- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- 1-49-311/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11375-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- A. S., K. S.
- Nukentėjusysis
- A. A.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, ir
K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, našlys, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2019-03-19 apie 18.30 val. prie namo įėjimo (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su K. S., žodinio konflikto metu, rankomis suėmė A. A. už kaklo ir spaudė jį, nuvertė ant žemės ir rankomis bei kojos keliu laikė prispaustą. A. A. atsistojus, suėmė jo dešinę ranką ir mėgino užlaužti, o K. S. tempdamas rankomis A. A. už plaukų išrovė kuokštą, tokiu būdu A. A. padaryti nubrozdinimai dešinėje ir kairėje plaštakoje bei nubrozdinimas dešinėje kojoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
K. S. 2019-03-19 apie 18,30 val. prie namo įėjimo (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. S., tempdamas rankomis A. A. už plaukų išrovė kuokštą, o A. S. rankomis suėmė A. A. už kaklo ir spaudė jį, nuvertė ant žemės ir rankomis bei kojos keliu laikė prispaustą. A. A. atsistojus, suėmė jo dešinę ranką ir mėgino užlaužti, tokiu būdu A. A. padaryti nubrozdinimai dešinėje ir kairėje plaštakoje bei nubrozdinimas dešinėje kojoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-03-19 jam paskambino tėvas ir paprašė atvažiuoti pas jį. Atvažiavęs A. S. nuėjo pas nukentėjusį, gyvenantį tame pačiame name, kaip ir A. S. tėvas ir pasakė, kad šis viską sutvarkytų. Jie apsistumdė. Iš pradžių su nukentėjusiu jokio fizinio kontakto nebuvo. Nukentėjęs pasakė, kad niekur neis. Tuomet A. S. paėmė jį už rankos, nukentėjusysis gynėsi. Tuomet A. S. jį parvertė. Pripažįsta, kad suėmė už kaklo nukentėjusį, spaudė, parvertė jį ant žemės.
Sutinka, kad nereikėjo taip sureaguoti, pripažįsta kaltę, gailisi. Sutinka su nukentėjusiojo pareikštu 410 € civiliniu ieškiniu. Turiu pinigus, galiu dabar atlyginti žalą.
Neatsimena tokio momento, kai tėvas tempė nukentėjusįjį už plaukų, o jis sakė, kad tėvas paleistų.
Kaltinamasis K. S. kaltu prisipažįstu visiškai ir parodė, kad gyvena tame pačiame name, kaip ir nuketėjusysis. 209-03-19 nukentėjusysis sakė, kad jam maišo kieme pastatytos kopėčios ir jas nuvertė. Tuomet K. S. paskambino sūnui ir paprašė atvažiuoti pažiūrėti, ką padarė nukentėjusysis. Atvažiavo sūnus. Po to K. S. galvojo, kad sūnus jau išvažiavo. Bet po to pamatė, kaip nukentėjęs ir sūnus nukrito ant žemės. K. S. padėjo juos išskirti. Pripažįsta, kad sugriebė nukentėjusįjį už plaukų ir tempė. Atsiprašo už tai, ką padarė.
Kadangi kaltinamieji A. S. ir K. S. kaltais prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsniu, 291 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamųjų A. S. ir K. S. prisipažinimų, jų kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėtais įrodymais.
Nukentėjusysis A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-19, vakare, apie 17 val. 30 min. būdamas kieme sutiko kaimyną K. S. ir paprašė, kad jis patrauktų savo kopėčias nuo bendroje valdoje esančio praėjimo. Kaimynas į prašymą nereagavo, pradėjo šaipytis iš jo, todėl jis pats minėtą dieną patraukė ir pastatė kopėčias prie kitos sienos. Patraukęs kopėčias nuėjo į savo namus. Maždaug apie 18 val. 30 min. išgirdo beldimą į duris, jas atidaręs pamatė A. (kiek jam žinoma, A. yra K. sūnus). Ar K. buvo šalia, negali pasakyti, nes neprisimena. A. reikalavo, kad eitų į lauką pakalbėti. A. A. jau žengė iš namų link gatvės ir A. staiga jam suėmė už rankos ir tempė. Bandė išsilaisvinti, išsukti savo ranką, reikalavo A., kad paleistų. Tada A. suėmė jam už kaklo, negali tiksliai pasakyti ar abejomis, ar viena ranka ir spaudė jį. K. A. suėmė kaklą, jam trūko oro. Įvyko grumtynės, A. nuvertė jį ant žemės 3 ir spaudė rankomis galvą ir petį, o keliu įsirėmė į krūtinę. Jam pavyko nustumti A. nuo savęs ir atsistoti. A. A. suėmė jo dešinę ranką bandydamas užlaužti ir tuo metu priėjo K., kuris tempė jam už plaukų. Tempdamas išrovė kuokštą plaukų iš galvos. Dėl K. ir A. veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Konflikto metu, kokiu tiksliai metu negali nurodyti, tačiau pamatė savo sutuoktinę G., K. jau buvo paleidęs plaukus, o A. vis dar tęsė veiksmus. Pastebėjo, kad sutuoktinė filmuoja. Sutuoktinė reikalavo A., kad jį paleistų. A. paleido. Jie išsiskirstė. Grįžęs namo paskambino bendruoju pagalbos skambučiu 112 ir pranešė apie įvykį. Kai grįžo namo , sutuoktinė pasakė, kad prie gatvės rado jo apgadintą mobilųjį telefoną "Iphone 6". Mano, kad telefonas buvo apgadintas grumtynių metu, nes iki grumtynių telefonas buvo sveikas. Mobiliojo telefono priekinis apsauginis stiklas įskilęs, taip pat pažeistas telefono korpusas. Padarytos turtinės žalos dydis yra 500 eurų. Su Konstantinu santykiai visada labai įtempti, ne vieną kartą yra buvę žodiniai konfliktai dėl įvairių priežasčių, tačiau niekada nėra buvę smurto jo atžvilgiu. Susitaikyti su kaimynu ir jo sūnumi A. nenori, nes nemato tam tikslo (1 t., b. l. 34-36).
Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. A. parodė, kad nori papildyti savo ankstesnius parodymus dėl savo mobiliojo telefono „Iphone 6“ kuris buvo apgadintas konflikto su K. ir A. S. metu. Nemano, kad K. ar A. matė, kad jis turi telefoną, kadangi prieš įvykstant konfliktui telefoną buvo įsidėjęs į savo kelnių kišenę. Telefono prie minėtų asmenų išsitraukęs iš kišenės nebuvo, tačiau kaip ir anksčiau minėjo, prieš konfliktą jis nebuvo sudaužytas. Savo mobilųjį telefoną "Iphone 6" nunešė į "Ideal" mobiliųjų telefonų taisyklą, kurioje buvo paskaičiuota, kad telefono taisymas kainuotų 410 eurų, kadangi suma jam per didelė taisyti telefoną atsisakė. Prie apklausos prideda tai patvirtinantį dokumentą (1 t., b.l. 38-40).
Liudytoja G. G.- A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-19 apie 18 val. 30 min., būdama kambaryje su kelių mėnesių dukra, išgirdo savo sutuoktinio ir kaimyno K. balsą. Išgirdo, kad sutuoktinis rėkia "paleisk". Laikydama dukrą rankose nubėgo iki išėjimo ir pamatė, kad kaimynas K. S. jos sutuoktiniui A. tempia už plaukų, o K. sūnus A. sutuoktiniui A. užlaužęs ranką. Vyrai stovėjo jų kieme. Taip pat pastebėjo, kad vyro telefonas guli sudužęs kieme, prie pat išėjimo iš namų, ant grindinio, tačiau iš karto jo nepaėmė. Pamačiusi kas vyksta iš karto grįžo atgal į kambarį paguldyti dukters ir pasiėmė savo mobilųjį telefoną ketindama nufilmuoti įvykį. Paguldžiusi dukrą išbėgo iš namų ir pradėjo filmuoti konfliktą. Kai K. ir A. pamatė, kad filmuoja, Konstantinas iš karto nurimo ir nieko nebedarė jos sutuoktiniui, o A. suėmė A. už kaklo ir spaudė. Ji reikalavo, kad A. paleistų sutuoktinį. A. po minutės paleido ir nurimo, todėl ji baigė filmuoti. Tuo tarpu išgirdo, kad dukra verkia, todėl ėjo namo link jos, eidama link namų paėmė nuo grindinio sudaužytą sutuoktinio telefoną ir nunešė namo. Būdama namuose vėl išgirdo, kad vyrai rėkia, todėl atėjo iki jų ir pamatė, kad A. užlaužęs jos sutuoktinio ranką tempia į savo tėvo K. kiemo dalį, sakydamas, kad einam į kiemą išsiaiškinsim. Sutuoktinis reikalavo, kad jį paleistų. A. jį įsitempė į jų su K. bendrą kiemo dalį. Ji vėl pradėjo filmuoti ir pasakė, kad paleistų, nes kreipsis į policiją. Tada A. paleido sutuoktinį ir jie su vyru nuėjo namo. Kai grįžo namo pastebėjo, kad vyrui išrauti plaukai, apdraskytos rankos. Apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos skambučiu 112. Nori pasakyti, kad jos ir kaimyno K. santykiai yra įtempti, jis dažnai bandydavo išprovokuoti konfliktus, ji visada stengdavosi jų vengti ir išvis atsiriboti nuo kaimyno. Tačiau visiškai atsiriboti nuo kaimyno K. galimybės nėra, kadangi kiemo dalis yra bendra. Su K. sūnumi A. vaikystėje bendraudavo, nekonfliktuodavo. Po konflikto nei K. nei A. nematė ir su jais nebendravo (1 t., b.l.47-49).
Papildomai apklausta liudytoja G. G.- A. parodė, kad nori patikslinti savo pirmosios apklausos metu duotus parodymus apie kaimyno K. S. veiksmus, kuomet jis 2019-03-19 apie 18 val. 30 min. jų namo, adresu (duomenys neskelbtini) dalies kieme, prie pat gatvės tampė jos sutuoktiniui A. A. už plaukų. Kai būdama namuose išgirdo riksmus, išbėgo iš jų ir tiksliai prisimena, kad pamatė A. S., kuris laikė užlaužęs jos sutuoktiniui A. A. ranką, tuo metu K. S. tampė jos sutuoktinį už plaukų. Sutuoktinio plaukai buvo surišti, tačiau išsitaršę. Negali pasakyti kuria ranka K. buvo suėmęs A. už plaukų, tačiau yra įsitikinusi, kad šie veiksmai buvo tyčiniai, kadangi tampymas truko apie minutę laiko. Kai K. rovė sutuoktinio plaukus, matė, kad A. plaukų sruogos liko prilipusios prie K. rankų. Be to, tampydamas jos sutuoktinį už plaukų K. vartojo rusiškus keiksmažodžius, kokius tiksliai įvardyti negali, nes neprisimena. Taip pat rusiškai sakė, kad jūs čia negyvensit, kad jis susidoros. Tiek A., tiek K. naudojo tyčinius smurtinius veiksmus jos sutuoktinio atžvilgiu. Rėkė, kad vyrai paleistų sutuoktinį, tačiau vyrai nereagavo į jos prašymą, todėl nubėgo iki namų, pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir grįžusi į įvykio vietą ketino nufilmuoti šį įvykį. K. S. pamatęs telefoną jos rankose iš karto paleido sutuoktinį (1 t., b.l. 50-52).
Liudytoja R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja. 2019-03-19 dirbo radijo šaukiniu 1326 kartu su vyresniuoju tyrėju E. V.. 2019-03-19 apie 18 val. 48 min. iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš 10-15 min pranešėją užpuolė kaimynas, išsikvietė į lauką. Pranešėjui atsisakius išeiti, mėgino išsitempti prievarta. Sudaužė pranešėjo telefoną. GMP atsisakė. Pranešėjas laukia namuose. Į minėtą vietą atvyko 18 val. 53 min. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas A. A. gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad su kaimyno K. S. gim. (duomenys neskelbtini), sūnumi A. S. kilo konfliktas dėl kopėčių, kurias A. A. patraukė nuo bendro praėjimo. Pranešėjas A. A. nurodė, kad A. S. jį smaugė už gerklės, išrovė plaukus, kuriuos pranešėjas ištraukė iš kišenės ir parodė. A. A. skundėsi skausmais gerklės ir galvos srityje, šonuose. Matėsi, kad A. A. kaklas buvo paraudęs, kitų sužalojimų nepastebėjo. Dalį grumtynių pranešėjo žmona G. G.- A. gim. (duomenys neskelbtini) užfiksavo telefonu. Kadangi pranešėjas skundėsi skausmais jam buvo iškviesta GMP. GMP brigada 1503 jį išvežė į 3 ligoninę adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 55-57).
Iš 2019-03-19 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. A. pranešė apie tai, jog 2019-03-19 apie 17, 30 val. jo namo kiemo teritorijoje jį sumušė kaimynas A. S. ir K. S. (1 t., b. l. 6-12).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G741/2019(02) matyti, kad A. A. nustatyta" nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, nubrozdinimas kairėje plaštakoje, nubrozdinimas dešinėje kojoje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūno ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (1 t., b. l. 30).
Iš 2019-03-25 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas, peržiūrėti jame esantys du vaizdo įrašai. Atsidarius pirmąjį vaizdo įrašą, vaizdo įraše fiksuojami trys vyrai, taip pat girdimas galimai moters balsas. Vyras Nr. 1 - aukštas, liekno kūno sudėjimo, tamsių, ilgų plaukų, apsirengęs pilkos spalvos džemperiu ir žalsvos spalvos kelnėmis. Vyras Nr. 2 - žemo ūgio, stambaus kūno sudėjimo, viršugalvis nuplikęs, apsirengęs pilkos spalvos džemperiu ir pilkomis kelnėmis. Vyras Nr. 3 - vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, žilas, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę, apsirengęs žalios spalvos džemperiu ir rudos spalvos kelnėmis, užsimovęs baltos spalvos pirštines, avi juodos spalvos batais. Vaizdo įraše užfiksuota kaip vyras Nr. 2 suima dešine ranka vyrui Nr. 1. už kaklo ir suėmęs laiko 3 sekundes. Vaizdo įraše girdima kaip moteris, kuri galimai ir filmuoja, prašo, kad A. (galimai vyras Nr. 2) paleistų vyrą Nr. 1., sako, kad kreipsis į policiją. Moteris patraukia vyro Nr. 2 ranką nuo vyro Nr. 1 kaklo. Vyras Nr. 2 atsako moteriai, kad važiuotų į policiją ar kur nori, taip pat sako: "nachui jis ten varto tuos šaldytuvus". Moteris galimai vyrui Nr. 2 sako eiti į savo kiemą ir nelįsti. Toliau vaizdo įraše užfiksuota kaip vyras Nr. 2 sugriebia vyrui Nr. 1 už džemperio ir sako: "einam sakau, parodysiu, pašnekėsim". Moteris, kuri galimai filmuoja atsako: "nedraskyk". Vyras Nr. 2 paleidžia vyro Nr. 1 džemperį ir sako moteriai, kad nefilmuotų. Moteris sako, kad filmuos. Vyras Nr. 2 sako; "einam, pažiūrėsim ką jis padaręs". Moteris atsako: "nelįsk, nes kalbėsim per policiją". Daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Antrasis vaizdo įrašas yra 5 sekundžių trukmės. Jame fiksuojamas galimai sugadintas mobilusis telefonas. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše nėra (1 t., b. l. 60-66).
Iš 2019-04-03 kitų objektų apžiūros protokolo matyti kad A. A. pateikė galimai išrautų plaukų sruogas (1 t., b. l. 67-70).
Iš 2019-03-28 mobiliojo ryšio telefono „Iphone 6“ apžiūros protokolo matyti, kad telefono apsauginis stikliukas ir ekrano stiklas suskilę (1 t., b. l. 76-81).
Iš 2019-04-24 garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. A. benduoju pagalbos telefonu Nr. 112 informavo apie tai, kad buvo užpultas ir sumuštas kaimynų (1 t., b. l. 87-89).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 str. 2 d.) padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2K – 558/2006).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamųjų A. S. ir K. S. veikose, visiškai įrodyta.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nepaneigiamai įrodyta, jog 2019-03-19 apie 18.30 val. kaltinamasis A. S. dėl menkavertės priežasties-dėl namo kieme numestų kopėčių ir nuvirtusio šaldytuvo prikibo prie nukentėjusiojo A. A., iniciavo konfliktą, kurio metu rankomis suėmė nukentėjusiajam už kaklo, spaudė jį, nuvertė ant žemės ir rankomis bei kojos keliu laikė prispaustą. A. A. atsistojus, suėmė jo dešinę ranką ir mėgino užlaužti. Tuo metu kitas kaltinamasis-kaltinamojo A. S. tėvas K. S., pribėgęs prie konfliktuojančių asmenų, sugriebė nukentėjusįjį A. A. už plaukų ir tempė, taip išraudamas kuokštą. Tokiais veiksmais kaltinamieji A. S. ir K. S. padarė nukentėjusiajam A. A. nubrozdinimus dešinėje ir kairėje plaštakoje bei nubrozdinimas dešinėje kojoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t y. tyčia įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kad kaltinamieji nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, patvirtino ir patys kaltinamieji, ir nukentėjusysis.
Be to, fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį A. A. patvirtino ir policijos pareigūnė-liudytoja R. P., kuri nurodė, kad 2019-03-19 apie 18,48 val. pagal pranešimą nuvykus adresu Kranto al. 83A, Kaune, bendravo su pareiškėju-nukentėjusiuoju A. A.. Nukentėjusysis nurodė, kad prieš 10-15 min. jį užpuolė kaimynai ir jį sumušė. R. P. matė, kad A. A. kaklas buvo paraudęs.
Konstatuotina, kad kaltinamųjų A. S. ir K. S. padarytas nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes nukentėjusiojo stumdymas, jo kaklo spaudimas, jo parvertimas ant žemės, taip pat sugriebimas ir tempimas už plaukų akivaizdžiai byloja, jog kaltininkai suprato savo smurtinių veiksmų pobūdį, suprato, kad savo veiksmais gali sužaloti nukentėjusįjį ir to norėjo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. S. ir K. S. kaltės padarius jiems inkriminuotą veiką įrodyta neabejotinai, o jų padaryta nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. A. nurodė, kad kaltinamasis A. S. jam padarytą žalą visiškai atlygino, jo atsiprašė, todėl jis kaltinamajam A. S. jokių pretenzijų neturi, su juo susitaikė, neprieštarauja, kad baudžiamoji byla kaltinamojo A. S. atžvilgiu būtų nutraukta, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju. Tačiau kaltinamajam K. S. jis neatleidžia, su juo taikytis nepageidauja.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamasis A. S. prašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti 38 BK straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju.
Prokurorė neprieštaravo, kad kaltinamasis A. S. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam A. S. ir nukentėjusiajam A. A. susitaikius sąlygos: kaltinamasis A. S. padarė vieną neatsargią baigtą nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu atleistas nebuvo, dirba pagal individualios veiklos pažymą, nukentėjusiajam civilinį ieškinį visiškai atlygino, nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu pretenzijų neturi ir nereiškia, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalis). Pagrindų, kuriems esant negalima kaltinamojo A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, teismas nenustatė (BK 38 straipsnio 2 dalis).
BK 67 straipsnyje nurodyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To pačio įstatymo 2 dalyje nurodyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi kaltinamasis A. S. pavartojo nukentėjusiojo A. A. atžvilgiu tyčinį fizinį smurtą, tuo jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam K. S.
Kaltinamasis K. S. yra kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Kaltinamasis K. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (1 t., b.l. 138), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 137), yra pensininkas, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neužregistruotas, nesigydė ir nesilankė (1 t., b.l. 140, 143).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo K. S. asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo turtinę padėtį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam K. S. už BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijose nustatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant artimą minimaliam.
Kadangi kaltinamasis K. S. pavartojo nukentėjusiojo A. A. atžvilgiu tyčinį fizinį smurtą, tuo jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, K. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis A. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jos naudai priteisti 410 eurų turtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 42).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. S. visiškai atlygino nukentėjusiajam A. A. padarytą turtinę žalą, nukentėjusysis jokių turtinių pretenzijų kaltinamiesiems neturi, todėl nukentėjusyiojo civilinis ieškinys atmestinas.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti teisme
Vokas su jame esančia plaukų sruoga, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Vienas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu bei vienas kompaktinis diskas su garso įrašu, esantys byloje (t. 1, b.l. 60-66, 87-88), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Dėl kardomųjų priemonių
Kaltinamiesiems A. S. ir K. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64I straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę-laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirtos bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skirti K. S. baudžiamojo poveikio priemonę-5 (penkių) MGL, t.y. 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskirtą įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
K. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti K. S., kad laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistųjų gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, esantis Kauno mieste, Kęstučio g. 37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba probuotojo šaukimo gavimo.
Išaiškinti K. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, o taip pat nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
A. S., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. A. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę-5 (penkių) MGL, t.y. 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskirtą įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti A. S., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nukentėjusiojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį dėl 410 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti teisme- voką su jame esančia plaukų sruoga, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašu bei vieną kompaktinį diską su garso įrašu, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.