Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Pilaitės investicijos“, V. G. ir L. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilmstata“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. K. actio Pauliana ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pilaitės investicijos“, V. G. ir L. G. 2021 m. gegužės 18 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2699 (toliau – ir ginčo arba ginčijama sutartis); taikyti dvišalę restituciją – atsakovei UAB „Pilaitės investicijos“ grąžinti pagal ginčijamą sutartį atsakovams V. G. ir L. G. perleistą žemės sklypą, o atsakovams V. G. ir L. G. priteisti 350 000 Eur iš atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas paaiškino, kad jis yra paskolinęs atsakovei UAB „Pilaitės investicijos“ 100 339,68 Eur, kuri jam grąžino tik 14 729 Eur, todėl atsakovė skolinga ieškovui 85 619,68 Eur. Ieškovas nurodė, kad jam, kaip UAB „Pilaitės investicijos“ kreditoriui, tapo žinoma, jog atsakovai 2021 m. gegužės 18 d. sudarė ginčijamą sutartį, pagal kurią UAB „Pilaitės investicijos“ pardavė žemės sklypą už 350 000 Eur.

3. Ieškovo teigimu, ginčijama sutartimi UAB „Pilaitės investicijos“ žemės sklypą perleido su ja susijusiems asmenims – atsakovams V. G. ir L. G. (sandorio sudarymo dieną UAB „Pilaitės investicijos“ akcininku buvo trečiasis asmuo UAB „Vilmstata“, kuris yra vienasmeniškai kontroliuojamas atsakovo V. G.). Be to, žemės sklypas buvo parduotas už mažesnę kainą nei vidutinė rinkos vertė. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas tvirtino, kad ginčijama sutartis yra nesąžininga, pažeidžianti ieškovo, kaip UAB „Pilaitės investicijos“ kreditoriaus, teises, todėl turėtų būti pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu.

4. Atsakovai UAB „Pilaitės investicijos“, V. G. ir trečiasis asmuo UAB „Vilmstata“ atsiliepime prašė ieškinio netenkinti.

5. Atsakovų teigimu, ieškovas negali reikšti actio Pauliana ieškinio, nes nėra sandorio šalių kreditorius. Be to, sandoris buvo sudarytas sąžiningai, t. y. turtas perleistas už tikrąją jo vertę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Vertindamas, ar ieškovas įrodė sąlygų actio Pauliana ieškiniui tenkinti egzistavimą, teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1607-854/2022 ieškovui buvo priteista iš atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“ 140 610,68 Eur skola. Tai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas buvo atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“ kreditorius, galintis pareikšti actio Pauliana ieškinį. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Vilmstata“ ir UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Vilmstata“, kaip pradinė kreditorė, perleido naujajai kreditorei UAB „Pilaitės investicijos“ 150 000 Eur dydžio reikalavimo teisę (dalį turimos reikalavimo teisės) į skolininką M. K.. Naujoji kreditorė UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. pranešimu informavo skolininką M. K. apie sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir tą pačią dieną atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (toliau – ir įskaitymas), sudengiant UAB „Pilaitės investicijos“ ir M. K. galiojančius ir vykdytinus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.

8. Teismas, patikrinęs 2023 m. rugsėjo 8 d. atlikto įskaitymo teisėtumą, nenustatė, jog sudarant įskaitymo sandorį būtų pažeisti įstatymo imperatyvai, dėl ko jis turėtų būti laikomas niekiniu.

9. Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimo tenkinimui nėra būtinos actio Pauliana sąlygos – ieškovas nėra atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“ kreditorius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovas M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Vykdomojo rašto dėl 140 610,68 Eur išieškojimo iš skolininkės UAB „Pilaitės investicijos“ trečios eilės išieškotojo M. K. naudai pagrindu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0241/23/00001. 2023 m. gruodžio 7 d. vykdomojoje byloje Nr. 0241/23/00001 išieškotiną 146 679,46 Eur sumą sudarė: 140 610,68 Eur skola; 259,85 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 184,50 Eur papildomos vykdymo išlaidos; 5 624,43 Eur vykdomojoje byloje proporcingai tenkantis atlygis antstoliui. Akivaizdu, kad naujajai kreditorei UAB „Pilaitės investicijos“ atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą dėl 140 610,68 Eur sumos, M. K. turėta reikalavimo teisė nepasibaigė, nes ją sudaro: 259,85 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos (jas apmokėjo M. K.), 184,50 Eur papildomos vykdymo išlaidos (jas apmokėjo M. K.) bei 5 624,43 Eur vykdomojoje byloje proporcingai tenkantis atlygis antstoliui.

10.2. Egzistuoja sąlygos pripažinti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nes pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo, neatskleidė bylos esmės, priėmė sprendimą neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių ir joje esančių įrodymų.

10.3. Įskaitymas buvo atliktas pažeidžiant imperatyviąją teisės normą, nurodytą CK 6.930¹ straipsnyje, todėl pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

11. Atsakovai UAB „Pilaitės investicijos“, V. G. ir trečiasis asmuo UAB „Vilmstata“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti bei priteisti iš ieškovo atsakovų ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais motyvais:

11.1. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad po atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“ atlikto įskaitymo ieškovo reikalavimo teisės į UAB „Pilaitės investicijos“ nėra pasibaigusios. Atsakovei UAB „Pilaitės investicijos“ atlikus įskaitymą, jos prievolė ieškovui yra pasibaigusi ir atsakovė neturi prievolių (skolinių įsipareigojimų) ieškovui. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, susijusi su vykdomojoje byloje susidariusiomis vykdymo išlaidomis, yra nauja aplinkybė, kuri nebuvo nurodyta ir tirta pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas jos neturėtų vertinti.

11.2. Skundžiamo teismo sprendimo motyvacija yra aiški, pagrįsta tiek byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis bei ją aiškinančia teismų praktika, todėl nėra sąlygų konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą.

11.3. Įskaitymą atliko ne skolininkas M. K., o jo kreditorė – atsakovė UAB „Pilaitės investicijos“, kuriai CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, reglamentuojančios būtent skolininkui pareikštų reikalavimų tenkinimo eiliškumą, nėra taikomos. Įskaitymas neprieštarauja nei CK 6.930¹ straipsnio normoms, nei kitoms imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra galiojantis ir sukuriantis atitinkamus teisinius padarinius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

13. CPK 320 straipsnis, be kita ko, nustato, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo ribas, kurioms įstatymas nustato atitinkamus reikalavimus.

14. CPK 312 straipsnyje įtvirtinta bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

15. Šioje pagal ieškovo (apelianto) ieškinį iškeltoje civilinėje byloje ginčijamą sandorį buvo prašoma pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pripažinti sandorį negaliojančiu taikant actio Pauliana institutą galima tik nustačius egzistavimą visų šių sąlygų: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, teismų praktikoje yra išskiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas neįrodė pirmosios actio Pauliana taikymo sąlygos – neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu.

18. Kvestionuodamas šią teismo išvadą, apeliantas skunde nurodo, kad naujajai kreditorei UAB „Pilaitės investicijos“ atlikus 140 610,68 Eur dydžio įskaitymą, tokiu būdu sudengiant UAB „Pilaitės investicijos“ ir M. K. galiojančius ir vykdytinus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, M. K. turėta reikalavimo teisė nepasibaigė, t. y. ji neišnyko įskaitymo pagrindu, nes ją sudaro vykdomojoje byloje Nr. 0241/23/00001 M. K. apmokėtos bylos administravimo ir vykdymo išlaidos bei atlygis antstoliui.

19. Pasisakydama dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškiniu ieškovas (apeliantas) įrodinėjo, jog jo reikalavimo teisė skolininkei UAB „Pilaitės investicijos“ kilo iš paskolos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, remiantis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1607-854/2022, ieškovui M. K. iš UAB „Pilaitės investicijos“ buvo priteista 140 610,68 Eur skola ir tai patvirtina, jog ieškovas buvo kreditorius, galintis actio Pauliana pagrindu ginčyti skolininkės sudarytus sandorius. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas buvo ne tik UAB „Pilaitės investicijos“ kreditorius, bet ir jos skolininkas (trečiasis asmuo UAB „Vilmstata“ 2023 m. rugsėjo 8 d. perleido UAB „Pilaitės investicijos“ 150 000 Eur dydžio reikalavimo teisę į savo skolininką M. K.). UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. atliko vienašalį įskaitymą, juo sudengdama UAB „Pilaitės investicijos“ ir M. K. galiojančius ir vykdytinus tarpusavio priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Šių faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nėra atsakovės kreditorius, todėl neegzistuoja visos sąlygos tenkinti actio Pauliana ieškinį.

20. Apeliaciniame skunde, siekdamas pagrįsti, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, apeliantas nurodo naujas, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevertintas aplinkybes, t. y. jog jo reikalavimo teisę skolininkei UAB „Pilaitės investicijos“ sudaro vykdomojoje byloje Nr. 0241/23/00001 jo apmokėtos sumos vykdymo veiksmų atlikimo ir vykdomosios bylos administravimo išlaidoms bei atlygis antstoliui.

21. CPK normose įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 312 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis) reiškia, jog apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017).

22. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

23. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis (dėl vykdomojoje byloje ieškovo apmokėtų išlaidų, kurios, jo vertinimu, įrodo reikalavimo teisės atsakovei UAB „Pilaitės investicijos“ turėjimą), nebuvo grindžiamas ieškovo reikalavimas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu. Dėl tokių aplinkybių skundžiamame sprendime nėra pasisakyta, nes jo nebuvo atskleistos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija šių apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių, kuriomis įrodinėjama actio Pauliana ieškinio sąlyga – kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimas, nevertina ir dėl jų šios bylos ginčo kontekste nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

24. Dėl pirmiau nurodytos priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo svarstyti nurodytų aplinkybių pagrindimui prie apeliacinio skundo pridėtų papildomų duomenų (prašymo antstoliui D. T.; antstolio D. T. atsakymo ir lydraščio; antstolės N. Š.-S. patvarkymų dėl vykdomųjų bylų atnaujinimo; Turto arešto aktų registro išrašų; išrašų iš vykdomųjų bylų portalo), kaip naujų įrodymų, priėmimo klausimo (CPK 306 straipsnio 2 dalies ir 314 straipsnio nuostatos).

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad įrodinėjant galiojančią reikalavimo teisę, kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų, ieškovas turi pagrįsti turimą ir neabejotiną kreditorinį reikalavimą ginčo sandorį sudariusiam skolininkui. Šiuo atveju apelianto skunde atskleidžiamos aplinkybės, kad vykdomojoje byloje jis patyrė su vykdymu susijusias išlaidas, patvirtina tik tokių išlaidų patyrimo siekiant priverstinai išieškoti skolą iš atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“, bet ne jos finansinių įsipareigojimų apeliantui faktą.

26. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinumo peržengti bylos nagrinėjimo ribas nenustatyta, todėl nagrinėjant bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, bus remiamasi aplinkybėmis, nurodytomis bei tirtomis pirmosios instancijos teisme, ir vertinama, ar teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas neįrodė galiojančios reikalavimo teisės, kaip pagrindo reikšti actio Pauliana ieškinį.

Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės

27. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turįs neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 60 punktas).

28. Analizuojamu atveju nustatyta, kad 2022 m. sausio 28 d. ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“150 610,68 Eur skolą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad nuo atsakovės įsteigimo iki 2020 m. kovo 23 d. ieškovas atsakovei kaip paskolą, avansą ir kt., taip pat atsakovės naudai (už atsakovę) tretiesiems asmenims mokėjimo nurodymais pervedė prašomą priteisti (grąžinti) pinigų sumą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1607-854/2022 ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui M. K. iš atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“ 140 610,68 Eur skolą. Lietuvos apeliacinis teismas nurodytą teismo sprendimą paliko nepakeistą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-915-302/2022). Išdėstytos aplinkybės, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad ieškovas buvo UAB „Pilaitės investicijos“ kreditorius, tačiau skolininkės UAB „Pilaitės investicijos“ prievolė apeliantui yra pasibaigusi, o tai daro negalimu actio Pauliana instituto taikymą.

29. Nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. UAB „Vilmstata“ ir UAB „Pilaitės investicijos“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Vilmstata“, kaip pradinė kreditorė, perleido naujajai kreditorei UAB „Pilaitės investicijos“ 150 000 Eur dydžio reikalavimo teisę (dalį turimos reikalavimo teisės) į skolininką M. K.. Naujoji kreditorė UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. pranešimu informavo skolininką M. K. apie sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Po 2023 m. rugsėjo 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo M. K. tapo skolingas atsakovei UAB „Pilaitės investicijos“ 150 000 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „Pilaitės investicijos“ ir ieškovas turėjo vienas kitam galiojančius ir vykdytinus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, atsakovė UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Įskaitymu piniginė prievolė, siejusi atsakovę UAB „Pilaitės investicijos“ (skolininkę pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą) ir ieškovą (kreditorių pagal tą patį Vilniaus apygardos teismo sprendimą), yra pasibaigusi (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

30. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018 67 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Apeliantas neneigia skolos trečiajam asmeniui UAB „Vilmstata“ fakto. Byloje neginčijama, kad tarp ieškovo pradinės kreditorės UAB „Vilmstata“ ir naujosios kreditorės UAB „Pilaitės investicijos“ sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti. Taigi, byloje nustatyta, kad, iki atliekant įskaitymą, ieškovas buvo ne tik atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“ kreditorius, bet ir jos skolininkas. Apeliantas neneigia ir aplinkybės, kad buvo informuotas apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą bei apie tai, jog naujoji kreditorė UAB „Pilaitės investicijos“ atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Egzistuojant CK 6.130 straipsnyje įvirtintoms sąlygoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad UAB „Pilaitės investicijos“ piniginė prievolė ieškovui, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimu, yra pasibaigusi įskaitymu, todėl laikytina, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovei bei negali actio Pauliana pagrindu prašyti ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu.

32. Apeliantas įrodinėja, kad atliktas įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o būtent – CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintam atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumui. Apelianto teigimu, jo kreditore tapusiai UAB „Pilaitės investicijos“ buvo žinoma, kad skolininkas (apeliantas) turi įsipareigojimų kreditoriams, kurių reikalavimai vykdytini pirmiau, tačiau, nepaisydama šios aplinkybės ji atliko įskaitymą, dėl ko įskaitymas pripažintinas niekiniu sandoriu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.930¹ straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, prašydamas pripažinti įskaitymą prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms sandoriu, neteisingai aiškina CK 6.930¹ straipsnio normų turinį, todėl jo pateikti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

33. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nustatyta eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, be kita ko, išaiškino, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Remdamasis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 44 punktas). Vadinasi, CK 6.930¹ straipsnis taikytinas skolininkui, o ne kreditoriui, t. y. ši norma nukreipta į skolininko, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, veiksmus atsiskaitant su kreditoriais. Šioje byloje analizuojamu atveju įskaitymo neteisėtumą ir prieštaravimą aptariamai CK normai apeliantas grindžia atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“ kaip kreditorės atliktais veiksmais (atliktu įskaitymu, esą žinant, kad egzistuoja kiti skolininko M. K. kreditoriai, kurių reikalavimai vykdytini CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta tvarka), bet, kaip išaiškinta pirmiau, kreditorei CK 6.930¹ straipsnio nuostatos nėra taikomos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. atliktas įskaitymas neprieštarauja CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintam reguliavimui.

35. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog įskaitymas neprieštarauja CK 6.930¹ straipsnio normoms, nėra pagrindo pripažinti įskaitymą negaliojančiu dėl jo prieštaravimo kitoms imperatyvioms įstatymo normoms, todėl šis sandoris laikytinas galiojančiu ir sukuriančiu atitinkamus teisinius padarinius, šiuo atveju – UAB „Pilaitės investicijos“ 140 610,68 Eur dydžio prievolės ieškovui pasibaigimą. Nustačius, kad atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“ prievolė ieškovui M. K. yra pasibaigusi, pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nėra ginčijamo sandorio šalies UAB „Pilaitės investicijos“ kreditorius. Nustačius, kad actio Pauliana ieškinio tenkinimui nėra vienos iš būtinųjų sąlygų – galiojančios reikalavimo teisės, ieškinys pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį atmestas pagrįstai ir teisėtai.

Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą

36. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo, neatskleidė bylos esmės, dėl ko egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

37. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-701/2022, 46 punktas).

38. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, ar kad liko neatskleista bylos esmė. Priešingai, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nurodė byloje nustatytas aplinkybes, išdėstė įrodymus, kuriais rėmėsi, išreiškė poziciją dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas vertino, ar egzistuoja sąlygos actio Pauliana ieškinio patenkinimui ir, nustatęs, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų tokio ieškinio patenkinimui, ieškinį atmetė. Pažymėtina, kad nustačius, jog neįrodyta viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų, dėl kitų šio ieškinio tenkinimo sąlygų egzistavimo pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kadangi jų vertinimas neturi reikšmės ginčo išsprendimo rezultatui.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė esminiais bylos aspektais pagal joje pareikšto ieškinio dalyką bei pagrindą, nustatė teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir jas tinkamai įvertino, o ginčą išsprendė teisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad apskųstas teismo sprendimas yra be motyvų. Vien tai, kad teismo sprendimas netenkina apelianto (yra jam nepalankus), nesudaro pagrindo teismo sprendimą vertinti kaip nemotyvuotą. Be to, teigdamas, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė į bylą pateiktų įrodymų, apeliantas nenurodė, į kokius jo argumentus, turinčius reikšmės bylos išnagrinėjimui, nebuvo atsakyta, kokie byloje esantys įrodymai nebuvo įvertinti. Iš esmės deklaratyvūs apelianto teiginiai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo atmestini.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

40. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygas ir, nustatęs, jog ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovei UAB „Pilaitės investicijos“, kaip ginčijamo sandorio šaliai, priėmė teisingą procesinį sprendimą atmesti ieškinį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

41. Ieškovo apeliacinio skundo netenkinant, trečiajam asmeniui UAB „Vilmstata“, byloje palaikiusiam atsakovų procesinę poziciją, priteistinos iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos 1 452 Eur teisinio atstovavimo išlaidos.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad trečiojo asmens prašymas atlyginti bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas yra pagrįstas įrodymais, prašomos priteisti išlaidos neviršija užmokesčio už civilinėse bylose teikiamą advokato teisinę pagalbą dydžių, nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, priteisia iš ieškovo M. K. trečiajam asmeniui UAB „Vilmstata“ 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Vilmstata“, juridinio asmens kodas 300044576, iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.