Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1330-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-12
Bylos Nr.
2A-1330-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
Pareiškėjas
A. N.
Suinteresuotas asmuo
B. N., V. N., G. B., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1330-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 128.1.; 128.19.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant pareiškėjui A. N. ,pareiškėjo atstovei adv. Danguolei Elenai Mikalauskaitei,suinteresuotiems asmenims B. N. , V. N. ,suinteresuotų asmenų atstovei adv. Sonatai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų B. N. , V. N. ir G. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuotų asmenų B. N. , G. B. ir V. N. priešinį pareiškimą pareiškėjui A. N. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. N. 2009-10-30 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis - A. N. yra priėmęs savo motinos S. N. palikimą. Nurodė, kad jo motina S. N. mirė 2004-12-13. Po savo mirties motina testamento nepaliko. Be pareiškėjo yra kiti įstatyminiai įpėdiniai – B. N. , G. B. ir V. N. , kurie įstatymų nustatyta tvarka ir terminu palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo priimti palikimą nepadavė ir paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta. Gyvenamąjį namą, kuriame iki mirties gyveno motina, dar 2001-06-12 motina padovanojo pareiškėjui. Pareiškėjas kartu su žmona dažnai būdavo pas motiną, padėdavo dirbti visus ūkio ir namų ruošos darbus. Mirus motinai, persikėlė nuolat gyventi į padovanotą namą. Po motinos mirties Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-01-13 sprendimu S. N. vardu buvo atkurta nuosavybė į 1,14 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas taip pat naudojasi. Tačiau, nenustačius palikimo priėmimo fakto, jis negali įteisinti nuosavybės.

Atsiliepimas

Suinteresuotieji asmenys B. N. , G. B. ir V. N. su pareiškimu nesutiko, prašė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą motinos S. N. , mirusios 2004-12-13, palikimui pagal įstatymą priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nebuvo jokio paveldimo turto. S. N. jai priklausiusį gyvenamąjį namą ir kitus pastatus šalia gyvenamojo namo, esančius (duomenys neskelbtini), 2001-06-12 padovanojo broliui A. N. ir daugiau jokio turto neturėjo. Po motinos mirties apie įvykusį nuosavybės teisių atkūrimą suinteresuotieji asmenys nieko nežinojo, pareiškėjas apie tai nepranešė. Suinteresuotieji asmenys apie nuosavybės teisių atkūrimą sužinojo tik gavę pareiškimą iš teismo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas po motinos S. N. mirties gyveno Vievyje, buvo išvykęs dirbti į Airiją, o tik 2005 metų žiemą persikėlė gyventi į palikėjos namus. Suinteresuotieji asmenys prašė jų nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą palikimui po S. N. mirties priimti.

Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų pareiškimą pareiškėjas A. N. prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad suinteresuotieji asmenys žinojo, jog motina turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir neprieštaravo, kad palikimą priimtų pareiškėjas. Patys suinteresuotieji asmenys palikimo nepriėmė, nors jiems niekas netrukdė tai padaryti.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu suinteresuotų asmenų B. N. , G. B. ir V. N. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė, pareiškėjo A. N. pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N. priėmė S. N. , mirusios 2004-08-01, palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu. Teismas nustatė, jog pareiškėjas palikimą po savo motinos S. N. mirties priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti, tačiau savo teisių neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinęs pareiškėjo, suinteresuotų asmenų, liudytojų parodymų visumą ir atsižvelgęs į tai, kad esminis dalykas yra suinteresuotų asmenų nurodytų priežasčių, dėl kurių jie praleido terminą savo motinos palikimui priimti, pripažinimas svarbiomis, teismas konstatavo, jog mažai tikėtina, kad vaikai nieko nebūtų žinoję apie motinos realizuojamas teises atkurti nuosavybės teisę į žemę, ir kad ši aplinkybė turėjo lemiamos įtakos jų veiksmams, t.y. dėl objektyvių priežasčių negalėjo pasirūpinti įstatyme numatytų teisių įgyvendinimu. Teismas taip pat pažymėjo, kad nuosavybės teisės S. N. į žemę buvo atkurtos 2005-01-13 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu, t.y. praėjus mėnesiui po motinos mirties ir nepasibaigus įstatymų nustatytam trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui. Todėl teismas padarė išvadą, jog nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių suinteresuotieji asmenys praleido įstatymo nustatytą terminą jų motinos palikimui priimti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotieji asmenys B. N. , V. N. ir G. B. prašo sprendimo dalį, kuria atmestas jų pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, panaikinti ir šioje dalyje pareiškimą patenkinti – pratęsti V. N. , B. N. ir G. B. praleistą įstatymų nustatytą terminą motinos S. N. , mirusios 2004-12-13, palikimui priimti. Nurodo, kad neginčija sprendimo dalies, kuria patenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau ginčijamoje dalyje teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, kadangi nustatyta, jog, mirus motinai S. N. , jokio jos vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo ir apie atkurtas nuosavybės teises suinteresuotieji asmenys nežinojo. Visi gyvena kaime, dirba ūkio darbus ir nežinojo teisinių subtilybių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ar paveldėjimo dokumentų tvarkymo. Apie motinos vardu registruotą žemės sklypą sužinojo tik gavę procesinius dokumentus iš teismo. Be to nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos 2005-01-13, tačiau pats žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik 2005-03-23. Nors motina ir nebuvo palikusi testamento, tačiau jos valia buvo turtą padalinti po lygiai visiems vaikams. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė CPK įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, kadangi visiškai nevertino suinteresuotų asmenų paaiškinimų, nepateikė jų paaiškinimus paneigiančių įrodymų. Apie nuosavybės teisių atkūrimą suinteresuoti asmenys nežinojo, kadangi visi su šia procedūra susiję dokumentai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), kur iki mirties gyveno motina, o pareiškėjas, būdamas nesąžiningu, apie žemės atkūrimo procedūrą suinteresuotų asmenų neinformavo. Sprendime nenurodyti argumentai, kuriais remiantis, teismas suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes dėl termino palikimo priimti praleidimo laikė nesvarbiomis. Teismas neįvertino aplinkybės, kad palikimo atsiradimo metu jokio paveldimo turto nebuvo, nesivadovavo sąžiningumo, atidaus ir rūpestingo asmens standartais, kuriais buvo išreikštas noras paveldėti atkurtą žemės sklypą, tartasi su pareiškėju dėl žemės paveldėjimo. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas A. N. prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad po motinos mirties suinteresuoti asmenys motinos namų apyvokos ir kitų daiktų nepriėmė. Motinos S. N. vardu atkurtos nuosavybės teisės į žemę, kurios 7 ha dalį žemės motina padovanojo V. N. , o 1,14 ha žemės sklypo dalis perkelta šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurį, motinai esant gyvai, jis dirbo ir naudojosi. Todėl suinteresuoti asmenys nepagrįstai nurodo, jog apie minimą žemės sklypą jiems nebuvo žinoma, kadangi apie nuosavybės teisių atkūrimą su suinteresuotais asmenimis ne kartą buvo kalbėta. Teismas objektyviai ir visapusiškai išanalizavo ir įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje suinteresuoti asmenys ir jų atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, pareiškėjas ir jo atstovė – prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama suinteresuotų asmenų B. N. , V. N. ir G. B. apeliacinio skundo ribose, t.y. apeliantams ginčijant teismo sprendimo dalį dėl atmesto reikalavimo atnaujinti terminą palikimui priimti. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors apeliantai ir teigia, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.

Dauguma apeliantų skundo argumentų yra tiesiogiai susiję su įrodymų pakankamumo problema. Tačiau, nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, tačiau sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Todėl galima teigti, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismo sprendimas dėl įrodymų nepakankamumo gali būti panaikinamas tik tada, kai apeliantas įrodo, kad nebuvo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima išvada dėl fakto tikrumo ar netikrumo ir apskritai joks protingas žmogus nebūtų pripažinęs faktų nustatytais. Nagrinėjamu atveju apeliantai tokių aplinkybių neįrodė.

Suinteresuotieji asmenys B. N. , V. N. ir G. B. kreipėsi į teismą dėl CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti pratęsimo CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 1, 2 d.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str.1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). CK 5.57 straipsnio 1 daliai taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.).

Suinteresuotieji asmenys B. N. , V. N. ir G. B. aplinkybėmis, dėl kurių jie praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, įvardijo tai, kad po motinos S. N. mirties nebuvo jokio paveldimo turto, o jie nežinojo apie po motinos mirties įvykusį nuosavybės teisių atkūrimo faktą, nes pareiškėjas jį nuslėpė. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nepripažino svarbiomis ir praleisto termino neatnaujino. Apeliaciniame skunde suintegruotieji asmenys teigia, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, nevertino suinteresuotų asmenų paaiškinimų, kad po motinos S. N. 2004-12-13 mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nebuvo jokio paveldimo turto, apie nuosavybės teisių atkūrimą nieko nežinojo, pareiškėjas apie tai nepranešė. Apeliantai nurodo, kad motina S. N. jai priklausiusį gyvenamąjį namą ir kitus pastatus šalia namo, esančius (duomenys neskelbtini), 2001-06-12 padovanojo broliui A. N. ir daugiau jokio turto neturėjo. Nors motina nebuvo palikusi testamento, tačiau jos valia buvo padalinti turtą po lygiai. Visi suinteresuotieji asmenys gyvena kaime, dirba ūkio darbus ir nežinojo teisinių subtilybių apie nuosavybės teisių atkūrimą. Šias priežastis apeliantai ir prašo laikyti svarbiomis bei atnaujinti terminą S. N. palikimui priimti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas priešiniam pareiškimui tenkinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad mirusioji S. N. yra suinteresuotų asmenų B. N. , V. N. , G. B. ir pareiškėjo A. N. motina (b.l. 6, 24, 26, 27, 29), kuri mirė 2004-12-13 (b.l. 4, 5). Testamento S. N. nepaliko. Po S. N. mirties paveldėjimo byla neužvesta ir dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b.l. 10). Dar iki mirties 2001-06-12 S. N. padovanojo A. N. gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (b.l. 11), o 2005-01-13 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 2.11-42-2043 S. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,14 ha žemę, (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2005-03-23. Pirmosios instancijos teismas 2010-04-16 sprendimu patenkino pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatė, kad A. N. priėmė S. N. palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Apeliantai šios teismo sprendimo dalies neskundžia, laikydami, jog minimas faktinio palikimo priėmimo faktas yra nustatytas pagrįstai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog neapskųstoje dalyje teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Byloje taip pat nustatyta, kad suinteresuotiems asmenims buvo žinoma arba galėjo ir turėjo būti žinoma apie motinos vardu sprendžiamą klausimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Šią aplinkybę nurodė pareiškėjas A. N. , patvirtino liudytoja O. B. , nurodžiusi, kad palikėja S. N. jai buvo sakiusi, jog siekia susigrąžinti žemę, o sūnus Vytautas ją vežė į Trakus ir Elektrėnus žemės dokumentų tvarkyti (b.l. 52), faktinės aplinkybės, jog dalis motinai priklausiusios žemės buvo padovanota V. N. pačios motinos, o visų suinteresuotųjų asmenų santykiai su motina buvo geri. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, suinteresuotieji asmenys nenurodė priežasčių, dėl ko jie negalėjo pasirūpinti tinkamu savo teisių įgyvendinimu per įstatyme nustatytą terminą, kadangi nuosavybės teisės S. N. buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko sprendimu 2005-01-13, t.y. praėjus mėnesiui po motinos mirties. Tik po to, kai į teismą kreipėsi pareiškėjas, prašymus dėl termino atnaujinimo padavė ir suinteresuotieji asmenys, nors po nuosavybės teisių atkūrimo žeme naudojosi tik pareiškėjas ir ši aplinkybė suinteresuotiems asmenims negalėjo būti nežinoma, nes santykiai tarp brolių ir sesers buvo normalūs. Dėl tos pačios priežasties atmestinas ir apeliantų argumentas, kad aplinkybė, jog visi dokumentai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, buvo siunčiami (duomenys neskelbtini), kur gyveno motina, todėl apeliantai negalėjo žinoti apie nuosavybės teisių atkūrimą. Be to ši aplinkybė nėra įrodyta.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad santykiai tarp mirusiosios S. N. ir jos vaikų (suinteresuotų asmenų ir pareiškėjo A. N. ) nebuvo konfliktiški, todėl tikėtina, jog S. N. negalėjo neinformuoti apeliantų apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir apeliantai negalėjo to nežinoti. Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl konkrečių termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbumo, pagrįstai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo elgesį (byloje nėra duomenų, kad jis būtų elgiąsis nesąžiningai), suinteresuotų asmenų elgesį (ar jie buvo pakankamai atidūs, sąžiningi, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai) bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovavosi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas suinteresuotų asmenų elgesį, pagrįstai taikė ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, o suinteresuotų asmenų elgesį vertino kartu su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek objektyvias (nuosavybės teisių atkūrimo proceso trukmę ir teisinį reglamentavimą), tiek subjektyvias (suinteresuotų asmenų amžių, jų teisinį raštingumą, jų veiksmus, siekiant gauti palikimą, giminystės ryšį) termino palikimui priimti praleidimo priežastis.

Nesant jokių realiai sutrukdžiusių kliūčių kreiptis suinteresuotiems asmenims į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą laikotarpį reiškia, kad turėdami apsisprendimo laisvę suinteresuoti asmenys nepareiškė noro priimti palikimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiems įpėdiniams, kurie nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nagrinėjamos bylos atveju suinteresuoti asmenys turėjo galimybę patys ar per įgaliotą atstovą atlikti veiksmus, būtinus palikimui priimti. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant pakankamo pagrindo pripažinti svarbiomis apeliantų nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis, šis terminas pagrįstai neatnaujintas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas suinteresuotų asmenų pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas,, nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų įvertinimo, todėl nėra pagrindo naikinti apskųstojo teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 320 str.) ir suinteresuotų asmenų pareiškimui tenkinti.

Atmetus apeliacinį skundą iš suinteresuotų asmenų priteistina 15,65 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš B. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 5 (penkis) litus 21 centą iš kiekvieno pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėAlgirdas Auruškevičius