- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-21
- Bylos Nr.
- e2A-1413-430/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BFG prekyba“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Romalda“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BFG prekyba“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo ir 2020 m. balandžio 15 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Romalda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BFG prekyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Romalda“ (toliau – UAB „Romalda“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BFG prekyba“ (toliau – UAB „BFG prekyba“) 24 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. spalio 25 d. ieškovė UAB „Romalda“ ir atsakovė UAB „BFG prekyba“ sudarė rangos sutartį Nr. BFG Nr. 5, kuria ieškovė įsipareigojo nurodytais kiekiais ir sutartais terminais iškirsti mišką nurodytoje kirtavietėje, pagal nurodytus asortimentus pagaminti padarinę medieną ir išvežti ją iš kirtavietės iki tarpinio medienos sandėlio, o atsakovė įsipareigojo priimti ir nustatyta tvarka atsiskaityti už pagamintą produkciją. Ieškovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, atliko miško ruošos darbus, t. y. iki 2019 m. sausio 14 d. paruošė 540 kub. m medienos ir išrašė atsakovei už atliktus darbus PVM sąskaitą faktūrą RKR Nr.457, 9 801 Eur sumai, iki 2019 m. vasario 27 d. paruošė 450 kub. m medienos ir išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą RKR Nr.459, 5 808 Eur sumai, iki 2019 m. vasario 28 d. paruošė 15 000 kub. m medienos ir išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą RKR Nr.460, 25 410 Eur sumai, iki 2019 m. kovo 29 d. paruošė 493,032 kub. m medienos ir išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą RKR Nr. 462, 8 538,97 Eur sumai, iš viso 49 557,97 Eur sumai. Ieškovės teigimu, ji savo įsipareigojimus atsakovei įvykdė tinkamai, darbus perdavė, tačiau atsakovė neįvykdė prisiimto įsipareigojimo atsiskaityti, apmokėjo ieškovui už darbus tik iš dalies ir liko skolinga 24 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškiniu iš dalies. Nurodė, jog atsakovė pripažįsta ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 24 000 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo, ir šių įsipareigojimų niekada neginčijo. Tačiau atsakovė nesutinka su ieškovės prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis, kadangi, atsakovės manymu, ieškovė galėjo paduoti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir dirbtinai nedidinti bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 434 straipsnio 4 dalies nuostatomis, turi nepriteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 24 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 24 000 Eur sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 828 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė liko skolinga ieškovei 24 000 Eur pagal šalių sudarytą rangos sutartį ir jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, dėl to ši skola ir prašomos priteisti 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai.
Šalies argumentai
8. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą CPK IV dalies XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-32139-600/2019 atsisakė priimti pareiškimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovei nepavyko pabaigti bylos supaprastinto proceso tvarka ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, dėl to kreipiantis kita teisena dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ieškovės reikalavimas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas pagrįstu. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimo ieškovei, geranoriškai jo nemoka, į ieškovės siųstą reikalavimą nereagavo. Be to, teismas pabrėžė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. buvo išdavęs ieškovei teismo įsakymą Nr. L2-32095-931/2019 dėl skolos priteisimo iš atsakovės, atsakovė pateikė dėl minėto teismo įsakymo teismui prieštaravimus, todėl, teismo vertinimu, šios aplinkybės leido ieškovei pagrįstai manyti, jog atsakovė nevykdys prievolės ir ją ginčys. Teismui nenustačius ieškovės nesąžiningų veiksmų, nepagrįstai pareikšto ieškinio ar kitų įstatymo nustatytų aplinkybių, kurios būtų pagrindas nepriteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 828 Eur bylinėjimosi išlaidos (578 Eur žyminis mokestis ir 250 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą).
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 15 d. papildomu sprendimu priteisė papildomai ieškovei iš atsakovės 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nustatė, kad ieškinys buvo patenkintas visa apimtimi, tačiau teismas neišsprendė visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, t. y. ieškovė buvo pateikusi teismui 2020 m. vasario 3 d. sąskaitą už advokato teisines paslaugas 450 Eur sumai, kurios teismas neįvertino teismo sprendimu. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, priteisė ieškovei iš atsakovės 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato paslaugų suteikimu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „BFG prekyba“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 828 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir ieškinį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei iš atsakovės priteisimo atmesti.
12.1. Atsakovė neginčijo ieškinio ir jį pripažino, dėl to ieškovė galėjo paduoti teismui ne ieškinį, o pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovės manymu, šiuo atveju ieškovė, pateikusi ieškinį, tik dirbtinai padidino bylinėjimosi išlaidas ir apkrovė teismą papildomu darbu. Atsakovės vertinimu, ginčo atveju, atsižvelgus į ieškovės procesinį elgesį, turi būti taikoma CPK 434 straipsnio 4 dalies norma ir ieškovei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.
12.2. Nesutinka su teismo išvadomis, kad atsakovė nereagavo į ieškovės raginimus sumokėti skolą, kadangi pats ieškovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog atsakovė reagavo į ieškovės raginimus bei apmokėjo skolos dalį.
12.3. Nesutinka su teismo vertinimu ir pažymi, kad nors atsakovei nėra žinomas šios civilinės bylos nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti UAB „Romalda“ pareiškimą, turinys, tačiau atsakovė numano, jog pareiškimą buvo atsisakyta priimti dėl jo trūkumų, dėl to ieškovei nebuvo procesinių galimybių ištaisyti trūkumus ir paduoti pareiškimą iš naujo. Pabrėžia ir tai, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pakartotinai nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl to, kad manė, jog atsakovė skolos geruoju vis tiek nemokės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovei nepavyko baigti bylos supaprastinto proceso tvarka ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių.
12.4. Nesutinka su teismo vertinimu dėl civilinės bylos Nr. L2-32095-931/2019. Pažymi, kad šioje byloje buvo nagrinėjami visai kiti ieškovės reikalavimai, jie netapatūs šios bylos reikalavimams ir nevienodai pagrįsti. Pabrėžia ir tai, kad ieškovė, gavusi pranešimą apie atsakovės prieštaravimus dėl reikalavimo priteisti 4 000 Eur, ieškovė dėl šios sumos ieškinio nebereiškė, dėl to šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė prieštaravo pagrįstai.
Atsiliepimas
13. Ieškovė UAB „Romalda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
13.1. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymi, kad ieškovė bandė kreiptis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau pareiškimas buvo atmestas, dėl to ieškovė pateikė teismui nagrinėti ieškinį ginčo teisena.
13.2. Teigia, kad ieškovė tikėjosi, jog atsakovė ginčys ieškovės reikalavimus, nes apeliantė iš esmės nereagavo į jai pateiktą 2019 m. gegužės 8 d. reikalavimą įvykdyti prievolę, t. y. padengti skolą, taip pat nesikreipė į ieškovę su konkrečiu pasiūlymu išdėstyti skolos mokėjimą per tam tikrą šalims priimtiną laikotarpį. Pažymi, kad apeliantės vadovas vengė vykdyti įsipareigojimus, vengė nurodyti įvykdymo terminą, skundėsi sunkia įmonės finansine padėtimi ir aiškios pozicijos ieškovei neišreiškė. Pabrėžia, kad ir apeliantės veiksmai leido suprasti, jog teisminis procesas iš apeliantės pusės bus kaip įmanoma labiau vilkinamas bet kokiomis priemonėmis, tai patvirtinta ir aplinkybės dėl išduoto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-32095-931/2019, dėl kurio atsakovė pateikė teismui prieštaravimus. Ieškovė nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad neva šis teismo įsakymas buvo nepagrįstas, nes neva nebuvo teikiamas ieškinys dėl šios sumos priteisimo. Pažymi, kad ieškinys nebuvo reiškiamas, nes atsakovė padengė minėtą 4 000 Eur skolą ieškovei.
13.3. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė siekia tik vilkinti atsiskaitymą, nes nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki šios dienos apeliantė nėra įvykdžiusi jokio skolos dengimo, netgi dalinio, kas rodo tikrąją apeliantės poziciją – vilkinti teisminius procesus, vengti skolos grąžinimo. Pažymi, kad apeliacinis skundas pateiktas tuo pačiu tikslu. Ieškovės įsitikinimu, dėl tokios atsakovės pozicijos, pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo šis procesas užsitęstų dar ilgiau.
13.4. Teigia, kad po apeliacinio skundo pateikimo, atsakovės vadovas buvo susisiekęs su ieškovės vadovu, siūlė susitarti dėl skolos grąžinimo, tačiau bandant kalbėtis dėl konkrečių datų, grąžintinų lėšų, derybos nutrūko, nes apeliantė negali nurodyti aiškių atsiskaitymo terminų.
Šalies argumentai
14. Atsakovė UAB „BFG prekyba“ pateikė dar vieną apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. papildomą sprendimą ir ieškovės prašymą dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Atsiliepimas
15. Atsakovė skunde nurodė, kad savo argumentus apie tai, kodėl ieškovei neturi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, išsamiai išdėstė savo pagrindiniame apeliaciniame skunde, juos palaiko ir šiame skunde nebekartoja. Papildomai sprendimą skundžia dar dviem papildomais motyvais: 1) ieškovė nepateikė aiškaus ir CPK reikalavimus atitinkančio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 2) ieškovė praleido terminą prašymui dėl papildomo sprendimo paduoti ir nebuvo pagrindo jį atnaujinti.
16. Pažymi, kad ieškovė buvo pateikusi teismui tik advokato sąskaitą ir jos apmokėjimą, taip pat prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas žodžiu teismo posėdyje, tačiau nebuvo pateikusi prašymo su aiškiu advokato patirtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Be to, ieškovė praleido CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Apeliantės manymu, ieškovės atstovas supainiojo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo padavimo terminą (20 dienų) su apeliacinio skundo padavimo terminu (30 dienų), ir tik po to, kai atsakovė pateikė pareiškimą apie praleistą terminą, ieškovės atstovas pateikė versiją apie ligą, kuri neva 30 dienų trukdė pateikti minėtą prašymą. Pažymi, kad ieškovės atstovas nepateikė duomenų apie tai, kad jis visas 30 dienų buvo nedarbingas, ieškovė nepateikė prašymo per protingą terminą, dėl to teismas neturėjo pagrindo atnaujinti šį terminą.
17. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apeliantė kvestionuoja teismo priimtą sprendimą, nes neva ieškovė nepateikė aiškaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, tačiau pažymi, kad tuo atveju, jeigu teismas būtent šiuo pagrindu nebūtų priteisęs bylinėjimosi išlaidų, tai būtų atsispindėję teismo sprendime, nurodant atitinkamus motyvus, iškeltas abejones dėl išlaidų pagrįstumo, dydžio ir pan. Teismas, priimdamas papildomą sprendimą, priteisė šias bylinėjimosi išlaidas, kas leidžia daryti išvadą, jog buvo padaryta klaida, kuri vėliau buvo pašalinta, priimant papildomą sprendimą. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, jog sąskaitoje už teisines paslaugas, kuri buvo pateikta teismui kartu su mokėjimo pavedimu, buvo aiškiai nurodytas teisinių paslaugų pobūdis „pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas teismo posėdyje“, dėl to ieškovei nesuprantamos apeliantės abejonės.
18. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas ieškovei praleistą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti, tinkamai įvertino ieškovės pateiktus duomenis dėl termino praleidimo priežasčių, jas pagrįstai laikė objektyviomis, dėl to priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą. Be to, teismas teisingai įvertino ir tą faktą, jog pats terminas praleistas nežymiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir papildomas spendimas, kuriuo priteistos iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Esminis apeliantės nesutikimo su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis pagrindas – atsakovės įsitikinimas, kad ieškovė galėjo paduoti pareiškimą dėl teismo įsakymo, užuot dirbtinai didinusi bylinėjimosi išlaidas, teikdama ieškinį ginčo teisena.
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 434 straipsnio 4 dalimi, jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti CPK IV dalies XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys.
23. Apygardos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad CPK 434 straipsnio 4 dalies taikymo tikslas yra užkirsti kelią dirbtiniam bylinėjimosi išlaidų padidinimui. Šios normos taikymo atveju atsakovė turi pareigą įrodyti, kad ieškovė neturėjo pagrindo manyti, jog atsakovė ginčys skolą ir siekė dirbtinio bylinėjimosi išlaidų padidinimo (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-522-590/2013; 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-620-881/2017).
24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė, nagrinėjamu atveju pareiškusi ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nepagrįstai ir sąmoningai pabrangino procesą. Atsakovė neįrodė, jog šiuo atveju ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė ginčys skolą.
25. Pirmiausia pažymėtinos aplinkybės, kurias teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad 2019 m. gegužės 8 d. ieškovės atstovas buvo pateikęs atsakovei rašytinę pretenziją dėl neįvykdytų prievolių ir reikalavo per 7 dienas nuo šio reikalavimo gavimo dienos, sumokėti susidariusią 27 538,97 Eur skolą. Šioje pretenzijoje ieškovė buvo įspėjusi atsakovę, kad šiai vengus įvykdyti įsipareigojimus, ieškovė imsis visų reikalingų priemonių, kurias ieškovei, kaip kreditorei, suteikia Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi ieškovei atsakymą į šią pretenziją ar būtų įvykdžiusi pilnai visus įsipareigojimus, kaip nurodyta pretenzijoje, būtų tinkamai įspėjus ar bendradarbiavusi su ieškove. Vien dalinis (nedidelės dalies – 3 538,97 Eur iš 27 538,97 Eur) atsiskaitymas, nepatvirtina aplinkybių dėl likusių prievolinių įsipareigojimų aiškaus pripažinimo, kurios patvirtintų, jog ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė ginčys skolą. Priešingai, atsakovės veiksmai (neatsiskaitymas ilgą laiką; neatsiskaitymas iki šiol; nebandymas mokėti skolos dalimis), rodo, jog atsakovė, žinodama, kad yra skolinga ieškovei ženklias sumas, nesiekė ir šiuo metu nesiekia kaip įmanomai greičiau atsiskaityti su savo kreditoriumi.
26. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad civilinėje byloje Nr. L2-32139-600/2019 buvo atsisakyta priimti ieškovės (kreditorės) pareiškimą dėl teismo įsakymo dėl pareiškimo trūkumų, dėl to kreditorė, pašalinusi nustatytus procesinio dokumento trūkumus, galėjo pareiškimą teikti iš naujo teismui, o civilinėje byloje Nr. L2-32095-931/2019, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškimas tarp tų pačių šalių dėl kitos skolos, neaiški priežastis dėl kokių priežasčių buvo pateiktas prieštaravimas dėl priimto teismo įsakymo, t. y. atsakovė (skolininkė) pateikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, siūlydama taikų susitarimą; teismas nustatė trūkumus pateikti ieškinį, bet ieškovė (kreditorė) per nustatytą terminą ieškinio nepateikė; ieškovė šioje byloje atsiliepime į skundą paaiškino, jog nepateikė ieškinio, nes šią sumą atsakovė (skolininkė) apmokėjo, tačiau nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Kolegijos vertinimu, minėtų kitų bylų procesai nepaneigia šios bylos aplinkybių, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė ginčys skolą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė iki teismo būtų atskleidusi ieškovei aiškią savo poziciją ir aiškų reikalavimų pripažinimą. Teismo vertinimu, atsakovės neteikimas aiškaus atsakymo ieškovei į rašytinę pretenziją, pasyvumas, vengimas ilgą laiką atsiskaityti, priešingai, tikėtinai galėjo ieškovei sudaryti ypač neigiamą nuomonę apie atsakovę ir jos geranoriškumą pripažįstant visus įsipareigojimus. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovė pretenzijoje buvo įspėjusi atsakovę, kad atsakovei toliau nevykdant visų įsipareigojimų, ieškovė imsis visų reikalingų priemonių, kurias ieškovei, kaip kreditorei, suteikia Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai, o teisė pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą priklauso ieškovei, remiantis CPK 13 straipsniu. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra nesiekia maksimalių rekomenduojamų priteisti sumų už advokato teisinę pagalbą, yra protingo dydžio, nėra dirbtinai padidintos. Dėl paminėtų aplinkybių visumos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos negali būti nepriteistos (ar mažinamos) CPK 434 straipsnio 4 dalies pagrindu, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė šios teisės normos.
27. Apeliantė skundžia papildomą sprendimą dar dviem papildomais motyvais, t. y. 1) kad ieškovė nepateikė aiškaus ir CPK reikalavimus atitinkančio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 2) ieškovė praleido terminą prašymui dėl papildomo sprendimo paduoti ir nebuvo pagrindo jį atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais taip pat nesutinka.
28. Pažymėtina, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, išaiškino: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija.“
30. Nagrinėjamu atveju, ieškovė buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (450 Eur) už advokato teisinę pagalbą, t. y. 2020 m. vasario 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2020020301, kurioje nurodytas advokato suteiktų ieškovei teisinių paslaugų pobūdis, ir mokėjimo nurodymą Nr. 9, kuris patvirtina, jog ieškovė apmokėjo advokatui šią sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu buvo pareiškęs prašymą priteisti šias bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma paneigia apeliantės skundo argumentus, jog neva ieškovė nepateikė teismui aiškaus ir CPK reikalavimus atitinkančio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
31. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo praleidusi CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 dienų terminą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, per kurį galima iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės prašymo motyvus, į tai, kad terminas praleistas nežymiai ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šį terminą atnaujino. Apeliantė skunde su tuo nesutinka ir tuo pagrindu prašo panaikinti papildomą sprendimą.
32. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo kompetencija. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012).
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas 2020 m. vasario 18 d. Prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti paskutinė diena buvo 2020 m. kovo 9 d., tačiau minėtas prašymas pateiktas teismui 2020 m. kovo 19 d.
34. Tam, kad teismas galėtų įvertinti, dėl kokių priežasčių buvo praleistas terminas paduoti apeliacinį skundą, turi būti nurodytos priežastys, sutrukdžiusios savalaikiai pateikti prašymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės atstovas teismui pateiktame prašyme dėl termino atnaujinimo buvo nurodęs svarbias termino praleidimo priežastis, t. y. ieškovės atstovas pateikė teismui prašymą ir įrodymus, kad jis minėtų laikotarpiu (kai dar galiojo terminas prašymui dėl papildomo sprendimo pateikti) turėjo sveikatos problemų, 2020 m. vasario 25 d. kreipėsi į gydytojus, jam buvo skirtas gydymas. Skausmams nepraeinant, 2020 m. kovo 3 d. ieškovės atstovas pakartotinai kreipėsi į gydytojus, gydymas buvo tęsiamas, 2020 m. kovo 3 d. ieškovės atstovui buvo išduota medicininė pažyma, jog 2020 m. kovo 5 d. ieškovės atstovas negali dalyvauti teismo posėdžiuose. Pažymėtina ir tai, kad visuotinai žinoma, jog nuo 2020 m. kovo 16 d. šalyje buvo paskelbtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į šias aplinkybes ir į tai, kad terminas buvo praleistas nežymiai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, pagrįstai šį terminą atnaujino, kadangi ieškovės atstovo nurodytos termino praleidimo priežastys yra pakankamos ir pagrįstos.
35. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar papildomą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nepateikė teismui prašymo ir įrodymų apie kokias nors patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, dėl to ieškovei jokios bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BFG prekyba“ apeliacinius skundus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą ir 2020 m. balandžio 15 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.