Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis. Deliktinei, kaip ir sutartinei atsakomybei, taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi veiksmų neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-781/2022).

Ieškovė įrodinėja, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis nuotekų valymo įrenginius pastatė per arti sklypo ribos bei negavęs leidimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Alytaus skyrius rašte dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo nurodė, jog atlikus 2023 spalio 30 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., naudojimo patikrinimą nustatyta, kad valstybinėje žemėje savavališkai įrengta konteinerių aikštelė. Pažeidimai, susiję su nuotekų valymo įrenginiu nebuvo užfiksuoti. Tačiau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2024 m. vasario raštu dėl prašymo nagrinėjimo nutraukimo konstatuota, kad vamzdis, kuriuo iš nuotekų valymo įrenginių infiltracinio šulinio pašalinamas išvalytos nuotekos, yra ant sklypo ribos, t. y. arčiau nei vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, todėl jo įrengimui buvo reikalingas žemės valdytojo sutikimas įrengti vamzdį, kuris yra nepateiktas. Ieškovės bei atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas valymo įrenginį įrengė laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Atsakovo įrengti ir naudojami nuotekų valymo įrenginiai yra teisėti. Tik vamzdis, kuriuo išleidžiamos nuotekos, yra įrengtas ant sklypo ribos be žemės savininko, su kuriuo sklypas ribojasi, leidimo, tačiau tai nedaro visos vandens valymo įrenginio statybos neteisėta ar negalima. Teismas pažymi, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas nuobaudos atsakovui neskyrė bei konstatavo, kad statyba atsakovo sklype viešojo intereso nepažeidžia.

Taip pat ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas neteisėtai panaikino griovį šalia kelio. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad ties jo žemės sklypu šalia kelio nėra griovių, skirtų vandeniui nutekėti, tačiau kategoriškai neigia juos užkasęs ir teigia, kad jokių griovių šalia kelio nebuvo jau tuo metu, kai jis įsigijo žemės sklypą 2013 m. birželio 11 d. Liudytojas J. B. paaiškino, kad ginčo kelias buvo padarytas 1991 metais, tuo metu buvo iškasti ir jo grioviai. Tai, kad kelyje egzistavo grioviai patvirtino ir liudytoja L. K., kuri nurodė, jog 1995 metais grioviai kelyje buvo. Liudytojas Z. G. taip pat patvirtino, jog anksčiau (prieš 15 metų) grioviai buvo, o tai, kad nėra griovio jis pastebėjo prieš 3-5 metus. Taigi minėtų liudytojų parodymais nustatyta, jog formuojant kelią buvo formuojami ir grioviai, tačiau duomenų kada būtent buvo užlygintas griovys ties atsakovo namu nėra. Liudytoja L. K. teigė mačiusi, kaip statybų metu traktorius juos užlygino, tačiau šių jos parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Liudytojos L. K. nurodomą aplinkybę paneigia liudytojos R. D. parodymai bei AB „Alytaus geodezija“ pateiktas 2024 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinimas ir prie jo pridedamas 2012 m. liepos 16 d. žemės sklypo topografinis planas, todėl teismas juos vertina kritiškai. Liudytoja R. D. parodė, kad yra atsakovo kaimynė, gyvena ten apie 10 metų, o griovio šalia kelio nėra prie atsakovo ir jos žiniomis nebuvo. Aplinkybę, kad sklypo įsigijimo metu šalia esantis kelias neturėjo suformuotų griovų patvirtina ir AB „Alytaus geodezija“ 2024 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinimas bei prie jo pridedamas 2012 m. liepos 16 d. žemės sklypo topografinis planas. Specialisto paaiškinime nurodoma, jog iš plano duomenų aiškiai matyti, kad tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Varsos kelio nėra griovio, nes nėra išbraižyti jo šlaitai. Sklypai yra aukštesnėje vietoje nei kelias. Kelio grioviai yra svarbi reljefo detalė, kurią būtina atvaizduoti topografiniuose planuose. Atsakovas taip pat pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuota, kad jokie grioviai nebeegzistuoja ir kitose šio kelio vietose, ties Varsos gatvėje esančiais sklypais, kurių Nr. 9, 16, 24, 25, 26, 29, 30, 33, 35 ir 39. Griovio nėra ir kitoje kelio pusėje nuo atsakovo sklypo. Taigi pateiktomis nuotraukomis nustatyta, kad palei Varsos kelią vandens nutekėjimo griovių nėra ne tik ties atsakovo sklypo riba, bet ir kitoje kelio pusėje bei ties kaimyniniais sklypais. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis bei liudytojų paaiškinimus, laiko neįrodyta, jog būtent atsakovas neteisėtas veiksmais užlygino vandens nutekėjimo griovį ties savo žemės sklypu, labiau tikėtina, kad šis griovys buvo užlygintas ar sunyko iki atsakovui įsigyjant sklypą.

Ieškovė prašomus atlyginti 701,80 Eur nuostolius įrodinėjo UAB „Getrana“ 2024 m. vasario 15 d PVM sąskaita faktūra Nr. JAC 0002205, bei ieškovės atliktu mokėjimo nurodymu. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JAC 0002205 nurodyta, kad ieškovė sumokėjo 701,80 Eur už transporto paslaugas, kelio remontą ir 14 tonų skaldos. Tačiau ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie realiai UAB „Getrana“ atliktų darbų apimtį ties atsakovo sklypu. Tai, kad kelio remonto darbai atlikti ir pilta skalda ties atsakovo sklypu, patvirtina tik pačios ieškovės 2024 m. vasario 21 d. posėdžio protokolas, kuriame nurodoma, jog svarstyta situacija dėl kelio ruožo (duomenys neskelbtini), kelias išplautas, užsakyta ir užpilta skalda. Liudytoja L. K. parodė, kad šiuo metu ties atsakovo sklypu nėra šlapia, užpiltas žvyras, o Liudytoja R. D., kuri yra atsakovo kaimynė, parodė, kad ji nematė, kad būtų remontuojamas kelias, tačiau keliose vietose buvo papilta skaldos, bet ne šalia atsakovo. Visą kelią kartais greideriuoja. Taigi liudytojų parodymais nustatyta, jog ieškovė ėmėsi veiksmų tvarkyti kelią, tačiau nei vienas liudytojas nepatvirtino, jog sąskaitoje įvardijama skalda buvo naudojama kelio remontui išskirtinai šalia atsakovo sklypo. Pateiktose fotonuotraukose su 2024 m. lapkričio 10 d. laiko žyma užfiksuotas Varsos kelias. Ties atsakovo sklypu matyti, kad kelias yra žvyruotas, be aiškiai išsiskiriančios skaldos, o kitose Varsos gatvės vietose matyti kitokios nei pagrindinės kelio dangos spalvos skalda. Taigi įvertinus byloje pateiktus duomenis yra pagrindas manyti, kad ne visos ieškovės nurodomos išlaidos buvo naudojamos kelio taisymui prie atsakovo sklypo, kad bent dalis darbų atlikta kituose kelio ruožuose. Iš ieškovės pateiktų duomenų nėra aišku kiek būtent ieškovei kainavo kelio ruožo ties atsakovo sklypu remontas, ieškovė atliktų darbų nedetalizavo, neįrodė, kad visas 14 tonų skaldos išpylė ties atsakovo sklypu, nepaneigė, kad už sąskaitoje išrašytas paslaugas atliktas kelio remontas ir kituose vietose. Ieškovė taip pat nepateikė ir jokios informacijos apie kelio būklę iki atsakovui įsirengiant nuotekų valymo įrenginius, todėl nėra galimybės nustatyti, ar kelias buvo puikios būklės bei tinkamas naudotis iki atsakovui galimai jį sugadinant. Teismas pažymi, jog įrodinėjant žalą bei jos dydį byloje aktualu įvertinti ar remontu kelias buvo atstatytas į būklę, buvusią iki jo sugadinimo, ar atitinkamai pagerintas. Galiausiai pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog kelias priklauso Alytaus rajono savivaldybei, kuri kasmet skiria lėšas jo remontui ir priežiūrai. Ieškovės atstovė nurodė, jog bendrijai kelio priežiūrai 2024 m. buvo skirta 4 000 Eur. Taigi, net ir laikantis prielaidos, kad visi UAB „Getrana“ darbai buvo atlikti ties atsakovo sklypu, o jų kaina pagrįstai siekė 701,80 Eur, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad tam buvo naudojamos būtent ieškovės lėšos, o ne savivaldybės skiriamos lėšos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje pateiktais duomenimis neįrodė nei vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas užkasė kelio griovį ties savo sklypu ir sugadino kelią leisdamas į jį vandenį iš buitinių nuotekų valymo įrenginio, taip pat ieškovė neįrodė, jog suremontavo kelią savo lėšomis ir pagrįstai prašo priteisti 701,80 Eur dydžio žalą. Ieškovei neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).