Teisora
Registruotis

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-27 · Administracinė byla Nr. eI-1844-1047/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-27Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2020-04-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-27
Bylos Nr.
eI-1844-1047/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00482-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Beata Martišienė, Jovita Einikienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Trečiasis asmuo
akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“, K. B., Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčiai
Pareiškėjas
I. S.
Advokatai
Natalja Sorokas, Vytautas Šilinskas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1844-1047/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00482-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 18.6.1.4; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Nataljai Soroko,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Donatui Kilikevičiui,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Robertai Duliūtei,

trečiojo suinteresuotojo asmens akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ atstovui advokatui Vytautui Šilinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. B., Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčiai, akcinei bendrovei ,,Pieno žvaigždės“ dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

I. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 1–29; IV t., b. l. 140–177), kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 49SF-21-(14.49.104.) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2018 m. sausio 5 d. Sprendimas);

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimas);

3) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 49SK-361-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir 2018 m. kovo 20 d. Sprendimas);

4) panaikinti NŽT 2018 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1160-(8.5.) „Dėl skundo“ (toliau – ir 2018 m. birželio 14 d. Sprendimas);

5) įpareigoti NŽT per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus mieste, dalį, patenkančią į buvusio savininko I. P. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribas, apskaičiuoti šios dalies plotą ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei H. U. grąžinant natūra šią žemės sklypo dalį;

6) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 324 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir Pašilaičių komunalinės zonos teritorijos detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane (toliau – ir Detalusis planas) suprojektuoto 750 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio tarp buvusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinės kraštinės ir (duomenys neskelbtini) gatvės, kadastrinius matavimus, parengti kadastro duomenų bylą, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą ir pateikti šiuos dokumentus NŽT bei įpareigoti NŽT per 1 mėnesį nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų gavimo dienos suformuoti grąžintiną natūra žemės sklypą ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei H. U. grąžinant žemės sklypą natūra.

Be to, pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad ji ir trečiasis suinteresuotas asmuo K. B. yra H. U., kuri buvo pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame Pašilaičių kaime, Vilniaus mieste, turėtą 7,8801 ha ploto žemę, įpėdinės. Likusi žemės dalis, į kurią H. U. dar neatkurtos nuosavybės teisės, sudaro 1,6531 ha. Pagal ištrauką iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų M 1:4000 į buvusio savininko I. P. turėtos žemėvaldos ribas patenka trys žemės sklypai: 1) žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0015:320, (duomenys neskelbtini), Vilnius, (toliau – ir Naujas žemės sklypas) dalis, esanti šiaurinėje šio žemės sklypo dalyje, t. y. sklypo dalis, kurią iki skundžiamo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimo dėl žemės sklypų sujungimo sudarė 0,0383 ha ploto valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 1); 2) minėto Naujo žemės sklypo dalis, apie 0,0370 ha dydžio nesuformuotas valstybinės žemės plotas, buvęs tarp 0,8849 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (toliau – ir Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) ir Žemės sklypo 1 bei iš rytinės pusės (duomenys neskelbtini) gatvės (toliau – ir Žemės sklypas 2); 3) 0,6805 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje (toliau – ir Žemės sklypas 3), kuris 2010 m. birželio 2 d. panaudos sutartimi 99 metų laikotarpiui perduotas neatlygintinai naudotis Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčiai (toliau – ir Bažnyčia), dalis.

Paaiškino, kad Savivaldybė 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimu informavo, jog ginčo žemės sklypai (jų dalys) priskirtini valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. sausio 5 d. Sprendimu nusprendė, kad tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimas už valstybės išperkamą žemę gali būti vykdomas kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnyje nurodytais būdais. Pareiškėja nesutinka, jog Žemės sklypai 1, 2 ir 3 yra priskirtini valstybės išperkamai žemei, mano, kad ginčo žemė jai turi būti atkurta natūra.

Pareiškėjos teigimu, priskiriant Žemės sklypą 3 valstybės išperkamai žemei, būtina nustatyti konkretų visuomenės poreikį, atitinkantį Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto kriterijus. Šiuo atveju Žemės sklypas 3 neatitinka minėtame punkte nurodytų kriterijų. Pirma, Žemės sklype 3 nebuvo ir nėra pastatytų ar statomų statinių (objektų), numatytų Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte, taip pat negali būti laikoma, kad Žemės sklypas 3 yra užimtas naujo infrastruktūros objekto aptarnaujančio gyventojus. Nuo pat Detaliojo plano patvirtinimo Žemės sklypas 3 niekada nebuvo naudojamas, yra apleistas. Vien ta aplinkybė, kad Žemės sklypui 3 nustatytas visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdas, negali būti pagrindu laikyti, kad šiam sklypui nustatytas konkretus visuomenės poreikis ir jis yra valstybės išperkama žemė. Detaliojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinami per apibrėžtą protingą laikotarpį ir tai turi užtikrinti kompetentingos institucijos, atsakingos už konkretaus visuomenės poreikio įgyvendinimą. Praėjus 16 metų nuo Detaliojo plano patvirtinimo, 11 metų nuo Žemės sklypo 3 suformavimo, nepradėjus ir net nesiruošiant pradėti įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių, Žemės sklypui 3 nėra jokio aiškaus ir konkretaus visuomenės poreikio ir šis sklypas gali būti grąžintas natūra. Atkreipė dėmesį, jog, atlikus Detaliojo plano koregavimą ir pakeitus Žemės sklypo 3 naudojimo būdą, šiame žemės sklype gali būti vykdoma veikla, susijusi su daugiabučių gyvenamųjų namų, komercinės paskirties objektų statyba, nes tai neprieštarautų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui iki 2015 m., patvirtintam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 (toliau – ir Bendrasis planas).

Antra, net ir nepakeitus Žemės sklype 3 numatyto visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdo, šis sklypas gali būti perduodamas privačion nuosavybėn ir privatus žemės savininkas gali savo lėšomis statyti šiame žemės sklype statinius, kurių paskirtis atitinka žemės sklypo visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdo turinį. Detaliajame plane nėra jokios nuorodos į tai, koks konkretus visuomenės poreikiams reikalingas objektas turi būti pastatytas Žemės sklype 3, taip pat nėra jokių duomenų, koks subjektas turi pastatyti šį objektą.

Trečia, pareiškėjos įsitikinimu, ta aplinkybė, kad Žemės sklypas 3 perduotas neatlygintinai naudotis Bažnyčiai pagal panaudos sutartį, nėra kliūtis sklypą grąžinti natūra, nes pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 11 dalį be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Pareiškėjos nuomone, analogiškai turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimo. Ketvirta, NŽT turi teisėtą pagrindą spręsti klausimą dėl panaudos sutarties nutraukimo ir tuo pagrindu, kad Bažnyčia nenaudoja Žemės sklypo 3 pagal teritorijų planavimo dokumentus, t. y. daro esminį panaudos sutarties sąlygų pažeidimą, nes nuo pat panaudos sutarties sudarymo nevykdo Žemės sklype 3 jokios veiklos, nepradėjo statyti jokių mokslo, mokymo, švietimo objektų ir nėra jokių duomenų, kad ruošiasi tai daryti. Pabrėžė, kad pati NŽT 2017 m. rugpjūčio 16 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo aktuose nustatė akivaizdžius Žemės sklypo 3 naudojimo pažeidimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, nepateisinama, kai institucijos, dalyvaujančios nuosavybės teisių atkūrimo procese, perkelia savo funkcijas viena kitai, nebendradarbiauja. Savivaldybės 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendime ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. Sprendime nėra jokių teisės aktų normomis pagrįstų motyvų, pagal kuriuos Žemės sklypas 3 turi būti laikomas valstybės išperkama žeme ir negalėtų būti grąžinamas natūra.

Pareiškėjos įsitikinimu, Naujo žemės sklypo dalis, kurią sudaro Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2, taip pat priskirtina laisvai (neužstatytai) žemei, į kurią turi būti atkurtos nuosavybės teisės grąžinant žemę natūra, o 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendime nurodytas motyvas dėl Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 priskyrimo valstybės išperkamai žemei neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų kriterijų. Be to, neatsižvelgiant į tai, ar Detaliajame plane suprojektuotas 750 kv. m ploto žemės sklypas, susidedantis iš Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2, visa apimtimi ar iš dalies atitinka ar neatitinka įsiterpusiam žemės plotui taikomų kriterijų, prioritetą prieš visus asmenis, pageidaujančius šį žemės plotą pirkti ar nuomoti, turi asmenys, turintys teisę į šią žemę atkurti nuosavybės teises.

Visų pirma, pareiškėjos teigimu, Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 niekada negalėjo ir negali būti laikomi žemės plotu, reikalingu AB „Pieno žvaigždės“ (toliau – ir Bendrovė) statinių eksploatacijai. Vilniaus miesto valdybos 1999 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1992V buvo nustatyta, kad esamiems statiniams (duomenys neskelbtini) eksploatuoti reikalingas konkrečių parametrų (ploto ir ribų) 8 849 kv. m žemės sklypas. Būtent tokių parametrų žemės sklypas ir buvo išnuomotas Bendrovei 2002 m. Nuomos sutartis buvo sudaryta praėjus metams po Detaliojo plano patvirtinimo, taigi Detaliuoju planu Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), negalėjo būti suformuotas kaip reikalingas statiniams eksploatuoti, nes šis žemės sklypas egzistavo iki Detaliojo plano patvirtinimo, buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir net išnuomotas statinių savininkams, kurie valdė statinius iki jų perleidimo Bendrovei. Nei Vilniaus apskrities viršininkas, nei Bendrovė nekėlė abejonių, kad statinių eksploatacijai reikalingas kitoks sklypas, o samprotavimai apie padarytas klaidas negali būti laikomi įrodymais, nes nuomos sutartis sudaryta laisva valia, prie sutarties pridėtas išnuomoto žemės sklypo planas, nuomos sutartis nebuvo ginčijama. Pabrėžė, jog (duomenys neskelbtini) įregistruoti Bendrovei nuosavybės teise priklausantys statiniai iki sprendimo dėl sklypų sujungimo buvo Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose. Taigi ginčo teritorijoje yra tie patys statiniai, kurie egzistavo tuo metu, kai pirmą kartą (1999 m.) buvo suformuotas Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), todėl, pareiškėjos įsitikinimu, Detaliuoju planu buvo suprojektuotas ne žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti, o numatytas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pertvarkymas (padalijimo būdu atskiriant apie 340 kv. m plotą rytinėje dalyje, reikalingą (duomenys neskelbtini) g. ir sujungimo būdu prijungiant šiaurinėje dalyje 750 kv. m žemės plotą) į ateitį.

Šalies argumentai

Pareiškėja pažymėjo, kad visi teiginiai, jog Detaliuoju planu šiaurinėje dalyje priskiriant valstybinę žemę Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) numatytas kompensavimas už rytinėje dalyje atidalinamą dalį gatvės eksploatacijai, nėra paremti jokiais įrodymais. Jokių ribų, žyminčių valstybinės žemės plotą, kuriuo numatoma kompensuoti už atskiriamą dalį, taip pat jokių ribų, žyminčių papildomai priskiriamą 383 kv. m plotą (Žemės sklypą 1) Detaliojo plano brėžinyje nėra. Detaliojo plano brėžinyje ir aiškinamajame rašte nėra aprašyti jokie sprendiniai, reglamentuojantys, kad žemės sklypas projektuojamas esamiems statiniams eksploatuoti, kad prijungiamu valstybinės žemės plotu kompensuojama už atidalijamą rytinėje pusėje, neaprašytas šiaurinėje dalyje prijungiamas žemės plotas, o Savivaldybės teiginys, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 30-1334, kuriuo buvo patikslinti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenys, buvo pakeistas Detalusis planas, prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui (toliau – ir TPĮ) ir jį įgyvendinantiems teisės aktams, kuriuose nustatyta detaliųjų planų keitimo procedūra. Be to, tam, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos valstybine žeme Bendrovei už gatvės eksploatacijai atidalytą žemės plotą rytinėje dalyje, Savivaldybė turėjo inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį valstybinės žemės nuomininkams, iš kurių paimama žemė visuomenės poreikiams ir dėl to nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomos sutartis, žeme kitoje vietoje neatlyginama, leidžiama tik piniginė kompensacija.

Taip pat pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, kad 750 kv. m ploto žemės sklypas (Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2) Detaliuoju planu buvo numatytas prijungti prie Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad Bendrovė besąlygiškai įgijo teisę naudotis šiuo valstybinės žemės plotu. Tam, kad asmuo galėtų tapti valstybinės žemės nuomininku (naudotoju), vien Detaliojo plano patvirtinimo nepakanka. Be to, 750 kv. m ploto žemės sklypą, ir Žemės sklypą 1, Žemės sklypą 2 suformuoti, taip pat pertvarkyti Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) galėjo ir gali tik NŽT, bet ne Savivaldybė. Žemės sklypas 1 2008 m. Bendrovei buvo išnuomotas kaip įsiterpęs, t. y. tuščias (neužstatytas). Žemės sklypas 2 iki sprendimo dėl sklypų sujungimo buvo tiesiog valstybinės žemės plotas, kuriame nebuvo suformuotas atskiras žemės sklypas. Nei Žemės sklype 1, nei Žemės sklype 2 nėra statinių, kurie būtų pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teise priklausytų AB „Pieno žvaigždės“. Bendrovė iki 2018 m. sudaryto susitarimo neturėjo jokios teisės naudotis Žemės sklypu 2, nes šis žemės plotas nebuvo suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir nebuvo išnuomotas Bendrovei, todėl visi Savivaldybės ir Bendrovės samprotavimai, kad Bendrovė įrengė aikštelę, naudoja šį žemės plotą, yra nepagrįsti, o Bendrovės veiksmai neteisėti.

Nei pagal Bendrojo plano, nei pagal Detaliojo plano sprendinius Žemės sklype 1 ar Žemės sklype 2 nenumatyta statyti statinių, kurie būtų reikalingi visuomenės poreikiams, tai yra teritorija (žemė), kurioje pagal Detalųjį planą turi būti vykdoma komercinė, pramoninė, sandėliavimo veikla, o pagal Bendrąjį planą dominuoja gyvenamoji veikla. Privataus subjekto, vykdančio komercinę (sandėliavimo) veiklą, siekis valstybinėje žemėje statyti statinius, reikalingus privataus asmens komerciniams tikslams įgyvendinti, negali būti laikomas visuomenės poreikiu, kurio tenkinimui žemė turi būti išperkama iš buvusių savininkų.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat nurodė, kad jokių duomenų, kad Naujo žemės sklypo dalyje (Žemės sklype 1 ir Žemės sklype 2) būtų Bendrovei nuosavybės teise priklausančių savarankiškai funkcionuojančių statinių, kurių eksploatacijai būtų privaloma formuoti ir be aukciono išnuomoti žemės sklypą, nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pripažinęs, kad net ir tais atvejais, kai žemės sklype yra statinių, tačiau nėra duomenų, kad statiniai pastatyti (sukurti) teisės aktų nustatyta tvarka, statiniai ir nuosavybės teisės į juos neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypas laikytinas laisvu (neužstatytu) ir turi būti grąžinamas natūra. Be to, net ir tuo atveju, jeigu asfalto danga, esanti buvusiuose Žemės sklype 1 ir Žemės sklype 2, būtų įrengta teisėtai, būtų suformuotas statinys ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Bendrovės vardu, tai taip pat nebūtų pagrindu laikyti Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 užstatytais, nes asfalto danga priskiriama neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo statiniams, kurių eksploatacijai žemės sklypai neformuojami ir be aukciono neparduodami ir neišnuomojami.

Pareiškėja nesutinka su Savivaldybės, Bendrovės ir NŽT nuomone, kad, nenuginčijus Detaliojo plano, ginčo žemės negalima grąžinti natūra. Pareiškėjos nuomone, jai teisines pasekmes sukuria ne Detaliojo plano sprendiniai, bet Savivaldybės ir NŽT sprendimai, kuriais šis įsiterpęs neužstatytas žemės sklypas paverčiamas valstybės išperkamu laikant, kad šis plotas turi atitekti privačiam subjektui – Bendrovei. Pabrėžė, kad Žemės sklypų 1 ir 2 nuoma Bendrovei nėra kliūtis šį žemės plotą grąžinti natūra, nes tais atvejais, kai valstybinė žemė išnuomota be aukciono ir nėra priskirta valstybės išperkamai žemei, atkuriant piliečių nuosavybės teises į šią žemę, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Pareiškėjos manymu, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. Sprendimas prieštarauja imperatyvioms teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą, normoms ir pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į 750 kv. m ploto valstybinę žemę. Pažymėjo, kad Detaliojo plano dokumentuose nenurodytas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pertvarkymo būdas, o žemės sklypų pertvarkymo būdas – žemės sklypų ribų keitimas (nekeičiant ploto) niekada nebuvo ir šiuo metu nėra numatytas teisės aktuose. Pagal Detaliojo plano sprendinius nėra numatytas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų keitimas. Detaliajame plane numatytas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimas atskiriant žemės plotą, reikalingą (duomenys neskelbtini) g. tiesti ir eksploatuoti, t. y. vietoj vieno Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformuojant du atskirus žemės sklypus – Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) be rytinėje pusėje atskirto apie 340 kv. m ploto ir apie 340 kv. m ploto žemės sklypą gatvei (visuomenės poreikiui) tiesti ir eksploatuoti; vientiso įsiterpusio apie 750 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, besiribojančio su Žemės sklypu (duomenys neskelbtini) šiaurine kraštine, suprojektavimas (formavimas); 750 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo ir Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sujungimas ir vieno žemės sklypo suformavimas. Tam, kad būtų galima įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius, turėjo būti suformuotas atskiras apie 750 kv. m valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas turėjo būti įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu Nekilnojamojo turto registre, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jo perleidimo nuosavybėn (nuosavybės teisių atkūrimo, pardavimo) ar nuomos, ir tik po to sprendžiamas jo sujungimo su Žemės sklypu (duomenys neskelbtini) klausimas. Detaliojo plano sprendiniai negalėjo būti įgyvendinti sujungiant Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypą 1, nes jie tarpusavyje nesiribojo, tarp jų buvo Žemės sklypas 2. Taigi NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, priėmęs 2018 m. kovo 20 d. Sprendimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Paaiškino, jog valstybinės žemės plotas (750 kv. m) yra pakankamai didelio ploto, taisyklingos konfigūracijos, iš šiaurės pusės ribojasi su esamu pravažiavimu, iš rytinės pusės su (duomenys neskelbtini) g., t. y. turi atskirą patekimą, pagal Detaliojo plano sprendinius šiame žemės plote gali būti vykdoma komercinės paskirties objektų teritorijos ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdų turinį atitinkanti veikla, Bendrojo plano sprendinių neatitinkanti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdo veikla gali būti keičiama atliekant Detaliojo plano koregavimą į vieną iš Bendrajame plane numatytų veiklų. Pagal šias 750 kv. m valstybinės žemės ploto savybes darytina išvada, kad šiame 750 kv. m plote gali būti suformuotas atskiras, galintis savarankiškai funkcionuoti žemės sklypas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ir Detaliajame plane suprojektuotas 750 kv. m ploto žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu ir gali būti parduodamas (išnuomojamas) be aukciono besiribojančio Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkui – Bendrovei. Be to, Detaliajame plane suprojektuoto 750 kv. m ploto žemės sklypo (susidedančio iš Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2) atitiktis įsiterpusiam plotui taikomiems reikalavimams negali turėti įtakos šios žemės priskyrimui valstybės išperkamai žemei, nes prioritetas visuomet taikomas nuosavybės teisių atkūrimui, o žemės ploto atitikimas įsiterpusio ploto kriterijus pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nedaro šio ploto valstybės išperkama žeme.

Dėl NŽT 2018 m. birželio 14 d. Sprendimo pažymėjo, kad jis prieštarauja ne tik teismo šioje byloje 2018 m. gegužės 25 d. priimtai nutarčiai, teisės aktų nuostatoms, bet ir 2018 m. kovo 20 d. Sprendime nurodytai jo apskundimo tvarkai.

Atsiliepimas

Atsakovė Savivaldybė atsiliepime (V t., b. l. 12–27) pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Savivaldybės nuomone, teisines pasekmes pareiškėjai sukelia ne 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimas, o nustatyta tvarka ir terminais neginčytas Savivaldybės Miesto plėtros departamento 2017 m. balandžio 13 d. raštas Nr. A51-23076/17(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir 2017 m. balandžio 13 d. Raštas), kuriame išdėstyti detalūs paaiškinimai dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus.

Savivaldybė paaiškino, kad žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui gali būti projektuojami tik tuo atveju, jeigu jie yra miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, o aiškias ribas turintis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas nėra laikytinas nesuplanuota teritorija, be to, savivaldybės pagal joms priskirtą kompetenciją nuosavybės teisių atkūrimo srityje, esant suplanuotiems sklypams, kurie yra suteikti kitiems asmenims (išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ir kt.), neturi teisės vertinti, ar šis sklypas yra reikalingas visuomenės ar miesto poreikiams, ar sklype yra laisvų žemės plotų, kurie nėra reikalingi pastatams eksploatuoti. Atkreipė dėmesį, kad LVAT 2017 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-270-146/2017 nurodė, kad esant nenuginčytoms nuomos (atitinkamai subnuomos) sutartims, administracijos direktorius neturėjo teisinio pagrindo sklypo teritorijoje formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, o pareiškėjams, pretenduojantiems į nuosavybės teisių ginčo sklype atkūrimą natūra, turintiems pagrindą manyti, kad atitinkama sklypo dalis yra nenaudojama pagal nuomos paskirtį ir joje gali būti vykdomos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra procedūros, nėra teisinių kliūčių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir ginčyti Nuomos sutartį (jos atitinkamą dalį). Savivaldybės manymu, ši LVAT praktika taikytina ir panaudos atveju. Nurodė, kad Žemės sklypas 3 nėra laikytinas laisvu, kol yra perduotas Bažnyčiai, todėl Savivaldybė negali išreikšti nuomonės dėl Žemės sklypo 3 reikalingumo visuomenės ar miesto poreikiams.

Dėl Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 nurodė, kad šie sklypai kartu su Žemės sklypu (duomenys neskelbtini) Detaliajame plane yra suplanuota kaip vienas bendras žemės sklypas (Nr. 33), t. y. Detaliuoju planu Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje pusėje esanti dalis, kuri pateko į Detaliuoju planu suplanuotos gatvės raudonąsias linijas, buvo atidalyta nuo sklypo, kompensuojant šią dalį prie sklypo priskiriant šiaurės pusėje esančią valstybinę žemę ir numatant galimybę dalį sklypo šiaurinėje pusėje esančios žemės įsigyti kaip įsiterpusią. TPĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas, detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Šiuo atveju Detalusis planas yra nenuginčytas, teisėtas ir galiojantis, todėl jame numatyti sprendiniai buvo ir yra privalomi. Įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius ir atlikus kadastrinius matavimus buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. 30-1334, kuriuo pagal Detaliajame plane numatytus sprendinius buvo pakeistos sklypo ribos: vietoje sklypo ploto, patenkančio į gatvės raudonąsias linijas, sklypo šiaurinėje dalyje buvo priskirtas naujas plotas ir dar kaip įsiterpęs plotas priskirtas 383 kv. m žemės sklypo plotas. Sklypo naudotoja AB ,,Pieno žvaigždės“ kreipėsi į tuometinę Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl nuomojamų žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo pagal Detaliuoju planu ir minėtu įsakymu nustatytas sklypo ribas, tačiau tai nebuvo padaryta ir buvo suformuotas ir išnuomotas šiaurės pusėje esantis Žemės sklypas 1, tačiau esamos sklypo ribos, prijungiant šiaurės pusėje esantį žemės plotą, pakeistos nebuvo. Tai, kad Detaliojo plano sprendiniai dėl jame suplanuoto sklypo Nr. 33 buvo įgyvendinti tik iš dalies, nereiškia, kad minėti sprendiniai neturėjo būti įgyvendinami ar kad sklypo (duomenys neskelbtini) naudotoja yra praradusi teisę įgyvendinti minėtus sprendinius. Atkreipė dėmesį, jog Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusioje TPĮ redakcijoje buvo numatyta, kad savivaldybės valdybos (pagal sklypų funkcinę paskirtį) detaliuosius planus privalo rengti, kuomet vykdomas žemės sklypų arba jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas, kas reiškia, jog Detaliojo plano tvirtinimo metu egzistavo galimybė detaliojo plano sprendiniais keisti esamų sklypų ribas (nekeičiant ploto).

Paaiškino, kad vien tai, jog Detaliajame plane nėra nurodyti konkretūs plotų dydžiai, kuriais keičiamos ginčo sklypo ribos, nereiškia, kad Detaliojo plano sprendiniai negali būti aiškinami ir vertinami sistemiškai ar kad šie sprendiniai negali būti įgyvendinami. Analizuojant ginčo sklypo Detaliojo plano sprendinius matyti, kad jais iš esmės, atsižvelgus į planuojamas gatvių / privažiavimų ribas, buvo performuotas esamas Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o teisė įgyti tokį sklypą tenka esamo sklypo naudotojams pagal teisės aktų reikalavimus. Be to, būtent Savivaldybė buvo planavimo organizatorius, todėl būtent ji ir turi teisę aiškinti Detaliojo plano sprendinius ir vertinti Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą.

Taip pat nurodė, kad Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 pagal Detalųjį planą patenka į zoną, kurioje yra numatytos visuomeninės paskirties bei gamybos, sandėliavimo ir smulkaus verslo teritorijos, kurios yra skirtos visuomenės poreikių tenkinimui bei gamybos ir verslo plėtrai, ir šie sklypai būtent ir yra naudojami minėtų poreikių tenkinimui, t. y. AB ,,Pieno žvaigždės“, įgyvendindama Detaliojo plano sprendinius, yra įrengusi automobilių stovėjimo aikštelę, kurią naudoja stambių gabaritų transporto priemonių eksploatavimui, ir ši teritorija laikytina užstatyta. Esant galiojančio Detaliojo plano sprendiniams, Savivaldybė tinkamai įvertino ginčo teritorijos statusą ir pagrįstai nurodė, kad Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 priskirtini valstybės išperkamai žemei. Be to, kadangi šioje teritorijoje numatytas pramoninis – komercinis žemės sklypas, galimas leistinas įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydis – 0,5 ha, o Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 plotas būtų tik apie 0,0750 ha. Pagal Detaliojo plano sprendinius, šioje teritorijoje nenumatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypų, todėl vertinant, ar gali būti suformuojamas racionalaus dydžio sklypas, atitinkamai ir turėtų būti vertinama, ar nagrinėjamu atveju tik 0,0750 ha dydžio sklypas, būtų laikomas pakankamu sandėliavimo ar kitai komercinei veiklai vykdyti. Taigi, Savivaldybės teigimu, Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, t. y. šis plotas įsiterpęs tarp išnuomoto valstybinės Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir kelių (gatvių) (šiaurinėje pusėje privažiavimo, rytinėje pusėje iki (duomenys neskelbtini) g.).

Atsiliepimas

Atsakovai NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT bendrame atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (V t., b. l. 58–62; IV t., b. l. 4–13, 120–123).

Pažymėjo, kad Detalusis planas ir jo raidos programa galioja iki šiol, todėl NŽT, įgyvendindama Detaliojo plano sprendinius, Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. Sprendimu pertvarkė ginčo žemės sklypų ribas, suformuodamas vieną apie 9 167 kv. m ploto žemės sklypą. Atkreipė dėmesį, jog Savivaldybė atsiliepime padarė klaidą, nurodydama, kad Detaliuoju planu suplanuotas 750 kv. m sklypas. Remiantis Detaliojo plano ištrauka, matosi, kad buvo suformuotas vienas 9 167 kv. m sklypas ir jokio 750 kv. m sklypo nėra.

Paaiškino, kad 2018 m. sausio 5 d. Sprendimu informavo pareiškėją apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, nurodė informaciją, kad Savivaldybė ginčo žemę laiko valstybės išperkama. Teisines pasekmes pareiškėjai sukelia ne NŽT informacijos suteikimas apie tai, kokį sprendimą priėmė Savivaldybė, o Savivaldybės 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimas, kuriuo ginčo valstybinė žemė priskiriama valstybės išperkamai Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme. Atkreipė dėmesį, jog ir pati pareiškėjas skunde mini LVAT išaiškinimą, kad NŽT paprastai neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo. Pabrėžė, jog pripažįsta, kad pareiškėja turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir, jeigu Vilniaus miesto savivaldybė pakeis poziciją dėl ginčo žemės laikytinumo išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį ar teismas nagrinėjamoje byloje pripažins, kad Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai ginčo žemę laiko valstybės išperkama, tada valstybinės žemės patikėtinis galės vertinti, ar yra galimybė parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą natūra ir galimai tęs nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Mano, kad įpareigojimas NŽT vykdyti savo funkcijas pagal kompetenciją, nors ji šių funkcijų ir neatsisako vykdyti, yra perteklinis. NŽT Vilniaus miesto skyriaus įsitikinimu, nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – ar ginčo žemė yra išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį. Išperkamumo statusą apsprendžia už teritorijų planavimą atsakinga institucija – Savivaldybė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Pieno žvaigždės“ atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (V t., b. l. 44–57).

Bendrovės teigimu, pareiškėjos reikalavimai, susiję su Bendrovės naudojamo žemės sklypo dalimi, yra visiškai nepagrįsti, nes Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas aiškiai numato, kad nuosavybės teisės negali būti atkurtos natūra (žemė yra išperkama) tais atvejais, kai žemė yra miestams priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Šiuo atveju nėra ginčo, kad yra patvirtintas ir galiojantis Bendrovės nuomojamos teritorijos Detalusis planas, kuriame numatytas žemės sklypas yra išnuomotas ir naudojamas Bendrovės jai nuosavybės teise priklausančių statinių pagal paskirtį naudojimui. Pabrėžė, kad pareiškėjos minimas 1999 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. 1992V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ buvo panaikintas priėmus Detalųjį planą. Nesutinka, kad Bendrovę tenkino 1999 m. numatyta teritorija, nes dalis 1999 m. sprendimu numatytos teritorijos buvo vėliau priskirta keliui, kuris negali būti naudojamas tik Bendrovės reikmėms ir Bendrovė dar 2004 m. ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų įgyvendinti Detaliojo plano sprendiniai ir jos statiniams naudoti išnuomotas Detaliajame plane numatytas žemės sklypas. Šiuo metu ginčo teritorijoje statiniai tikrai nėra tie patys, kokie buvo 1999 m.

Bendrovė pažymėjo, kad Detalusis planas nurodo atitinkamos teritorijos formavimo ir naudojimo perspektyvą. Detaliajame plane yra suplanuotas vienas bendras žemės sklypas Nr. 33, kurio plotas 9 167 kv. m. Būtent tokių sklypo ribų žemės plotas ir yra suformuotas bei išnuomotas Bendrovei. Detaliajame plane nurodyto dydžio sklypas buvo išnuomotas Bendrovei dar nuo 2008 m. ir jokio atskirai suformuoto 750 kv. m žemės sklypo Detaliajame plane nebuvo ir nėra numatyta. Plotas, reikalingas statiniams naudoti, nustatomas detaliuoju planu. Patvirtintu ir galiojančiu Detaliuoju planu aiškiai numatyta, kad plotas, į kurį pretenduoja pareiškėja, reikalingas Bendrovės statiniams, kurių rekonstrukcija baigta po Detaliojo plano patvirtinimo, naudoti pagal paskirtį. Tai, kad šis plotas yra reikalingas Bendrovės statiniams naudoti pagal paskirtį, matyti ir iš Bendrovės pateiktų nuotraukų, NŽT sprendimų bei pačios pareiškėjos teikiamų žemės naudojimo valstybinės kontrolės aktų, kuriuose užfiksuota, kad Bendrovė naudojasi Detaliajame plane numatyta teritorija. Kad plotas nebuvo ir nėra laisvas, matyti ir iš pareiškėjos teikiamo Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuriame yra nurodyta, kad visas žemės sklypo plotas yra užstatytas.

Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti NŽT 2018 m. kovo 20 d. Sprendimą taip pat nepagrįstas, nes Detalusis planas priimtas teisėtai, yra galiojantis, bei privalomas NŽT, o NŽT privalėjo pertvarkyti žemės sklypą, kad jis atitiktų Detalųjį planą. Pareiškėja neginčijo Detaliojo plano ir klaidina teismą teigdama, kad Detaliuoju planu negalėjo būti numatytas žemės sklypo ribų keitimas ir buvo galimas tik jau suformuotų sklypų perdalijimas.

Bendrovė taip pat sutinka su Savivaldybės pozicija, kad pareiškėjai teisines pasekmes sukėlė Savivaldybės 2017 m. balandžio 13 d. Raštas, taigi pareiškėja turėjo ginčyti būtent šį raštą, tačiau, net jei būtų panaikinti Savivaldybės sprendimai, NŽT sprendimas dėl žemės sklypų sujungimo vis tiek būtų teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuotieji asmenys K. B. ir Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia atsiliepimų į skundą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti, pabrėžė skunde nurodytus argumentus. Nesutiko, kad 2018 m. sausio 5 d. Sprendimas yra informacinio pobūdžio, juo atsisakoma atkurti nuosavybės teises natūra – tai konkrečios teisinės pasekmės pareiškėjai. NŽT gali nutraukti panaudos ir nuomos sutartis. Sutinka, kad „Pieno žvaigždės“ dabar faktiškai naudoja tokį sklypą kaip numatyta Detaliajame plane, tačiau nesutinka, kad Detalusis planas patvirtina, kad statinių eksploatavimui reikia tiek žemės, kiek dabar faktiškai naudoja trečiasis suinteresuotas asmuo. Laiko, kad Žemės sklypas 1 ir 2 yra neužstatyti.

Teismo posėdyje atsakovo NŽT atstovas prašė skundą atmesti, nurodė, kad skundžiamas 2018 m. sausio 5 d. Sprendimas yra informacinio pobūdžio, jis nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjai. Turi būti vertinami ne tarpiniai sprendimai, o priimamas esminis sprendimas, ar ginčo sklypai yra išperkama valstybės žemė. Dėl to sprendžia ne NŽT, o Savivaldybė. NŽT tik atlieka patikras, tačiau faktinis žemės naudojimas taip pat nėra viską lemiantis veiksnys. 750 kv. m sklypas niekada nebuvo pažymėtas kaip atskiras sklypas Detaliajame plane. NŽT šiuo metu laikosi pozicijos, kad panaudos sutarties nutraukti nėra pagrindo, nes sklypas perduotas 99 metams statyboms.

Teismo posėdyje atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė skundą atmesti ir nurodė, kad savivaldybė į nuomos ir panaudos santykius nesikiša. Ji patikrina situaciją – jei šios sutartys sudarytos, laiko, kad žemė išperkama. Turi būti vadovaujasi patvirtintu Detaliuoju planu. Žemės sklype 3 ateityje numatyta statyti mokyklą – dabar rengiamas Bendrasis planas, kuriame numatyta tokia paskirtis. Net jei būtų panaikinta panaudos sutartis, vis tiek tas sklypas negalėtų būti grąžintas.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens AB „Pieno žvaigždės“ atstovas prašė skundą atmesti, pasisakė tik dėl Žemės sklypų 1 ir 2. Bendrovė adresu (duomenys neskelbtini) turi statinius, kuriuos įsigijo po Detaliojo plano patvirtinimo, 2008 m. jau buvo išnuomotas žemės sklypas tokio dydžio kaip yra dabar. Teritorija atitinka galiojantį Detalųjį planą. Detaliajame plane nėra 750 kv. m atskiro žemės sklypo. 2006 m. H. U. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, tačiau nuo to laiko Detaliojo plano niekas neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galimybės atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio savininko I. P. žemės dalį Vilniaus mieste.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra H. U., kuri buvo pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę, viena iš įpėdinių. Žemės dalis, į kurią H. U. dar neatkurtos nuosavybės teisės – 1,6531 ha. Byloje ginčas vyksta dėl trijų sklypų: Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 (750 kv. m ploto dalys priklausančios žemės sklypui, kadastro Nr. 0101/0015:320, (duomenys neskelbtini), Vilnius, išnuomoto AB „Pieno žvaigždės“) ir Žemės sklypo 3 (0,6805 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, kuris 2010 m. birželio 2 d. panaudos sutartimi 99 metų laikotarpiui perduotas neatlygintinai naudotis Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčiai).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. vasario 8 d. raštu Nr. 49SDP-13(14.49.23.) (byla Nr. eI-1042-426/2017, II t., b. l. 152–153) kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą buvusio savininko I. P. turėtos žemėvaldos vietoje, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą. Savivaldybė 2016 m. kovo 7 d. raštu Nr. A51-16728/16(2.14.2.12-MP8) (byla Nr. eI-1042-426/2017, I t., b. l. 35) informavo NŽT, jog laisvos (neužstatytos) žemės, galimos grąžinti natūra buvusio savininko I. P. turėtos žemėvaldos vietoje nėra, todėl NŽT 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 49S-374-(14.49.3) (byla Nr. eI-1042-426/2017, I t., b. l. 31–32) nusprendė atkurti nuosavybės teises į H. U. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (1,5331 ha žemės) atlyginant pinigais. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1042-426/2017 panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 7 d. raštą Nr. A51-16728/16(2.14.2.12-MP8) kaip nemotyvuotą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, atitinkamai panaikino ir jo pagrindu priimtą NŽT 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 49S-374-(14.49.3) bei įpareigojo Savivaldybę per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 8 d. raštą Nr. 49SDP-13(14.49.23.) ir priimti VAĮ 8 straipsnio ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, o NŽT įpareigojo per 1 mėnesį nuo Savivaldybės sprendimo gavimo dienos priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1042-426/2017, Savivaldybė 2017 m. balandžio 13 d. raštu Nr. A51-23076/17(2.14.2.12-MP8) (I t., b. l. 174–175) informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 324 patvirtintą Pašilaičių komunalinės zonos detalųjį planą, Pašilaičių komunalinėje zonoje suformavo 35 grąžintinus natūra žemės sklypus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui. Šie sklypai bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pašilaičių komunalinės zonos detalusis planas šioje zonoje numatė visuomeninės paskirties bei gamybos, sandėliavimo ir smulkaus verslo teritorijas, kurios būtų skirtos visuomenės poreikių tenkinimui bei gamybos ir verslo plėtrai. Žemės sklypai, kuriuos pretendentai šiuo metu pageidautų susigrąžinti natūra, kaip tik ir buvo numatyti minėtiems poreikiams tenkinti, t. y. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išnuomoti AB „Pieno žvaigždės“ statiniams eksploatuoti, sklypas atitinkamai veiklai naudojamas nuo 1992 metų, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 30-622 „Dėl sklypų Nr. 22 ir 25 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje duomenų nustatymo“ buvo nustatytas kaip visuomeninės teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas, kurio plotas 6 807 kv. m, šis sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir sudaryta panaudos sutartis 99 metams su Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia. Dėl minėtų priežasčių, Savivaldybės teigimu, ginčo sklypai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir natūra negražinami.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. atliko žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 1) bei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 3) patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad Žemės sklypas 3 yra nenaudojamas, šiame sklype auga daugiamečiai krūmai, medžiai, sklypas nėra aptvertas, jokie statybos darbai nevyksta. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir pastatytas sandėlis, sklypas naudojamas. Žemės sklype 1 įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Žemės sklypas 1, Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir tarp jų esantis valstybinės žemės plotas naudojami bendrai, aptverti tvora (I t., b. l. 53–60).

NŽT Vilniaus miesto skyrius, įvertinęs Savivaldybės 2017 m. balandžio 13 d. rašte pateiktą informaciją bei atliktos valstybinės žemės kontrolės rezultatus, 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 49SDP-163(14.49.23.) (III t., b. l. 294–295), atsižvelgdamas į tai, kad Detaliojo plano sprendiniai nėra įgyvendinti, o pretendentai pageidauja susigrąžinti žemę natūra, kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas pakartotinai informuoti, ar Žemės sklypas 2 gali būti suformuotas kaip natūra grąžintinas žemes sklypas buvusio savininko I. P. turėtos žemės vietoje, ar šiam sklypui yra nustatytas konkretus visuomenės poreikis. Be to, NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad Žemės sklypas 3 nenaudojamas ir jame nevykdomi jokie statybos darbai, prašė Savivaldybės nurodyti, ar pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius šiam sklypui yra nustatytas konkretus visuomenės poreikis.

Savivaldybė, atsakydama į minėtą NŽT Vilniaus miesto skyriaus kreipimąsi, priėmė skundžiamą 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimą, kuriame papildomai paaiškino, kad Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas Detaliuoju planu, kurio sprendiniais, be kita ko, buvo suformuotas gatvių tinklas, todėl į gatvių raudonąsias linijas patenkanti iki Detaliojo plano patvirtinimo buvusio sklypo dalis (apie 340 kv. m, esanti rytinėje pusėje) buvo atidalyta nuo sklypo, kompensuojant šią dalį prie jo priskiriant šiaurės pusėje esančią valstybinę žemę. Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius, tačiau tai atliko tik iš dalies – buvo suformuotas ir išnuomotas šiaurės pusėje esantis 383 kv. m sklypas, tačiau esamos sklypo ribos, prijungiant šiaurės pusėje esantį žemės plotą, pakeistos nebuvo. Kadangi, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, galimybės detaliojo plano sprendiniais keisti esamų sklypų ribas (nekeičiant ploto) teisės aktai nebenumato, Bendrovei buvo pasiūlyta detaliojo plano sprendinius įgyvendinti padalijant žemės sklypą, kad visas šiaurės pusėje likęs detaliuoju planu numatytas prijungti plotas būtų laikomas įsiterpusiu žemės plotu. Pabrėžė, jog pagal Atkūrimo įstatymą nuosavybės teisės atkuriamos tik į laisvą (neužstatytą) žemę, o pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų. Žemės sklypai, kuriuos pretendentai šiuo metu pageidauja susigrąžinti natūra, Detaliajame plane numatyti kaip visuomeninės paskirties bei gamybos, sandėliavimo ir smulkaus verslo teritorijos, kurios yra skirtos visuomenės poreikių tenkinimui bei gamybos ir verslo plėtrai. AB „Pieno žvaigždės“, įgyvendindama Detaliojo plano sprendinius, yra atlaisvinusi į gatvės ribas patenkančią prieš tai naudoto sklypo dalį ir Detaliuoju planu suplanuotame sklype įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, ją išasfaltavo bei naudoja stambių gabaritų transporto priemonių eksploatavimui. Dėl Žemės sklypo 3 paaiškino, kad pastarasis buvo suprojektuotas kaip visuomeninės teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas, sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, sudaryta jo panaudos sutartis 99 metams su Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia, taigi minėtas sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas, o Vilniaus miesto savivaldybė, nebūdama šio sklypo valdytoja jokiais pagrindais, negali jame numatyti vystyti veiklą, susijusią su visuomenės poreikių, miesto reikmių tenkinimu.

NŽT Vilniaus miesto skyrius, 2018 m. sausio 5 d. Sprendimu informavo pareiškėją, jog pagal Savivaldybės pateiktą informaciją ginčo žemės sklypai (jų dalys) priskirtini valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami, todėl tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimas už valstybės išperkamą žemę gali būti vykdomas kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais (I t., b. l. 47–48).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą Nr. 49SK-361-(14.49.109.), kuriuo nusprendė pertvarkyti 8 849 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 383 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sujungimo būdu ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis.

Naujai suformuotas 0,9241 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0015:320) 2018 m. balandžio 4 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir 2018 m. balandžio 5 d. susitarimu Nr. 49SŽN-94-(14,49.57.) išnuomotas AB „Pieno žvaigždės“.

Pareiškėja apskundė NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 49SK-361-(14.49.109.) NŽT, kuri 2018 m. birželio 14 d. Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, motyvuodama tuo, kad NŽT Vilniaus miesto sprendimas skundžiamas tiesiogiai teismui.

Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Atkūrimo įstatymo12 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; <...>.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad miesto žemės grąžinimą ar jos negrąžinimą natūra turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei (2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, 2002 m. gegužės 10 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuos privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams: 1) žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis į pageidaujamą grąžinti natūra žemę. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei atitinkama žemė būti grąžinta natūra. Atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria toks interesas išreiškiamas. Detalusis planas, kurio būtinybę numato Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas, yra viena iš sąlygų laikyti žemę valstybės išperkama, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai patvirtinamas objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis konkrečiam žemės sklypui (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-276/2004, 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-305/2008, 2010 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-598/2010, 2014 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1183/2014, kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-63-2003 apibūdinta detaliojo plano reikmė nuosavybės teisių atkūrimo procese nurodant, kad šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris yra susijęs su teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu. Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susiję su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija). Sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, kadangi žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei.

Dėl galimybės skųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8). Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigia, kad pareiškėjai teisines pasekmes sukelia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. balandžio 13 d. Raštas, kurio pareiškėja neskundė, o 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimas yra papildomi paaiškinimai.

Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjos šioje byloje skundžiami Savivaldybės 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimas nėra tik informacinio pobūdžio raštas, jis gali pareiškėjai sukelti teisines pasekmes, todėl gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad turi būti atsižvelgiama į šios konkrečios bylos specifiką ir raštų turinį, o ne į formalų pavadinimą. 2017 m. vasario 14 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 7 d. raštą Nr. A51-16728/16(2.14.2.12-MP8) ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 8 d. raštą Nr. 49SDP-13(14.49.23.) (byla Nr. eI-1042-426/2017, II t., b. l. 152–153) ir priimti VAĮ 8 straipsnio ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Taigi Savivaldybės administracijos atsakymas turėjo tikslą – pateikti aiškią informaciją NŽT Vilniaus miesto skyriui. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 8 d. rašte Nr. 49SDP-13(14.49.23.) (byla Nr. eI-1042-426/2017, II t., b. l. 152–153) buvo prašoma suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, organizuoti kadastrinius matavimus ir patvirtinti sklypo planą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. balandžio 13 d. Rašte nurodoma, kad žemės sklypai priskiriami valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami. NŽT 2017 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 49SDP-163-(14.49.23.), adresuotame savivaldybės administracijai, nurodė, kad Savivaldybės administracija turi patikslinti ar ginčo žemės sklypams yra nustatytas konkretus visuomenės poreikis, t. y. pačiai NŽT, kuri nuosavybės teisių atkūrimo procese bendradarbiauja su Savivaldybės administracija, nebuvo aiškus Savivaldybės administracijos pateiktas atsakymas. Be to, 2017 m. vasario 14 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat nurodė, kad būtent Savivaldybės administracijos direktorius nuosavybės teisių atkūrimo procese turi iš esmės pagrįsti konkrečios žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, kas nebuvo padaryta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. balandžio 13 d. Rašte. Tai buvo padaryta tik Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendime. Pastarasis ir buvo pagrindas NŽT Vilniaus miesto skyriui priimti 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 49SF-21-(14.49.104.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendime nurodoma, kad jis yra tik papildomi paaiškinimai, o detalūs paaiškinimai pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. balandžio 13 d. Rašte, tačiau teismas vertina šių dokumentų turinį, o ne tai, kaip juos pavadino Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad NŽT turi teisę, esant tam tikroms (be kita ko, naujai paaiškėjusioms, žemės sklypo statuso nustatymui svarbioms) aplinkybėms, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106¹ punktą (iki 2011 m. balandžio 24 d. galiojusios redakcijos Tvarkos 106 punktą) pakartotinai kreiptis į atitinkamos savivaldybės administraciją dėl duomenų pateikimo (patikslinimo). Tai nagrinėjamoje byloje ir įvyko. Be to, viešojo administravimo subjektų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Nagrinėjamu atveju tai reiškia ir administravimo procedūrose dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, viešojo administravimo institucijų pareigą išaiškinti asmenims tam tikrų administracinių aktų turinį, reikšmę, jų pasekmes, asmenų teises ir teisines galimybes sėkmingam nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis Nr. A-1432-858/2015). Tai, kad valstybės institucijos iš karto neveikia taip, kaip teisės aktų reikalaujama (pateikia neišsamų, netikslų atsakymą, kurio nepriima net kita bendradarbiaujanti institucija), negali būti kliūtis asmeniui ginti savo teises.

Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Pažymėtina, kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2017 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. balandžio 13 d. Raštas buvo tarpinis sprendimas, o pareiškėjai teisines pasekmes sukelia būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimas.

Dėl galimybės skųsti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 49SF-21-(14.49.104.). Atsakovas NŽT teigia, kad 2018 m. sausio 5 d. Sprendimas yra informacinio pobūdžio, jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 49SF-21-(14.49.104.) ,,Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo. Pareiškėja tokį atsisakymą buvo apskundusi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą šia dalimi tenkino, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį šioje dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai dar nėra priimtas, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procese be galutinio sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra atliekami ir kitokio pobūdžio veiksmai bei priimami sprendimai, kurie savo turiniu pareiškėjams (pretendentams) sukelia įvairias teisines pasekmes ir gali būti skundžiami (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str.). Įvertinus Savivaldybės 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimo bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. Sprendimo turinį matyti, kad jais spręstas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypus natūra negalimumo. Atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tiek savivaldybės administracijos atsisakymas ginčo žemę traktuoti kaip laisvą ir grąžintiną natūra, tiek NŽT atsisakymas atkurti nuosavybės teises natūra, priimtas remiantis savivaldybės administracijos pateikta informacija, kad žemės sklypas yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, atitinka administracinio akto kategoriją ir gali būti ginčijami, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo proceso vykdymas, atsisakymas atkurti nuosavybės teises natūra be įstatyminio pagrindo gali būti vertinamas kaip asmenų (pretendentų) teisių ir teisėtų interesų pažeidimas (žr., pvz., 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-440/2013; 2015 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog pareiškėjos šioje byloje skundžiamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. Sprendimas nėra tik informacinio pobūdžio raštas, jis gali pareiškėjai sukelti teisines pasekmes, todėl gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendime, kurį ginčija pareiškėja, nurodoma, kad Savivaldybės administracija nepritaria nuosavybės teisių atkūrimui natūra į Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2, nes šie sklypai šiuo metu yra naudojami trečiojo suinteresuotojo asmens AB „Pieno žvaigždės“, pagal Detalųjį planą minėti sklypai patenka į zoną, kurioje yra numatytos visuomeninės paskirties bei gamybos, sandėliavimo ir smulkaus verslo teritorijos, kurios yra skirtos visuomenės poreikių tenkinimui bei gamybos ir verslo plėtrai, ši žemė yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. Sprendime nurodoma, kad Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami. Tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimas už valstybės išperkamą žemę gali būti vykdomas kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 5 d. AB „Pieno žvaigždės“ ir NŽT Vilniaus miesto skyrius, kaip valstybės atstovas, sudarė susitarimą dėl 2002 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 196 N01-2002-25543 pakeitimo (II t., b. l. 156–162), pagal kurį nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 9 241 kv. m pločio valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (į šį sklypą po sujungimo įeina Žemės sklypas 1, Žemės sklypas 2). Iki šio pakeitimo trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Pieno žvaigždės“ iš valstybės nuomojo iš esmės tą patį žemės plotą pagal 2002 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (II t., b. l. 14–15) (dėl 8 849 kv. m) ir 2008 m. rugsėjo 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (II t., b. l. 25–26) (dėl 383 kv. m).

Taip pat byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. atliko žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 1) patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad Žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir pastatytas sandėlis, sklypas naudojamas. Žemės sklype 1 įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Žemės sklypas 1, Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir tarp jų esantis valstybinės žemės plotas naudojami bendrai, aptverti tvora (I t., b. l. 53–60).

Esant tokiai faktinei ir teisinei situacijai, teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad savivaldybės administracijos sprendimas laikyti Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2 negrąžintinais natūra yra neteisėtas šiuo aspektu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja pretenduoja į žemės sklypų suformavimą nuosavybės teisių atkūrimui natūra iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, kurioje yra patvirtintas galiojantis ir nenuginčytas detalusis planas. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu sutiko, kad trečiasis suinteresuotas asmuo šiuo metu naudojasi žeme pagal Detaliojo plano sprendinius. Šią aplinkybę reikšminga sprendžiant dėl visuomenės poreikio egzistavimo pripažįsta ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-726-525/2017).

Taip pat teritorija, į kurią patenka Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2, yra išnuomota trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybinės žemės nuomos sutartimi 35 metams. Teismas pažymi, kad 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. Savivaldybės administracijos atsakymo pateikimo dieną, galiojo iš esmės analogišką plotą išnuomojančios žemės nuomos sutartys (2002 m. gegužės 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nuomos sutartys). Taigi Savivaldybė pagrįstai vadovavosi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu ir laikė, kad žemė yra užimta ir turi būti valstybės išperkama. Esant nenuginčytoms nuomos sutartims, Savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisinio pagrindo sklypo teritorijoje formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra (žr. LVAT 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4084-261/2016, 2017 m. kovo 14 d. sprendimą byloje Nr. A-270-146/2017). Pažymėtina, kad Detaliajame plane šiems sklypams yra numatyta visuomeninės paskirties bei gamybos, sandėliavimo ir smulkaus verslo teritorija. Tiek 2002 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje, tiek 2018 m. balandžio 5 d. pakeitime numatyta, kad išnuomojamos žemės paskirtis yra kita, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos. Tai atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytą žemės priskirtinumo valstybės išperkamai žemei kriterijų. Ar visas sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra reikalingas minėtiems statiniams eksploatuoti gali būti nustatyta įvairiais būdais (ginčijant nuomos sutartį), tačiau nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ginčo dalyką ir ribas bei administracinio teismo kompetenciją, negali būti revizuojama, ar nuomos sutartis yra teisėta, ar sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, esantiems statiniams eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas atitinka realų statiniams naudoti pagal jų paskirtį būtinos žemės poreikį (LVAT 2017 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-270-146/2017).

Pažymėtina, kad NŽT Vilniaus skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. atliko žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 1) patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad Žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir pastatytas sandėlis, sklypas naudojamas. Žemės sklype 1 įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Žemės sklypas 1, Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir tarp jų esantis valstybinės žemės plotas naudojami bendrai, aptverti tvora (I t., b. l. 53–60). Taigi NŽT Vilniaus skyrius veikė pagal VAĮ įtvirtą gero viešojo administravimo principą – paprašė informacijos iš Savivaldybės dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra pareiškėjai ginčo Žemės sklype 1 ir ginčo Žemės sklype 2, nustatė, kad sudaryta nuomos sutartis su AB „Pieno žvaigždės“, patikrino faktinį šio sklypo naudojimą, nustatė, kad ginčo Žemės sklypas 1 ir ginčo Žemės sklypas 2 realiai yra naudojami. Esant šiai informacijai, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir aptartą teismų praktiką NŽT Vilniaus miesto skyrius ir Savivaldybė pagrįstai pareiškėjai atsisakė atkurti nuosavybės teises natūra į Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2. Taigi naikinti skundžiamus sprendimus šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjai, pretenduojančiai į nuosavybės teisių ginčo sklype atkūrimą natūra, turinčiai pagrindą manyti, kad atitinkama sklypo dalis yra nenaudojama pagal nuomos paskirtį ir joje gali būti vykdomos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra procedūros, nėra teisinių kliūčių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir ginčyti nuomos sutartį (jos atitinkamą dalį) (LVAT 2017 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-270-146/2017).

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į Žemės sklypą 3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendime, kurį ginčija pareiškėja, nurodoma, kad Savivaldybės administracija nepritaria nuosavybės teisių atkūrimui natūra į Žemės sklypą 3, nes šis sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei sudaryta jo panaudos sutartis su Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. Sprendime nurodoma, kad žemės sklypas 3 yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas. Tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimas už valstybės išperkamą žemę gali būti vykdomas kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. birželio 2 d. panaudos sutartimi Žemės sklypas 3 buvo perduotas 99 metų laikotarpiui neatlygintinai naudotis Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčiai (byla Nr. eI-1042-426/2017, III t., b. l. 70–71). Taip pat byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. atliko Žemės sklypo 3 patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad Žemės sklypas 3 yra nenaudojamas, šiame sklype auga daugiamečiai krūmai, medžiai, sklypas nėra aptvertas, jokie statybos darbai nevyksta (I t., b. l. 53–60).

Remiantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei atitinkama žemė būti grąžinta natūra (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-276/2004, 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-305/2008, 2010 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-598/2010, 2014 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A858-1183/2014, kt.).

Teismas spręsdamas dėl visuomenės poreikio egzistavimo Žemės sklypui 3 pabrėžia, kad faktinė situacija lyginant su Žemės sklypu 1 ir Žemės sklypu 2 skiriasi. Pirma, Žemės sklypo 3 atveju nustatyta, kad sklypas realiai nenaudojamas. Antra, NŽT kreipėsi į Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčią dėl panaudos sutarties nutraukimo šalių susitarimu (I t., b. l. 51). Trečia, teismo posėdžio metu Savivaldybės atstovė nurodė, kad naujai rengiamame Bendrajame plane yra numatyta šį sklypą naudoti mokyklos statyboms. Teismas laiko, kad visos šios aplinkybės įrodo, kad panaudos sutarties egzistavimo faktas neįrodo aiškiai išreikšto ir konkretaus visuomenės poreikio kaip reikalauja teisės aktai ir teismų praktika. Pažymėtina, kad žemės sklypas, į kurį įeina ginčo Žemės sklypas 3, buvo suprojektuotas kaip visuomeninės teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas, tačiau konkrečiai išreikšto visuomenės poreikio savivaldybė nenurodė. Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje paaiškėjo kitų aplinkybių, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė laiko Žemės sklypą 3 valstybės išperkama žeme (ateityje ruošiama ten statyti mokyklą), tačiau skundžiamame sprendime jos nenurodytos, tai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Taigi vien dėl to, jog sudaryta panaudos sutartis (esant duomenų, kad sklypas realiai nenaudojamas, planuojama jį naudoti kitoms reikmėms) Savivaldybė nepagrįstai priskyrė Žemės sklypą 3 valstybės išperkamai žemei, o NŽT nepagrįstai nusprendė neatkurti nuosavybės teisių pareiškėjai natūra į Žemės sklypą 3.

Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę buvusiems savininkams susigrąžinti žemę natūra (žr. Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimą). Kita vertus, Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas), bet ribotą restituciją (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą), tačiau neatkūrimo natūra priežastys turi būti realios, o ne formalios. Asmeniui, kuris siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra turi būti išaiškinami tikrieji visuomenės poreikiai, o ne formaliai atsisakoma atkurti nuosavybės teises remiantis nevykdoma panaudos sutartimi. Formalistinis teisės aktų aiškinimas nėra ir negali būti pateisinamas sprendžiant asmens nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Sprendžiant dėl viešųjų poreikių egzistavimo konkrečiai teritorijai ir jos priskyrimo valstybės išperkamai žemei reikšmingi ne tik formalaus pobūdžio kriterijai – daiktinių teisių įregistravimas, teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimas, bet ir faktinės aplinkybės apie tos teritorijos realų panaudojimą viešosioms reikmėms, būtent jos laikytinos valstybės ar visuomenės (atitinkamos jos dalies) interesų prioritetą prieš buvusių žemės savininkų interesus nulemiančiu kriterijumi.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas. Atitinkamai yra pagrindas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 49SF-21-(14.49.104.) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas, nustatoma, kad šioje dalyje tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimas gali būti vykdomas kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytais būdais.

Pareiškėja skunde prašo įpareigoti NŽT per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus mieste, dalį, patenkančią į buvusio savininko I. P. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribas, apskaičiuoti šios dalies plotą ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei H. U. grąžinant natūra šią žemės sklypo dalį. Tačiau teismas pažymi, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 8 d. rašto Nr. 49SDP-13(14.49.23.) dalį, kurioje prašoma suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), organizuoti kadastrinius matavimus ir patvirtinti sklypo planą, ir priimti VAĮ 8 straipsnio ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Atitinkamai įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 1 mėnesį nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo gavimo dienos priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 49SK-361-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ ir 2018 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 1SS-1160-(8.5.) „Dėl skundo“. Ginčijamu 2018 m. kovo 20 d. Sprendimu žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkyti sujungimo būdu. Pareiškėja 2018 m. gegužės 22 d. bandė NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. Sprendimą skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį, kurioje buvo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 49SK-361-(14.49.109.), nes turi būti pasinaudota išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Tada pareiškėja su skundu kreipėsi į NŽT. NŽT skundžiamu 2018 m. birželio 14 d. Sprendimu pareiškėjai išaiškino, kad minėtas 2018 m. kovo 20 d. sprendimas skundžiamas tiesiogiai teismui. 2018 m. birželio 25 d. pareiškėja vėl kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, skųsdama NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. Sprendimą (pakartotinai) ir NŽT 2018 m. birželio 14 d. Sprendimą (papildomai). Atsižvelgiant į praktikoje susiklosčiusią situaciją Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi abu reikalavimus priėmė nagrinėti.

Pažymėtina, kad NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 26 punkte nustatyta NŽT teritorinio padalinio vadovo atliktų veiksmų (neveikimo) ir priimtų sprendimų apskundimo tvarka. Pagal 26.2 papunktį minėti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl valstybinės žemės sklypų gali būti skundžiami NŽT vadovui Išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Ginčijamu 2018 m. kovo 20 d. sprendimu žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkyti sujungimo būdu. Iš valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad sujungto sklypo unikalus Nr. 0101-0015-0087. Šio išrašo 4.2 papunktyje nurodyta, kad šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

NŽT 2018 m. birželio 14 d. Sprendime klaidingai nurodoma Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalys, nes ginčo santykiams taikytinos kitos teisės normos.

Taigi NŽT 2018 m. birželio 14 d. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės.

Pareiškėja prašo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. Sprendimą (dėl sklypų sujungimo) ir NŽT 2018 m. birželio 14 d. Sprendimą (dėl atsisakymo nagrinėti skundą dėl sklypų sujungimo). Teismui nustačius pagrindą panaikinti Sprendimą, kuriuo atsisakoma nagrinėti pareiškėjos skundą dėl sklypų sujungimo, teismas įpareigoja NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. gegužės 22 d. skundą. Atitinkamai nustačius, kad pareiškėja turėjo pasinaudoti išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, įpareigojus NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. gegužės 22 d. skundą, vadovaujantis ABTĮ 105 straipsnio 1 punktu teismas pareiškėjos prašymą panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 49SK-361-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ palieka nenagrinėtu.

Teismas išeina iš skundo reikalavimų ribų, nes nustatė, kad neišėjus iš skundo reikalavimo ribų (palikus reikalavimą nenagrinėtą arba teismui pradėjus vertinti ikiteismine tvarka neišnagrinėto sprendimo turinį) ir sprendžiant dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimo teisėtumo būtų pažeista pareiškėjos teisė į tinkamą jos ginčo nagrinėjimą ikiteismine tvarka, pareiškėja prarastų šią ginčo nagrinėjimo stadiją.

Pareiškėja taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, todėl šiame sprendime bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Pareiškėjai išaiškintina, kad, norėdama prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, per 14 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, ji turi teisę kreiptis į teismą su prašymu, aiškiai detalizuodama patirtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 105 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 8 d. rašto Nr. 49SDP-13(14.49.23.) dalį, kurioje prašoma suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), organizuoti kadastrinius matavimus ir patvirtinti sklypo planą, ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 49SF-21-(14.49.104.) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas, nustatoma, kad šioje dalyje tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimas gali būti vykdomas kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytais būdais.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 1 mėnesį nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo gavimo dienos priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 49SK-361-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ panaikinimo palikti nenagrinėtu.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1160-(8.5.) „Dėl skundo“.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. gegužės 22 d. skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėJūratė Gaidytė-LavrinovičBeata Martišienė