Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Almos Jurgelienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Varsa“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Varsa“ ieškinį atsakovui N. T. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nuostolių priteisimo.

Dėl naujų įrodymų

14. Pažymėtina, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

16. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai. Apeliantė nepagrindė būtinybės jau turėtus įrodymus pateikti apygardos teismui, nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Nors Alytaus rajono savivaldybės administracijos pažyma gauta po skundžiamo sprendimo priėmimo, tačiau paklausimą savivaldybės administracijai ir pažymą apeliantė galėjo gauti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu naujai prašomi priimti įrodymai neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą, kadangi šalys yra nurodžiusios savo argumentus dėl skundžiamo sprendimo apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

18. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi, pasak apeliantės, susipažinus su teismo sprendimu, paaiškėjo naujų aplinkybių, kurias būtina ištirti ir patikslinti.

19. Atsakovas atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo įrodyta nei viena jo civilinei atsakomybei kilti sąlyga, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo buvo ištirti visi įrodymai bei buvo apklausti visi šalių kviesti liudytojai, mano, kad vadovaujantis proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme turi vykti rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso prašo netenkint.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju apeliantės skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį aiškiai išdėstytos visos aplinkybės ir argumentai, todėl asmeniškai išklausyti šalis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotiniai šalių paaiškinimai iš esmės pakeistų teismo išvadas dėl ieškinio pagrįstumo, todėl šis apeliantės prašymas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas N. T. gyvena adresu ruožo (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą atsakovas asmeninės nuosavybės teise įgijo 2013 m. birželio 11 d. Atsakovas nėra sodininkų bendrijos „Varsa“ narys, tačiau jo žemės sklypas ribojasi su ieškovės teritorija, šalia atsakovo žemės sklypo esančiu keliu naudojasi ieškovės nariai.

22. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2024 m. vasario rašto dėl prašymo nagrinėjimo nutraukimo matyti, kad atsakovas iki 2017 m. liepos mėnesio savo žemės sklypo ribose 4,10 m. atstumu nuo ribos, skiriančios statytojo sklypą ir valstybinę žemę, pastatė 0,8 kubinio metrų per parą našumo buitinių nuotekų valymo įrenginius su filtraciniu šuliniu, o iš šulinio nutiesė 4 metrų vamzdį išvalytų nuotekų išleidimui ant žemės paviršiaus ties riba.

23. Nuotekos kaupiasi atsakovo žemėje ir bendrijos teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje, kurioje yra gatvė su žvyruota danga. Pagal 2013 m. projekto sprendinius buitinių nuotekų valymo įrenginiai su infiltracijos šuliniu turėjo būti statomi 8 m. atstumu nuo ribos ir išvalytų nuotekų pašalinimas ant žemės paviršiaus nebuvo numatytas projektiniuose sprendiniuose. Valstybinė žemė su ruožo (duomenys neskelbtini) gatve yra nesuformuota ir neįregistruota.

Dėl atsakovo deliktinės atsakomybės

25. Apeliantė teigia, kad teismas šališkai, vienpusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į ieškovės liudytojų nurodytas aplinkybes bei nesilaikė suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašios kategorijos bylose, taikant CK 6.246 straipsnį. Teismo išvada dėl atsakovo veiksmuose nenustatytų neteisėtų veiksmų nepagrįsta, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei pateiktų byloje įrodymų. Netinkamai taikytos ir Lietuvos Civilinio kodekso 6.263 ir 6.264 straipsnių nuostatos. Atsakovas turėtų įrodyti, kad jis padarė viską, ko protingai gali būti reikalaujama, kad žala neatsirastų.

26. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis. Deliktinei, kaip ir sutartinei atsakomybei, taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

27. CK 6.263 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

28. Pažymėtina, kad neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-781/2022).

30. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento raštu dėl prašymo nagrinėjimo nutraukimo konstatuota, kad vamzdis, kuriuo iš nuotekų valymo įrenginių infiltracinio šulinio pašalinamos išvalytos nuotekos, yra ant sklypo ribos, t. y. arčiau nei vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, todėl jo įrengimui buvo reikalingas žemės valdytojo sutikimas įrengti vamzdį, kuris yra nepateiktas. Tačiau departamentas konstatavo, kad statyba atsakovo sklype viešojo intereso nepažeidžia. Pažymėjo, kad statinio sklypas teisės aktų nustatyta tvarka yra suformuotas kadastriniais matavimais ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR), tuo tarpu SB teritorijoje esanti valstybinė žemė su ruožo (duomenys neskelbtini) gatve yra nesuformuota ir neįregistruota NTR. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. nuotekų valymo įrenginius atsakovas įsirengė pagal specialistų parengtą projektą. Pažymėtina, jog net ieškovės kviečiamas liudytojas matininkas E. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog, jo manymu, buitinių nuotekų valymo įrenginys yra įrengtas tinkamai. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tik vamzdis, kuriuo išleidžiamos nuotekos, yra įrengtas ant sklypo ribos be žemės savininko, su kuriuo sklypas ribojasi, leidimo, tačiau tai nedaro visos vandens valymo įrenginio statybos neteisėta ar negalima.

31. Taip pat kaip atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovė nurodo, jog jis neteisėtai panaikino griovį šalia kelio. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje apklausti liudytojai skirtingai nurodo aplinkybes, vieni tvirtina, jog buvo griovys, kiti – kad ne. Vertinant rašytinius įrodymus, į bylą pateiktas 2024-08-22 MB „Alytaus geodezija“ paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad pagal geodezininko S. D. dar 2012-07-16 d., t. y. dar prieš atsakovui tampant žemės sklypo savininku parengtą topografinį planą griovio tarp kelio ir atsakovo sklypo nebuvo. Topografiniuose planuose jų atvaizduotų nėra. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ruožo (duomenys neskelbtini) neegzistuoja kelio grioviai taip pat patvirtina ir atsakovo pateiktos į bylą ruožo (duomenys neskelbtini) gatvės fotonuotraukos, kadangi jose nėra užfiksuota jokių kelio griovių. Tuo labiau, tiek iš pateiktų foto nuotraukų, tiek iš liudytojų apklausos buvo nustatyta, jog jokio griovio nėra ir kitoje kelio pusėje nuo atsakovo sklypo. Tai, kad prie atsakovo sklypo ribos neegzistavo kelio griovys (jo nėra mačiusi), patvirtino ir 2024-12-16 vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. D., kuri gyvena atsakovo kaimynystėje apie 10 metų. Į bylą pateiktos foto nuotraukos taip pat nepatvirtina teiginio, kad ties atsakovo sklypu egzistavo kelio griovys, tuo labiau, jog atsakovas jį būtų užlyginęs.

32. Apeliantė teigia, kad teismo posėdžio metu liudytoja L. K. parodė, jog matė, kaip atsakovo valymo įrenginių statybos metu traktorius šiuos griovius užlygino. Apeliantės teigimu, dėl neaiškių priežasčių šiai liudytojai nebuvo leista duoti smulkesnius parodymus, nutraukiant jos pasisakymą ir iki galo jos neišklausant. Mano, kad tai gali būti vertinama kaip procesinis bylos nagrinėjimo pažeidimas. Teisėjų kolegija nenustatė liudytojos apklausos pirmojoje instancijoje pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė šios liudytojos parodymus bei motyvavo, kodėl juos vertina kritiškai – kadangi jos parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Liudytojos L. K. nurodomą aplinkybę paneigia liudytojos R. D. parodymai bei AB „Alytaus geodezija“ pateiktas 2024 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinimas ir prie jo pridedamas 2012 m. liepos 16 d. žemės sklypo topografinis planas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu ir pažymi, jog tai, kad liudytoja matė dirbus su traktoriumi prie atsakovo žemės sklypo, nepatvirtina aplinkybės, jog buvo lyginami grioviai.

33. Įvertinus liudytojų parodymus ir rašytinius bylos įrodymus, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad jeigu buvo griovys, tai šis griovys buvo užlygintas ar sunyko iki atsakovui įsigyjant sklypą. Byloje nėra visiškai jokių pagrįstų įrodymų, kad būtent atsakovas neteisėtas veiksmais užlygino vandens nutekėjimo griovį ties savo žemės sklypu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas neteisėtai įrengė buitinių nuotekų valymo įrenginius, taip pat neįrodė, kad jis savo neteisėtais veiksmais užlygino griovį. Taigi, nagrinėjamu atveju neįrodytos dvi deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veikslai ir kaltė.

34. Kita deliktinės atsakomybės sąlyga – tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnyje įtvirtintą priežastinio ryšio sampratą atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę.

35. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Teigia, kad nepagrįstai teismas nurodė, jog atsakovo valymo įrenginiai pastatyti 2016 m., o žala užfiksuota tik 2024 m. Nurodo, kad žala bendrijos keliui buvo daroma jau nuo to laiko, kai atsakovas įsirengė savo valymo įrenginius ir perteklinį vandenį pradėjo leisti ant bendrijos kelio. Tik praėjusiais metais, reikalaujant bendrijos nariams, nematydami kitos išeities, kreipėsi į teismą, nors, matomai, tai padaryti galėjo ir žymiai anksčiau.

36. Apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde įvardijo priežastį ir laikotarpį, kuomet kelias tampa klampus, nepravažiuojamas, t. y. dėl meteorologinių sąlygų – lietaus laikotarpiu ir pavasarį, kai tirpsta sniegas. Byloje apklausti liudytojai S. U., R. D., Z. G., L. K., E. Č. ir J. B. patvirtino, kad ruožo (duomenys neskelbtini) gatvėje ties atsakovo sklypu yra žemuma, kuri visada drėksta palijus bei tirpstant sniegui. Liudytojai patvirtino, jog sausuoju metų laikotarpiu kelias ties atsakovu yra pravažiuojamas, jame balų nebūna. Skundų dėl nepravažiuojamo kelio ieškovė gauna tik po liūties ar tirpstant sniegui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino ir sprendė, kad šlampantis kelias gali susidaryti dėl meteorologinių priežasčių, o ne dėl atsakovo veiksmų.

37. Iš byloje esančių foto nuotraukų, MB „Alytaus geodezija“ paaiškinimų, atsakovo žemės sklypo topografinio plano, liudytojų parodymų, matyti, kad apeliantės nurodomas kelias (ruožo (duomenys neskelbtini) g.) yra žemesnėje vietoje nei atsakovo sklypas, todėl didelė tikimybė, kad pavasarį, tirpstant sniegui ar iškritus didesniam kiekiui kritulių, pakalnėje (prie kelio) gali kauptis vanduo.

38. Nepagrįstais vertintini apeliantės argumentai, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dėl kelio sugadinimo ieškovė rėmėsi tik asmenine nuomone, bet ne specialisto išvadomis. Apeliantės teigimu, kiekvienam bendrijos nariui matant nuo atsakovo nuotekų pažliugusį kelią, vizualiai aiškiai matyti ir tam nereikalinga kokio nors specialisto išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent specialisto išvada ir būtų reikalinga, kad nustatyti ryšį tarp atsakovo nuotekų ir kelio pažliūgimo, vandens kaupimosi, tačiau apeliantė į bylą tokių įrodymų neteikė. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovas nuotekų valymo įrenginiais naudojasi ir išvalytas nuotekas į kelią išleidžia visus metus, ruožo (duomenys neskelbtini) gatvėje ties atsakovo sklypu yra žemuma, o kelio būklė pablogėja palijus, tirpstant sniegui, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė byloje neįrodė, kad šlampantis kelias gali būti laikomas atsakovo veiksmų rezultatu (CPK 178 straipsnis).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė byloje pateiktais duomenimis neįrodė nė vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas užkasė kelio griovį ties savo sklypu ir sugadino kelią, leisdamas į jį vandenį iš buitinių nuotekų valymo įrenginio. Pažymėtina, jog nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Dėl to teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl žalos dydžio, tačiau pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog pagrįstai prašo priteisti 701,80 Eur dydžio žalą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

42. Atsakovas N. T. prašo priteisti jo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pateikė įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto procesinio dokumento turinį ir apimtį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl jas atsakovui priteisia iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės sodininkų bendrijos „Varsa“ 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui N. T..

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.