Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-05-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-740-1217/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-16
Bylos Nr.
eII-740-1217/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00667-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Pažeidėjas
S. D.
Advokatai
Sandra Poškienė
Kategorijos
  • 16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-740-1217/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00667-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3., 16.11.5.; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. D. ir jos atstovei advokato padėjėjai Sandrai Poškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamos S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7501-2025 (ROIK: 25264546703).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7501-2025 (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje S. D. (toliau – ir pareiškėja) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį ir jai paskirta nuobauda – 360 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams. Nuobauda paskirta už tai, kad ji 2025 m. sausio 18 d., 14.40 val., Pavilnio g., Vilniuje, vairuodama transporto priemonę Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prie „STOP“ linijos esant draudžiamam raudonam geležinkelio pervažos šviesoforo signalui, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbuline eiga, dėl ko kliudė pakeliamą užtvarą ir jį apgadino. Įvažiavo į geležinkelio pervažą ir iš jos išvažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 128 ir 170 punktus.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė skundą dėl priimto nutarimo, kuriame prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei pakeisti nutarimą ir neskirti specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) ir paskirtą baudą sumažinti per pusę iki 180 Eur arba pakeisti nutarimą ir sumažinti specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) laikotarpį iki 1 mėn. ir paskirtą baudą sumažinti per pusę iki 180 Eur. Nurodė, jog pripažįsta padariusi nurodytus nutarime administracinius nusižengimus, tačiau mano, kad paskirta nuobauda yra per griežta ir turės ypatingai daug neigiamų pasekmių, kadangi pragyvenimo ir pajamų šaltinis yra darbas, susijęs su specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Pareiškėjos šeima gyvena už miesto ribų, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos kas rytą reikia vežti į ugdymo įstaigas ir neformalius būrelius. Pareiškėjos darbo vieta yra priešingoje (duomenys neskelbtini) pusėje nuo gyvenamosios vietos – 20 km., todėl nuvykti į darbą viešuoju transportu yra neįmanoma. Pareiškėja užima atsakingas pareigas, kito darbuotojo, galinčio atlikti jos darbą, šiuo metu įmonėje nėra. Įvykio dieną važiavo iš tetos, su kuria siejo labai artimi santykiai, laidotuvių, todėl buvo išsiblaškiusi, liūdna. Iš karto po įvykio informavo policijos pareigūnus bei užtvaro, kurį apgadino, savininką. Pareiškėja ketino atlyginti padarytą žalą dėl geležinkelio užtvaro apgadinimo, tačiau Lietuvos geležinkeliai informavo, kad jų užtvarai kontakto metu išsimauna, todėl žala nepadaryta. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), per pervažą važiavo pirmą kartą. Be to, namuose buvo paliktas sergantis vaikas, pareiškėja buvo išsekusi ir liūdna. Privažiavusi geležinkelio užtvarą pamatė, jog jis nusileidinėja, todėl bandė važiuoti atgal. Nusileisdamas geležinkelio užtvaras kliudė ir apgadino pareiškėjos automobilį. Vos užtvarui pakilus pareiškėja pervažiavo pervažą, norėdama praleisti kitas transporto priemones, apsisukusi grįžo į įvykio vietą ir pranešė pareigūnams. Mano, jog pareiškėjos važiavimas per geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, turėtų būti prilygintas važiavimui degant geltonam šviesoforo signalui, kadangi KET XVIII skyriaus nuostatos nedraudžia užsidegus geltonam šviesoforo signalui vairuotojui, kuris sustoti galėtų tik staigiai stabdydamas, važiuoti toliau. Pažeidėja tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, galiojančių nuobaudų neturi, nėra padariusi pavojingų ar šiukščių KET pažeidimų. Be to, tai nebuvo tyčinis pažeidimas. Pareiškėja sutinka, kad galėjo padaryti administracinį nusižengimą ir sutinka sumokėti pusę minimalios baudos, tačiau nesutinka su administracinio poveikio priemone – specialios teisės atėmimu 2 mėn. Toks administracinio poveikio priemonės paskyrimas, įvertinus pareiškėjos šeimos sudėtį, darbo pareigas, pažeidimo aplinkybes, yra pernelyg griežtas ir perteklinis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pateiktą skundą Institucija prašo palikti nutarimą nepakeistą ir pareiškėjos skundo netenkinti. Atsiliepime teigiama, kad ginčo dėl pažeidimo padarymo nėra. Pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įvertino nusižengimo pobūdį, kaltės formą, rūšį, pažeidėjo asmenybę, nenustatęs atsakomybę sunkinančių, tačiau konstatavęs vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, paskyrė straipsnių sankcijose numatytas minimalias poveikio priemones: 360 Eur baudą ir 2 mėn. specialiosios teisės vairuoti atėmimą. Paskirta nuobauda yra individualizuota, atitinka ANK 22 straipsnyje nustatytus administracinės nuobaudos tikslus, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Pareiškėjos veika kėlė realų pavojų tiek jai pačiai, tiek kitiems eismo dalyviams, todėl laikytina pavojinga, jos negalima pripažinti mažareikšme. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Subjektyvus pareiškėjos vertinimas dėl nuobaudos griežtumo, nesant išimtinai palankių objektyvių aplinkybių, nesudaro pagrindo švelninti atsakomybės ar taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja S. D. nurodė, jog visiškai pripažįsta padariusi nutarime nurodytą pažeidimą. Įvykio dieną važiavo iš tetos, kuri jai buvo kaip tikra motina ir mamai mirus ją užaugino, laidotuvių. Buvo labai pavargusi, nusiminusi ir išsiblaškiusi. Keliu, kuriame padarytas pažeidimas, važiavo pirmą kartą. Vairuotojo pažymėjimą turi apie (duomenys neskelbtini) metus, aktyviai vairuoja apie 20 metų. Gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, todėl Vilniuje eismas jai nežinomas. Paaiškino, kad privažiuodama prie geležinkelio pervažos matė degantį raudonos spalvos šviesoforo signalą, tačiau užtvaras buvo pakeltas. (duomenys neskelbtini) nėra pervažų su nuleidžiamais užtvarais, todėl ji nesusigaudė, kaip važiuoti esant pakeltam užtvarui ir nesimatant artėjančio traukinio. Ar buvo prie pervažos STOP ženklas, ji nepamena. Sustojo pervažiavusi baltą liniją, pakeliamas užtvaras buvo per automobilio vidurį. Pamačiusi, kad pradėjo leisti užtvaras, ji bandė pavažiuoti atgal ir kliudė užtvarą, kuris nusimovė. Kai užsidegė leidžiantis važiuoti signalas, ji pervažiavo geležinkelio pervažą ir apsisukusi grįžo į įvykio vietą. Grįžusi atgal ji informavo policijos pareigūnus apie įvykį ir susisiekė su Lietuvos geležinkelių Panerių postu, kuriam ir priklauso pakeliamasis užtvaras. Jai paaiškino, kad jų užtvarai kontakto metu tik išsimauna, todėl žala nepadaryta. Bet jeigu bendrovė patyrė žalą dėl užtvaro apgadinimo, tai pareiškėja jos neginčija ir atlygins. Negana to, įvykio dieną (duomenys neskelbtini) buvo paliktas namuose sergantis vaikas. Labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, prašo neskirti teisių atėmimo, kadangi jai kasdien būtina vairuoti, būtų labai sunku. Gyvena už miesto, turi vežti vaikus į ugdymo įstaigas, vykti į darbą. Keletą pažeidimų per paskutinius 5 metus yra padariusi – kartą bausta už naudojimąsi telefonu rankomis ir kitą kartą už stovėjimą neleistinoje vietoje. Vairuoti stengiasi tvarkingai, nėra piktybinė pažeidėja.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos S. D. atstovė advokato padėjėja Sandra Poškienė palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, jog pareiškėja visiškai pripažįsta kaltę dėl nurodytų pažeidimų padarymo, tačiau nesutinka su tuo, kad asmuo, norintis dalyvauti žodiniame administracinės bylos nagrinėjime ir norėdamas pateikti argumentus dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo, automatiškai yra baudžiamas dvigubai didesne bauda, negu nurodyta administraciniame nurodyme. Todėl prašo paskirtą baudą sumažinti iki pusės minimalios baudos. O administracinio poveikio priemonės neskirti arba sumažinti jos terminą iki 1 mėn.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „STOP“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. To pačio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių. 417 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytus, už traukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Šie administraciniai nusižengimai kvalifikuoti nustačius, jog pareiškėja pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 ir 170 punktus.

KET 128 punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. KET 170 punktas numato, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „STOP“ liniją, kelio ženklą „STOP“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „STOP“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „STOP“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.

Ginčo, kad pareiškėja, 2025 m. sausio 18 d., 14.40 val., Pavilnio g., Vilniuje, vairuodama transporto priemonę Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prie „STOP“ linijos esant draudžiamam raudonam geležinkelio pervažos šviesoforo signalui, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbuline eiga, dėl ko kliudė pakeliamą užtvarą ir jį apgadino, įvažiavo į geležinkelio pervažą ir iš jos išvažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, nėra. Pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino padariusi nutarime nurodytus pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju aktualus ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytas vienas iš objektyviųjų šio administracinio nusižengimo požymių – įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Eismo per geležinkelio pervažas tvarką nustato KET XIX skyriuje įtvirtintos taisyklės, o šviesoforų signalų reikšmės numatytos KET 73 punkte. Bylai aktualiuose: KET 73.11 punkte nurodoma, kad, be kita ko, raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; KET 168 punkte nurodoma, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė: KET 170 punkte nurodoma, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „STOP“ liniją, kelio ženklą „STOP“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „STOP“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „STOP“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.

Pareiškėja S. D. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalis, 421 straipsnio 1 dalį nubausta 360 eurų bauda bei specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams.

Pareiškėjos skunde nurodoma, jog pažeidimas nebuvo tyčinis. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atvejai, kai veika laikoma administraciniu nusižengimu, padarytu dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-81-594/2022). Tokios teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Taigi šiuo atveju visiškai nėra svarbu, ar pažeidimas buvo tyčinis, ar ne. Ši aplinkybė svarbi tik vertinant pareiškėjos asmenybę ir jai paskirtos nuobaudos proporcingumą.

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad matė degantį raudoną šviesoforo signalą, tačiau sustojo ne prieš STOP liniją, kaip numato KET, o ją pervažiavus. Tik pradėjus leistis geležinkelio pervažos užtvarui, ji suprato, kad sustoti turėjo arčiau, nei buvo sustojusi. Todėl bandydama grįžti į tinkamą sustojimo vietą, ji apgadino geležinkelio pervažos pakeliamąjį užtvarą. Pareiškėja nurodė, jog nesustojo prieš STOP liniją pagal KET reikalavimus dėl sunkios emocinės būklės tą dieną, išsiblaškymo, be to, ji yra ne vietinė ir tuo keliu važiavo pirmą kartą. Tačiau tai nešalina pareiškėjos atsakomybės už padarytus administracinius nusižengimus.

Skundu pareiškėja prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei pakeisti nutarimą ir neskirti specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) ir paskirtą baudą sumažinti per pusę iki 180 Eur arba pakeisti nutarimą ir sumažinti specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) laikotarpį iki 1 mėn. ir paskirtą baudą sumažinti per pusę iki 180 Eur.

Pareiškėjos atstovė teigia, kad administracinio nurodymo institutas neskatina piliečių ginti savo pažeistas teises, pareiškėjai pasinaudojus teise prašyti surengti žodinį administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir pateikti argumentus dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo, bauda jai padidėjo nuo 180 iki 360 Eur. Iš esmės toks pareiškėjos atstovės argumentas reiškia, kad pareiškėja mano, jog šiuo atveju skiriant jai nuobaudą nebuvo laikytasi ANK nuostatų ir yra nesąžininga. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad S. D. 2025 m. sausio 29 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu buvo pasiūlyta savanoriškai sumokėti pusę ANK 421 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios baudos – 180 Eur bei sutikti su administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėn., o jai to nepadarius, 2025 m. kovo 31 d. nutarimu jai paskirta ANK 421 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali 360 Eur dydžio bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui – 2 mėn. Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 566 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Šiuo atveju griežtesnė bauda S. D. paskirta vadovaujantis ANK 610 straipsnyje nustatyta tvarka, kurioje, siekiant sudaryti galimybes pagreitinti administracinių nusižengimų procesą atitinkamų kategorijų bylose, įtvirtinta pozityvi diskriminacija atskiroms tos pačios kategorijos asmenų grupėms, esant tam tikroms sąlygoms, taikant švelnesnę administracinę atsakomybę, o asmeniui tokia pozityvia diskriminacija nepasinaudojus, taikant administracinę atsakomybę bendra įstatyme nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad bylą išnagrinėjus bendra tvarka, administracinė nuobauda skiriama laikantis ANK 32 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nustatančių, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Nagrinėjamu atveju S. D. už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 360 Eur dydžio bauda, kuri atitinka minimalų už tokį administracinį nusižengimą skirtinos baudos dydį. Pažeidimas laikytinas šiukščiu KET pažeidimu, kėlusiu grėsmę ne tik pačios pareiškėjos, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pareiškėja teismo posėdžio metu teigė turinti 20 metų aktyvaus vairavimo stažą, todėl KET taisyklės dėl važiavimo per geležinkelio pervažą, STOP linijos reikalavimų nesilaikymas jai turėjo būti itin gerai žinomos. Šiuo atveju nėra svarbus argumentas, kad (duomenys neskelbtini) nėra geležinkelio pervažų su pakeliamaisiais užtvarais, todėl tai pareiškėją suklaidino. Traktuoti pervažiavimą per geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau esant pakeltam užtvarui, kaip važiavimą degant geltonam šviesoforo signalui, negalima. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tokio dydžio bauda pareiškėjai paskirta įvertinus visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, minimalaus sankcijoje numatyto dydžio, todėl pagrindo ją sumažinti iki pareiškėjos prašomos pusės minimalios baudos dydžio, nėra.

Šiuo atveju bylai aktualus ir KET 168 punkte įtvirtintas reguliavimas, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pervažiavo prieš geležinkelio pervažą esančią STOP liniją, nors ir matė degantį raudonos spalvos šviesoforo signalą, draudžiantį važiuoti. Pareiškėjos teiginys, kad (duomenys neskelbtini) nėra geležinkelio pervažų su užtvarais, todėl ji nesusigaudė kaip važiuoti, vertintini kritiškai. Bet kuriam transporto priemonę vairuojančiam asmeniui degantis draudžiamas raudonos spalvos šviesoforo signalas tiek esant užtvarui, tiek jo nesant, važiavimo per geležinkelio pervažą taisyklių nekeičia.

ANK 38 straipsnio 2 dalimi įtvirtinta administracinių nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vienu metu padaro kelis administracinius nusižengimus. Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Institucija skundžiamu nutarimu už inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, S. D. skyrė specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 421 straipsnio 2 dalyje numatyta specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) paskyrimas yra privalomas.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pabrėžtina, jog veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014 ir kt.).

Teismas turi diskrecijos teisę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį savo iniciatyva, individualizuodami skiriamas nuobaudas. Tokiu atveju teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tie patys principai taikytini ir skiriant administracinio poveikio priemones. Šiuo atveju S. D. už padarytus administracinius nusižengimus buvo paskirta nuobauda – 360 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 mėnesių terminui. Spręstina, jog pareiškėjai administracinė poveikio priemonė paskirta formaliai vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tačiau, teismo vertinimu, ji yra per griežta ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių visumos.

Skiriant administracinio poveikio priemonę, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Vertinant S. D. charakterizuojančius duomenis, nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, gailisi dėl padaryto pažeidimo, nurodė buvusi pavargusi, nuliūdusi, emociškai išsekusi, padariusi nusižengimą iš karto informavo tiek policijos pareigūnus, tiek geležinkelio pervažos užvarą valdančios bendrovės atstovus. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų išrašo administracinį nusižengimą padarė neturėdama galiojančių administracinių nuobaudų. Per paskutinius 5 metus buvo padariusi 4 nešiukščius administracinius nusižengimus. Pareiškėja yra darbingo amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, privalo vežioti vaikus į ugdymo įstaigas, dirba darbą, kuriame yra būtina transporto priemonė, tad specialiosios teisės atėmimas, įvertinus pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, skirtos 360 eurų baudos dydį, neproporcingai apsunktinų pareiškėjos padėtį. Pareiškėja yra pasiryžusi atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą, iš karto po įvykio apie užtvaro apgadinimą informavo užtvaro valdytoją, kas rodo, jog nevengia atsakomybės už savo neteisėtas veikas, o padaryti nusižengimai nebuvo sistemingi ir piktybiški. Nors pareiškėja skunde teigia, kad pažeidimas yra nedidelio pavojingumo ir mažareikšmis, teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Teismas pabrėžia, kad pareiškėja padarė gana šiurkštų administracinį nusižengimą - važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, nepaisė STOP linijos, reikalaujančios sustoti. Kaip gana šiukštų ir pavojingą tokį nusižengimą numatė įstatymų leidėjas, numatydamas už tokio nusižengimo padarymą privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Nors skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Šiuo atveju nagrinėjamas administracinis nusižengimas pasižymi atsitiktiniu pobūdžiu, o ne dėl piktybiško nusiteikimo ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pareiškėja, atsižvelgiant į jos baustumą administracine tvarka, aktyvaus vairavimo stažą, laikytina drausmingu vairuotoju, besilaikančiu KET reikalavimų. Pareiškėjos teigimu ji matė degantį raudonos spalvos šviesoforo signalą, tačiau prie STOP linijos, kaip numato KET, nesustojo. Susipainiojo dėl to, kad buvo sunkios emocinės būklės (vyko iš laidotuvių), pirmą kartą važiavo jai nežinomu keliu, nepažįstamame mieste ir nebuvo susidūrusi su važiavimu per geležinkelio pervažas, reguliuojamas pakeliamo užtvaro. Pareiškėja turi teisę vairuoti automobilius, aktyviai vairuoja apie 20 metų, todėl jai turi būti gerai žinomos kelių eismo taisyklės ir jų laikymosi svarba. Aplinkybės, kad pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, privalo vežti vaikus į ugdymo įstaigas ir jai būtina darbo reikalais naudotis automobiliu, yra neabejotinai svarbios, tačiau jos egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo ir jos nesutrukdė S. D. padaryti administracinį nusižengimą, už kurį gali būti taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pareiškėjos išvardintos aplinkybės nelaikytinos ypatingomis, t. y. tokiomis, dėl kurių būtų pagrindas visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės. Pažymėtina, kad S. D. privalėjo įvertinti savo daromus veiksmus, itin atidžiai vairuoti nepažįstamame mieste, žinoti teisės aktuose jai nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, laikytis KET, tačiau to nepadarė. Ir vis dėlto, nors pareiškėja ir nesustojo prieš geležinkelio pervažą, kaip to reikalauja KET, tačiau geležinkelio pervažos ji nekirto, manevro nebaigė. Pareiškėja sustojo pervažiavusi STOP liniją, šalia pakeliamo užtvaro, kuriam pradėjus leistis, ji bandė grįžti į tinkamą sustojimo vietą prieš geležinkelio pervažą. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartą teismų praktiką, administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes, paties nusižengimo pobūdį, kaltės formą, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas S. D. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Teismo vertinimu, net ir minimalios administracinio poveikio priemonės skyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nebūtų proporcingas padaryto nusižengimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumui.

Šiuo atveju nagrinėjamas administracinis nusižengimas pasižymi išimtinai atsitiktiniu pobūdžiu, leidžiančiu daryti prielaidą, jog šios rūšies nusižengimai daugiau nepasikartos. Atitinkamai individualus pareiškėjos padarytų teisei priešingų veiksmų (ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos atžvilgiu) pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis šių teisės pažeidimų pavojingumas, kada nepaisant draudžiančio važiuoti šviesoforo signalo važiuojama per pervažą ir ji kertama, kadangi pareiškėja manevro nebaigė, geležinkelio pervažos ji nepervažiavo. Teismo vertinimu, ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai bus visapusiškai įgyvendinti S. D. panaikinant paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Esant visumai paminėtų duomenų, tai yra atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad S. D. padaryti administraciniai nusižengimai yra labiau atsitiktiniai, duomenų, jog būtų padariusi naujus administracinius nusižengimus nėra, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai šiuo atveju bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skundžiamas nutarimas keistinas dalyje panaikinant paskirtą administracinio poveikio priemonę. Kitoje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 34 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos S. D. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7501-2025 pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, S. D. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 2 mėnesiams – panaikinti.

Likusioje dalyje skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Kaupelė