- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-268-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18980-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- A. C.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7486-445/2019 pagal pareiškėjo (skolininko) A. C. skundus dėl antstolės R. G. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. C. 2019-11-04 ir 2019-12-03 skundais dėl antstolės R. G. veiksmų (abu šie skundai įvardijami kaip atsiliepimai į patvarkymą) nesutiko su antstolės 2019-10-28 patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo, skundžia šį patvarkymą, prašė sustabdyti antstolės R. G. paskelbtas turto varžytynes bei įpareigoti antstolę skolos išieškojimą pirma nukreipti į darbo užmokestį ir kitas gaunamas pajamas, esančias Pataisos namų sąskaitoje.
2. Skunduose nurodė, kad vykdant Kauno apygardos teismo 2017-03-14 išduotus vykdomuosius raštus Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 20 060,82 Eur žalos išieškojimo iš skolininko A. C. išieškotojų E. B. ir E. B. naudai, buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas. Pareiškėjas nurodo, kad jis bausmę atlieka nuo 2017-04-11 Pravieniškių pataisos namuose, bausmės pabaiga - 2023-04-19. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra priėmęs nutarties dėl baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo, dėl ko kreipėsi pareiškėjas, kurioje pateiktas ir civilinis ieškinys. Varžytynėse priverstinai pardavus skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, nei antstolė, nei išieškotojai nesugebėtų jo grąžinti skolininkui, tuo atveju jeigu bylos atnaujinimo metu būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis. Skundžiamu 2019-10-28 patvarkymu antstolė paskelbė pirmąsias skolininko nekilnojamojo turto varžytynes. Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su antstolės pasisakymu atmetant jo skundą, kad skolininkas vengė atsiskaityti su išieškotoja, nes paskelbtame teismo nuosprendyje nebuvo pateikta duomenų, į kokią sąskaitą turi būti pervedami pinigai, nenurodytas laikotarpis, iki kada turi būti sumokėtas civilinis ieškinys. Nurodo, kad jis dirba valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) jau 3 metus. Kitas solidariai atsakingas skolininkas yra miręs ir visa pareiga padengti ieškinį pereina pareiškėjui. Skolininkas negali padengti ieškinio per 10 dienų nuo 2019-08-13 raginimo. Pareiškėjas nesutinka su antstolės skaičiavimu, kad mokant skolą po 150 Eur kas mėnesį, skolos grąžinimas tęstųsi daugiau kaip 10 metų, nes tai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 664 straipsnio nuostatų. Pareiškėjas, būdamas nelaisvėje, dirba ir pagal išgales stengiasi mokėti civilinį ieškinį. Nurodo, kad kitą skolininko atžvilgiu 3 milijonų eurų išieškojimą vykdantis antstolis V. M. jam leidžia mokėti skolą dalimis po 10 Eur. Nuteistasis išeis į laisvę, jam bus geresnės galimybės įsidarbinti ir galimybė padengti ieškinį. Pareiškėjas nurodo, kad tai vienintelis jo turtas, pareiškėjas, grįžęs iš pataisos namų, liks gatvėje. Antstolė pirmoje vietoje iškelia išieškotojos interesus. Skolos išieškojimas termino neturi. Skolininkas sutinka, kad ieškiniui sumokėti būtų paskirtas terminas.
3. Antstolė R. G. 2019-11-14 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjusi pareiškėjo A. C. 2019-11-04 skundą, šio skundo netenkino. Antstolė savo patvarkyme nurodė, kad vykdant Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 20 000 Eur žalos išieškojimo iš skolininko A. C. išieškotojo E. B. naudai, buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Turtas). Turtas įvertintas vadovaujantis VĮ Registrų centro pateiktomis vidutinėmis rinkos kainomis: 1/8 dalis gyvenamojo namo – 6 000 Eur, 1/2 dalis pastato - garažo - 520 Eur, 1/2 dalis ūkinio pastato - 339 Eur, 1/8 dalis inžinerinių statinių - kiemo statinių - 26 Eur, iš viso – 6 885 Eur. Vadovaudamasi CPK 613 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 straipsniu, antstolė 2019-10-28 patvarkymu nustatė paskelbti pirmąsias Turto varžytynes ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo patvarkymo išsiuntimo skolininkui dienos. Antstolė nurodo, kad A. C. pirminiai procesiniai dokumentai buvo įteikti 2019-08-16, turto arešto aktas – 2019-08-22, tačiau iki kol negavo antstolės patvarkymo paskelbti varžytynes, skolininkas nesidomėjo nei skolos grąžinimu, nei informavo antstolę, kad ketina kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. Atsižvelgiant į tokį skolininko požiūrį akivaizdu, kad nepradėjus Turto pardavimo procedūros, jis būtų ir toliau vengęs atsiskaityti su išieškotoja. Toks skolininko elgesys nekelia pasitikėjimo ir mažai tikėtina, kad jis sąžiningai mokėtų skolą dalimis. Jeigu skolininkas ir mokėtų skolą po 150 Eur kas mėnesį, skolos grąžinimas tęstųsi daugiau kaip 10 metų. Pardavus A. C. priklausantį Turtą, skola nesidengtų pilnai, tačiau išieškotojos interesai būtų patenkinti didesne dalimi, nei mokant skolą dalimis ar išieškant ją iš darbo užmokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų atmetė.
5. Teismas nurodė, kad šiuo metu nėra sprendžiamas jokio procesinio dokumento priėmimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ar kitame teisme klausimas, kur priėmus tokį skundą bei toliau nagrinėjant bylą galėtų priklausyti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio galiojimas ar laikinas jo vykdymo sustabdymas. Visos bylos aplinkybės rodo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendis byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs, 2017 m. kovo 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)paliktus galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendį.
6. Teismas nurodė, kad nors Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs 2017-03-02, tačiau, kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotoja E. B., nepilnamečio E. B. (duomenys neskelbtini) atstovė dėl sūnaus naudai priteistos 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo į antstolę R. G. kreipėsi tik 2019-08-13. 2019-08-12 prašymu ji antstolės prašė priimti priverstinai vykdyti 2017-03-14 vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinių vykdymo priemonių imtis antstolio nuožiūra. Šios aplinkybės rodo, kad nuo 2017-03-02 iki pat 2019-08-13 skolininkas A. C. savo valia neatlygino iš jo priteistos žalos, nors tokia prievolė jam atsirado iš karto nuo 2017-03-02, kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, kuri įsiteisėjo jos priėmimo dieną.
7. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad paskelbtame teismo nuosprendyje nebuvo pateikta duomenų, į kokią sąskaitą turi būti pervedami pinigai, nenurodytas laikotarpis, iki kada turi būti sumokėtas civilinis ieškinys, nes skolininkas, norėdamas vykdyti savo prievolę, turėjo teisę pinigines lėšas pervesti į antstolio ar teismo depozitinę sąskaitą. Pareiškėjo skundus nagrinėjantis teismas nenustatė jokių objektyvių kliūčių, kurios pareiškėjui sutrukdė gera valia per daugiau negu 2 metus įvykdyti ar bent pabandyti vykdyti savo prievolę. Teismas pritarė antstolės argumentams, kad iki kol negavo antstolės patvarkymo paskelbti varžytynes, skolininkas nesidomėjo skolos grąžinimu, nepradėjus turto pardavimo procedūros, jis būtų ir toliau vengęs atsiskaityti su išieškotoju, ir toks skolininko elgesys nekelia pasitikėjimo. Iki to laiko, kol išieškotoja nepateikė 2019-08-12 prašymo priverstinai vykdyti 2017-03-14 vykdomojo rašto, skolininkas išieškotojai (esant draudimui kontaktuoti to nedarė per atstovą ar kitus asmenis) nesiūlė jokio žalos atlyginimo grafiko, nors aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis pareiškėjo turtas, jam visada buvo žinoma. Teismas pažymėjo, kad įstatymai nenumato jokių išimčių ir lengvatų vykdant prievoles tuo atveju, jeigu skolininkas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme ir yra įkalinimo įstaigoje.
8. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodo, jog antstolės veiksmai esą neatitinka CPK 664 straipsnio nuostatų, tačiau CPK 663 straipsnio 1 dalis yra speciali norma CPK 664 straipsnio atžvilgiu. Būtent CPK 663 straipsnio 1 dalis numato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Iš pareiškėjo pateiktos 2019-11-22 valstybės įmonės „Mūsų amatai“ pažymos matyti, kad nuteistasis A. C. yra įdarbintas Pravieniškių filiale (duomenys neskelbtini) darbininko pareigose nuo 2017 m. gegužės 24 d. ir dirba iki šiol (2019-11-22). Byloje pareiškėjas nėra pateikęs rašytinių duomenų, kiek jis uždirba skalbykloje ir kiek gali skirti kas mėnesį žalos atlyginimui dengti. Pagal jo paaiškinimus, jis galėtų dengti po 150 Eur kas mėnesį. Vadovaujantis CPK 663 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo atžvilgiu teisiškai reikšmingas yra 18 mėnesių terminas, vadinasi, pareiškėjas turėtų pateikti įrodymus, kad per mėnesį gali dengti po daugiau (atsižvelgiant ir į vykdymo išlaidas) kaip 1 111 Eur (20 000 Eur/18 mėn.), ir tai nenutrūkstamai darys 18 mėnesių skaičiuojant nuo priverstinio vykdymo pradžios 2019-08-13, kai vykdomasis dokumentas antstolės buvo priimtas vykdyti. Teismas konstatavo, kad byloje atitinkamų įrodymų nėra ir pagal bylos aplinkybes mažai tikėtina, jog skolininkas gali gauti didesnes negu 1 111 Eur per mėnesį dydžio pajamas (iš jų dalis skolos dengimui, kita dalis - pragyvenimo išlaidoms). Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas turėtų kito, CPK 664 straipsnio 1-4 dalyse numatyto, turto, pinigų ar pajamų.
9. Teismo vertinimu, paskutinio būsto pardavimas nepažeis skolininko ir išieškotojos interesų pusiausvyros principo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo galimybėmis kredituoti savo įsipareigojimą arba jo būstą pasiūlyti įsigyti su juo susijusiam asmeniui, kuris vėliau galėtų perleisti naudojimosi būstu teisę skolininkui arba kitais įmanomais teisėtais būdais išsaugoti savo būstą. Pareiškėjui nėra atimta teisė pasinaudoti įvairiais teisėtais būdais išsaugoti būstą savo nuosavybėje. Skolininko skundai visų pirma yra susiję su jo nenoru tinkamai vykdyti savo prievolę, o akcentavimas, kad pareiškėjas grįžęs iš pataisos namų liks gatvėje, yra tik priemonė pateisinti savo neveikimą. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, skolos išieškojimas termino neturi, tačiau tai nereiškia, kad skolos išieškojimas turi tęstis nepagrįstai ilgą laiką, tai nereiškia, kad draudžiama pasinaudoti visomis įstatymo leidžiamomis priemonėmis ir būdais skolą išieškoti greičiau.
10. Teismas nenustatė jokių teisinių kliūčių, kurioms esant negalėtų būti skelbiamos ir vykdomos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini): 1/8 dalies 164,62 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, 1/2 dalies 24 kv. m. užstatyto ploto pastato - garažo, 1/2 dalies 9 kv. m. užstatyto ploto ūkinio pastato, 1/8 dalies inžinerinių statinių - kiemo statinių (turtas šiuo metu įvertintas 6 885 Eur suma) varžytynės bei organizuojami tolimesni priverstinio realizavimo veiksmai. Teismas nenustatė ir jokių aplinkybių, kurioms esant varžytynės galėtų būti laikinai stabdomos. Teismas nurodė, jog nuteistojo padėtį galėtų palengvinti išieškotoja, tačiau, kaip matyti iš jos 2019-08-12 prašymo, ji antstolės prašo priverstinių vykdymo priemonių imtis antstolio nuožiūra, vadinasi, ji nėra suinteresuota palikti skolininkui priklausantį paskutinį jo būstą, kuriame jis gyvena (galėtų gyventi). Kaip matyti iš bylos aplinkybių, išieškotojai nuo 2017-03-02 daugiau negu 2 metus iš skolininko A. C. negavus priteistos žalos atlyginimo, jam nededant jokių pastangų žalai atlyginti, kur draudimas bendrauti nelaikytina kliūtimi, pateisinančia skolininko neveikimą, ji vykdomąjį dokumentą padavė priverstiniam vykdymui, o tai visiškai atitinka ne tik teisėtumo principą, bet ir yra teisinga skolininko atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. C. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo vengimu atlyginti žalą. Pats teismas pripažino, pareiškėjui galioja teismo draudimas bendrauti su išieškotoja.
11.2. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, jog jis galėjo parduoti vienintelį turtą ir bent dalimi atsiskaityti su išieškotoja, kadangi remiantis žmogiškuoju principu, toks pareiškėjo elgesys būtų nesąžiningas jo paties ir jo mamos atžvilgiu. Pardavus turtą, tiek pareiškėjas, išėjęs iš pataisos namų, tiek jo mama liktų be gyvenamosios vietos. Pareiškėjo mama yra senyvo amžiaus, turi sveikatos sutrikimų.
11.3. Apelianto manymu, pati išieškotoja turėjo susisiekti su juo, nes jai nėra draudžiama bendrauti su apeliantu. Tačiau išieškotoja laukė du metus ir tik tada kreipėsi į antstolį. Apeliantas neturėjo jokių duomenų, kur reikėtų pervesti išieškotojai pinigus. Nėra pateisinamas išieškotojos vengimas ir delsimas susisiekti su skolininku.
11.4. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pardavus vienintelį skolininko būstą nebus pažeisti skolininko ir išieškotojos interesų pusiausvyros principai, yra nelogiški. Skolininkas liks be gyvenamo būsto, kas dar labiau apsunkins jo galimybes atlyginti žalą.
11.5. Apelianto įsitikinimu, antstolė turėjo nukreipti išieškojimą tik į pataisos namuose gaunamą apelianto darbo užmokestį. Antstolė galėtų daryti 20 procentų išskaitas iš apelianto gaunamo užmokesčio ir kitų pajamų.
11.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė dėl bylos atnaujinimo. Apeliantas kreipėsi dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato pakeitimo, dėl šių priežasčių bylą nėra atnaujinta, tačiau ir toliau jis siekia, kad byla būtų atnaujinta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.
14. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, tačiau CPK 663 straipsnio 4 dalis reglamentuoja apribojimą išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygas.
15. Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistųjų A. L. ir A. C. gynėjų apeliacinius skundus atmesti, t. y. paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendis, kuriuo A. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnį, 309 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu iš nuteistųjų A. L. ir A. C. solidariai priteisė 60,82 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą E. L. (dabartinė pavardė B.). Taip pat šiuo nuosprendžiu iš nuteistųjų solidariai priteista 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. L. (dabartinė pavardė B.), paskiriant uzufrukto teise šių lėšų tvarkytoja nukentėjusiojo atstovę pagal įstatymą E. L. (dabartinė pavardė B.).
16. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, kad apeliantas neturėjo duomenų, kaip ir kokiu būdu pervesti pinigus dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškotojai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolininkas, norėdamas vykdyti savo prievolę, turėjo teisę pinigines lėšas pervesti į antstolio ar teismo depozitinę sąskaitą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas dėl minėtos informacijos gavimo turėjo galimybę konsultuotis ir su jį teisminiuose procesuose atstovaujančiu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtu advokatu. Skolininkas turėjo pareiga būti aktyvus ir imtis visų priemonių, kad būtų pradėtas vykdyti teismo sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Toks skolininko neveikimas negali būti pateisinimas ir teismo sprendimo nevykdymo pasekmės šiuo atveju negali būti vertinamos kaip kilusios iš išieškotojos vengimo ir delsimo susisiekti su skolininku.
17. Teismas, atlikdamas kontrolės funkcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, o taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintu vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principu, todėl šiuo atveju prioritetą teikia baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažinto nepilnamečio E. B. interesams, kuriam iš apelianto (nuteistojo) priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, uždraudimas išieškoti iš skolininko būsto iš esmės pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, pareiškėjas neturi, išieškoti iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio pataisos namuose, atsižvelgiant į jo gaunamą užmokesčio dydį, vadovaujantis CPK 663 straipsnio 1 dalimi, galimybių nėra. Nors apelianto finansinė padėtis sunki, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra jokių duomenų, kad ši padėtis ateityje pagerės, juolab, kad nuteistajam paskirtas laisvės atėmimo terminas yra pakankamai ilgas.
18. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami apribojimai išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007).
19. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad išieškojimas vykdomas dėl neturtinės žalos atlyginimo, neegzistuoja nei viena iš pirmų CPK 663 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo apriboti ieškojimą iš apelianto turimo vienintelio būsto. Šios išvados nekeičia apelianto nurodomos aplinkybės dėl šiame būste gyvenančios apelianto senyvo amžiaus ir sveikatos problemų turinčios mamos.
20. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, susijusius su galimybe jo atžvilgiu atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šiuo metu nėra sprendžiamas jokio procesinio dokumento priėmimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ar kitame teisme klausimas, kur priėmus tokį skundą bei toliau nagrinėjant bylą galėtų priklausyti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio galiojimas ar laikinas jo vykdymo sustabdymas, pagrįstai nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti vykdomas nedelsiant, kadangi vykdymo atidėjimo terminas nebuvo nustatytas.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.