Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo ((duomenys neskelbtini) kl.), (duomenys neskelbtini), nedirbantis – registruotas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas keturiolika kartų, iš kurių paskutinius tris kartus:

1) 2022-06-28 baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2022-07-28, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – 50 minimalių gyvenimo lygių (toliau – ir MGL) dydžio (2500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. 2022-08-01 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones – paskyrimo;

2) 2022-10-03 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022-10-28, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ ir 66 straipsnius – areštu 48 paroms;

3) 2022-10-17 baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2022-11-08, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – areštu 30 parų. 2022-12-22 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmės, paskirtos 2022-10-03 nuosprendžiu ir 2022-10-17 baudžiamuoju įsakymu, subendrintos ir nustatyta galutinė bausmė – areštas 65 paroms. 2023-02-02 paleistas iš kalėjimo atlikęs bausmę;

4) 2024-07-02 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2024-07-23, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2024-07-25 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., būdamas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-06-28 baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2022-07-28, nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudos bausme ir esant jam paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei - uždraudimui naudotis specialia teise, tai yra dvejiems metams šešiems mėnesiams uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones, taip pat būdamas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) pareigūnės 2022-08-10 supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis nevykdant paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės, nevykdė ir tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti transporto priemones) teismo nustatytu laikotarpiu, nes 2024-02-17, apie 01 val. 46 min., kelio Kvėdarna – Švėkšna – Saugos 23,67 – ame km, Šilutės r. sav., Švėkšnos mstl. ribose, vairavo automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024-08-01, apie 21 val. 32 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Iš Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-06-28 baudžiamojo įsakymo, įsiteisėjusio 2022-07-28, matyti, kad A. M. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 50 MGL dydžio (2500 Eur) bauda, ir vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022-05-13, už tai, kad 2022-05-15, apie 23 val. 35 min., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, jis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę „SAAB“, švediškais valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-08-01 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones – paskyrimo (1 t., 93, 94, 111-114 b. l.).

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK Šilutės r. PK) Veiklos skyriaus tyrėjos A. V. 2024-11-11 tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ ir jo priedų matyti, kad 2024-10-15 Tauragės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje buvo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo medžiagos ROIK: 24251057519 perdavimo ikiteisminio tyrimo pradėjimui, kuriame nurodyta, jog Tauragės AVPK Šilutės r. PK Reagavimo skyriaus tyrėja I. K. 2024-09-28 A. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 94-ANR_P-1461-2024 (ROIK: 24251057519) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 ir 2 dalis už tai, kad 2024-08-01, 21 val. 32 min., Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Stemplių k., K. Š. g., jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas K. Š. gatve kliudė kitą automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintas A. E. vairuojamas automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam padaryta apie 400 Eur turtinė žala. Automobilio „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešęs policijos pareigūnams. Taip pat nustatyta, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-06-28 baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2022-07-28, A. M. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. Be to, nustatyta, kad A. M. 2024-02-17, 01 val. 46 min., kelio Kvėdarna – Švėkšna – Saugos 23,67 – ame km, Šilutės r. sav., Švėkšnos mstl. ribose, vairavo transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 417 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje. Dėl šių aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje (1 t., 1-7, 12-15 b. l.).

Iš Tauragės AVPK 2024-11-12 nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną matyti, kad, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 8 punktu, A. M. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl 2024-08-01, 21 val. 32 min., jo vairuojamu automobiliu „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 426 straipsnio 1 dalyje, nes dėl šių nusižengimų pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., 35-37 b. l.).

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo A. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, kuri kaip baudžiamojo poveikio priemonė jam uždrausta įsiteisėjusiu teismo 2022-06-28 baudžiamuoju įsakymu, vairuodamas automobilius, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis A. M. pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).

Teismo vertinimu, A. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį, nes jis, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti kelių transporto priemones, kuri jam uždrausta įsiteisėjusiu teismo 2022-06-28 baudžiamuoju įsakymu paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, BK 67 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu, t. y. kartu su bausme, dviejų metų šešių mėnesių laikotarpiu tyčia, sistemingai ir piktybiškai pažeisdamas šį draudimą – 2024-02-17, apie 01 val. 46 min. ir 2024-08-01, apie 21 val. 32 min. vairavo transporto priemonę – automobilį, taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones).

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

A. M. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas nepripažįsta ir šalina kaltinamajame akte nurodytą sunkinančią aplinkybę, kad A. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014).

Bylos duomenys patvirtina, kad A. M., kuris yra teistas ir turi neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarė ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą, todėl esant minėtam teisiniam reguliavimui, jis nelaikytinas recidyvistu.

A. M., būdamas baustas administracine tvarka (1 t., 68-80 b. l.), turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, žmogaus sveikatai (1 t., 81-141 b. l.), padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą teisingumui, yra nedirbantis - nuo 2024-08-12 registruotas (duomenys neskelbtini) (1 t., 66, 67 b. l.), paties teigimu, lankosi pas priklausomybių konsultantą, vienas augina ir išlaiko (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus (1 t., 199 b. l.), byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis per daugiau nei aštuonis mėnesius nuo nagrinėjamo baudžiamojo nusižengimo padarymo dienos būtų padaręs administracinių nusižengimų ar naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. M. paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio dydis neviršytų BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyto arešto, skiriamo už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkio.

A. M. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta esąs kaltu ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kadangi A. M. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl jam taikytinos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių bei BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatos.

Tačiau subendrintos ir naujai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas taikant BK 75 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatas, be intensyvios priežiūros, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. M., kuris supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo per daugiau nei aštuonis mėnesius siekia įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, intensyvios priežiūros paskyrimas A. M. pažeistų svarbiausius jo socialinius ir ekonominius santykius: jis, tikėtina, prarastų galimybę dirbti bei aprūpinti save ir savo šeimos narius – (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus.

Be to, pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 165-168 b. l.) naikintina, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

A. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą turto – automobilio „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos konfiskavimas netaikytinas, nes iš esmės apsunkintų nuteistojo, besiregistruojančio (duomenys neskelbtini) ir ieškančio darbo, bei jo šeimos turtinę padėtį ir būtų neproporcingai didelė našta bei neatitiktų jo asmenybės ir nusikalstamos veikos (baudžiamasis nusižengimas) pavojingumo laipsnio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį ir paskirti dvidešimt septynių parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki aštuoniolikos parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-07-02 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, dalį ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą keturiems mėnesiams penkiolikai dienų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, 6 dalies 6 ir 8 punktais, 7 ir 8 dalimis, A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.