Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja, gavusi NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016-07-12 raštą Nr. 49SF-1529-(14.49.104) (toliau - 2016-07-12 raštas) sužinojo, kad jos neinformavus, yra priimtas NŽT 2016-05-05 sprendimas Nr. 49S-374-(14.49.3) (toliau – ir Atkūrimo sprendimas).

Skundžiamu sprendimu H. U. atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,5331 ha žemės atlyginant pinigais už 1,5331 ha žemės išmokant 4432,99 Eur piniginę kompensaciją (Atkūrimo sprendimo 1 punktas). Atkūrimo sprendimo 3 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į pilietės tenkančią žemės valdos dalį – 2,2870 ha žemės Vilniaus miestui iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje atkurtos anksčiau Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-01-11 sprendimu Nr. 2.4-01-2877 (0,7547 ha); Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-02 sprendimu Nr. 2.4-01-3540 (1,299 ha); Vilniaus apskrities viršininko 2006-08-28 sprendimu Nr. 2.4-01-4250 (0,0437 ha); Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-04 sprendimu Nr. 2.4-01-4304 (0,2956 ha); Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-18 sprendimu Nr. 2.4-01-5455 (0,0334 ha); Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-09 sprendimu Nr. 2.4-01-6236 (0,0297 ha), o Atkūrimo sprendimo 4 punkte, - kad nuosavybės teisės į pilietei tenkančią žemės valdos dalį - 0,1200 ha žemės Vilniaus miestui iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje – bus atkurtos vėliau.

Taigi, Atkūrimo sprendimu H. U. atkurtos nuosavybės teisės į beveik visą likusią tenkančios dalies dalį - 1,5331 ha ploto, išskyrus 0,1200 ha plotą, į kurį pagal Atkūrimo sprendimo 5 punktą nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau, nes H. U. yra įrašyta į eilę naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-23 nutarimu Nr. 920 ,,Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ nauji žemės sklypai individuliai statybai formuojami nuo 0,04 iki 0,12 ha dydžio, atlyginant pinigais.

Prie 2016-07-12 Rašto buvo pridėti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016-04-29 rašto Nr. 49SF-946-(14.49.104) (toliau - ir 2016-04-29 Raštas) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016-06-10 rašto Nr. 49SF-1333-(14.49.104.) kopijos. 2016-04-29 Rašte nurodyta, kad Administracijos 2016-03-07 raštu Nr. A51-16728/16(2.14.2.12-MP8) NŽT informavo, kad kartografinėje medžiagoje nurodyto I. P. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo buvusiame Pašilaičių kaime (prie (duomenys neskelbtini) ribose, buvusi laisva (neužstatyta) žemė Vilniaus apskrities viršininko sprendimais grąžinta piliečiams natūra. Kartografuoto sklypo ribose esantys sklypai nuosavybės teise įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, dalis sklypo užimta (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Laisvos (neužstatytos) žemės, galimos grąžinti natūra buvusio savininko I. P. turėtos žemėvaldos vietoje nėra.

Pagal Ištrauką iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų M1:4000, parengtą 2016-02-03 NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausiosios specialistės I. J., kurioje pažymėtos iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko J. (I.) P. turėtos žemėvaldos ribos (Byla Nr. X26) (toliau – ir Planas), į I. P. turėtos žemėvaldos ribas patenka 0,6805 ha bendro ploto kitos paskirties visuomeninės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje (toliau – ir Žemės sklypas Nr.1), dalis (apie 40 proc.). Žemės sklypas Nr.1 2010-06-02 panaudos sutartimi Nr. K01/2010-35 (toliau - Panaudos sutartis) 99 metų laikotarpiui perduotas neatlygintinai naudotis trečiajam asmeniui Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčiai (toliau – ir Bažnyčia). Žemės sklype niekada nebuvo ir šiuo metu nėra jokių statinių, nuosavybės teise priklausančių Bažnyčiai ar kitiems asmenims, t. y. Žemės sklypas Nr.1 yra neužstatytas. Be to, pagal Planą į buvusio savininko I. P. turėtos žemėvaldos ribas patenka žemės plotas, esantis tarp 0,8849 ha ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 0,0383 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei iš rytinės pusės (duomenys neskelbtini) gatvės (toliau – ir Žemės sklypas Nr.2). Žemės sklype Nr.2 nėra suformuotas atskiras žemės sklypas, jame nėra jokių statinių, t. y. Žemės sklypas Nr.2 yra neužstatytas.

Visų pirma, NŽT Vilniaus miesto skyrius neinformavo Pareiškėjos apie Administracijos 2016-03-07 raštą Nr. A51-16728/16(2.14.2.12-MP8). Pažymėtina, kad Administracijos duomenys yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nėra jokių duomenų apie tai, kokie žemės sklypai ir kieno nuosavybės teise įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir t. t. atsakovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė ir institucija, atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimą, ne tik nevertino ir netikrino šių duomenų, bet ir nepateikė šių duomenų pareiškėjai, užkertama galimybę pareiškėjai teisės aktų nustatytais terminais kuo skubiau, t. y. iki Atkūrimo sprendimo priėmimo, ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir tiesiogiai daro įtakos H. U. (jos įpėdinės – pareiškėjos) teisę susigrąžinti žemę natūra turėtoje vietoje, t. y. sukelia konkrečias teisines pasekmes dėl žemės grąžinimo natūra.

Antra, atsakovė nepateikė pareiškėjai 2016-04-29 Rašto, kuriame perrašydama Administracijos pateiktą informaciją ir ja vadovaudamasi, padarė išvadą, kad 2003-03-18 prašyme nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, už likusią valstybės išperkamą buvusio savininko I. P. iki nacionalizacijos turėtą žemę bus atlyginta pinigais. Nepateikdama pareiškėjai 2016-04-29 Rašto, atsakovė pažeidė pareiškėjos teisę skųsti NŽT direktoriui 2016-04-29 Raštą, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi.

Trečia, atsakovė Atkūrimo sprendimą priėmė 2016-05-31, t. y. praėjus 22 darbo dienoms nuo 2016-04-29 Rašto parengimo, o tai reiškia, kad atsakovė net neįvertino laiko (termino), per kurį 2016-04-29 Raštas galėjo pasiekti adresatus, taip pat laiko, suėjus 20 darbo dienų terminui, per kurį laiku pateiktas skundas galėjo būti pateiktas NŽT direktoriui.

Taigi, atsakovė pažeidė Atkūrimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias sprendimų atkurti nuosavybės teises priėmimo tvarką, tuo pačiu pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą, neužtikrino pareiškėjos teisėtų lūkesčių, nes nevykdė įstatyme numatyto įsipareigojimo, kad sprendimas atkurti nuosavybės teises į I. P. nuosavybės teise turėtą žemę bus priimtas griežtai laikantis įstatymų nuostatų.

Žemės sklypas Nr.1 suprojektuotas pagal Pašilaičių komunalinio rajono detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus m. tarybos 2001-05-30 sprendimu Nr. 324 (toliau – ir Detalusis planas). Pagal Detaliojo plano sprendinius Žemės sklypui Nr.1 nustatyta kita pagrindinė žemės naudojimo paskirtis visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdas. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis Žemės sklypo Nr.1 kadastro duomenų nustatymo data – 2006-05-12, t. y. Žemės sklypas Nr.1 suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2006-05-12. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis Žemės sklypas Nr.1 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teisės turėtoja – NŽT, Žemės sklypas Nr.1 pagal Panaudos sutartį perduotas neatlygintinai naudotis trečiajam suinteresuotam asmeniui Bažnyčiai.

Pirma, Detalusis planas, kuriame Žemės sklypas Nr.1 buvo suprojektuotas ir kurio pagrindu buvo suformuotas, patvirtintas 2001-05-30, t. y. nuo Detaliojo plano patvirtinimo praėjo 15 metų, Žemės sklypas Nr.1 suformuotas 2006-05-12, t. y. prieš 10 metų. Tačiau Žemės sklype Nr.1 nėra pastatytų ar statomų statinių (objektų), numatytų Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Pareiškėjos nuomone, akivaizdu, kad Žemės sklypui Nr.1 nėra jokio aiškaus ir konkretaus visuomenės poreikio ir šis žemės sklypas gali būti grąžintas natūra. Antra, nors Žemės sklypui Nr.1 yra nustatytas visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdas, tokio naudojimo būdo nustatymas savaime nereiškia, kad žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Trečia, nors Žemės sklypui Nr.1 yra nustatytas visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdas, tokio naudojimo būdo nustatymas savaime nereiškia, kad žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei.

Žemės sklypas Nr.2 patenka į teritoriją, kuriai pagal Detalųjį planą numatytas komercinės paskirties teritorijos (prekybos ir aptarnavimo centrai, prekybos ir smulkaus verslo) naudojimo būdas (K1) ir gamybos ir sandėliavimo objektų naudojimo būdas (P1). Be to, pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas Nr.2 patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos ribas. Ši teritorija – mišri teritorija, kurioje dominuoja gyvenamoji veikla (daugiaaukštė daugiabutė gyvenamoji statyba) kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastuktūra, ir kurioje galima (leidžiama) kita pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdai: gyvenamosios teritorijos; visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos; rekreacinės teritorijos; bendro naudojimo teritorijos. Tokie Bendrojo plano sprendiniai reiškia, kad Žemės sklype Nr.2 leidžiama mišri veikla.

Žemės sklypas Nr.2 šiuo metu atskiru žemės sklypu nesuformuotas, neišnuomotas ir neperduotas naudotis kitiems asmenims. Žemės sklype Nr.2 nėra jokių statinių (statomų ar pastatytų), priklausančių fiziniams ar juridiniams asmenims. Akivaizdu, kad Žemės sklypas Nr.2 neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų valstybės išperkamai žemei taikomų kriterijų, šiam Žemės sklypui Nr.2 nėra aiškaus, konkretaus visuomenės poreikio, todėl atsižvelgiant į šiame skunde išdėstytus motyvus, Žemės sklypas Nr.2 laikytinas laisva (neužstatyta) žeme, grąžintina natūra piliečiams.

Administracijos 2016-03-07 Sprendimas vertintinas kaip individualaus administracinio pobūdžio aktas. Atsižvelgiant į tai, kad 2016-03-07 Sprendime nurodyti neteisingi duomenys dėl Žemės sklypo Nr.1 ir Žemės sklypo Nr.2 priskyrimo valstybės išperkamai žemei, 2016-03-07 Sprendimas prieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, taip pat dėl visų kitų šiame skunde išdėstytų motyvų, darytina išvada, kad 2016-03-07 Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis Pareiškėjos teises ir teisėtus lūkesčius žemę susigrąžinti natūra Vilniaus mieste, todėl turi būti panaikintas.

Žemės sklypas 3 2008-09-17 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. NO1/2008-114 (toliau – ir Nuomos sutartis) išnuomotas trečiajam suinteresuotajam asmeniui AB „Pieno žvaigždės“ (toliau – ir Bendrovė).

Pagal Įsakymo turinį, pasak pareiškėjos, galima daryti išvadą, kad Įsakymo priėmimo tikslas – prijungti prie 0,8849 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje papildomą Žemės sklypą Nr.3. Tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šiuo metu žemės sklypas Nr.3 ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypas yra suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai – valstybinės žemės sklypai, žemės sklypas Nr.3 ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypas nėra tarpusavyje besiribojantys, juos skiria valstybinės žemės plotas, kuriame nėra suformuoti žemės sklypai (pareiškėjos 2016-09-08 skunde nurodytas kaip Žemės sklypas Nr.2), kurį pareiškėja taip pat siekia susigrąžinti natūra. Žemės sklype Nr.3 nėra Bendrovei ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių, kurių eksploatacijai Žemės sklypas Nr.3 būtų reikalingas. Pastarasis yra laisvas (neužstatytas) ir gali būti grąžinamas natūra, todėl atsakovė įpareigotina atlikti veiksmus, būtinus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. turėtą žemę, grąžinant laisvą (neužstatytą) Žemės sklypą Nr.3 natūra.

Patikslintame Skunde pažymi, kad Savivaldybė ir NŽT nuslėpė nuo pareiškėjos informaciją apie Žemės sklypo Nr.3 suformavimą, išnuomojimą Bendrovei, taip pat apie tai, kad šis sklypas negali būti laikomas valstybės išperkama žeme ir turi būti grąžintas natūra. Nesiėmė teisės aktuose nustatytų privalomų šioms institucijoms veiksmų siekiant atkurti nuosavybės teises H. U. (mirusiosios vardu) grąžinant natūra kitos paskirties Žemės sklypą Nr.3, kuriam nustatyti du naudojimo būdai: pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos.

Administracijos 2016-03-07 Sprendimu ir NŽT 2016-04-29 Raštu nurodė, kad Žemės sklypas Nr.3 yra valstybės išperkama žemė ir natūra negali būti grąžinamas. Tokiam sprendimui priimti būtina nustatyti konkretų visuomenės poreikį konkrečiam Žemės sklypui Nr.3. Pareiškėja aiškina, kad Žemės sklypas Nr.3 neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. nurodytų kriterijų, pagal kuriuos šis žemės sklypas gali būti priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Pareiškėja nurodo, kad jis patenka į teritoriją, kuriai pagal Detalųjį planą, numatytas komercinės paskirties teritorijos (prekybos ir aptarnavimo centrai, prekybos ir smulkaus verslo) naudojimo būdas (Kl) ir gamybos ir sandėliavimo objektų naudojimo būdas (PI). Be to, pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius šis sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos ribas. Teritorija – mišri, joje dominuoja gyvenamoji veikla (daugiaaukštė daugiabutė gyvenamoji statyba) kartu su aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastuktūra. Joje galima (leidžiama) kita pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdai: gyvenamosios teritorijos; visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos; rekreacinės teritorijos; bendro naudojimo teritorijos.

Pareiškėja aiškina, kad Žemės sklypą Nr.3 pagal Nuomos sutartį nuo 2008-09-17 nuomos teise valdo Bendrovė. Nei Nuomos sutarties sudarymo metu, nei šiuo metu Žemės sklype Nr.3 nebuvo ir nėra jokių Bendrovei nuosavybės teise priklausančių teisės aktų nustatyta tvarka pastatytų arba statomų statinių, kurių eksploatacijai būtų reikalingas šis sklypas, taip pat nėra jokių duomenų, kad per 8 metus nuo Nuomos sutarties sudarymo iki šiol Bendrovė vykdytų jame veiklą, atitinkančią nustatytus naudojimo būdus, susijusią su statinių eksploatacija arba statyba ir eksploatacija.

Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. nuostata galiojo ir Nuomos sutarties sudarymo dieną. Kadangi žemės sklype Nr.3 jokių statinių jo suformavimo ir Nuomos sutarties sudarymo momentu nebuvo ir šiuo metu nėra, šiuo pagrindu sklypas negalėjo būti be aukciono išnuomotas Bendrovei. Šią aplinkybę patvirtina Savivaldybės pateiktas Įsakymas, kurio preambulėje ir 1.1 papunktyje nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 prie (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo priskiriamas papildomas Žemės sklypas Nr.3. Tai reiškia, kad pastarasis buvo suformuotas ir be aukciono išnuomotas pagal Nuomos sutartį Bendrovei kaip įsiterpęs (papildomas) žemės sklypas. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas Nr.3 ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypas neturėjo ir neturi bendros ribos (kraštinės), jie vienas nuo kito atskirti valstybinės žemės plotu, kuriame šiuo metu nėra suformuoti atskiri žemės sklypai – Žemės sklypu Nr.2.

Pareiškėja skunde aiškina, jog aplinkybę, kad Žemės sklypas Nr.3 suformuotas ne kaip reikalingas Bendrovės nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti, patvirtina Savivaldybės į šią administracinę bylą pateiktas Vilniaus miesto valdybos 1999-11-18 sprendimas Nr. 1992V, kurio 1 p. nurodyta, kad vietoje atlikus sklypo matavimo darbus, nustatyta, jog sandėlių statinių (duomenys neskelbtini) sklypas, kurio ribos pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-11, yra 8 849 kv. m dydžio. Pagal šį sprendimą nustatyta, kad Bendrovės nuosavybės teise turimiems statiniams (duomenys neskelbtini), Vilniuje, eksploatuoti reikalingas 8 849 kv. m ploto (duomenys neskelbtini) žemės sklypas. Taip pat pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šiuo adresu įregistruoti statiniai, nuosavybės teise priklausantys Bendrovei, ir kiti inžineriniai statiniai. Pagal šiuos dokumentus ir duomenis pareiškėjai akivaizdu, kad Žemės sklype Nr.3 nebuvo ir šiuo metu nėra jokių Bendrovei ar kitiems asmenims priklausančių statinių, kurių eksploatacijai pastarasis būtų reikalingas. Pareiškėja pastebi, kad Žemės sklypas Nr.3 neatitinka įsiterpusiam valstybinės žemės plotui taikomų reikalavimų, todėl negalėjo ir negali būti nuomojamas Bendrovei nei pagal Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., nei 4 p. Pareiškėjos manymu, svarbu atkreipti dėmesį, kad kartu sudėjus (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotą - 0,8849 ha, Žemės sklypo Nr.3 plotą - 0,0383 ha ir tarp šių sklypų išsidėsčiusio valstybinės žemės ploto, kuriame nėra suformuoti žemės sklypai – žemės sklypo Nr.2 plotą, visų šių žemės sklypų, kurių kraštinės sudaro uždarą kontūrą, bendras plotas bus didesnis nei Įsakymo 1.1 papunktyje nustatytas ir 2005 m. parengtame žemės sklypo plane M1:1000 nurodytas 0,9232 ha plotas, taip pat suformuotų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų (duomenys neskelbtini)žemės sklypo ir Žemės sklypo Nr.3, bei tarp šių žemės sklypų esančio žemės ploto – Žemės sklypo Nr.2 ribos yra kitokios, nei nurodyta 2005 m. parengtame žemės sklypo M1:1000 plane. Todėl, jos manymu, nei Įsakymo, nei 2005 m. parengto žemės sklypo M1:1000 pagrindu Žemės sklypas Nr.3 negalėjo būti suformuotas ir išnuomotas Bendrovei. Kad šis sklypas išnuomotas Bendrovei pagal Nuomos sutartį, pareiškėjos nuomone, nėra kliūtis Žemės sklypo Nr.3 dalį grąžinti natūra. NŽT neturi pagrindo atsisakyti atkurti nuosavybės teises į sklypą Nr.3, patenkantį į I. P. turėtos žemėvaldos ribas, nepriskirtiną valstybės išperkamai žemei, dėl to, kad išnuomotas Bendrovei pagal Nuomos sutartį, o priešingai, priimant sprendimą atkurti nuosavybės teises, turi priimti sprendimą nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą. Pareiškėja tvirtina, kad Žemės sklypui Nr.3 nėra jokio aiškaus ir konkretaus visuomenės poreikio ir jis gali būti grąžintas natūra.

Nurodyta, kad Savivaldybės 2016-03-07 Sprendime nurodyti neteisingi duomenys dėl Žemės sklypo Nr.3 priskyrimo valstybės išperkamai žemei, šis Sprendimas prieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis pareiškėjos teises ir teisėtus lūkesčius žemę susigrąžinti natūra Vilniaus mieste, todėl, jos manymu, turi būti panaikintas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2016-09-21 buvo gautas Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešimas kartu su pareiškėjos I. S. skundu atsakovėms Administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT), tretieji asmenys K. B. ir Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia, dėl Savivaldybės Miesto plėtros departamento 2016-03-07 sprendimo Nr. A51-16728/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl grąžintinų natūra žemės sklypų buvusiame Pašilaičių kaime (prie (duomenys neskelbtini)) suprojektavimo“ (toliau - savivaldybės Raštas) ir NŽT

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes akivaizdu, jog prašomas panaikinti savivaldybės Raštas laikytinas informaciniu raštu (atsakymu), kuriame savivaldybė pakartotinai pateikė NŽT informaciją apie prašomą žemės sklypą, bendra tvarka vykdydama jos kompetencijai priklausančią procedūrą - atsakinėjimą į paklausimus (administracinė paslauga). Pažymėtina, jog tokio pobūdžio dokumentui nei Viešojo administravimo įstatyme, nei Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamente (toliau – ir Reglamentas), nei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka) nėra keliami reikalavimai dėl detalaus pagrindimo.

Skundžiamas Administracijos Raštas, kaip pagal savivaldybės kompetenciją bendra tvarka NŽT suteiktas informacinio pobūdžio atsakymas, yra teisėtas, o jį priimdama atsakovė veikė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, laikytina, jog pareiškėjos reikalavimas panaikinti šį Raštą yra nepagrįstas, kadangi jį panaikinus, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Vilniaus miesto apskrities administracijos 2000-07-03 raštu Nr. 31/00/20-644 H. U. buvo pasiūlytas naujas žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai Pilaitės šiaurinės dalies gyvenamajame kvartale. Atsižvelgdama į pasiūlymą, pretendentė 2000-11-28 prašymu atsisakė siūlomo žemės sklypo.

H. U. 2002-09-17 pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą atlikti kartografiją ir nustatyti buvusio savininko I. P. sklypo ribas.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-02-28 raštu informavo H. U., kad turi pateikti notariškai patvirtintas nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų kopijas, bei informavo apie valios dėl atkūrimo būdo pareiškimą. Ši pilietė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame pageidavo, kad butų išskirtas žemės sklypas toje pačioje vietoje, kur buvo žemės sklypas, priklausantis jos tėvui (natūra).

Atsakovas pažymi, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-09-18 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės direktorių prašydamas nustatyti, ar buvusio savininko I. P. turėta žemė buvusiame Pašilaičių kaime nepriskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, esant galimybei suformuoti žemės sklypo ribas. Per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą ir kt.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-10-09 pažyma Nr. 316 nustatė, kad H. U. į buvusio savininko I. P. nuosavybės teisėmis valdytą Pašilaičių kaime 6,9474 ha žemės sklypą, turi nuosavybės teisę į 3,4737 ha žemės.

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005-01-11sprendimu Nr. 2.4-01-2877 nusprendė atkurti nuosavybės teises į pilietei H. U. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,7547 ha žemės Pašilaičių komunalinės zonos teritorijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2006-02-01 įsakymu Nr. V-18 patikslino minėtas pažymas, nurodant vietoje „6,9474 ha“ įrašant „7,8801 ha“, po žodžių „turi nuosavybės teisę į“ vietoje „3,4737“ įrašant „3,1854 ha“, pažymoje įrašant žodžius „Piliečiui (-ei) nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,7547 ha žemės dalį Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-01-11 sprendimu Nr. 2.4-01-2877“.

Vilniaus apskrities viršininkas 2006-02-02 sprendimu Nr. 2.4-01-3540 atkūrė nuosavybės teises į šiai pilietei tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,1299 ha žemės Pašilaičių komunalinės zonos teritorijoje, Vilniuje.

Vilniaus apskrities viršininkas 2006-08-28 sprendimu Nr. 2.4-01-4250 nusprendė atkurti nuosavybės teises į pastarajai pilietei tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0437 ha žemės Pašilaičių komunalinės zonos teritorijoje, Vilniuje.

Vilniaus apskrities viršininkas 2006-10-04 sprendimu Nr. 2,4-01-4304 nusprendė atkurti nuosavybės teises j pilietei H. U. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,2956 ha žemės Pašilaičių komunalinės zonos teritorijoje.

Vilniaus apskrities viršininkas 2007-12-18 sprendimu Nr. 2.4-01-5455 nusprendė atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0334 ha žemės Pašilaičių komunalinėje zonoje, Vilniuje.

Vilniaus apskrities viršininkas 2008-09-09 sprendimu Nr. 2.4-01-6236 nusprendė atkurti nuosavybės teises į 0,0297 ha žemės Pašilaičių komunalinėje zonoje, Vilniuje.

Atkreipia dėmesį, kad M. U. 2012-05-28 Vilniaus miesto skyriui pateikė Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro liudijimą, kuriame nurodoma, kad po H. U. mirties palikimą priėmė K. B., S. U. (S. U.) ir M. U..

Vilniaus miesto skyrius 2014-08-01 raštu Nr. 49SDP-(14.49.23.)-194 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydami pateikti informaciją apie galimybę suprojektuoti laisvą/laisvus (neužstatytą/neužstatytus) žemės sklypą/sklypus nepriskirtus valstybės išperkamai žemei, grąžinimui natūra J. P. turėtos žemėvaldos buvusio Pašilaičių kaimo, Vilniuje, teritorijoje.

Administracija 2015-04-07 raštu Nr. A51-33982/15(2.14.2.12-MP8) informavo Vilniaus miesto skyrių, kad kartografinėje medžiagoje nurodyto J. P. iki nacionalizacijos turėtų žemės sklypų buvusiame Pašilaičių kaime (prie (duomenys neskelbtini)) ribose, laisva (neužstatyta) žemė Vilniaus apskrities viršininko sprendimais grąžinta piliečiams natūra ir likusi kartografuotų sklypų dalis priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negražinama.

Vilniaus miesto skyrius 2015-05-14 raštu Nr. 49SF-980-(14.49.104) informavo H. U. turto paveldėtojus S. U., K. B. ir M. U., kad Administracija 2015-04-07 raštu Nr. A51-33982/15(2.14.2.12-MP8) informavo Vilniaus miesto skyrių, kad kartografinėje medžiagoje nurodyto J. P. iki nacionalizacijos turėtų žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (prie (duomenys neskelbtini)) ribose, laisva (neužstatyta) žemė Vilniaus apskrities viršininko sprendimais grąžinta piliečiams natūra ir likusi kartografuotų sklypų dalis priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negražinama. Taip pat šiame rašte išaiškinta kokiais būdais valstybė gali atlyginti už valstybės išperkamą žemę.

I. S. 2015-12-02 Vilniaus miesto skyriui pateikė Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro išduoto liudijimo kopiją, kuriame įrašyta, kad po H. U. mirties palikimą priėmė I. S., kuri paveldi 2/3 dalis turto.

Vilniaus miesto skyrius 2016-02-08 raštu Nr. 49SDP-13-(14.49.23.) informavo Administraciją, kad Vilniaus miesto skyrius, remdamasis 1932 m. Pašilaičių kaimo parceliavimo planu su to meto sklypų ribomis, 2016-02-03 patikslino buvusio savininko I. P. turėtos žemės valdos (sklypo Nr. 12) aplinkines ribas 2003-07-16 akto Nr. 31/03/15-119 priede-plane ir prašome suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą bei organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą.

Administracija 2016-03-07 raštu Nr. A51-16728/16(2.14..2.12-MP8) pakartotinai informavo Vilniaus miesto skyrių, kad kartografinėje medžiagoje nurodyto I. P. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo buvusiame Pašilaičių kaime ribose, buvusi laisva (neužstatyta) žemė grąžinta piliečiams natūra ir laisvos (neužstatytos žemės, galimos grąžinti natūra buvusio savininko I. P. turėtos žemėvaldos vietoje nėra.

Vilniaus miesto skyrius 2016-04-29 raštu Nr. 49SF-946-(14.49.104) informavo H. U. paveldėtojus K. B., S. U. ir M. U. apie aukščiau minėtą Savivaldybės raštą bei kad atsižvelgiant į tai, kad natūra nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių, todėl už likusią valstybės išperkamą buvusio savininko I. P. iki nacionalizacijos turėtą žemę bus atlyginta pinigais. Taip pat pakvietė atvykti į Vilniaus miesto skyrių nurodytu laiku, kai bus nagrinėjamas sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais projektas.

Vilniaus miesto skyrius 2016-07-12 raštu Nr. 49SF-1529-(14.49.104) informavo pareiškėją apie vykdytą atkūrimo eigą bei apie tai, kodėl I. S. nebuvo išsiųsti Vilniaus miesto skyriaus raštai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu pinigais.

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010-04-02 gavo Ministro Pirmininko raštą, kuriame prašoma kartu su Vilniaus miesto savivaldybe išnagrinėti ir spręsti klausimą dėl žemės perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčiai vaikų ugdymo ir mokymo kompleksui statyti.

Vilniaus apskrities viršininkas 2010-04-19 įsakymu Nr. 2.3-4774-(01) vadovaudamasis teisės aktais, remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001-05-30 sprendimu Nr. 324, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-05 įsakymu Nr. 30-622, žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenimis, nustatė sklypo plotą, naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, vertę ir specialias naudojimo sąlygas bei apribojimus.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010-05-26 gavo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo 2010-03-30 raštą Nr. S-16, kuriame informuojama, kad Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia imasi iniciatyvos savo lėšomis Vilniuje pastatyti vaikų darželį, pradinę bei vidurinę mokyklas.

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010-05-27 gavo Ministro Pirmininko kanclerio 2010-05-26 raštą, kuriame prašoma Ministro Pirmininko pavedimu paspartinti ir iki 2010-07-01 išspręsti klausimą dėl žemės sklypų perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčiai vaikų ugdymo ir mokymo kompleksui statyti.

Vilniaus apskrities viršininkas 2010-05-27 įsakymu Nr. 2.3-6855-(01) nustatė Žemės sklypo Nr. 1 vertę, perdavė neatlygintinai naudotis 99 metams Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčiai Žemės sklypą Nr.1 bei sudarė Panaudos sutartį.

Panaudos sutartyje nėra numatyta, per kokį terminą panaudos gavėjas privalo pastatyti vaikų ugdymo ir mokymo kompleksą, todėl Vilniaus miesto skyrius neturi jokio teisinio pagrindo nutraukti šią sutartį prieš terminą. Vilniaus miesto skyrius 2017-01-24 raštu prašė Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios informuoti, ar žemės sklype planuoja vykdyti Panaudos sutartyje numatytą veiklą, jeigu tokia veikla nenumatoma, prašo pateikti prašymą nutraukti sutartį šalių susitarimu.

Atsakovė pabrėžia, jeigu pareiškėja ir būtų atvykusi į Vilniaus miesto skyrių Sprendimo priėmimo svarstymo dieną ir pareiškusi prieštaravimus, iš esmės tai nieko nepakeistų, kadangi NŽT negali toliau vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, jei Savivaldybė informuoja, kad likusi buvusio savininko žemė yra valstybės išperkama.

Žemės sklypas šiuo metu atskiru žemės sklypu nesuformuotas, neišnuomotas ir neperduotas naudotis kitiems asmenims. Jame nėra jokių statinių (statomų ar pastatytų), priklausančių fiziniams ar juridiniams asmenims. Trečiasis suinteresuotasis asmuo tvirtina, kad Žemės sklypas Nr.2 neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. nurodytų valstybės išperkamai žemei taikomų kriterijų, šiam sklypui nėra aiškaus, konkretaus visuomenės poreikio, todėl laikytinas laisva (neužstatyta) žeme, grąžintina natūra piliečiams.