Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone atstovei Kristinai Ramanauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. C. ieškinį atsakovui R. N. dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio padidinimo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikiančia institucija byloje esant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Šakių savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė, patikslinusi teismui pateiktą ieškinį, prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1958-675/2011 patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą vaiko išlaikymui skirtą 250 Lt (72,41 Eur) dydžio išlaikymą, po indeksacijos nuo 2025 m. vasario 1 d. sudarantį 115 Eur, ir priteisti iš R. N. nepilnamečio vaiko N. N., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai 340 Eur kasmėnesines periodines išmokas nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. liepos 31 d.) iki vaiko pilnametystės. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina L. C. Taip pat prašoma priteisti iš atsakovo R. N. papildomą išlaikymo įsiskolinimą N. N. naudai 8 616 Eur (į šią sumą neįtraukiant pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1958-675/2011 išieškomo įsiskolinimo) bei 2 350 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji kartu su atsakovu susilaukė sūnaus N. N., gimusio (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1958-675/2011 ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta, teismui patvirtinus tarp šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aptarė nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą. Šios sutarties 6 punkte šalys numatė, kad atsakovas įsipareigoja teikti nepilnamečiui sūnui N. N. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo 2011 m. lapkričio l d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei. Pritaikius indeksaciją, mokėtina suma nuo 2025 m. vasario mėn. sudaro 115 Eur sumą.

Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo su atsakovu jokių ryšių nepalaiko. Atsakovas su sūnumi nebendrauja, prie sūnaus išlaikymo atsakovas niekaip neprisideda, teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nemoka. Visa išlaikymo našta tenka ieškovei, kuri sūnų išlaiko bei rūpinasi visais kasdieniais vaiko poreikiais. 2011 m. nustatytos vaiko išlaikymo sumos nebepakanka, nes nuo minėtos sumos nustatymo pasikeitė Lietuvoje esanti ekonominė padėtis, pakilo pragyvenimo lygis. Be to, sūnui paaugus, jo poreikiai irgi pasikeitė, jam pradėjus lankyti mokyklą, atsirado daugiau papildomų išlaidų. Teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per mažas, neatitinkantis pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių. Šalių sūnaus poreikiai ir išlaidos padidėjo, tačiau atsakovas neatsižvelgia į pasikeitusius poreikius bei pats gera valia neteikia pakankamo sūnui reikalingo išlaikymo, susitarti su juo gražiuoju nepavyksta. Dėl to ieškovė priversta vaiko išlaikymui skirti didžiąją dalį savo pajamų (nes atsakovas mokėtina dalis yra daug mažesnė ir nebeatitinka lygybės principo), todėl ieškovės turtinė padėtis yra iš esmės pablogėjusi.

Nurodė, kad ieškovė su bendru šalių vaiku gyvena užsienyje, Jungtinėje Karalystėje, kur pragyvenimo lygis ir išlaidos yra šiek tiek didesnės nei Lietuvoje, tačiau ieškovė vaikui skiria ir jį sugeba išlaikyti mažesnėmis išlaidomis. Ieškovės teigimu, sūnaus išlaikymui reikalinga skirti apie 770 Eur per mėnesį. Šią suma sudaro išlaidos skirtos maistui, vaiko higienos poreikiams, mokymuisi ir lavinimui, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui bei kitiems kasdieniniams poreikiams. Šiuo metu valstybės mokama pašalpa vaikui sudaro apie 74,50 GBP per mėnesį (apie 90 Eur per mėnesį), todėl likusi išlaikymo dalis, tenkanti kiekvienam iš vaiko tėvų, sudaro po 340 Eur per mėnesį.

Ieškovė nurodė, kad ieškovas yra įsiskolinęs už nepilnamečio vaiko išlaikymą. Teigė, kad atsakovas nuo 2021 m. rugpjūčio iki 2024 liepos turėjo sumokėti 3 624 Eur išlaikymo skolą, tačiau to nepadarė. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo, kad padidintas išlaikymas būtų priteistas ir už paskutinius trejus metus iki ieškinio padavimo (2024 m. liepos 31 d.), jį padidinant iki 340 Eur per mėnesį. Atsakovas per šį laikotarpį nei karto nemokėjo nepilnamečiui vaikui skirto išlaikymo, todėl bendra padidinto išlaikymo suma sudarytų 12 240 Eur. Ieškovė prašo, kad iš atsakovo papildomai būtų priteista likusi padidinto išlaikymo įsiskolinimo dalis, t. y. 8 616 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad atsakovas su ja nesusiekė ir kompromiso dėl susidariusios situacijos neieškojo. Paaiškino, kad atsakovas nustatyto vaiko išlaikymo nemokėjo. Ji nesikreipė dėl susidariusios skolos išieškojimo, nes neturėjo tam finansinių išteklių. Nurodė, kad ji ir toliau gyvena su sūnumi Jungtinėje Karalystėje. Jos gaunamų pajamų, išlaikyti ją pačią ir sūnų, nebeužtenka, dėl šios priežasties turėjo susirasti papildomą darbą. Jos mėnesinės pajamos priklauso nuo darbo krūvų, pastaruoju metu gauna 1 500 GBP per mėnesį, kas sudaro 1 750 Eur mėnesines pajamas. Dirba du darbus kaip pagrindinė mokytoja ir kaip mokytojos padėjėja. Sūnui išlaikyti reikalingos išlaidos pastaruoju metu išaugo, nes sūnus pradėjo lankyti vairavimo mokyklą. Ieškinyje nurodytos išlaidos yra realios ir pagrįstos. Sūnus lanko mokyklą, kuri nutolusi nuo namų, dėl ko sūnų tenka vežti į mokymo įstaigą, sporto klubą, kitas įstaigas, kur jis leidžia laiką ir jos nutolusios nuo namų. Gyvena nuosavame būste. Ji yra ištekėjusi, be sūnaus taip pat turi dar vieną vaiką. Atsakovas paskutinį kartą su sūnumi bendravo kai jam buvo 2 metai, nuo to laiko atsakovas sūnaus nematė, susitikęs su juo nebuvo, nebendravo. Nurodė, kad atsakovas pirmas išvyko į Jungtinę Karalystę, į kurią vėliau atsikraustė ieškovė su jų bendru sūnumi. Jų bendras sūnus savo ateitį sieja su Jungtine Karalyste, į Lietuvą grįžti neplanuoja.

Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovė anksčiau dėl skolos išieškojimo, dėl vykdomojo rašto išdavimo nesikreipė, nes nesuvokė pačios sprendimo esmės, neturėjo tam teisinių žinių.

Atsakovas R. N. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant. Prašyme nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad dėl vaiko išlaikymo priteisimo neprieštarauja, tik dėl savo sveikatos būklės nesutinka su reikalaujama priteisti suma.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir jo atstovo, institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovės nuomones dėl bylos nagrinėjimo neatvykus atsakovui, į tai, kad atsakovui buvo sudarytos tinkamos sąlygos pasirūpinti atstovavimu byloje, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo, apie teismo posėdį jam žinoma, atsižvelgiant į bylos pobūdį, išimtinai į nepilnamečio vaikus interesus, bylą nagrinėja atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių savivaldybėje atstovė teismo posėdyje nurodė, kad iš esmės neprieštarauja ieškovės pateiktam ieškiniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1958-675/2011 buvo nutraukta L. C. ir R. N. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, kad atsakovas skirs šalių nepilnamečiai vaikui N. N. išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant ieškovei. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2011 metų, kai buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasikeitė, t. y. padidėjo. Nuo išlaikymo priteisimo praėjo daugiau nei 13 metų. Per tą laikotarpį šalių nepilnametis vaikas augo, padidėjo jo kasdieniai poreikiai ir jam iš atsakovo priteisto išlaikymo nebepakanka. Nustatyta, kad atsakovas neteikia materialinio išlaikymo, neprisideda prie sūnaus geresnių gyvenimo sąlygų kūrimo, taip pat vaiku nesirūpina ir su juo nebendrauja. Nepilnametis vaikas kartu su ieškove gyvena Jungtinėje Karalystėje, juo išimtinai rūpinasi tik ieškovė.

Dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi, pagal CK3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaikų poreikiai.

Atsakovas prašė ieškinį nagrinėti jam nedalyvaujant. Prašyme nurodė, kad nesutinka su išlaikymo dydžio padidinimu dėl savo sveikatos būklės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė dirba, gauna apie 1 750 Eur mėnesines pajamas, tačiau dėl pasikeitusių sūnaus poreikių, didesnę dalį gaunamų pajamų turi skirti sūnaus išlaikymui.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikui teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas taip pat visus klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, sprendžia pirmiausia atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus ir jais vadovaudamasis (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnis).

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, į byloje surinktus duomenis, į ieškovės paaiškinimus, akivaizdu, kad nuo 2011 m. gruodžio 30 d., kai buvo nustatytas vaiko išlaikymo dydis, pasikeitė vaiko poreikiai. Teismas pažymi, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatytas vaiko išlaikymo dydis, praėjo daugiau nei 14 metų, vaikas užaugo, pradėjo bręsti kaip žmogus ir asmenybė, todėl atsirado poreikis užtikrinti ne tik jo būtiniausius jo poreikius, bet ir laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos ir lavinimo poreikius.

Tėvai, gyvenantys skyrium, turi taip pat pirmiausia žiūrėti savo vaikų interesų ir jais vadovaudamiesi spręsti iškilusius klausimus dėl vaikų gyvenamosios vietos, mokslo įstaigos ir panašiai. Tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, turintys vienodas teises ir pareigas savo vaikui, vienodai atsakantys už vaiko auklėjimą ir priežiūrą privalantys veikti vaiko interesais (CK 3.156 straipsnis, 3.157 straipsnis, 3.159 straipsnis), taigi, abu tėvai turi teises ir pareigas, išvardintas CK 3.155 straipsnis (tėvų valdžios turinys), tame tarpe ir sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti, vystytis, atkreipiant atsakovo dėmesį, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, bei jam lavintis ir vystytis.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad prašo nepakeisti (nepadidinti) nustatyto nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio dėl savo sveikatos. Teismui atsakovas pateikė išrašą iš medicinos įstaigos, kuriame pateikiama 2015 m. užfiksuota informacija, susijusi su atsakovo sveikata. Daugiau jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teismui įvertinti atsakovo sveikatos būklę kaip priežastį, dėl kurios negalėtų būti padidintas vaikui skirto išlaikymo dydis, atsakovas nepateikė.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis atsakovas šiuo metu niekur nedirba. Byloje išvada teikianti institucija nurodė, kad asmens su negalia teisių apsaugos agentūros informacinės sistemos duomenimis, darbingumas atsakovui nėra ribotas, negalia nenustatyta. Atsakovas duomenų, kurie leistų spręsti apie jo materialinę padėtį, turimus įsipareigojimus, teismui nepateikė.

Pažymėtina, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai lygiomis dalimis, kadangi pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalį, tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikui yra lygios. Teismas pastebi, jog byloje nėra duomenų, iš kurių galima daryti išvadą, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės ar kitų priežasčių negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju vaiko tėvas yra sveikas darbingo amžiaus žmogus, privalantis dėti visas pastangas gauti tokias pajamas, kurios leistų jam išlaikyti jo nepilnametį vaiką, todėl jis savo pareigą išlaikyti vaiką privalo vykdyti pilna apimtimi. Be to, pastebėtina, kad ieškovei, su kuria nuolat gyvena nepilnametis šalių sūnus, tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaiką, todėl jos indėlis į vaiko išlaikymą jau natūraliai yra didesnis tiek finansine, tiek emocine, tiek laiko prasme, kas iš esmės neleidžia mažinti išlaikymo sūnui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. pirmiau nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktą). Pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Teismų praktikoje yra suformuoti kriterijai, apsprendžiantys vaikui reikalingo išlaikymo dydį, tačiau teismai nėra nustatę konkretaus fiksuoto išlaikymo dydžio. Vienintelis suformuotas kriterijus, leidžiantis konkrečiau nuspręsti apie vaikui priteistino išlaikymo dydį, yra tas, kad paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), kuri 2024 metais buvo 924 Eur (po mokesčių 708 Eur), 2025 metais yra 1038 Eur (po mokesčių 777 Eur).

Ieškovės nurodyta vaiko išlaikymo suma būtiniesiems jo poreikiams tenkinti neviršija minimaliosios mėnesinės algos dydžio, todėl ieškovė neturi pareigos teikti įrodymų šiam reikalavimui pagrįsti. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė vaiko poreikių tenkinimui reikalingų lėšų paskaičiavimą, pagal kurį vaiko būtinuosius poreikius patenkinti reikalinga bendra 770 Eur suma per mėnesį. Teismas, susipažinęs su teismui pateiktais įrodymais, bei išklausęs ieškovės pateiktus paaiškinimus, susijusius su vaiko išlaikymui reikalinga skirti suma, sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos.

Papildomai pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, duotus paaiškinimus, aptartą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties bei neįrodė, kad vaiko poreikiai nepasikeitė, tai yra nepadidėjo iš esmės (CPK 178 straipsnis) ir todėl nustačius, kad yra visos sąlygos, išvardintos CK 3.201 straipsnyje, teismas išlaikymo dydį keičia – didina.

Teismas, kaip jau minėta, priimdamas sprendimą, susijusį su nepilnamečiu vaiku, prioritetiniais laikydamas vaiko interesus, taip pat vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), pažymi, kad nustatytos ankstesniu teismo sprendimu 250 Lt. suma šalių nepilnamečiui vaikui, net ją ir indeksavus, tikrai nepakankama vaiko būtiniems ir protingiems poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas, pakeičiant Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1958-675/2011 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punktą ir nustatant, kad R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. N., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio pateikimo dienos (t. y. nuo 2024 m. liepos 31 d.) iki jo pilnametystės mokės po 340 Eur kas mėnesinį periodinį išlaikymą. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas uzufrukto teise skirtinas tvarkyti įstatyminei nepilnamečio vaiko atstovei L. C. – išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Išlaikymo dydis keistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3.200 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 8 616 Eur įsiskolinimą vaiko išlaikymui už paskutinius trejus metus (nuo 2021 m. spalio iki 2024 m. liepos), jį padidinant iki 340 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikia, o ieškovei gyvenant kartu su nepilnamečiu vaiku tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis sūnumi bei užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą.

Kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2010). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikui išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė su atsakovu gyvena skyriumi. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad teikė vaikui išlaikymą nuo 2021 m. spalio iki ieškinio pateikimo dienos. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad savo kaip tėvo pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium. Byloje nustatyta, kad vaiko auklėjimo ir išlaikymo prievolę vykdė ieškovė. Ieškovės apskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas neviršija 3 metų laikotarpio, o prašomas priteisti padidintas išlaikymo įsiskolinimo dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo pareigą visapusiškai išlaikyti savo sūnų, o ieškovė teisę nuo to momento, kada atsirado poreikis didesnių lėšų vaiko išlaikymui, kreiptis dėl priteisto materialinio išlaikymo dydžio padidinimo (pakeitimo) laikytinas protingu ir teisingu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtu laikotarpiu atsakovas neturėjo galimybių teikti tokio išlaikymo dėl objektyvių aplinkybių.

Atsižvelgus į minėtus išlaikymo prievolės vykdymo įrodinėjimo ypatumus, į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė netinkamai vykdė pareigą išlaikyti vaiką, o išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas pagal minimalų orientacinį išlaikymo, skirto tik būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti kriterijų, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, kad ieškovė, teikdama išlaikymą už abu tėvus, įgijo teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, o atsakovas neįrodė (nepaneigė), kad jis, gyvendamas skyriumi nuo vaiko ir ieškovės, vykdė tinkamai savo išlaikymo vaikui pareigą bei nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog vaikui išlaikyti priteista išlaikymo įsiskolinimo suma yra nepagrįsta, dėl to ieškinys šioje dalyje taip pat tenkinamas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 8 616 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju visiškai patenkinus ieškovės reikalavimus iš atsakovo valstybei priteistina 285,66 Eur (340 Eur x 12 mėn. + 8 616 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio suma.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 350 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nagrinėdamas bylą teismas turėjo 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis ir CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1958-675/2011 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punktą nustatant, kad R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui N. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. liepos 31 d.) iki jo pilnametystės mokės po 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) kas mėnesinį periodinį išlaikymą. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. N., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 8 616 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų šešiolikos eurų) išlaikymo vaikui įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 430 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 285,66 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų šešiasdešimt šešių centų) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus (Šakiai).