- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 2YT-7486-445/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18980-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis, veikdamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundus dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas A. C. 2019-11-04, 2019-12-03 skundais dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų (abu šie skundai įvardijami kaip atsiliepimai į patvarkymą) nesutinka su antstolės 2019-10-28 patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo, skundžia šį patvarkymą, prašo sustabdyti antstolės Rimos Gražienės paskelbtas turto varžytynes bei įpareigoti antstolę skolos išieškojimą pirma nukreipti į darbo užmokestį ir kitas gaunamas pajamas, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje.
Skunduose nurodo, kad vykdant Kauno apygardos teismo 2017-03-14 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 1-47-593/2016 dėl 20060,82 eurų žalos išieškojimo iš skolininko A. C. išieškotojų E. B. ir E. B. naudai, buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas. Pareiškėjas nurodo, kad jis bausmę atlieka nuo 2017-04-11 (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga 2023-04-19. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra priėmęs nutarties dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-47-593/2016 atnaujinimo, dėl ko kreipėsi pareiškėjas, kurioje pateiktas ir civilinis ieškinys. Varžytynėse priverstinai pardavus skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, nei antstolė, nei išieškotojai nesugebėtų jo grąžinti skolininkui, tuo atveju jeigu bylos atnaujinimo metu būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis. Skundžiamu 2019-10-28 patvarkymu antstolė paskelbė pirmąsias skolininko nekilnojamojo turto varžytynes. Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su antstolės pasisakymu, atmetant jo skundą, kad skolininkas vengė atsiskaityti su išieškotoja, nes paskelbtame teismo nuosprendyje nebuvo pateikta duomenų į kokią sąskaitą turi būti pervedami pinigai, nenurodyta laikotarpis iki kada turi būti sumokėtas civilinis ieškinys. Nurodo, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) jau 3 metus. Kitas solidariai atsakingas skolininkas yra miręs ir visa pareiga padengti ieškinį pereina pareiškėjui. Skolininkas negali padengti ieškinio per 10 dienų nuo 2019-08-13 raginimo. Pareiškėjas nesutinka su antstolės skaičiavimu, kad mokant skolą po 150 eurų kas mėnesį, skolos grąžinimas tęstųsi daugiau kaip 10 metų, nes tai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnio nuostatų. Pareiškėjas nurodo, kad jis, būdamas nelaisvėje dirba ir pagal išgales stengiasi dengti civilinį ieškinį. Nurodo, kad kitas skolininko atžvilgiu 3 milijonų eurų išieškojimą vykdantis antstolis Vitalius Milevičius, jam leidžia mokėti skolą dalimis po 10 eurų. Nuteistasis išeis į laisvę, jam bus geresnės galimybės įsidarbinti ir galimybė padengti ieškinį. Pareiškėjas nurodo, kad tai vienintelis jo turtas, pareiškėjas grįžęs iš pataisos namų liks gatvėje. Antstolė pirmoje vietoje iškelia išieškotojos interesus. Skolos išieškojimas termino neturi. Skolininkas sutinka, kad ieškiniui sumokėti būtų paskirtas terminas.
Antstolė Rima Gražienė 2019-11-14 patvarkymu Nr. 0090/19/01068/S-2160 išnagrinėjusi pareiškėjo A. C. 2019-11-04 skundą, šio skundo netenkino. Antstolė savo patvarkyme nurodė, kad vykdant Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-47-593/2016 dėl 20000 Eur žalos išieškojimo iš skolininko A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo E. B. naudai, buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). Turtas įvertintas vadovaujantis VĮ Registrų centro pateiktomis vidutinėmis rinkos kainomis: 1/8 dalis gyvenamojo namo - 6000 Eur, 1/2 dalis pastato - garažo -520 Eur, 1/2 dalis ūkinio pastato - 339 Eur, 1/8 dalis inžinerinių statinių - kiemo statinių - 26 Eur, iš viso - 6885 Eur. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 613 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 straipsniu, antstolė 2019 10 28 patvarkymu nustatė paskelbti pirmąsias Turto varžytynes ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo patvarkymo išsiuntimo skolininkui dienos. Antstolė nurodo, kad A. C. pirminiai procesiniai dokumentai buvo įteikti 2019 08 16, turto arešto aktas - 2019 08 22, tačiau iki kol negavo antstolės patvarkymo paskelbti varžytynes, skolininkas nesidomėjo nei skolos grąžinimu, nei informavo antstolę, kad ketina kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. Atsižvelgiant į tokį skolininko požiūrį, akivaizdu, kad nepradėjus Turto pardavimo procedūros, jis būtų ir toliau vengęs atsiskaityti su išieškotoja. Toks skolininko elgesys nekelia pasitikėjimo ir mažai tikėtina, kad jis sąžiningai mokėtų skolą dalimis. Jeigu skolininkas ir mokėtų skolą po 150 Eur kas mėnesį, skolos grąžinimas tęstųsi daugiau kaip 10 metų. Pardavus A. C. priklausantį Turtą, skola nesidengtų pilnai, tačiau išieškotojos interesai būtų patenkinti didesne dalimi nei mokant skolą dalimis ar išieškant ją iš darbo užmokesčio.
Suinteresuotas asmuo E. B. (ankstesnė pavardė L.), nepilnamečio E. B. (ankstesnė pavardė L.) atstovė, atsiliepimo į pareiškėjo 2019-11-04 skundą iki nustatyto termino 2019-12-16 teismui nepateikė. Pranešimas, skundo kopija registruota pašto siunta jai įteikti asmeniškai 2019-11-30.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundai atmestini.
Iš pareiškėjo skundų matyti, kad jis siekia savo nuosavybėje išsaugoti turimą (paveldėtą 1997 metais) nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kad jis nebūtų priverstinai realizuotas, nori, kad priteistos ir išieškomos sumos būtų padengtos iš jo gaunamo darbo užmokesčio arba kitų šaltinių.
Nustatyta, kad 2017 m. kovo 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-191-449/2017 nutarta nuteistųjų A. L. ir A. C. gynėjų apeliacinius skundus atmesti, t. y. paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendis, kuriuo A. C. nuteistas pagal BK 150 str. 4 d., 153 str., 309 str. 2 d., galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu iš nuteistųjų A. L. ir A. C. solidariai priteisė 60,82 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą E. L. (dabartinė pavardė B.). Taip pat šiuo nuosprendžiu iš nuteistųjų solidariai priteista 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. L. (dabartinė pavardė B.), paskiriant uzufrukto teise šių lėšų tvarkytoja nukentėjusiojo atstovę pagal įstatymą E. L. (dabartinė pavardė B.).
LITEKO duomenimis Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2017 m. gegužės 29 d. gautas ir užregistruotas A. C. skundas dėl apeliacinio teismo nuosprendžio, užvesta baudžiamoji byla Nr. BIK-431/2017, tačiau 2017-05-30 raštu pareiškėjo kasacinis skundas jam buvo grąžintas, kadangi skundas neatitiko baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keliamų kasacinio skundo formai ir turiniui. LITEKO duomenimis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pareiškėjo teiktas kasacinis skundas nebuvo priimtas, t. y. dėl juo keliamų reikalavimų (panaikinti abiejų teismų nuosprendžius kaip nepagrįstus ir priimti išteisinamąjį nuosprendį) iš esmės nebuvo pasisakyta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad per tris mėnesius nuo skundžiamos 2017-03-02 nutarties įsiteisėjimo dienos ar jau po šio termino pareiškėjas kasaciniam teismui teikė kitą skundą dėl jo nuteisimo ar žalos priteisimo pagrįstumo. Šiuo metu nėra sprendžiamas jokio procesinio dokumento priėmimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ar kitame teisme klausimas, kur priėmus tokį skundą bei toliau nagrinėjant bylą galėtų priklausyti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio galiojimas ar laikinas jo vykdymo sustabdymas. Visos bylos aplinkybės rodo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendis Nr. 1-47-593/2016 yra įsiteisėjęs 2017-03-02, atitinkamai turi būti vykdomas nedelsiant (vykdymo atidėjimo terminas nebuvo nustatytas), atitinkamai atmetami pareiškėjo argumentai, susiję su galimybe jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį ar atnaujinti procesą.
Nors Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendis Nr. 1-47-593/2016 yra įsiteisėjęs 2017-03-02, tačiau kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0090/19/01068, išieškotoja E. B., nepilnamečio E. B. (ankstesnė pavardė L.) atstovė dėl sūnaus naudai priteistos 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimo į antstolę Rimą Gražienę kreipėsi tik 2019-08-13. 2019-08-12 prašymu ji antstolės prašo priimti priverstinai vykdyti 2017-03-14 vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-593/2016, prašoma priverstinių vykdymo priemonių imtis antstolio nuožiūra. Šios aplinkybės rodo, kad nuo 2017-03-02 iki pat 2019-08-13 skolininkas A. C. savo valia neatlygino iš jo priteistos žalos, nors tokia prievolė jam atsirado iš karto nuo 2017-03-02, kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, kuri įsiteisėjo jos priėmimo dieną. Atmetami pareiškėjo argumentai, kad paskelbtame teismo nuosprendyje nebuvo pateikta duomenų į kokią sąskaitą turi būti pervedami pinigai, nenurodyta laikotarpis iki kada turi būti sumokėtas civilinis ieškinys, nes skolininkas, norėdamas vykdyti savo prievolę, turėjo teisę pinigines lėšas pervesti į antstolio ar teismo depozitinę sąskaitą. Pareiškėjo skundus nagrinėjantis teismas nenustatė jokių objektyvių kliūčių, kurios pareiškėjui sutrukdė gera valia per daugiau negu 2 metus įvykdyti ar bent pabandyti vykdyti savo prievolę. Pritartina antstolės argumentams, kad iki kol negavo antstolės patvarkymo paskelbti varžytynes, skolininkas nesidomėjo skolos grąžinimu, nepradėjus turto pardavimo procedūros, jis būtų ir toliau vengęs atsiskaityti su išieškotoju, toks skolininko elgesys nekelia pasitikėjimo. Kaip matyti, iki to laiko, kol išieškotoja nepateikė 2019-08-12 prašymo priverstinai vykdyti 2017-03-14 vykdomojo rašto, skolininkas išieškotojai (esant draudimui kontaktuoti to nedarė per atstovą ar kitus asmenis) nesiūlė jokio žalos atlyginimo grafiko, nors aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) yra vienintelis pareiškėjo turtas jam visada buvo žinoma. Pažymėtina, kad įstatymai nenumato jokių išimčių ir lengvatų vykdant prievoles tuo atveju, jeigu skolininkas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme ir yra įkalinimo įstaigoje.
Nors pareiškėjas nurodo, kad antstolės veiksmai esą neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnio nuostatų, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 1 dalis yra speciali norma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnio atžvilgiu. Būtent, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 1 dalis numato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu įrodinėjimo našta tenka pareiškėjui, t. y. jis byloje turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Iš pareiškėjo pateiktos 2019-11-22 (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad nuteistasis A. C. yra įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose nuo 2017 m. gegužės 24 d. ir dirba iki šiol (2019-11-22). Byloje pareiškėjas nėra pateikęs rašytinių duomenų kiek jis uždirba skalbykloje ir kiek gali skirti kas mėnesį žalos atlyginimui dengti. Pagal jo paaiškinimus, jis galėtų dengti po 150 eurų kas mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo atžvilgiu teisiškai reikšmingas yra 18 mėnesių terminas, vadinasi pareiškėjas turėtų pateikti įrodymus, kad per mėnesį gali dengti po daugiau (atsižvelgiant ir į vykdymo išlaidas) kaip 1111 Eur (20000 Eur / 18 mėn.) ir tai nenutrūkstamai darys 18 mėnesių, skaičiuojant nuo priverstinio vykdymo pradžios 2019-08-13, kai vykdomasis dokumentas antstolės buvo priimtas vykdyti. Byloje atitinkamų įrodymų nėra ir pagal bylos aplinkybes mažai tikėtina, kad skolininkas gali gauti didesnes negu 1111 Eur per mėnesį dydžio pajamas (iš jų dalis skolos dengimui, kita dalis pragyvenimo išlaidoms). Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas turėtų kito, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnio 1-4 dalyse numatyto turto, pinigų ar pajamų.
Teismo vertinimu paskutinio būsto pardavimas nepažeis skolininko ir išieškotojos interesų pusiausvyros principo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo galimybėmis kredituoti savo įsipareigojimą arba jo būstą pasiūlyti įsigyti su juo susijusiam asmeniui, kuris vėliau galėtų perleisti naudojimosi būstu teisę skolininkui arba kitais įmanomais teisėtais būdais išsaugoti savo būstą. Pareiškėjui nėra atimta teisė pasinaudoti įvairiais teisėtais būdais išsaugoti būstą savo nuosavybėje. Teismo vertinimu, skolininko skundai visų pirma yra susiję su jo nenoru tinkamai vykdyti savo prievolę, o akcentavimas, kad pareiškėjas grįžęs iš (duomenys neskelbtini) liks gatvėje yra tik priemonė pateisinti savo neveikimą. Kaip yra teisingai nurodęs pareiškėjas, skolos išieškojimas termino neturi, tačiau tai nereiškia, kad skolos išieškojimas turi tęstis nepagrįstai ilgą laiką, tai nereiškia, kad draudžiama pasinaudoti visomis įstatymo leidžiamomis priemonėmis ir būdais skolą išieškoti greičiau.
Teismas, nenustatė jokių teisinių kliūčių, kurioms esant negalėtų būti skelbiamos ir vykdomos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini): 1/8 dalis 164,62 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, 1/2 dalis 24 kv.m. užstatyto ploto pastato - garažo, 1/2 dalis 9,00 kv.m. užstatyto ploto ūkinio pastato, 1/8 dalies inžinerinių statinių -kiemo statinių (turtas šiuo metu įvertintas 6885 Eur suma) varžytynės bei organizuojami tolimesni priverstinio realizavimo veiksmai. Teismas nenustatė ir jokių aplinkybių, kurioms esant varžytynės galėtų būti laikinai stabdomos. Nuteistojo padėtį galėtų palengvinti išieškotoja, tačiau kaip matyti iš jos 2019-08-12 prašymo - ji antstolės prašo priverstinių vykdymo priemonių imtis antstolio nuožiūra, vadinasi ji nėra suinteresuota palikti skolininkui priklausantį paskutinį jo būstą, kuriame jis gyvena (galėtų gyventi). Kaip matyti iš bylos aplinkybių, išieškotojai nuo 2017-03-02 daugiau negu 2 metus iš skolininko A. C. negavus priteistos žalos atlyginimo, jam nededant jokių pastangų žalai atlyginti, kur draudimas bendrauti nelaikytina kliūtimi, pateisinančia skolininko neveikimą, ji vykdomąjį dokumentą padavė priverstiniam vykdymui, o tai visiškai atitinka ne tik teisėtumo principą, bet ir yra teisinga skolininko atžvilgiu. Esant šiai situacijai yra ir teisinis, ir faktinis pagrindas visiškai atmesti pareiškėjo skundus (teismui pateikti skundai įvardijami kaip atsiliepimai į patvarkymą).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsniu, 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais
nutaria:
2019-11-04 ir 2019-12-03 pareiškėjo (skolininko) A. C. skundus atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.