Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant pareiškėjos D. K. atstovei advokato padėjėjai Rimai Adomonienei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Dėl palikimo priėmimo, mirus tėvui P. S., Pareiškėja pareiškimo notarų kontoroje nepateikė, bet pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė faktiškai jį užvaldydama ir juo disponuodama iš karto po P. S. mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto 6 mėnesių termino. Pareiškėja priėmė tėvui mirties dieną priklausiusį visą turtą ir valdė jį kaip savininkė.

5. Posėdžio metu apklausta liudininkė B. R. paaiškino, kad Pareiškėja yra jos sesuo. Jos ir Pareiškėjos tėtis P. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėčio mirties Pareiškėja ateidavo į tėčio namus, rūpinosi visu likusiu turtu, padėdavo mamai tvarkytis, kartais nakvodavo tėčio namuose. Rūpintis turto Pareiškėja pradėjo iš karto po tėčio mirties, turtas visą laiką buvo prižiūrėtas. Jos ir Pareiškėjos mama tėčio namuose gyveno iki pat mirties, tai yra iki (duomenys neskelbtini), o turtu nuolat rūpinosi Pareiškėja su liudytojos pagalba.

6. Posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, kad buvo P. S. kaimynas ir kaimynystėje gyvena nuolat. Po P. S. mirties į namus atvažiuodavo visos dukros, bet Pareiškėja dažniausiai ir ji nuolat rūpinosi visu likusiu turtu, sodindavo daržą, padėdavo mamai ir mamą aprūpindavo maistu. P. S. namas visą laiką buvo prižiūrėtas, iš karto po P. S. mirties labiausiai rūpinosi Pareiškėja, vėliau, po Pareiškėjos motinos mirties anūkas daugiau padėjo namus prižiūrėti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

8. Palikėjo P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo santykiams taikytina 1964 m. CK redakcija, kurioje numatyta galimybė pirmos eilės įpėdiniams priimti palikimą faktiškai pradedant jį valdyti per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldimą turtą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos D. K. tėvas P. S., gim. (duomenys neskelbtini). Po P. S. mirties liko palikimas – gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini). P. S. nuosavybės teisė į paminėtą nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota. Pagal Rokiškio tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro (duomenys neskelbtini) sudarytą bylą šis nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė P. S.

11. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas išdavė Rokiškio rajono Obelių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1980-1990 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose esančių P. S. ūkinio kiemo skaitmenines kopijas, iš kurių matyti, kad šeimos galva P. S., gim. (duomenys neskelbtini), jo ūkiui priklauso: gyvenamasis namas, pastatytas 1928 m., tvartas, pastatas 1938 m. P. S., mirė (duomenys neskelbtini).

12. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo pažymoje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kopijų ir duomenų apie paveldėjimo bylą“ nurodyta, kad Rokiškio rajono notarinės kontoros dokumentų fonde, paveldėjimo bylų apskaitos abėcėlinių knygų 1988-1992 m. įrašuose apie po P. S. ar S. mirties užvestą paveldėjimo bylą duomenų nėra.

13. Palikėjo P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso keturiasdešimt devinto skirsnio nuostatos, kadangi palikimas po jos mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.). 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

14. Dėl palikimo priėmimo, mirus tėvui P. S., pareiškėja pareiškimo notaro kontoroje nepateikė, bet pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė faktiškai jį užvaldydama ir juo disponuodama iš karto po P. S. mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto 6 mėnesių termino.

15. P. S. nebuvo vedęs, ilgą laiką, nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties, gyveno kartu su E. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusia (duomenys neskelbtini). Jie kartu gyveno P. S. nuosavybės teise priklausančiame name, (duomenys neskelbtini). Po P. S. mirties Pareiškėja priėmė tėvui mirties dieną priklausiusį visą turtą ir valdė jį kaip savininkė. Pareiškėja su savo šeima gyveno (duomenys neskelbtini), netoli nuo tėvo palikto gyvenamojo namo, nuolat atvykdavo ir rūpinosi gyvenamojo namo priežiūra. Po tėvo mirties gyvenamajame name ir toliau pasiliko gyventi Pareiškėjos mama E. S., pastarosios vardu buvo sudaryta Elektros energijos visuomeninio tiekimo sutartis nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mama iki mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno šiame name. Po mamos mirties pareiškėja ir toliau rūpinasi namu, kartu su seserimi B. R.. UAB „Ignitis“ išduota priskaitymų ir mokėjimų ataskaita nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol patvirtina, kad už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją atsiskaitoma periodiškai.

16. 1964 m. CK 587 str. 5 d. numato, kad priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. P. S. dukra pareiškėja D. K. tėvo palikimą priėmė faktiniu valdymu iš karto po jo mirties. Pareiškėja nesikreipė į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo, tačiau jį priėmė faktiniu valdymu, prižiūrėjo, naudojosi turtu nuo pat tėvo mirties iki šiol.

17. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti savo sutikimą priimti palikimą per likusią palikimui priimti termino dalį; jeigu ta dalis yra trumpesnė kaip trys mėnesiai, ji prailginama iki trijų mėnesių. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 straipsnis).

18. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal dabar galiojančio CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan.

19. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

20. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

21. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Pareiškėja po tėvo P. S. mirties naudojosi visu tėvo užgyventu turtu ir paskutinėje jo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), esamą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą naudojo kaip savo, t. y. faktiškai jį valdė. Nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės aplinkybė, jog po P. S. mirties namuose liko gyventi Pareiškėjos motina E. S., su kuria P. S. nebuvo sudaręs santuokos. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo nepateikė prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Liudytojai B. R. ir A. M. patvirtino, kad iš karto po tėvo P. S. mirties Pareiškėja rūpinosi likusiu turtu ir tvarkė jį kaip savo. Todėl nurodytų aplinkybių visetas sudaro pagrindą išvadai, kad Pareiškėja po tėvo mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per tuo metu galiojusio įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusiu palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

22. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, Pareiškėjos pareiškimas tenkinamas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po tėvo P. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiniu valdymu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

23. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu Pareiškėjai įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po tėvo P. S., gimimo data (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas pareiškėjai D. K. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus Kupiškyje.