Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. Ž. ir L. B. ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui Anykščių rajono savivaldybės 1-o notarų biuro notarei Jolitai Viederienei, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžių metu ieškovė ir ieškovių atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieškovių ir atsakovo motina K. B.. Ieškovės kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad yra testamentas, kuris surašytas Anykščių rajono 1-ame notarų biure notarės Jolitos Viederienės ir jos neturi teisės paveldėti motinos likusio turto. Ieškovėms buvo žinoma apie motinos surašytą testamentą 2016 m. rugsėjo 28 d., tačiau apie kitą testamentą ieškovėms nebuvo žinoma. Motina K. B. 2016 m. gruodžio 13 d. surašė kitą testamentą, pagal kurį visą savo turtą paliko atsakovui R. B.. Pagal šį testamentą visas motinos turtas liko atsakovui R. B.. Mano, kad atsakovas R. B. pasielgė neteisingai, nes sergančią motiną nuvežė pas notarą, kad ji visą savo turtą paliktų jam. Tuo laiku motina jau nesugebėjo savi pasirūpinti, nesiorientavo laike nei aplinkoje, buvo sutrikusi atmintis, nepažino artimųjų, vartojo stiprius vaistus, ji negalėjo suprasti, ką pasirašo. Nuo 2012 metų motinos sveikata blogėjo, buvo stebimi atminties ir pažinimo sutrikimai. 2016 m. rugsėjo 30 d. motina patyrė smegenų infarktą, jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Mano, jog motina 2016 m. gruodžio 13 d. dėl sveikatos būklės buvo tokios būsenos, nes motina sunkiai sirgo, vartojo stiprius vaistus, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti ir nesuprato testamento pakeitimo padarinių. Prašo pripažinti testamentą negaliojančiu, kaip sudarytą asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Posėdžio metu atsakovas R. B. ir jo atstovas ieškinio nepripažino, prašė atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad motina testamentą sudarė pati ir pati pasirašė. Nurodė, kad motina prašė jo susitarti su notaru. Motina sirgo, tačiau viską suprato, visus pažindavo, tik buvo sutrikusi kalba. Jis motiną nuvežė pas notarą. Tuo laiku motina buvo (duomenys neskelbtini) slaugos namuose. Liudytojus surado jis, nes nenorėjo, kad būtų ginčų. Liudytojams pasakė, kad motina nori pakeisti testamentą. Apie testamento pakeitimo pasakė, seserys sakydavo, kad joms nieko nereikia. Jis prižiūrėjo motiną, ja rūpinosi ir ją palaidojo. Seserys gyvena užsienyje ir nebuvo atvažiavusios. Jis sutvarkė namus, seserys nepadėjo. Dėl motinos veiksnumo notarei nekilo abejonių. Testamentas buvo sudarytas pas notarę ir nėra jokių formos ar turinio trūkumų. Kadangi jis prižiūrėjo motiną ir ja rūpinosi, todėl motina ir norėjo savo turtą palikti jam. Ieškovės motina nesirūpino, tik kartais bendraudavo telefonu ir jam duodavo nurodymus, kaip reikia prižiūrėti motiną. Mano, jog nėra jokio pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu, todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ekspertizių išvadose pateikti duomenys, leidžia daryti tik teorinę prielaidą, jog motina sudarydama testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų. Gydytojų pateikti duomenys atskleidžia tik tam tikrus fizinio gebėjimo sutrikimus, o ne psichinės būsenos. Mano, kad pagal esamus duomenis, liudytojų parodymus motina K. B. sudarydama testamentą, suvokė savo veiksmų reikšmę ir sudarytame testamente išreikšta jos valia. Mano, kad reikalinga vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Nesutinka su ieškovių teiginiais apie kritinę motinos sveikatos būklę, ieškovių nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos.

6. Posėdžio metu tretysis asmuo Anykščių rajono 1-o notarų biuro notarė Jolita Viederienė paaiškino, kad atliko notarinį veiksmą – patvirtino testamentą. Pati testatorė atvažiavo su liudytojais. Prieš tvirtindama testamentą, išaiškino atliekamo notarinio veiksmo reikšmę ir pasekmes. Neklausė, kodėl nori pakeisti testamentą. Veiksnumas abejonių nekėlė.

7. Teismo posėdžio teismo psichiatrė ekspertė R. D. patvirtino ekspertizės išvadas, atsakinėdama į teikiamus klausimus paaiškino teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

8. Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė šalių motina K. B.. K. B. 2016 m. gruodžio 13 d. Anykščių rajono savivaldybės 1-e notarų biure sudarė testamentą, kurį patvirtino notarė Jolita Viederienė, kuriuo visą turtą paliko atsakovui R. B.. Testamentą pasirašė K. B. ir trys liudytojai N. K., I. A. ir D. U..

9. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ginčija testamentą, tuo pagrindu, kad jo sudarymo metu K. B. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl psichinės būklės.

10. CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl testamento ar jo dalių pripažinimo negaliojančiais, yra tie įpėdiniai, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo dalys būtų pripažinti negaliojančiais.

11. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, Nr. 3K-3-439-219/2017).

12. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015). Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

13. Teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi, ieškovių prašymu, paskyrė civilinėje byloje pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę palikėjos K. B. galėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti 2016 m. gruodžio 13 d. - testamento sudarymo metu. Tiek ieškovės, tiek atsakovas pateikė klausimus ekspertui.

14. Į civilinę bylą pateikti K. B. medicininių dokumentų originalai iš „Anykščių rajono sveikatos priežiūros centras“ (ambulatorinė sveikatos istorija (duomenys neskelbtini)), Anykščių rajono psichikos sveikatos centro , Anykščių rajono savivaldybės ligoninės , Respublikinės Panevėžio ligoninės (gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)), Anykščių rajono savivaldybės ligoninės (gydymo stacionare ligos istorijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), Troškūnų palaikomojo gydymo slaugos ligoninės (gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Nurodyti dokumentai nėra skaitmenizuoti dėl jų apimties, šalys naudojosi teise susipažinti su gautais medicininiais dokumentais, prijungti dokumentai siųsti ekspertinėms įstaigoms ir cituojami pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte ir pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte.

15. Valstybinės TPT prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus ekspertė, atlikusi ekspertizę, pateikė teismui ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad K. B. testamento sudarymo dieną 2016 m. gruodžio 13 d. Konstatuojama (duomenys neskelbtini) ir ji dėl savo psichikos sveikatos būsenos, sudarydama testamentą 2016 m. gruodžio 13 d., nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.

16. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertė detaliai analizavo bylos medžiagą ir medicininius dokumentus, susijusius su K. B. gydymu ir padarytus įrašus ligos istorijoje, į tai, kad K. B. buvo nustatyti smegenų infarktai, ko pasekoje išsivystė (duomenys neskelbtini). Posėdžio metu apklausta ekspertė R. D. patvirtino ekspertizės išvadas ir paaiškino, kad po pakartotinio ūmaus smegenų infarkto nustatyti negrįžtamo pobūdžio K. B. galvos smegenų pakitimai, stebima (duomenys neskelbtini), kuri yra negrįžtamo ir progresuojančio pobūdžio, dėl ko ji negalėjo pakankamai suprasti ir kontroliuoti savo veiksmus.

17. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada, kaip įrodymų šaltinis, pagal CPK nuostatas, teismui neprivaloma, neturi išankstinės galios (CPK 218 straipsnis), ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

18. Iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, jog mirusioji K. B.- 2012 m. lapkričio 10 d. patyrė galvos smegenų infarktą ir buvo gydyta, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), ligos apraše nurodyta, kad sutrikusi orientacija, apsunkinta kalba ir kt.; 2012 m. lapkričio 21d – gruodžio 14 d. buvo gydyta Likėnų reabilitacijos ligoninėje ir išraše yra nurodyta, kad ... išlieka sulėtėjusi orientacija; 2016 m. balandžio 2 – 3 d. gydyta Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje, išraše nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), pablogėjimas, nurodyta, jog skundėsi pablogėjusia atmintimi, orientacija; 2016 m. balandžio 5d. – gegužės 6 d. gydyta Troškūnų slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje ir nustatyta diagnozė ... likę padariniai po persirgto galvos smegenų infarkto; 2016 m. rugsėjo 30d. – spalio 1d. gydyta VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini); 2016 m. spalio 10 d. – lapkričio 19d. gydyta Likėnų reabilitacijos ligoninėje, išraše nurodyta ... išlieka sunku sukaupti dėmesį, sutrikusi trumpalaikė atmintis, (duomenys neskelbtini)... (ligos istorija ); 2016 m. lapkričio 21 d. ligos istorijoje šeimos gydytojo įrašas, kad skundžiasi galvos svaigimu, orientacijos sutrikimu, nemiga; 2016 m. lapkričio 21 d. – gruodžio 29 d. gydyta Troškūnų slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje ir nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), 2016-12-02 gydytojo įrašas –... sunkiai taria kai kuriuos žodžius, suvokimas ribotas, kalba apsunkinta, bloga orientacija laike (ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini))

19. Posėdžio metu apklausta liudytoja N. K. paaiškino, kad R. B. prašė jos pabūti liudytoja pas notarą. K. B. pas notarą dokumento neskaitė. Pas notarą ji garsiai perskaitė įgaliojimą ir paklausė K. B. ar suprato ir ji pasakiusi, kad suprato. Testamento ji nematė ir neskaitė. Pasirašė, kur parodė notaras. Posėdžio metu apklausta liudytoja I. A. paaiškino, kad R. B. prašė pabūti liudytoja dėl testamento pakeitimo. Notaro paduoto dokumento K. B. neskaitė, jį garsiai perskaitė K., koks buvo dokumentas neprisimena. Posėdžio metu apklaustas liudytojas R. Ž. nurodė, kad mano, jog K. B. nesuprato ką pasirašo. Jis buvo 2017 metų pradžioje atvykęs aplankyti, tai ji jo nepažino, žiūrėjo įtariai, susikalbėti negalėjo.

20. Atsakovas R. B. nurodė, kad motina K. B. buvo supratinga, visus pažindavo, prašė susitarti su notaru, motinai tik buvo sutrikusi kalba. Atsakovas R. B. pateikė specialisto išvadą, kurią pasirašė teisės psichologas A. S., dėl teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ekspertizės akte pateikiama medžiaga nesuteikia pagrindo teigti, kad 2016 m. gruodžio 13 d. K. B. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Posėdžio metu apklaustas liudytoju S. A. paaiškino, kad jis yra teisės psichologas ir atliko ekspertizės vertinimą. Paaiškino, kad nurodyta medžiaga nesuteikia pagrindo teigti, kad K. B. nesuprato savo veiksmų. Neaišku, kokio tikslo siekiama analizuojant parašą, tai klaidinga. Nepakanka duomenų išvadai, kad ji buvo neveiksni, nebuvo atlikti vertinimai. Nebuvo pateikta duomenų, kad K. B. buvo neveiksni testamento sudarymo srityje.

21. Posėdžio metu apklaustas liudytojas V. L. paaiškino, kad buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninę aplankyti K. B., susikalbėjo normaliai. Apklausta liudytoja I. B. paaiškino, kad pati K. B. norėjo perrašyti testamentą. Gydydamasi (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninėje motina K. B. pakvietė juos ir pasakė, kad negerai padarė, kad namas turi būti R. Ji kelis kartus klausė, ar žinanti ką daro, K. B. atsakiusi, kad žino. Liudytoja D. U. paaiškino, kad ji R. B. ir K. B. buvo pakviesta pabūti liudytoja pas notarą. K. B. buvo pilno proto tik sunkiai kalbėjo. Notaras klausė, o ji atsakė į klausimus. Notarui paklausus ar sutinka su testamentu, K. B. pasakė, kad viską palieka R.

22. Posėdžio metu liudytoju apklaustas R. B., dirbęs (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninėje gydytoju, nurodė, kad K. B. buvo orientuota, suprato kas daroma, lengva demencija, specifinio gydymo nebuvo. Tačiau pateiktoje ligos istorijoje yra 2016 m. gruodžio 9 d. to paties gydytojo R. B. įrašas, kad ...stringa kalba, svaigsta galva, ūžia ausyse...; gruodžio 16 d. įrašas .. skundai tie patys..., gruodžio 23 d. įrašas – suvokimas ribotas, kalba apsunkinta, bloga orientacija laike (ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)).

23. Siekiant išsklaidyti abejones nešališkumu, patvirtinti ar paneigti atsakovo pateiktą specialisto A. S. išvadą, apklaustų liudytojų A. S., D. U., I. B., V. L., R. B., atsakovo parodymus, kurių manymu K. B. 2016 m. gruodžio 13 d. pasirašydama testamentą suprato ką daro ir tai buvo jos valia, keliant abejones dėl teismo psichiatrės ekspertės R. D. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), teismas tenkino atsakovo prašymą ir 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi skyrė pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Šalims buvo suteikta teisė pateikti klausimus ekspertams.

24. Pakartotiniame 2022 m. rugpjūčio 22 d. – rugsėjo 6 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad K. B. buvo nustatytas vidutinis kognityvinis sutrikimas ir diagnozuota (duomenys neskelbtini), kas pilnai sutrikdė jos galimybę atlikti sprendimus visose gyvenimo srityse. K. B. 2016 m. gruodžio 13 d. sudarant testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, dėl savo sveikatos būklės negalėjo suvokti pasirašomų dokumentų turinio ir jų prasmės, dėl sveikatos būklės negalėjo išreikšti savo tikrosios valios.

25. CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada, kaip įrodymų šaltinis, pagal CPK nuostatas, teismui neprivaloma, neturi išankstinės galios (CPK 218 straipsnis), ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

26. Eksperto išvada, kaip ir liudytojų parodymai, - tai tik viena iš įrodymų priemonių, kuriomis nustatomi bylos faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Tačiau nagrinėjamos bylos atveju svaresniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu aplinkybę, kad testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, pripažintina reikiamą kvalifikaciją (specialias žinias) turinčių ekspertų išvada, atlikta įvertinus asmens ligos istorijos dokumentaciją. Pažymėtina, kad medicininę dokumentaciją nagrinėjamoje civilinėje byloje vertino net trys teismo psichiatrai ekspertai. Atsižvelgiant į esamus įrašus medicininiuose dokumentuose, kur nurodyta jog 2012 m. lapkričio 10 d. K. B. patyrė galvos smegenų infarktą, ir po to buvo gydoma dėl šios ligos pablogėjimų neurologų stacionare bei ambulatoriškai, o 2016 m. rugsėjo 30 d. vėl patyrė smegenų infarktą dėl smegenų arterijų trombozės, tikėtina, kad K. B. būklė tik blogėjo, šių nustatytų ligų sukelti padariniai neišnyko ir palaipsniui tik stiprėjo, o ne priešingai. Teismo ekspertų nuomonės neišsiskyrė. Ta pati išvada pateikta abiejuose ekspertizių aktuose, jog K. B. eilę metų serga lėtine išėmine galvos smegenų liga, kuri daro neigiamą įtaką asmens pažintinėms funkcijoms ir ilgainiui sąlygoja demencijos išsivystymą.

27. Liudytojų parodymus teismas vertina kaip negalinčius paneigti ekspertizės išvadų, nes tai priklauso nuo pokalbio temos, trukmės. Teismo vertinimu, medicininiai įrašai tik patvirtino, jog K. B. būklė dėl diagnozuotų sveikatos sutrikimų palaipsniui sunkėjo. Teismas mano, kad vien tai, jog gydęs ir K. B. būklę vertinęs gydytojas (apklaustas liudytoju R. B.) laikotarpiu 2016 m. lapkričio 21 – gruodžio 29 d. K. B. apibūdino „buvo orientuota, suprato kas daroma, lengva demencija, specifinio gydymo nebuvo“ neparodo, kad K. B. galėjo aiškiai suvokti svarbių sandorių, tokių, kaip testamento sudarymas, reikšmę, apie ką pasisakė teismo psichiatrai ekspertai. Medicininius dokumentus vertinę teismo ekspertai psichiatrai padarė tapačias išvadas - teismo ekspertai psichiatrai konstatavo, kad K. B. 2016 m. gruodžio 13 d. sudarydama testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertų išvados yra konkrečios, o ne tikėtinos.

28. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju yra įrodyta, jog K. B. 2016 m. gruodžio 13 d. testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl šis testamentas, kaip vienašalis testatoriaus sudarytas sandoris, pripažintinas negaliojančiu (CK 1.89 straipsnis).

29. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2523-786/2021 ieškovių R. Ž. ir L. B. prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemones - įpareigoti Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarę Jolitą Viederienę sustabdyti K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylą bei neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų K. B. įpėdiniams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustoja galioti nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (civilinė byla Nr. e2-64-786/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Ieškovės patyrė 113 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėdamas žyminį mokestį už ieškinio pateikimą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 7 dalis), ieškovių atstovė pateikė teismui įrodymus, jog ieškovės patyrė 2100 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas ir 386,50 eurus už ekspertizės atlikimą. Teismui pateikė sudarytą pasirašytą susitarimą, sąskaitas ir pinigų sumokėjimo kvitus. Teismas, įvertinęs šalių procesinį elgesį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, pakeistu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, daro išvadą, kad prašymas priteisti 2100 eurų bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas. Teismui ieškinį tenkinus visiškai , 2599,50 eurai bylinėjimosi išlaidų (113 Eur + 2100 Eur + 386,50 Eur), kurios teismo laikomos pagrįstomis, priteistinos ieškovei R. Ž. (pagal esamus dokumentus ji mokėjo) iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą 2016 m. gruodžio 13 d. Anykščių rajono 1-jo notarų biuro notarės Jolitos Viederienės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti ieškovei R. Ž. iš atsakovo R. B. 2599,50 eurus (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2523-786/2021 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigoti Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarę Jolitą Viederienę sustabdyti K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylą bei neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų K. B. įpėdiniams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustoja galioti nuo šio teismo sprendimo (civilinė byla Nr.e2-64-786/2022) įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo R. B. į valstybės biudžetą 53,43 Eur (penkiasdešimt tris eurus 43 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.