- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- A-2186-624/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02344-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Dalia Višinskienė, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, Kybartų pataisos namai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN, atsakovo atstovas) 1 00 000 Eur neturtinei ir 15 100 Eur turtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Kybartų pataisos namų direktorius 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1/10-315 patvirtino Nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuriuo nustatė, jog nuteistiesiems asmeniniais kompiuteriais leidžiama naudotis tik 3 valandas per parą, nuo 18.30 val. iki 21.30 val., o kitu metu kompiuteriai saugomi rakinamose spintose. Todėl atsakovo atstovas suvaržė pareiškėjo teisę į privačią nuosavybę. Tokie suvaržymai yra neproporcingi, betiksliai ir nepagrįsti, taigi pareiškėjas patyrė pažeminimą, diskriminaciją. Be to, apribojus pareiškėjo teisę naudotis materialinę vertę turinčia nuosavybe, jam buvo padaryta ir turtinė žala, kurią pareiškėjas įvertino po 100 Eur už vieną parą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Kybartų PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Apraše yra nustatyti bendro pobūdžio apribojimai nuteistiesiems naudojantis asmeniniais kompiuteriais. Šie apribojimai yra skirti ne konkrečiai pareiškėjui, o visiems įstaigoje kalintiems asmenims, apribojimai yra daugkartinio taikymo, orientuoti į ateitį, todėl šis aktas yra norminio pobūdžio. Kybartų PN savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė, jokios žalos jam nesukėlė, todėl neegzistuoja civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą atmetė.
6. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad leidimas naudoti kompiuteriu tik 3 val. per parą pažeidžia jo teisę į privačią nuosavybę, vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsniu, Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 30–31, 34 punktais, Aprašo nuostatomis ir atsižvelgė, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipsis į pataisos namų administraciją su prašymu leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 val. per parą, todėl vertino, kad atsakovo atstovas neturėjo pagrindo svarstyti pareiškėjo situacijos ir naudojimosi kompiuterio laiko prailginimo klausimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai (neveikimas), o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, jog yra pažeidžiama jo konstitucinė teisė į nuosavybę. Teismas taip pat padarė išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtent dėl, pareiškėjo teigimu, suvaržytos jo teisės nevaržomai naudotis asmeniniu kompiuteriu, jis būtų patyręs kitas neigiamas pasekmes, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.
8. Teismas konstatavo, kad Kybartų PN šiuo atveju neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio, taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias skunde nurodomas neigiamas pasekmes. Nenustačius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), priežastinio ryšio bei žalos atsiradimo, žalos atlyginimas negalimas.
III.
9. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pareiškėjo tenkinti visiškai.
10. Pareiškėjas mano, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia jo teisę į teisingą ir kompetentingą teismą bei prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi teismas sprendime naudojo demagogiją, pateikė tikrovės neatitinkančius teiginius. Teismas privalėjo Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 30, 31 ir 34 punktus įvardyti esant neteisingais, o ne juos pateisinti savo sprendime. Mano, kad minėti aprašo punktai neatitinka BVK 96 straipsnio 2 dalies nuostatų, be to, jokiame įstatyme nenumatytas toks asmens teisių ribojimas kaip minėtuose aprašo 30, 31 ir 34 punktuose.
11. Pareiškėjas pažymi, kad Kalėjimų departamento direktoriui nėra suteikta teisė riboti jokių asmens teisių. Laisvės atėmimo bausmes atliekantys piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis – BVK 10 straipsnis, nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai – BVK 5 straipsnis. Minėti aprašo 30, 31 ir 34 punktai taip pat yra diskriminuojantys kalinamus asmenis, nes numato skirtingas naudojimosi kompiuteriais sąlygas. Teismas nepateikė tinkamo įvertinimo dėl minėto teisinio reguliavimo prieštaringumo, todėl tai yra absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas sprendime taip pat per siaurai aiškino žalos sąvoką, be to, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnio 3 dalį, kadangi neatsakė į pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
13. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas teisingai, visapusiškai, išsamiai vertino ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes. Teismo išdėstytus argumentus Kybartų pataisos namai palaiko. Visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui ir buvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo tinkamai įrodyti visas aplinkybes, tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio taip tariamo neteisėto veikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto. Pareiškėjas, pateikdamas apeliacinį skundą, nepateikė įrodymų, o tik abstrakčius teiginius. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino visą jam pateiktą medžiagą, objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš draudimo nuteistiesiems asmeniniais kompiuteriais naudotis ilgiau kaip 3 valandas per parą, atlyginimo.
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, padaręs išvadą, kad nėra nustatyta neteisėta Kybartų PN veika, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl jo nepagrįstai suvaržytos teisės laisvai naudotis asmeniniu kompiuteriu patirtų kitų neigiamų pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, be to, pareiškėjas neįrodė paties žalos fakto.
16. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 30, 31 ir 34 punktai neatitinka BVK 96 straipsnio 2 dalies nuostatų, yra diskriminuojantys nuteistuosius asmenis ir neproporcingai ribojantys asmens teises laisvai naudotis jiems priklausančiu kompiuteriu. Be to, teismas per siaurai aiškino žalos sąvoką ir pažeidė Lietuvos ABTĮ 36 straipsnio 3 dalį, kadangi neatsakė į pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus ir, nepriteisdamas jam žalos atlyginimo, pažeidė jo teisę į teisingą teismą.
17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
18. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
19. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, nenustačius visų būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkintas.
21. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).
22. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai: iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas (netinkamai motyvuotas) ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Taigi byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į teisingą teismą pažeidimą.
23. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis kelia dalies norminio teisės akto – Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo) 30, 31 ir 34 punktų – atitikties aukštesnę galią turintiems teisės aktams (pareiškėjo nurodytoms Konstitucijos bei Bausmių vykdymo kodekso normoms) klausimą, kartu kvestionuodamas Kalėjimų departamento direktoriaus diskreciją nustatyti įsakymu nuteistiesiems asmenims naudojimosi asmeniniu kompiuteriu tvarką (trukmę).
24. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais, o 2 dalyje – kad nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.
25. Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 30 punktas nustato, kad nuteistieji ir suimtieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip 3 val. per parą laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu; 31 punktas – kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius gali nustatyti skirtingą naudojimosi asmeniniais kompiuteriais laiką paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems, taip pat dirbantiems nuteistiesiems, neviršydamas maksimalaus trijų valandų laiko; 34 punkte nurodyti kriterijai, kuriais laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipė į pataisos namų administraciją su prašymu leisti jam naudotis kompiuteriu ilgiau nei 3 val. per parą.
26. Nagrinėjamo ginčo kontekste primintina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-9-261/2016, tirdamas, ar Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173¹ punktas (norma, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.), nustatantis, kad nuteistieji šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais (t. y. kompiuteriais) naudojasi tik laisvalaikio metu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka, ta apimtimi, kuria suteikiami įgaliojimai Kalėjimų departamento direktoriui nustatyti nuteistųjų naudojimosi kompiuteriais tvarką, neprieštarauja aukštesnės teisinės galios norminiams aktams, konstatavo, kad: pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, (toliau – ir Nuostatai) 1 punktą Kalėjimų departamentas yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos, kurios paskirtis – metodiškai vadovauti ir kontroliuoti probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą. Kalėjimų departamento veiklos tikslai yra dalyvauti nacionalinės bausmių vykdymo ir probacijos politikos formavimo procese organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant tinkamą ir vienodą probacijos, bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, nepažeidžiant asmens teisių ir laisvių (7 p.); šių nuostatų 8 punkte išvardytos Kalėjimų departamento funkcijos, kurias jis atlieka siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, atsižvelgusi į Kalėjimų departamento veiklos sritį, tikslus bei funkcijas, minėtame sprendime padarė išvadą, kad Teisingumo ministerija, kuriai pagal Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 2 dalį buvo suteikti įgaliojimai nustatyti kompiuterių techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką, turėjo teisinį pagrindą pavesti Kalėjimų departamentui (Teisingumo ministerijai pavaldžiai įstaigai) nustatyti nuteistiesiems leistinų turėti daiktų – kompiuterių – techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką; išplėstinė teisėjų kolegija taip pažymėjo, kad valstybė, nusprendusi pripažinti nuteistiesiems galimybę naudotis kompiuteriais (BVK 96 str. 1 d.), turi nustatyti ir naudojimosi jais tvarką; šiuo atveju įstatymų leidėjas pasirinko tokį šios teisės reglamentavimo modelį – Bausmių vykdymo kodekse įtvirtino nuteistųjų teisę naudotis kompiuteriais, o išsamesnę naudojimosi šia teise, t. y. naudojimosi kompiuteriais (įskaitant jų techninius parametrus), tvarką pavedė nustatyti Teisingumo ministerijai, kuri savo ruožtu tam tikrus šios teisės įgyvendinimo tvarkos aspektus įpareigojo sureglamentuoti Kalėjimų departamentą.
27. Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio nuostatas įgyvendinantys norminiai teisės aktai, priimti kompetentingų subjektų, įgyvendinant šiems subjektams įstatymų leidėjo pavestas funkcijas, negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai, nes tam tikri nuteistųjų teisių apribojimai nėra savitiksliai, o yra būtini ir turi būti įvertinami atsižvelgiant į bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančių teisės aktų visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1074-143/2016).
28. Ginčo atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Kalėjimų departamentui diskrecijos nustatyti nuteistiesiems leistinų turėti daiktų – kompiuterių – techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką, apimančią naudojimosi jais laiką. Spręsdamas panašaus pobūdžio ginčus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą (pvz., 2013 m. gegužės 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-309/2013, 2016 m. kovo 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-9-261/2016) akcentavo, jog Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje numatyta nuteistojo teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nėra absoliuti; šią teisę įgyvendinantys įstatymų lydimieji teisės aktai pataisos įstaigų administracijai suteikia diskreciją nustatyti ilgesnį nei numato bendroji taisyklė (ne ilgiau kaip 3 val. per parą) naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laiką, jei lengvosios ar paprastosios grupės laikymo sąlygų nuteistasis to prašo ir jis realiai atitinka kurį nors Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtino Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 34 punkte nurodytą kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-309/2013, 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-346-552/2016).
29. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, negali būti tenkinamas ir reikalavimas atlyginti neturtinę žalą.
30. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.