 2016-08-03), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2016-07-20, nors, kaip nurodyta aukščiau „(duomenys neskelbtini)“ dėl netinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų vykdymo dar 2016-05-04 nutraukė lizingo sutartis dėl vilkikų finansavimo, o 2016-07-07 bei 2016-07-11 paskutiniai įmonės veikloje naudojami vilkikai buvo gražinti į „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją (3 t., b.l. 73-77). Taigi susitarimai su telekomunikacinėmis bendrovėmis buvo pasirašyti nuteistiesiems žinant apie privalomą paskutinių vilkikų gražinimą, ar po vilkikų grąžinimo į „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją (pastaba: kitoms bendrovėms vilkikai jau buvo gražinti) ir tai patvirtina byloje esantys nuteistųjų įvairūs raštai/prašymai vėl persilizinguoti vilkikus ir pan. Kitą vertus, jei jau tikėti nuteistųjų versija apie jų besąlyginį tikėjimą, kad jiems pavyks perlizinguoti vilkikus, tai, kolegijos vertinimu, nepavykus to padaryti, pastarieji nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelią bereikalingam įmonės skolų didėjimui (nes vilkikų jau nebebuvo, o įranga, kaip aiškino nuteistieji, buvo priskiriama prie vilkikų ir buvo reikalinga jų vairuotojams) ir atšaukti susitarimus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“.

- 2016-07-20/2016-07-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės vardu, direktorius D. Ž. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-07-20 PVM sąskaitą faktūrą (serija (duomenys neskelbtini)) įsigijo: 3 maršrutizatorius ir 3 nešiojamuosius kompiuterius, o pagal 2016-07-20 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) - 1 mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“, 2 mobiliojo ryšio telefonus „Iphone 5S, 16 GB Gray“; pagal 2016-07-21 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dar 2 mobiliojo ryšio telefonus „Sony Xperia Z5 Compact White (E5823)“.

- 2016-07-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. Ž., 2011-12-27 ankstesnio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo neterminuotai sudarytos sutarties „(duomenys neskelbtini) pagrindu, 2016-07-25 su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė papildomus sutartinius dokumentus: 11 abonentų įjungimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); akcijos užsakymo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-08-03 papildomą susitarimą dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2011-12-27 sutarties (duomenys neskelbtini). Bei šių sudarytų dokumentų pagrindu, pagal D. Ž. pasirašytą 2016-07-25 PVM sąskaitą faktūrą (serija J Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo įrangą: 11 abonentų numerių, 5 mobiliojo ryšio telefonus „Samsung A5“ su penkiais abonentų numeriais; 1 mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6S 16 GB Silver“ su abonento numeriu; 5 nešiojamuosius kompiuterius „Dell Inspirion 15 3558, 15,6“/i5-5200U/4GB/500GB“; 2 modemus „Huawei E3372 4G“ ir 3 modemus/maršrutizatorius „Huawei E5573 G Mobile Router“ su penkias abonentų numeriais.

56. Todėl esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, jog įmonei neturint darbo įrangos (vilkikų) aukščiau nurodyta telekomunikacinė įranga buvo įgyta abiejų nuteistųjų naudai ir jiems abiems žinant, kad už ją nebus atsiskaitoma, nes transporto įmonė nebeturėjo, iš esmės jokios kitokios veiklos nevykdė ir jokių reikšmingų pajamų šaltinių neturėjo.

57. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ I. Z. buvo perduota visa telekomunikacinė įranga. Atvirkščiai, 2017-02-24 atlikus kratą pas D. Ž., adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, dokumentų 2016-08-18 perdavimo aktai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas „Sutartims“, „Samsung A5“ telefono IMEI (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“) dėžutė, trys modemai. Nustatyta, kad modemas (maršrutizatorius) „Alcatel“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), kartu su kompiuteriu „Lenovo Idea pad“ (kompiuteris nerastas), 2016-07-20 buvo gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (2 t., b. l. 138-140; 4 t., b. l. 129). Pažymėtina, jog D. Ž. direktoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjo iki 2016-08-22, todėl aukščiau nurodytos aplinkybės, kolegijos nuomone, paneigia nuteistųjų teiginius apie visos įrangos tame tarpe ir gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimą naujiems savininkams.

58. Dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytos įrangos pažymėtina tai, jog iš 2017-12-08 bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens rašto matyti, kad ją AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) informavo, kad nuo 2016-12-08 iki 2017-01-02 IMEI (duomenys neskelbtini) naudojosi asmuo N. J. (IMEI (duomenys neskelbtini) priklauso „Huawei E5573 4G Mobile Router“, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“). Su kitais IMEI prisijungimų nebuvo (3 t., b. l. 28-29).

59. Atlikus SIM, IMEI ir IMSI kortelių kontrolę buvo nustatyti keturi mobiliojo ryšio telefonai: 1) „Samsung A5 (IMEI (duomenys neskelbtini) tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Samsung A5“ (IMEI (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuose buvo naudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys mobiliojo ryšio telefono numeriai ir jais naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. J.; 2) „Samsung A5“ (IMEI (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso „(duomenys neskelbtini)“), „Iphone 6S“ (IMEI (duomenys neskelbtini), priklauso L. L.), kuriais naudojosi Ž. L. (4 t., b.l. 118-126).

60. Ž. L. savanoriškai pateikė du mobiliojo ryšio telefonus, kurie pirkti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu: „Samsung A5“, s. n. (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini); „Iphone 6s“, (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 104).

61. Pažymėtina, jog apklausiamas pirmosios instancijos teisme N. J. parodė, jog, prieš perkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėjo Ž. L. įvertinti įmonę, o vėliau, jau nusipirkus, padėjęs vertinti buhalteriją ir sutartis, nutartus įmonę parduoti, sudaręs perduodamos įmonės dokumentus, tačiau su juo vietoje atsiskaitymo kaip garantas, buvo atiduoti du nauji telefonai, išrašant 650 eurų sąskaitą. Vėliau su juo už darbą, kaip buvo sutarta, taip ir nebuvo atsiskaityta, todėl jis tų telefonų negražino, o panaudojo savo nuožiūra – vieną duodamas naudotis savo pažįstamai, kitą – sūnui. Jam paimant telefonus buvo ir Ž. ir D. ir jie abu žinojo apie tai, kad N. J. paėmė telefonus, bet abu telefonai buvo įrašyti į perdavimo aktą. Taip pat iš N. J. parodymų matyti, jog nauji telefonai vairuotojams nebuvo išduodami (8 t., b.l. 61-64; 1 t., b.l. 177-179).

62. Pasisakant dėl apeliantų ginčijamų kaltinime nurodytų aplinkybių, kad pastariesiems susitarus sudaryti mobiliojo ryšio teikimo ir įrangos įsigijimo sutartis, telekomunikacinė įranga buvo įgyta ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jų naudai , jog abiem buvo žinoma, kad už sudarytus įsipareigojimus ir už įgytą įrangą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su AB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar AB „(duomenys neskelbtini)“) nebus atsiskaitoma, pažymėtina tai, jog tiek D. Ž., tiek Ž. L. šių sutarčių sudarymą ir įrangos įsigijimo būtinumą ir tikslus aiškino tuo, kad ši įranga buvo reikalinga tiesioginėje įmonės veikloje – vairuotojams, siekiant operatyviau perduoti būtinus duomenis, dokumentų (CMR) nuotraukas įvykdžius vežimus (nes tuo metu daugelis naudojosi mygtukiniais nepaveiksluojančiais telefonais), kad būtų greitesnis atsiskaitymas, kad šie telefonai buvo priskiriami ne konkretiems vairuotojams, bet buvo laikoma automobilių įrangos dalimi ir perduodami kartu su kelionės dokumentais. Tačiau iš pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminiame tyrime duotų liudytojo A. Č., dirbusio vairuotoju, parodymų matyti, jog darbui buvo išduodami nenauji telefonai, „Nokia“, tačiau pav. esant automobiliui remonte, šį telefoną laikydavo su savimi. Esant prašymui nufotografuoti važtaraštį, tai darydavo savo telefonu, pradėjus direktoriumi dirbti D. Ž., jokie kiti telefonai nebuvo išduoti (8 t., b.l. 183, 2 t. b.l. 12-13). Kaip nurodyta aukščiau N. J. taip pat patvirtino, jog nauji telefonai vairuotojams nebuvo išduodami (8 t., b.l. 61-64; 1 t., b.l. 177-179).

63. Be to, atlikus nešiojamojo kompiuterio „Acer“, Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimą nustatyta, kad kompiuteryje yra internetinių pokalbių programa „Skype“, kurioje D. Ž., naudodamasis vartotojo vardu „(duomenys neskelbtini)“ bendrauja su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, galimai Rusijos federacijos piliečiu, „Skype“ vartotoju „K. K.“. Bendravimas tarp D. Ž. ir vartotojo „K. K.“ vysta susirašinėjant rusų kalba. Peržiūrėjus jų susirašinėjimą, kuris vyko tęstiniu laikotarpiu ir užfiksuotas laikotarpiu nuo 2016-03-29 iki 2017-02-22, matyti, kad D. Ž., 2017-07-14, naudodamas vartotojo vardą „(duomenys neskelbtini)“, bendrauja su kitu vartotoju „K. K.“ ir pokalbio metu klausia: 2017-07-14 „(duomenys neskelbtini)“- „Sveiki, žiūrėk, gal tave domina įvairūs išmanieji telefonai?“. „K. K." - „Taip aš čia, o po kiek?, nauji?“. „(duomenys neskelbtini)“ „Visokie, nebrangiai“. „K. K.“ - „Iphone 6s ?, po kiek?“, „(duomenys neskelbtini)“- „reikia pažiūrėt, kokie yra, rytoj pranešiu, man reikia eiti, paskui parašysiu, visokiu būna Samsung, Iphone“. „K. K.“ - „taip pat domina Samsung S7 edge“. „(duomenys neskelbtini)“- „Sony, ok“. „K. K.“ - „Tikiuosi ne vogti?“. 2017-07-16 „(duomenys neskelbtini)“ „Labas, tu čia?" „K. K.“ - „Taip dabar esu“. „(duomenys neskelbtini)“ „kiek pas tave kainuoja naujas Iphone 6S, 16 GB?“. „K. K.“ - „Tuoj perskaičiuosiu eurais, bet mane domina 64 GB, 571 € už 16 GB“. „(duomenys neskelbtini)“ „Jo pas mane netgi daugiau, jei iš salono 750 €". „K. K.“ - „Tada nėra tikslo“. „(duomenys neskelbtini)“- „Nu taip“. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal aprašytus programos „Skype“, D. Ž. domėjosi mobiliojo ryšio telefonų pardavimo galimybėmis, galimai Rusijos Federacijoje gyvenančiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Pokalbių metu įvardina „Iphone 6S, 16 GB“ mobiliojo ryšio telefono kainą, 750 Eur. D. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2017-07-25 iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė išperkamąją pirkimo-pardavimo sutartį ir be telefonų „Samsung“ pirko mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6S, 16 GB“ po 759 Eur, kas atitinka „Skype“ pokalbio metu nurodytą „Iphone 6S, 16“ telefono kainą (t. 2, b. l. 174-175, t. 4; b. l. 135-136).

64. Įvertinus aukščiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, kad įranga buvo įgyta, jau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturint darbo priemonių – vilkikų, darytina išvada, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ D. Ž. ir Ž. L. šią įrangą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo apgaule, ją naudojo savo ir su jais susijusių asmenų poreikiams tenkinti. Šių aplinkybių nepaneigia ir Ž. L. nurodomos aplinkybės, jog pardavus įmonę jis joje liko toliau dirbti ir toliau naudojosi telefonu. Pastebėtina, jog Ž. L. turėjo 2 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgytus telefonus, o net jei ir tikėti jo parodymais, kad jam telefonai buvo palikti darbui, visgi, įmonei iškėlus bankroto bylą, telefonų bankroto administratoriui, kaip už įmonės turtą atsakingam asmeniui, negražino.

65. Taigi, nuteistųjų nurodomos aplinkybės, jog visa įranga buvo perduota naujam šeimininkui, kolegijos vertinimu yra pilnai paneigta byloje surinktais objektyviais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino tinkamais įrodymais, nes, atvirkščiai nei teigia nuteistieji, dalis tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir iš AB „(duomenys neskelbtini)“ įrangos buvo rasta būtent pas nuteistuosius ir/ar su jais susijusius asmenis, o aukščiau nurodyti kompiuterio apžiūros rezultatai, leidžia pagrįstai manyti, jog apgaule nuteistiesiems užvaldžius šią įrangą dalis jos buvo nuteistųjų realizuojama/parduodama, o duomenų, kad taip jie elgėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – byloje nėra.

66. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pilnai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad abu kaltinamieji daug anksčiau nei sudarė sutarimus su bendrovėmis ir pasiėmė prekes ne bendrovės veiklai vykdyti, o sau, žinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, nebevykdė jokios veiklos, kad bendrovės nebeturės galimybių išieškoti skolos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šiuos objektyviai egzistuojančius faktus įrangos įsigijimo metu nutylėjo ir taip suklaidino bendroves, kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikė patikima, ilgą laiką dirbančia ir sutartinius įsipareigojimus vykdančia bendrove. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina sąmoningą kaltinamųjų elgesį veikti apgaule, pasinaudojant nemokia įmone, jos vardu įgyti sau svetimą turtą ir taip sumažinti nuostolius, patirtus prieš mėnesį nuperkant bendrovę. Byloje nustatytų ir įrodymais pagrįstų aplinkybių visuma neabejotinai leidžia konstatuoti, kad abu kaltinamieji, atlikdami šiuos veiksmus, suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

68. Pasisakant dėl šių skundų argumentų kolegija pažymi, jog BK 182 straipsnyje nurodytos veikos – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę – dažnai susijusios su sutartiniais santykiais. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo (šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“) apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje. Taigi, sprendžiant, ar civilinių sutarčių neįvykdymo atveju kartu su civiline taikytina ir baudžiamoji atsakomybė, teismų praktikoje vadovaujamasi esminės apgaulės, kuri naudojama įtraukiant asmenį į jam žalingą sandorį, kriterijumi, o civiliniai teisiniai santykiai neturi būti painiojami su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti. Teismų praktikoje pažymėta, kad civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis.

69. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, sutartys sudarytos bendrovei jau esant nemokiai ir nebevykdančiai veiklos, suvokiant, kad telekomunikacijų bendrovės skolos niekada negalės išsieškoti iš neva sutarties šalies – skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, buvo nuslėpti ir tikrieji kaltinamųjų ketinimai dėl prekių įgijimo, kad jos įgytos ne bendrovės veiklai vykdyti, o siekiant pasisavinti svetimą turtą. Telekomunikacijų bendrovės žinodamos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę padėtį, tai, kad ji nebegali vykdyti veiklos, nes net neturi transporto veiklai vykdyti, apie tikruosius kaltinamųjų ketinimus, niekada nebūtų sudarę susitarimų ir perdavę prekių. Taigi, visų šių aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų veiksmai peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir kaltinamųjų veikų pavojingumas atitinka baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), kriterijus. Telekomunikacijų turto įgijimas buvo pagrįstas esmine apgaule ir susijęs su neteisėto fiktyvaus teisinio santykio sukūrimu (civilinių teisinių santykių imitavimu). Kaltinamieji savo sąmoningais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai telekomunikacijų bendrovių pažeistų teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo esmingai apsunkintas ir be baudžiamosios justicijos įsikišimo iš esmės neįmanomas.

70. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinių teisinių santykių ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant jį užvaldyti. Nukentėjusios bendrovės - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ suklaidintos dėl nuteistųjų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų ketinimų perduodamo turto atžvilgiu, sudarytų susitarimų pagrindu perdavė turtą ir tikėjosi, kad turtą gavęs asmuo vykdys savo įsipareigojimus turtui ir sutartomis dalimis piniginį turto ekvivalentą sugrąžins, tačiau nuteistųjų užvaldytas turtas buvo įgytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarius sutartis/susitarimus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“, nuo šių bendrovių nuslėpus sunkią UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį. Realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gautas turtas, nuteistųjų buvo užvaldytas, parduodant įmonę neperduotas kitiems šios įmonės savininkams, nenaudojamas įmonės veikloje, todėl Ž. L. ir D. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal nuo 2023-06-01 galiojančios BK 182 straipsnio 1 dalies redakciją - jų tyčiniai veiksmai atitinka šio staipsnio vieną iš alternatyvių objektyviųjų požymių – svetimo turto įgyjimą panaudojant apgaulę, o nuteistieji yra atsakingi už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą.

71. Kolegija sutinka su skundų argumentais, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimas/pardavimas pats savaime nėra pavojinga ar priešinga teisei veikla, tokia ją daro arba pavojingi tikslai, kurių siekiama parduodant bendrovės akcijas, arba tokios veikos padariniai – žala fizinių ar juridinių asmenų turtui, teisėms ar teisėtiems interesams, tačiau priešingai nei nurodo Ž. L. ir jo gynėjas savo apeliaciniame skunde (5.12 punktas), kolegijos nuomone, nuteistiesiems inkriminuoti tikslai nuslėpti padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir neatsiskaityti su AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytą įrangą ir paslaugas, kurių buvo siekiama darant nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, taip pat yra pasitvirtinę.

72. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Ž. L. parašydamas rankraštinius įrašus ir savo parašais pasirašydamas, patvirtindamas pasirašytų dokumentų melagingą turinį, suklastojo tikrus dokumentus: 2016-08-18 vienintelio akcininko sprendimą, 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitą - serija (duomenys neskelbtini), 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)” aktą dėl (duomenys neskelbtini) banko generatoriaus perdavimo, 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)” perduodamų dokumentų apyrašą, 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o D. Ž. parašydamas rankraštinius įrašus ir savo parašais pasirašydamas, patvirtindamas pasirašytų dokumentų melagingą turinį, suklastojo tikrus dokumentus: 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo-priėmimo aktą, 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos perdavimo dokumentą, 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą, 2016-08-18 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo-priėmimo aktą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-18 ilgalaikio nematerialaus turto perdavimo-priėmimo aktą ir savo veiksmais D. Ž. ir Ž. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra dviprasmiškos.

73. Vieną vertus, tiek kaltinime, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje aprašant BK 300 str. 1 d. numatytą veiką nurodyta, jog tiek Ž. L., tiek ir D. Ž. parašydami rankraštinius įrašus ir savo parašais pasirašydami, patvirtindami pasirašytų dokumentų melagingą turinį, suklastojo tikrus dokumentus, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje (nuosprendžio 41 lapas) yra konstatuota, kad kaltinime nurodyti dokumentai, atitinka BK 300 str. 1 d. nurodyto netikro dokumento sąvoką.

74. Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

75. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį dokumentas – tai Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos.

76. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau pagal teismų praktiką, taikant BK 300 straipsnį, dokumentas apibūdinamas panašiais požymiais, kaip ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, anspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį.

77. Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Tikras dokumentas, kuriuo įforminama sutartinė prievolė, yra toks, kuris pagal savo formą ir turinį atitinka tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas ir tuo pagrindu tarp šalių atsiranda teisiniai santykiai. Teismų praktikoje tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis, įvairia technika pakeičiama dokumente užfiksuota informacija (keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai, nuotraukos ir pan. arba teisinga informacija pakeičiama panaudojus intelektines pastangas - įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria, siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.

78. Taigi, BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas, bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas.

79. Kaltinamieji neginčija, kad buvo surašyti ir pasirašyti kaltinime nurodyti dokumentai, tačiau neigia juos klastoję, pasak nuteistųjų, visi dokumentai buvo pasirašomi įprastine/darbine tvarka, o juose nurodyta informacija – teisinga. Jie neigia, kad bendrovė buvo fiktyviai parduota, kad buvo neišsaugoti, o ne perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir įranga naujam įmonės savininkui, kad nebuvo sumokėta už akcijas ir pan., tačiau tokias nuteistųjų gynybos versijas, teismo vertinimu, paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai, I. Z. ir liudytojų parodymai.

80. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimo 2016-08-18 matyti, kad Ž. L. buvo įgaliotas pasirašyti akcijų pirkimo pardavimo sutartis, priėmimo - perdavimo aktus, tvirtinti dokumentų nuorašus ir kopijas ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (2 t., b. l. 191).

81. Iš Akcijų pirkimo-pardavimo 2016-08-18 sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Ž. L. ir I. Z. sudarė sutartį, kurioje nurodyta, kad už 2 000 Eur I. Z. įsigijo 100 vnt. paprastųjų akcijų iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuriai atstovauja Ž. L.. Sutartyje nurodyta, kad akcijos parduotos už 2 000 Eur, kuriuos pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš šios sutarties sudarymą (2 t., b. l. 185-188).

82. Iš 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvito (serija (duomenys neskelbtini) ) kopijos, matyti, kad kasininkas Ž. L. iš I. Z. priėmė 2 000 Eur (2 t., b. l. 190).

84. Kitus dokumentus: Kasos perdavimo dokumentą (kopija) pasirašė kasininkas D. Ž. ir I. Z. 2016-08-18 ilgalaikio turto perdavimo – priėmimo aktą (kopija), turto perdavimo-priėmimo aktą (dėl kosmetikos perdavimo) (kopija), ilgalaikio nematerialaus turto perdavimo – priėmimo aktą (kopija) pasirašė perduodantis asmuo D. Ž. ir priimantis asmuo I. Z. Perduodamų dokumentų 2016-08-18 apyrašą (kopija), 2018-08-18 aktą (kopija) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ generatoriaus perdavimo pasirašė Ž. L. (perdavė) ir I. Z. (priėmė). Daiktų ir dokumentų perdavimo – priėmimo vieta nurodyta Vilnius, (duomenys neskelbtini) (dokumentų kopijos voke, saugomame prie bylos).

85. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentų bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentų apžiūros, dalyvaujant specialistei D. P., protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentai, rastas 2012-01-17 kasos pajamų orderis serija (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ž. L. sumoka UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000 Lt už akcijų pardavimą. Po šios datos nebuvo rasta dokumentų, kurie patvirtintų bendrovės veiklą. Tarp finansinės apskaitos dokumentų nebuvo rasta 2016-06-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo dokumentų, taip pat nebuvo rasta 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo dokumentų, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio „(duomenys neskelbtini)“ 2 000 Eur sumai (4 t., b. l. 79-80).

86. Iš „Sodros“ duomenų matyti, Ž. L. nedirbo nei jo nurodomoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 137-138; 13 t., b.l. 102-111), taigi tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” (pastaba: UAB „(duomenys neskelbtini)” savininkės) finansinių dokumentų nebuvo rasta jokių dokumentų susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)” 2016-06-23 pirkimu ir/ar 2016-08-18 pardavimu.

87. Apeliantų vertinimu (5.12 punktas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų fiktyvus pardavimas ir/ar jos buhalterinių dokumentų paslėpimas, jei tokia veika būtų įrodyta, neturėjo ir objektyviai negalėjo turėti jokios įtakos bendrovės pareigai atsiskaityti su kreditoriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“, šios pareigos nepanaikino bei nesudarė prielaidų/pagrindų jos išvengti, o kitų tikslų, kurių būtų siekiama perleidžiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, ir kurie šį veiksmą paverstų nusikalstamai pavojingu Ž. L. inkriminuota nebuvo, tačiau tokius apeliantų vertinimus, kolegija laiko, objektyvaus pagrindo neturinčia faktų interpretacija. Bylos duomenimis nustatyta, jog I. Z. buvo asocialus asmuo, parašus įmonės dokumentuose padėjęs turėdamas tikslą ne įsigyti įmonę, bet gauti menką - 50 Eur atlygį. Kaip jau minėta aukščiau, sutartys su telekomunikacinėmis bendrovėmis buvo sudarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau esant nemokiai ir iš esmės nebevykdančiai veiklos, nuteistiesiems suvokiant, kad telekomunikacijų bendrovės skolos niekada negalės išsieškoti iš neva sutarties šalies – skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, jog tikrieji kaltinamųjų ketinimai dėl prekių įgijimo, buvo ne įmonės veiklos vykdymas, nes įmonė nebeturėjo vilkikų veiklai tęsti, o siekis pasisavinti svetimą turtą.

88. Nors kaltinamieji neigia, kad jie siekė nuslėpti savo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, suklastodami kaltinime nurodytus dokumentus ir fiktyviai parduodami įmonę, tačiau šis tikslas laikytinas byloje įrodytu, nes, kaip nustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo nemoki jau galimai nuo 2015 m., įmonės sunki finansinė padėtis buvo (o ir turėjo būti – apie tai aukščiau 37-48 punktai) žinoma jau perkant įmonę, o gręsiantis įmonei bankrotas, nuteistiesiems buvo aiškus jau 2016 m. birželio pabaigoje - liepos pradžioje, kai neliko įmonėje transporto priemonių, nebuvo galima atsiskaityti už paslaugas, lizingą, mokėti atlyginimų, skolų ir kt., bei gavus 2016-06-27 pranešimą.

89. BK 300 str. 1 d. įtvirtinti alternatyvūs veiksmai, kurie sukelia baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį. Vienas iš jų - dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas.

90. Taigi, nuteistųjų pasirašyti su įmonės pardavimu susiję dokumentai: 2016-08-18 vienintelio akcininko sprendimas, 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitas - serija (duomenys neskelbtini), 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)” aktas dėl (duomenys neskelbtini) banko generatoriaus perdavimo, 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)” perduodamų dokumentų apyrašas, 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo-priėmimo aktas, 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos perdavimo dokumentas, 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktas, 2016-08-18 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo-priėmimo aktas, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-18 ilgalaikio nematerialaus turto perdavimo-priėmimo aktas, yra tikri suklastoti dokumentai, nes juose nuteistieji, parašydami rankraštinius įrašus ir savo parašais juos pasirašydami, patvirtino pasirašytų dokumentų melagingą turinį ir, kaip konstatuota ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tai buvo priemonė BK 182 str. 1 d. numatytos nusikaltamos veikos nuslėpimui, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-01 nuosprendžio 41 lape 6 pastraipoje teismos išvados keistinos nurodant, kad dokumentai, kuriuose įtvirtinti melaginga informacija turinti juridinę reksmę, atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto ne netikro, bet tikro suklastoto dokumento sąvoką.

91. Konstatuotinas ir kitas būtinasis BK 300 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymis – kaltinamųjų tiesioginė tyčia. Iš D. Ž. ir Ž. L. paaiškinimų matyti, jog nors pastarieji neigia, kad priimdami sprendimą parduoti ir parduodami I. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėję kokius tai nusikalstamus tikslus, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, dėl aukščiau nurodytų ir aptartų aplinkybių, kurioms esant buvo nuteistųjų apgaule užvaldytas ir jų įgytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, darytina išvada, kad jie suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad klastoja tikrus dokumentus, juose nurodydami melagingą informaciją, bei kurie gali sukelti teisines pasekmes, juos panaudojo bei norėjo taip veikti. Teismas atmeta kaltinamųjų gynybos versiją, kad jų pasirašyti dokumentai yra tikri, atitinka tikruosius šalių tikslus ir siekius, nes kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme apklausto N. J. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 177-179) duotų parodymų, jog grąžinus dalį vilkikų, su kelias likusiais įmonė nebegalėjo tęsti veiklos, todėl buvo nuspręsta ją parduoti (kolegija supranta, kaip ja atsikratyti).

92. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti kad įmonė parduota iš esmės iš kart po sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo/prekių gavimo bei po vieno iš kreditorių pranešimo apie tai, kad jis kreipsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (pranešta UAB „(duomenys neskelbtini)i“ 2016-06-27 raštu, kreiptasi į teismą 2016-08-04), t. y. kai reikia atiduoti visus buhalterinius dokumentus bankroto administratoriui. Nors apeliantai su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka (nutarties 5.20 punktas), tačiau, kolegijos vertinimu, sąvokų „iš kart“ ir pan. vartojimas iš esmės atitinka veiksmų chronologiją ir šių sąvokų esmę. Akivaizdu, kad akcijų/įmonės pardavimas negali būti atliktas vos nusprendus/tą pačią dieną, jog akcijų/įmonės pardavimui būtinas tam tikras laikas – pirkėjo suradimui, sutarties pas notarą, bei kitų dokumentų paruošimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo jos pirkimo iki pardavimo Ž. L. ir D. Ž. vadovavo tik kiek daugiau nei pusantro mėnesio (nuo 2016-06-23 iki 2016-08-18). Kaip matyti iš pačių nuteistųjų parodymų, susitarimai dėl įrangos su AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaromi vos po savaitės nuo įmonės įgijimo (2016-07-03). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ prekės/įranga buvo gauta 2016 liepos 20-25 dienomis (t.y. praėjus tik mėnesiui nuo įmonės pirkimo), o įmonės pardavimas įvyko vos po trijų savaičių, todėl teismo išvados, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota iš esmės iš kart po sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo/prekių gavimo bei po vieno iš kreditorių pranešimo (dėl nuteistųjų žinojimo/nežinojimo apie šį pranešimą pasisakyta aukščiau), yra teisingos ir atitinkančios faktinę situaciją.

93. Pasisakydama, dėl nuteistojo D. Ž. gynėjo advokato argumentų (šios nutarties 4.11 punktas), kad teismas, pripažindamas D. Ž. kaltu dėl dokumentų klastojimo, be jokio pagrindo nustatė, kad kaltinamieji per su nusikalstamos veikos padarymu nesusijusį asmenį E. B. surado asmenį, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas mirus, kurį už atlygį įkalbėjo fiktyviai dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkime-pardavime ir būti jos direktoriumi, kad teismas nepagrįstai rėmėsi E. B. parodymais, kad jis tik tarpininkavo parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad į jį kreipėsi pardavėjai ir daugiau apie tai jis nieko nežino, kad E. B. parodymų negalima laikyti patikimais ir jais iš esmės grįsti D. Ž. kaltę; dėl nuteistojo Ž. L. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde (šios nutarties 5.13, 5.14, 5.15 punktai) nurodomų argumentų, jog Ž. L. nebuvo inkriminuota jokių pavojingų padarinių, kuriuos sukėlė arba galėjo sukelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimas, kad I. Z. bendrai su E. B. visiškai teisėtai įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, gavo tiek bendrovės dokumentaciją, tiek ir jos turtą, nes siekė sukurti teisėtą pagrindą – įsigyti veikiančią įmonę, dėl kurios turėjo nusikalstamą planų ir pasikėsino juos realizuoti ir tai patvirtina I. Z. ir E. B. užfiksuoti šių asmenų pokalbiai; kad turint tikslą pagrobti bendrovės turtą ir tokį nusikaltimą nuslėpti fiktyviai parduodant bendrovės akcijas, būtų neprotinga naujiems savininkams neperduotus ir taip pagrobtus daiktus pasilikti sau ir juolab viešai jais naudotis, nes tai yra akivaizdūs įkalčiai, siejantys jų naudotoją su padarytu nusikaltimu ir t.t., kad bylos aplinkybės ir gauti įrodymai, leidžia pagrįstai spręsti, jog ne tik turtą, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus Ž. L. ne paslėpė, o perdavė E. B., kuris vienas ar kartu su kitais asmenimis juos panaudojo galimai neteisėtai veikai vykdyti, kolegija pažymi, jog Ž. L. nurodė, kad jį susirado pirkėjai, tačiau liudytojas E. B. tvirtino, kad būtent jį susirado pardavėjai, tam, kad atsikratyti įmonės, nes jis užsiėmė tarpininkavimu pirkant-parduodant įmones, ir, kad ne retai jo ieško tam, kad atsikratyti į skolas įklimpusios įmonės ar paslėpti nusikalstamas veikas. Tokius liudytojo E. B. parodymus patvirtina mirusio kaltinamojo I. Z. viso proceso metu nuosekliai duoti parodymai, kad jis tik alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo, kuris buvo pasitelktas nusikalstamai veikai daryti už 50 Eur atlygį. Pažymėtina, jog ir liudytojas N. J. tvirtino, kad įmonei netekus vilkikų, buvo nutarta įmonę parduoti, nes veiklos vykdyti nebebuvo galimybių.

94. Taigi, tiek E. B., tiek N. J. patvirtino, kad iniciatyva parduoti įmonę kilo iš nuteistųjų, o E. B. ir I. Z. parodymus, kad nebuvo perduoti telefonai ir kita įranga, o I. Z. įmonės dokumentuose pasirašė tik dėl 50 Eur, patvirtina pokalbių su E. B. pasiklausymas, iš kurio akivaizdu, kad ir praėjus nemažam laikui po šios veikos, I. Z. prašomas pasirašyti kažkokius tai dokumentus, klausiama ar jis tvarkingai atrodo, nėra išgėręs, kalbama ir apie šioje byloje pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad jis neitų į policiją duoti parodymų, I. Z. pokalbio metu E. B. nurodo, kad jo policijoje klausė apie „kažkokius dingusius telefonus“, jam atsakoma, kad tai pokalbis ne telefonu. Iš I. Z. charakterizuojančių duomenų ir 2017-03-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad ieškant I. Z. nustatyta, kad jis gyvena Vilniaus m., pastovios gyvenamosios vietos neturi, ne kartą baustas administracine tvarka, kai veikos padarytos vartojant alkoholį, ne kartą sulaikytas dėl alkoholio vagysčių iš parduotuvių (2 t., b. l. 85-87), todėl kolegija pritaria, pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šios aplinkybės patvirtina mirusio kaltinamojo I. Z. parodymus, kad jis neketino įmonės įgyti, o tik norėjo užsidirbti pasirašydamas E. B. nurodytus dokumentus. Kolegijos nuomone, iš šio pokalbio matyti, kad panašios paslaugos (tik pasirašyti dokumentus) galimai jo yra prašoma ir šio pokalbio metu, be to I. Z. nesupranta apie kokius telefonus jo yra klausiama. Nors byloje nėra objektyvių duomenų, kad Ž. L. ar D. Ž. būtų buvę pažįstami su I. Z., tačiau kokių tai objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad I. Z. buvo į šią veiklą įtrauktas išimtinai E. B. iniciatyva taip pat nėra, todėl apeliantų ginčijamos nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad nuteistieji, siekdami nuslėpti jų padarytą nusikaltamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d. susitarė klastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, jų neišsaugoti bei paslėpti UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos dokumentus ir tuo tikslu jie, per su nusikalstamos veikos padarymu nesusijusį asmenį E. B. surado asmenį, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas mirus, kurį už 50 Eur atlygį įkalbėjo fiktyviai dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkime-pardavime ir būti jos direktoriumi, iš anksto abu žinodami, kad pastarasis realiai nebus nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, nei direktorius, nevykdys jokios ūkinės-finansinės veiklos, nedisponuos bendrovės ūkinės veiklos apskaitos dokumentais, antspaudu ir bendrovės turtu, laikytinos pasitvirtinusiomis ir nepaneigtomis.

95. Apeliantai bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme kėlė klausimą dėl E. B. parodymų patikimumo, teigdami, jog pastarasis yra daug kartų teistas tame tarpe ir už analogiškas veikas susijusias su įvairių bendrovių pirkimu-pardavimu, tačiau kolegija nemato pagrindo pritarti tokioms apeliantų išvadoms. Sutiktina, kad E. B. yra daug kartų teistas, tame tarpe ir už iš esmės analogiškų veikų padarymą (12 t., b.l. 48-198; 13 t., b.l. 1-68, 123-139), tačiau, kaip E. B. nurodė apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, jis užsiėmė tarpininkavimu perkant-parduodant įmonės, jo teistumai nėra susiję su šia byla, kad už savo padarytas veikas jis atsako pagal įstatymą, o šioje byloje jis yra liudytoju, tačiau dėl praėjusio laiko tarpo aplinkybių nepamena, todėl prašo vadovautis jo anksčiau byloje duotais parodymais. Apeliantai kokių tai konkretesnių argumentų, ar kokių tai objektyvių aplinkybių, dėl ko E. B. parodymus būtų galima laikyti nepatikimais nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas.

96. I. Z. akistatų tiek su D. Ž. ir Ž. L., tiek ir su E. B. metu, parodė iš esmės vienodas aplinkybes, kad pas notarą buvo su E. B.. Kiek pamena, jis pasirašė bendrovės pirkimo-pardavimo dokumentus. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ daiktų, finansinės apskaitos dokumentų, kito turto perdavimo dokumentai buvo pasirašomi „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antrame aukšte. Į ten jis ir E. B. nuvyko taksi automobiliu. Gali būti, kad tuos dokumentus jam pasirašyti padavė E. B.. Pasirašęs dokumentus, juos perdavė E. B.. Klausime minimų dokumentų ir kito turto jis negavo. Jam rūpėjo tik, kad E. B. jam sumokėtų 50 Eur. Ofise matė lentynas su segtuvais. Nepamena, ar ofise buvo kiti daiktai, dėžės, jam tai nerūpėjo. Pasirašius minėtus dokumentus E. B. davė jam 50 Eur ir jis (I. Z.) išėjo. Jis nežino kas toliau vyko „(duomenys neskelbtini)“ ofise (4 t., b.l. 190-192; 5 t., b.l. 135-137, 187-188).

97. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nurodė, jog mirusio kaltinamojo I. Z. ir liudytojo E. B. parodymus apie tai, kad įmonės pardavimas buvo organizuotas kaltinamųjų, kad tai buvo fiktyvus sandoris, rodo ir tai, kad nei vienas apklaustas asmuo (tarp jų ir kaltinamasis D. Ž.) negalėjo patvirtinti, kad buvo sumokėta ir kada sumokėta, kas sumokėjo už įmonės pardavimą. Įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad atsiskaityta prieš sutarties pasirašymą. Atsiskaitymą neigė tiek E. B., tiek I. Z.. E. B. nurodė, kad tai įmonės savininkai mokėjo, kad įsiskolinusi įmonė būtų perimta. Kaltinamasis Ž. L. teisme teigė, kad įmonė buvo vertingesnė nei 2 000 Eur, tačiau tai paneigta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinusiomis visišką įmonės nemokumą, jos dideles skolas ir kt. Nors Ž. L. teigė, kad pinigus pas notarą jam sumokėjo E. B., tačiau nei vienas be jo iš apklaustų asmenų negalėjo pasakyti, kas ir kada ir kam perdavė pinigus (kaltinamasis D. Ž. teigė, kad matė pinigus, bet nepamena kas mokėjo, akistatos su I. Z. metu teigė, kad mokėjo E. B., akistatos su E. B. metu nurodė nepamenantis pinigų perdavimo fakto; I. Z. nurodė, kad jam buvo sumokėti 50 Eur už dokumentų pasirašymą, sumokėjo E. B.; E. B. teisme nurodė, kad tai jam galimai buvo sumokėta už tarpininkavimą parduotant įmonę, jis nemokėjo). O kaip jau minėta aukščiau, apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus, po 2012-01-17 datos nebuvo rasta dokumentų, kurie patvirtintų bendrovės veiklą. Tarp finansinės apskaitos dokumentų nebuvo rasta 2016-06-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo dokumentų, taip pat nebuvo rasta 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo dokumentų, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio „(duomenys neskelbtini)“ 2 000 Eur sumai (4 t., b. l. 79-80).

99. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo tiek nuteistųjų D. Ž., Ž. L., mirusio kaltinamojo I. Z., liudytojo E. B., tiek ir kitų liudytojų parodymus, juos vertino tiek atskirai, tiek bendroje įrodymų visumoje bei padarė teisingas išvadas, jog priešingai nei teigė kaltinamasis Ž. L., kuris pirmų apklausų metu nurodė, kad patalpose buvo ir kitų darbuotojų, kurie padėjo nešti dokumentus, kad dokumentus padėjo nešti jis ir tuo metu buvo N. J. bei D. Ž., kad jie buvo nešami į mikroautobusą, kuriuo atvažiavo I. Z. ir E. B., — niekas dokumentų nešimo į mokroautobusą bei mikroautobuso be kaltinamojo Ž. L. nematė. Liudytojas E. B. nurodė, kad jie atvyko taksi, nes nei jis nei I. Z. neturi vairavimo teisės, nurodė, kad jokie buhalteriniai dokumentai ir daiktai iš įmonės patalpų nebuvo paimti. I. Z. patvirtino pasirašęs kažkokus dokumentus bendrovės patalpose, tačiau nurodė, kad po to iš karto išėjo ir ėjo pėsčiomis. D. Ž. nurodė, kad jis patalpose tik pasirašė dokumentus ir iš karto išvažiavo (teisme šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino ir nuteistasis Ž. L.), nematė kokia transporto priemone atvyko I. Z. ir E. B.. Vėliau ikiteismino tyrimo metu ir teisme kaltinamasis Ž. L. paneigė, kad buhalterinių dokumentų ir daiktų perdavimo metu buvo N. J. ir D. Ž., taip pat nurodė, kad pasirašęs dokumentus išėjo ir I. Z., kad liko tik jis ir E. B.. Iš šių Ž. L. parodymų akivaizdu, kad nei dokumentai nei daiktai I. Z. nebuvo perduoti. Be to, nei vienas buvęs, teisme apklaustas darbuotojas nepatvirtino Ž. L. nurodytų aplinkybių, kad matė kaip buvo į automobilį nešami dokumentai ar, kad būtų padėję juos nešti, ar, kad iš viso buvo tą dieną įmonės nuomojamose patalpose.

100. Pažymėtina, jog susiedamas įrodymus į vientisą grandinę, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog nei vienas apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (išskyrus nuteistuosius), taip pat ir buhalterė, nebuvo bendrovės patalpose matę iš telekomunikacijos bendrovių nupirktų prekių. Nei vienas iš buvusių darbuotojų nėra matę naujo savininko ir direktoriaus (I. Z.), nors Ž. L. nurodė likęs dirbti jų prašymu toliau, kad E. B. ir I. Z. buvo atvykę į patalpas, o dingo tik po trijų savaičių, o visa tai, kas išdėstyta ir kaltinamojo Ž. L. nenuoseklūs parodymai viso proceso metu tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijos fiktyviai parduotos pagal 2016-08-18 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biure, asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas mirus, taip pat, kad I. Z. jokie buhalteriniai dokumentai ir prekės nebuvo perduotos. Šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, papildomai pažymėdama, jog faktą dėl prekių neperdavimo naujiems savininkams patvirtina ir pas nuteistuosius ir su jais susijusius asmenis rasta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ įgyta įranga (plačiau 61-67 punktuose).

101. Taigi, įmonės akcijos buvo parduotos fiktyvaus teisinio santykio sukūrimu (civilinių teisinių santykių imitavimu), kad šių dokumentų, paduotų Ž. L. VĮ „Registrų centrui“, pagrindu I. Z. įregistruotas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, nors realiai I. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nepirko, o Ž. L. jų nepardavė, taip pat nebuvo gauti iš I. Z. 2 000 Eur už akcijas, neperduoti I. Z. 458 segtuvai su UAB „(duomenys neskelbtini)” finansinės apskaitos dokumentais, antspaudas ir banko kodų generatorius, kasa su 0 Eur, 3 597,18 Eur kilnojamasis bendrovės turtas, ilgalaikis turtas, kurio vertė 5 148,52 Eur, kosmetika, kurios vertė 1 081,65 Eur, ilgalaikis turtas - kompiuterinė programa ,,AGNUM nauja versija”, kurios vertė 886,50 Eur. Taigi aukščiau aptartos aplinkybės susijusios su apgaulės panaudojimu užvaldant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, leidžia pagrįstai matyti, jog kaltinime nurodytuose nuteistųjų suklastotuose 2016-08-18 dienos dokumentuose yra įtvirtinta melaginga informacija turinti juridinę reikšmę, t.y. D. Ž. ir Ž. L. aktyviai veikdami, suvokdami savo veikmsų nusikalstamą pobūdį, t.y. verikdami tiesiogine tyčia, suklastojo jiems inkriminuotus tikrus dokumentus, ši jų veika yra pavojinga, ir jie pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

102. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi teismų praktikoje nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį. Teismo vertinimu, D. Ž. ir Ž. L. veikdami bendrininkų grupe (bendrai) savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, bei siekdami nuslėpti jų padarytą nusikaltamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. suklastojo tikrus dokumentus ir tiek Ž. L., tiek D. Ž. veiksmai atitinka BK 300 str. 1 d. ir yra kvalifikuoti teisingai.

103. Apeliantai neginčija D. Ž. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 222 str. 1 d., todėl kolegijai šioje dalyje nenustačius jokių nei teisės nei fakto vertinimo pažeidimų, dėl D. Ž. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 222 str. 1 d. plačiau nepasisako, tik pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų dėl segtuvų su įmonės buhalterine apskaita perdavimo I. Z. ir/ar E. B., o aukščiau (103, 104 punktuose) aptarti įrodymai paneigia šias nuteistųjų nurodomas aplinkybes.

104. Nustačius, kad D. Ž. ir Ž. L. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, o D. Ž. ir pagal BK 222 str. 1 dalį, kolegija dėl kitų apeliantų nurodomų aplinkybių ir argumentų (susijusių su I. Z. nuosavybės teisėmis į akcijas, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties išviešinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių perleisti jai priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, bei bendrovės direktoriaus ir vienintelio akcininko Ž. L. teisių priimti tokį sprendimą, dėl nelaikytino suklastotu 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvito Nr. (duomenys neskelbtini), dėl aplinkybių, kad taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentų nebuvo rasta 2016-06-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo dokumentų, 2016-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo dokumentų, dėl BK 182 str. 2 d. baigtumo, teismo motyvų dėl apgaulės, argumentų susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” ryšiais, 2016-09-26 deklaracijų VMI pateikimo (nutarties 4.10, 5.21, 5.22, 5.23, 5.24, 5.25, 5.16, 5,17 pastraipos) ir pan.) bei teorinių argumentų (nutarties 5.7, 5.9. pastraipos) dėl veikų atitikimo kitoms BK nuostatoms (BK 208 str., BK 209 str. ir kt.), kaip negalinčių pakeisti teismo padarytų išvadų dėl nuteistųjų padarytų veikų kvalifikavimo, plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl civilinio ieškinio ir daiktų turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti

105. Byloje AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies iš D. Ž. bei Ž. L. solidariai AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisiant 6 952,48 Eur. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Rezoliucinė dalis

106. Taip pat skundžiamu teismo nuosprendžiu be kitų daiktų turinčių reikšmės bylą tirti ir nagrinėti priimtų sprendimų, teismas nutarė:

-plančetinį kompiuterį „Samsung TAB A“ (s. n. (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), Modemą „Huawei E3372“, 4G, IMEI (duomenys neskelbtini), Modemą „Alcatel“, IMEI (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. Ž.

- mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A5“, 2016, A510, 4G+ Black, 16 GB, ES/EEE, IMEI: (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A5“, 2016, A510, 4G+ Gold, 16 GB, ES/EEE, IMEI: (duomenys neskelbtini), paimtus iš N. J., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti N. J.

- mobiliojo ryšio telefonus „Samsung A5“, 2016, A510, 4G+ Gold, 16 GB, ES/EEE, IMEI: (duomenys neskelbtini); „Iphone 6S, 16 GB, 4G+ Silver“, IMEI: (duomenys neskelbtini), paimtus iš Ž. L., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Ž. L.

108. Iš bylos medžiagos matyti, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-11-23 pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų 9 314,49 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro 7 783,93 Eur už įgytą įrangą, 1 830,56 Eur už suteiktas GSM paslaugas, nurodė, kad nuo sutartinių dokumentų sudarymo 2016-07-25 nebuvo atlikta nei viena įmoka už įrangą ir suteiktas GSM paslaugas, todėl 2016-10-28 visiems vienuolikai abonentų buvo išjungtas GSM paslaugų teikimas – nutraukta sutartis (t. 1, b. l. 116-128).

109. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-06-08 rašte Nr. 2023-02209 nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola bendrovei yra 9 314,49 Eur. Skolą sudaro 7 483,93 Eur netesybos bei baudos pagal bendrovės ir kliento 2016-08-03 sudarytą papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (pasirašė direktorius D. Ž.); paslaugų suma – 1 830,56 Eur (sąskaitos už suteiktas paslaugas (planų mokesčiai, papildomos (informacinės, pramoginės) paslaugos, skambučiai ir SMS į užsienį, planų akcijų nuolaidų grąžinimai ir kt.), dalis įrangos mokesčių, kurie buvo įtraukti į kasmėnesines sąskaitas iki sutarties nutraukimo), bei 2016-12-27 į balansą dar buvo perkelta ir neapmokėta prekinė 366,16 Eur sąskaita. O išskaičiuojant sumas už įrangą ir paslaugas, neatsižvelgiant į sutartinių dokumentų sąlygas: bendra įrangos vertė – 5 794 Eur, bendra paslaugų suma su PVM (planų mokesčiai, papildomos (informacinės, pramoginės) paslaugos, skambučiai ir SMS į užsienį) – 792,32 Eur; neapmokėta prekinė sąskaita – 366,16 Eur. Skola neapmokėta, žala neatlyginta (t. 11, b. l. 3-67).

110. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo D. S. paaiškinimų teisme matyti, jog civilinis ieškinys pateiktas dėl patirtos turtinės žalos, visa tai pagrįsta dokumentais. Sutartis buvo 24 mėnesiams ir jei nevykdomi įsipareigojimai, tai kasmėnesinės sumos buvo įtrauktos į paslaugų balansą. Be to UAB „(duomenys neskelbtini)i“ įgyjant įrangą, buvo išrašyta prekinė sąskaita ir numatyta pradinė įmoka, kurią turėjo sumokėti per 20 dienų. Apskritai nei vienos įmokos nebuvo sumokėta, todėl ši suma pradinė įmoka pateko į paslaugų balansą. Į kitą dalį pateko likusi įrangos žala, išminusavus kasmėnesinius nemokėjimus ir netesybas, kurios nebuvo išskirtos. Susitarime su klientu numatyta nuostata - nuo įsiskolinimo iki susitarimo dienos pabaigos, tai reiškia pripliusuotas netesybas. Kad būtų visiškai aišku, bendra suma lieka ta pati ieškinio, o grynai pagal žalos dydžius už įrangą, paslaugas sudaro: bendra įrangos žala 5794 eurai, įrangos žala aiškiai atsispindi tiek prekinėje sąskaitos faktūroje, tiek sutartiniuose dokumentuose. Paslaugos bendra suma 792,32 eurai. Į šią sumą patenka plano mokesčiai ir visi kiti mokesčiai naudojantis abonementais. Toliau 11 sim kortelių, autorinis mokestis gamintojui kuris yra įtrauktas sąskaitoje faktūroje 81 eurą 50 centų. Galiausiai netesybos pagal papildomą susitarimą 2646 eurus 67 centrus. 10 eurų vienas abonimentas, dauginame iš 24 mėnesių, 11 abonimentų padauginti iš 240, gaunasi 2640 eurų, t.y. 10 eurų už kiekvieną atjungtą abonimentą, kuriuo buvo įsipareigota naudotis 24 mėnesius.

116. Kaip matyti iš tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-03 susitarimo dėl įrangos/paslaugų teikimo (9 t., b.l. 89-94) šalys susitarė dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 mėnesius (susitarimo 8 punktas) naudosis AB „(duomenys neskelbtini)“ judriojo ryšio paslaugomis ne mažiau kaip 6 telefono ryšio abonentų, 4 mobiliojo interneto abonentų ir ne mažiau kaip už 82 Eur be PVM per mėnesį (susitarimo 2.1. punktas). Iš šio susitarimo 3 punkto matyti, jog 1 punkte nurodytos naudos netaikomos, jei paslaugomis naudojamasi nesilaikant šio susitarimo nuostatų arba yra laiku neatsikaitoma už AB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas ir/ar įsigytas prekes. Iš šio susitarimo 4 punkto matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažinus abonentų skaičių ar netraukus šį susitarimą/sutartį dėl (duomenys neskelbtini) anksčiau nei iki šio susitarimo galiojimo pabaigos, ar atjungus UAB „(duomenys neskelbtini)“ abonentus dėl įsiskolinimo, AB „(duomenys neskelbtini)“ pasilieka teisę prašyti sumokėti po 10 Eur už kiekvieną atjungtą abonentą už kiekvieną mėnesį nuo abonento atjungimo dienos iki šio susitarimo galiojimo pabaigos arba atlyginti pagal šį susitarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas nuolaidas įrangai/paslaugoms proporcingai atjungtų abonentų skaičiui.

118. Vertinant aukščiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus pirmiausia pažymėtina, jog byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo konstatuota, jog būtent dėl kaltinamųjų veiksmų Ž. L. ir D. Ž. susitarus sudaryti įrangos pirkimo sutartis su AB „(duomenys neskelbtini)“, abiem žinant, kad pagal nurodytas sutartis su AB „(duomenys neskelbtini)“ už įgytą įrangą ir paslaugas nebus atsiskaitoma, 2016-07-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. Ž., 2011-12-27 ankstesnio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo neterminuotai sudarytos sutarties „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, 2016-07-25 su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė papildomus sutartinius dokumentus: abonentų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); akcijos užsakymo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-08-03 papildomą susitarimą dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2011-12-27 sutarties (duomenys neskelbtini). Šių sudarytų dokumentų pagrindu, pagal 2016-07-25 PVM sąskaitą faktūrą (serija (duomenys neskelbtini)) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo įrangą:

- 5 mobiliojo ryšio telefonus „Samsung A5“, (IMEI kodai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) su 5 (penkiais) abonentų numeriais;

- 1 mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6S 16 GB Silver“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) su abonento numeriu,

- 5 nešiojamuosius kompiuterius „Dell Inspirion 15 3558, 15,6“/i5-5200U/4GB/500GB“ (serijiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)),

- 2 modemus „Huawei E3372 4G“ (IMEI kodai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir tris modemus/maršrutizatorius „Huawei E5573 G Mobile Router“ (IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) su penkias abonentų numeriais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

119. 2016-07-25 PVM sąskaitos faktūros (serija (duomenys neskelbtini)) grafoje „prekes gavau“ pasiraš savo parašu ir atliko rankraštinius įrašus „D. Ž.“, tokiu būdu patvirtindamas PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų priekių gavimą. Tačiau už įsigytas prekes nurodytais terminas neatsiskaitė ir AB „(duomenys neskelbtini)“ prekių negrąžino ir jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nepanaudojo, o paslėpė fiktyviai pagal 2016-08-18 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biure parduodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas mirus, nes pastarasis nurodytų prekių negavo, tokiu būdu apgaule, savo ir Ž. L. naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ 5 794 Eur vertės turtą.

120. Kaip jau minėta aukščiau tai, jog nuteistieji sudarė aukščiau minimus susitarimus, sutartis, pagal ją gavo įrangą, ginčo byloje nėra. Neginčijama ir ta aplinkybė, jog pagal sutartį AB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atlikti mokėjimai (pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėta tik viena sąskaita), tačiau teigiama, jog tai, kad už šią įrangą ir paslaugas nebuvo atsiskaityta – yra ne nuteistųjų atsakomybė, tačiau nuteistųjų nurodomos aplinkybės, jog visa įranga buvo perduota naujam šeimininkui, kolegijos vertinimu yra pilnai paneigti byloje surinktais objektyviais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino tinkamais įrodymais, nes, atvirkščiai nei teigia nuteistieji, dalis tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir iš AB „(duomenys neskelbtini)“ įrangos buvo rasta būtent pas nuteistuosius ir/ar su jais susijusius asmenis, o aukščiau nurodyti kompiuterio apžiūros rezultatai, leidžia pagrįstai manyti, jog dalis šios įrangos buvo nuteistųjų realizuojama/parduodama.

121. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad sutartis su AB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaryta apgaulės būdu, kurios tikslas buvo pasisavinti prekes, pagrįstai atsižvelgė į realiai AB „(duomenys neskelbtini)“ patirtus nuostolius dėl suteiktų prekių ir paslaugų, ieškinį tenkino iš dalies ir bendrovei solidariai iš kaltininkų, kurių veika priežastiniu ryšiu susijusi su patirta žala dėl prekių netekimo ir suteiktų paslaugų, priteisė 6 952,48 Eur (įrangos vertė – 5 794 Eur ir 792,32 Eur už paslaugos, skambučiai ir SMS į užsienį, 366,16 Eur neapmokėta prekinė sąskaita). Kitoje dalyje ieškinys atmestas. Iš susitarimo matyti, jog nuolaidos buvo taikomos susitarus dėl ilgalaikio (24 mėn.) įrangos naudojimo, tačiau neapmokėjus nei vienos sąskaitos, buvo netekta teisės į nuolaidas, todėl pagrįstai ieškinys tenkintas priteisiant visą įrangos vertę.

122. Dėl apeliaciniame skunde nurodomos proceso trukmės pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017-01-09. Byla perduota teismui 2019-02-11. Skundžiamas nuosprendis byloje priimtas 2023-12-01. Pripažintina, jog teisminis nagrinėjimas nebuvo trumpas, tačiau jis užsitęsė iš esmės dėl objektyvių priežasčių – bylos gražinimo prokurorui, bylą nagrinėjusių teisėjų pasikeitimo, proceso dalyvių prašymų atidėti posėdį, proceso dalyvių neatvykimo į teismą, vieno iš kaltinamojo mirties. Akivaizdžių bylos vilkinimo faktų – nenustatyta.

123. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog nepateisinamai vilkinant rastos įrangos grąžinimą bendrovėms, vėliau ją pripažinus nusidėvėjusia nepagrįstai grąžinta nuteistiesiems ir liudytojui, o ne bendrovei, dėl ko nepagrįstai buvo priteista/tenkinta civilinio ieškinio dalis.

124. Pasisakant dėl šių argumentų, kolegija pažymi, jog vadovaujantis BPK 91 straipsniu daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti.

125. Šioje byloje nuteistųjų užvaldytas ir pas nuteistuosius bei su jais susijusius asmenis buvęs ir atliekant proceso veiksmus surastas UAB „(duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ turtas laikytinas daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

126. Pagal BPK 92 straipsnio 1 dalį, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jeigu jų nereikia tirti šio Kodekso 205 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti apžiūrimi pagal šio Kodekso 207 straipsnyje nustatytas taisykle, o pagal šio straipsnio 3 dalį, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi ir perduodami kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog daiktai, kurių dėl gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negalima laikyti ir perduoti kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, turi būti, jei įmanoma, nufotografuojami, užantspauduojami ir laikomi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje.

127. Daiktų apžiūros 2018-02-06 protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti:

- iš 2017-04-07 N. J. paimti mobiliojo ryšio telefonai: „Samsung A5“ juodos spalvos, IMEI (duomenys neskelbtini), „Samsung A5“ aukso spalvos, IMEI (duomenys neskelbtini), kuriuos jis pateikė 2017-04-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu;

128. Pažymėtina, jog BPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos. Kai ginčas dėl teisės į daiktus yra spręstinas ieškinio tvarka, daiktai laikomi iki sprendimo, priimto toje byloje civilinio proceso tvarka, įsiteisėjimo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad daiktai gali būti grąžinti jų savininkams BPK 108 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju (pastaba: daiktų savininko prašymu) ir tvarka ir nesuėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems terminams, jeigu tai nepakenks vykstančiam baudžiamajam procesui. Kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje toks prašymas pateiktas nebuvo.

129. Kolegijos vertinimu byloje nėra nustatyta BPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, kai daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimo, priežiūros ir laikymo išlaidos būtų aiškiai per didelės ir kurie negali būti grąžinami savininkui, tuojau parduodami (perduodami) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta areštuotam turtui realizuoti tvarka, t.y. tai nėra daiktai dėl kurių būtina priimti sprendimus nedelsiant.

130. Taigi, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto įstatyminio reglamentavimo, įprastai sprendimas dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti priimamas baigus bylą tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir/ar priimant nuosprendį, todėl skundo argumentai, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų pas nuteistuosius rasta įranga nuvertėjo, dėl ko, reikia suprasti, kad iš nuteistųjų priteista nepagrįstai per didelė žala, yra nepagrįsti ir neturintys tam pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog nuteistieji bylos tyrimo ir/ar nagrinėjimo metu neprašė pas juos ar su jais susijusius asmenis rastą įrangą gražinti AB „(duomenys neskelbtini)“ ir/ar UAB „(duomenys neskelbtini)“.

131. BPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyt, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

- daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

- dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

- daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

- kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę.

132. Visgi teismo sprendimas pas nuteistuosius ar su jais susijusius asmenis rastas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ prekes grąžinti nuteistiesiems ar liudytojui negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Įrangos gražinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra galimybės, nes 2017-11-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pripažinta bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pasibaigusia ir priimtas sprendimas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (3 t., b.l. 30-31).

133. Byloje nustatyta, jog pas nuteistuosius ir/ar su jais susijusius asmenis rasta įranga buvo nuteistųjų įgyta nusikalstamu, neteisėtu būdu, o atsižvelgiant į iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį reikalavimą paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), pagal kurį niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo, sprendimas dėl telefonų/modemo grąžinimo nuteistiesiems ir liudytojui naikinamas.

134. Akivaizdu, jog telekomunikacinė įranga greitai sensta, todėl nuvertėjusios įrangos grąžinimas telekomunikacinėms bendrovėms nepriteisiant jos buvusios vertės pažeistų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtines teises, neatitiktų įmonės teisėtų lūkesčių, todėl paėmus byloje rastą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgytą įrangą pas nuteistuosius ir su jais susijusius asmenis, jie, kaip daiktai turintys reikšmės bylai tikri ir nagrinėti, yra konfiskuojami.

135. Kolegija pažymi, jog šis sprendimas priimamas nustačius būtinybę peržengti apeliacinių skundų ribas teismo nuožiūra, ginant nuosavybę bei konstitucinius teisinės valstybės principus, bei įgyvendinat teismų praktikos nuostatas (pavyzdžiui: kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-100-387/2023), kad apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinių skundų ribas, t. y. neturi būti apeliacinių skundų varžomas taip, kad sprendimas būtų iš esmės neteisingas ir dėl to būtų pažeistos konstitucinės vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-01 nuosprendį:

Modemą „Alcatel“, IMEI (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. Ž.;

Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A5“, 2016, A510, 4G+ Black, 16 GB, ES/EEE, IMEI: (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A5“, 2016, A510, 4G+ Gold, 16 GB, ES/EEE, IMEI: (duomenys neskelbtini), paimtus iš N. J., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti N. J.

Mobiliojo ryšio telefonus „Samsung A5“, 2016, A510, 4G+ Gold, 16 GB, ES/EEE, IMEI: (duomenys neskelbtini); „Iphone 6S, 16 GB, 4G+ Silver“, IMEI: (duomenys neskelbtini), paimtus iš Ž. L., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Ž. L.

Modemą „Alcatel“, IMEI (duomenys neskelbtini), paimtą iš D. Ž.;

Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A5“, 2016, A510, 4G+ Black, 16 GB, ES/EEE, IMEI: (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A5“, 2016, A510, 4G+ Gold, 16 GB, ES/EEE, IMEI: (duomenys neskelbtini), paimtus iš N. J.;

Mobiliojo ryšio telefonus „Samsung A5“, 2016, A510, 4G+ Gold, 16 GB, ES/EEE, IMEI: (duomenys neskelbtini); „Iphone 6S, 16 GB, 4G+ Silver“, IMEI: (duomenys neskelbtini), paimtus iš Ž. L.;

nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.