- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-620-357/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00740-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. J.
- Trečiasis asmuo
- UAB "Bitė Lietuva", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.8.3Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas P. J. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės E. R. 2021 m. liepos 13 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. J. skundą dėl antstolio veiksmų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jį su priedais grąžino pareiškėjui.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas su savo skundu dėl antstolio veiksmų pirmiausia privalo kreiptis į antstolį, kurio veiksmus skundžia, taip pat su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreipiasi į apylinkės teismą, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, tai yra į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Tik tuomet, kai antstolis skundą yra išnagrinėjęs, teismui gavus iš antstolio vykdomąją bylą kartu su išnagrinėtu pareiškėjo skundu, teisme gali būti sprendžiamas šio skundo priėmimo bei pagrįstumo klausimas (CPK 512 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas P. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad skundas antstoliui nepateiktas, nes iš paties skundo turinio matyti, kad skundas adresuojamas teismui ir antstolei, išsiunčiant antstolės elektroniniu paštu.
4.2. Teismas, pažeidžiant CPK 510 str. 2 d., 147 str. 1 d. nuostatas neteisėtai atsisakė spręsti klausimą dėl LAP taikymo ir nutartimi neteisėtai išsprendė skundo priėmimo klausimą, kuris nepriskirtinas teismo kompetencijai tol, kol skundo neišnagrinės antstolis (CPK 510 str. 3 d.).
4.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolės E. R. kontoros buveinė priklauso Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų veiklos teritorijai ir skundas nagrinėtinas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose. Skundo priėmimo klausimas apskritai neturėjo būti sprendžiamas, nes teismui pateiktas prašymas taikyti LAP, kuris ir turėjo būti nagrinėjamas.
4.4. CPK 111 str. 1 d. nustatyta, kad iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose. Nagrinėjamu atveju prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teismo procesą inicijuojantis procesinis dokumentas, kuris gali būti pateiktas bet kuriems Šiaulių apylinkės teismo rūmams. Taigi, pareiškėjo prašymas pateiktas laikantis CPK reikalavimų dėl procesinių dokumentų pateikimo tvarkos, pateiktas Šiaulių apylinkės teismui (Raseinių rūmams), kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė.
4.5. LR Antstolių įstatymo 18 str. 3 d. nustatyta, kad antstolio kontora nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant ūkinę komercinę veiklą, subjektu. Taigi, nepagrįstos skundžiamos nutarties išvados, kad antstolės kontora Šiauliuose turi savarankiško juridinio asmens statusą, o Raseinių skyrius tokio statuso neturi, nes antstolio kontora ir jos skyriai apskritai nėra ir negali būti civilinių teisių subjektais, atitinkamai neturi ir juridinio asmens statuso, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai taikytos juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Tai patvirtina ir LR Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., nustatanti, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kad antstolio kontora nėra juridinis asmuo, patvirtina ir Juridinių asmenų registras, kuriame nėra įregistruota antstolės E. R. kontora. Kokiais viešų registrų duomenimis teismas nustatė, kad antstolės kontora yra juridinis asmuo, skundžiamoje nutartyje nenurodoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikto kartu su skundu dėl antstolio veiksmų.
Dėl naujų įrodymų
7. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naują įrodymą – elektroninio pašto duomenis, kad pareiškėjo advokatė J. Ž. 2021 m. rugpjūčio 9 d. antstolei E. R. išsiuntė vieną skundo su priedais egzempliorių elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).
8. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pateikti įrodymai susiję su nagrinėjamu klausimu, kad šių įrodymų pateikimas neužvilkins atskirojo skundo nagrinėjimo, juos priima.
Dėl ginčo esmės
10. CPK 512 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
11. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė E. R. vykdo išieškojimus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko P. J. išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir UAB ,,Bitė Lietuva“ naudai. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4920-476 tenkintas išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymas ir nustatyta skolininko P. J. nuosavybės teisė į ½ dalį sutuoktinės M. J. gaunamų pajamų, kurios yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir į jas gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Antstolė 2021 m. liepos 13 d. priėmė visoms aukščiau nurodytoms vykdomosioms byloms vieną bendrą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, išieškojimą nukreipiant į ½ dalį skolininkės sutuoktinės darbo užmokesčio, taip pat priėmė vieną bendrą vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutinka su minėtu patvarkymu ir apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžiu, todėl teikia skundą, prašydamas panaikinti minėtą patvarkymą, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės E. R. vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose iki įsiteisėjusia teismo nutartimi bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog su skundu pareiškėjas kreipėsi į antstolį ir skundas antstolio yra išnagrinėtas.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
14. Teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų suteikiama asmenims tiesiogiai dalyvaujantiems vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas (CPK 510 straipsnis). Skundas dėl antstolio veiksmų pateikiamas antstoliui. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios pasaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (510 straipsnio 2 dalis). Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
15. Įstatymų leidėjas CPK 111 straipsnyje nustatė formos ir turinio reikalavimus, kuriuos turi atitikti kiekvieno besikreipiančio į teismą asmens pateikiamas procesinis dokumentas. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktus, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir pateikiami įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, kadangi ginčo atveju turėjo būti nagrinėjamas prašymas vien dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi teikiant skundą dėl antstolio veiksmų kartu prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skundo antstolis dar negali būti išnagrinėjęs.
17. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad skundas antstoliui nepateiktas. Pažymėtina, kad iš skundo turinio matyti, jog skundas adresuojamas teismui ir antstolei, išsiunčiant antstolės elektroniniu paštu. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas papildomai pateikė įrodymus, kad skundas dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas ne tik teismui, bet ir antstoliui. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas skundo nepateikė antstoliui.
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš Lietuvos antstolių rūmų internetinio puslapio www.antstoliai.lt matyti, kad antstolės E. R. kontoros veiklos teritorija apima Šiaulių apylinkės teismo: Šiaulių, Radviliškio, Joniškio, Pakruojo, Kelmės ir Raseinių rūmų veiklos teritoriją. Nagrinėjamu atveju nustatė, kad pateikiant pareiškimą nurodoma antstolės E. R. adresas (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad viešo registro duomenimis antstolės E. R. kontoros adresas yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu Raseiniuose yra tik skyrius neturintis savarankiško juridinio asmens statuso. Iš to sprendė, kad antstolės E. R. kontoros buveinė priklauso Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų veiklos teritorijai – skundas nagrinėtinas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.
19. CPK 111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai pateikiami raštu teismui, kuriam teisminga byla. Kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, procesiniai dokumentai pateikiami teismo rūmams, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, išskyrus procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas procesas. Iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose.
20. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, nagrinėjamu atveju, teisme nėra užvestos civilinės bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teismo procesą inicijuojantis procesinis dokumentas, kuris gali būti pateiktas bet kuriems Šiaulių apylinkės teismo rūmams. Šiaulių apylinkės teismas sudarytas iš teismo rūmų: Šiaulių, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir Raseinių teismo rūmų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas laikantis CPK reikalavimų dėl procesinių dokumentų pateikimo tvarkos, nes pateiktas Šiaulių apylinkės teismui (Raseinių rūmams), kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė.
21. Sutiktina su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skundą dėl antstolės E. R. veiksmų pareiškėjas turėjo pateikti Šiaulių rūmams. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų (toliau – savo funkcijų). Antstolius šio Įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia teisingumo ministras (straipsnio 2 dalis). Šio Įstatymo nustatyta tvarka teisingumo ministras nustato antstolių skaičių ir priskiria antstoliams veiklos teritorijas (straipsnio 3 dalis).
22. AĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veiklai vykdyti vienas ar keli toje pačioje veiklos teritorijoje veikiantys antstoliai įkuria antstolio (antstolių) kontorą. Antstolio (antstolių) kontora yra antstolio (antstolių) darbo vieta. Antstolio (antstolių) kontora įkuriama antstolio (antstolių) veiklos teritorijoje. Antstolio (antstolių) kontora nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant ūkinę komercinę veiklą, subjektas (straipsnio 2 dalis). Antstolio (antstolių) darbo vietos bei nustatyto darbo laiko reikalavimus tvirtina teisingumo ministras (straipsnio 3 dalis). Antstolio (antstolių) kontoroje turi būti sudarytos tinkamos sąlygos priimti asmenis (straipsnio 4 dalis).
23. AĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolio veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. Vienoje veiklos teritorijoje gali dirbti keli antstoliai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis negali atsisakyti priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus ar atlikti kitas šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatytas funkcijas, vykdytinas jo veiklos teritorijoje, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartą įstatyminį reglamentavimą, sprendžia, kad skundas antstoliui gali būti paduodamas visoje jo veiklos teritorijoje ir bet kuriame jo kontoros skyriuje. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad antstolės kontora Šiauliuose turi savarankiško juridinio asmens statusą, o Raseinių skyrius tokio statuso neturi yra visiškai neapgrįsti ir neatitinka AĮ nuostatų.
25. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, dėl to teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikintina – klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.