Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės P. V. atstovo pagal įstatymą J. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1548-367/2016 pagal ieškovės P. V. atstovo pagal įstatymą J. V. ieškinį atsakovei J. M., institucija, teikianti išvadą, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovės J. M. priešieškinį ieškovės P. V. atstovui pagal įstatymą J. V. dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovės atstovas pagal įstatymą ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės nepilnametės dukters P. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 175 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis, kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo prašymo padavimo teismui dienos; priteisti iš atsakovės 1 800 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant po 50 Eur per mėnesį. Ieškinyje ieškovės atstovas pagal įstatymą nurodo, kad atsakovė yra judviejų dukters P. V. motina. Su atsakove susituokę nebuvo, tačiau gyveno kartu. Dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškovės atstovu pagal įstatymą, tėvu. Nurodė, kad jis teikia dukrai visapusišką išlaikymą, perka rūbus, avalynę, maistą, mokymosi reikmenis, nupirko gyvenamojo namo dalį atsakovės vardu ir ją įrengė, nupirko atsakovei automobilį, perka automobiliui degalus, rūpinasi jo remontu, sumoka visus komunalinius mokesčius. Dukros išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 350 Eur. Kadangi atsakovė prie bendro ūkio vedimo ir dukters išlaikymo neprisideda, todėl pusę tos sumos prašo iš jos priteisti.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovės atstovo pagal įstatymą ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, nustatant dukters gyvenamąją vietą su atsakove. Nurodo, kad su dukters tėvu santuokos sudarę nebuvo, ieškovės atstovas pagal įstatymą teisiškai pripažino tėvystę ir suteikė dukrai savo pavardę tik 2011-01-26. Nuo pat dukters gimimo atsakovė rūpinasi dukterimi, jos vystymusi, auginimu, poreikių tenkinimu. Ieškovės atstovas pagal įstatymą J. V. turi savo šeimą, sūnų, dukrą, sutuoktinę, su kuria veda bendrą ūkį, ir su šeima gyvena Palangos mieste, o į Tauragę atvyksta tik verslo reikalais. Pas atsakovę atvykdavo tik du kartus į savaitę ir tik kelioms valandoms, retkarčiais kelioms dienoms. Atsakovė nurodė, jog praktiškai ji viena augino dukrą, o dukters tėvas parėmė ją ir dukrą finansiškai. 2011-07-01 dukters tėvas jai su dukra nupirko butą (duomenys neskelbtini), kur atsakovė su dukra gyvena iki šiol. Dukters tėvas kaip ir anksčiau atvykdavo jam patogiu laiku, gyveno ir gyvena kaip atvykęs į viešbutį komandiruotės laikotarpiui. Dukters auklėjimu, ugdymu, lankomumu ir mokymosi rezultatais rūpinosi tik atsakovė. Dukters tėvas nė karto nebuvo apsilankęs mokykloje, kurioje mokosi mergaitė, nė karto nesilankė (duomenys neskelbtini) vykusiuose renginiuose, tik retkarčiais parveždavo mergaitę namo. Minimalūs ir trumpalaikiai tėvo J. V. pabendravimai su dukra neįrodo fakto, kad jis nuolat dukra rūpinasi, ją augina ir prižiūri. J. V. vis žadėdavo artimoje ateityje nutraukti santuoką su žmona ir persikraustyti gyventi pas atsakovę, tačiau savo pažadų nevykdė. Siekdama pakeisti savo gyvenimą, 2012 m. rugsėjo mėn. atsakovė su dukra išvyko į Angliją pas vyresnę dukrą, kur susirado darbą, tačiau tų pačių metų lapkričio mėnesį J. V. buvo įkalbėta grįžti į Lietuvą, nes jis pažadėjo susitvarkyti skyrybų dokumentus, tačiau pažado netesėjo. Kad įtikintų mergaitės tėvą, jog ji neketina pabėgti nuo jo ar be jo žinios su dukra susirasti kitą gyvenamąją vietą, atsakovė sutiko, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimu dukters P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, nors toks teismo sprendimas neatitiko tikrovės. Dukra P. nuo pat gimimo iki šiol gyvena su atsakove jos gyvenamojoje vietoje, nuo 2011 m. iki šiol – adresu (duomenys neskelbtini). Mergaitės tėvas J. V. teikė finansinę paramą atsakovei ir dukrai. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. įgijo kirpėjos specialybę, pradėjo dirbti ir gauti darbo užmokestį, kurį skiria dukros ir savo poreikiams tenkinti. Jos savarankiškumas labai nepatiko J. V., todėl jis pateikė teismui nepagrįstą ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovė nurodė, kad jai pradėjus dirbti ir gauti pajamas, dukros tėvas dukrai kas mėnesį skiria tik 40 Eur pietums. Visus kitus dukters poreikius ji tenkina iš savo pajamų.Atsakovė neprašo išlaikymo priteisimo iš dukters tėvo. Atsakovė prašo pakeisti Tauragės rajono teismo 2013-04-08 sprendimą, kuriuo dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, ir nustatyti dukters gyvenamąją vietą su atsakove, nes minėtas teismo sprendimas niekada nebuvo vykdomas ir neatitiko faktinės padėties, buvo neteisingas. Nepilnametė dukra visa laiką gyveno su atsakove, ji nuolatos ja rūpinosi, todėl dukters gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove labiausiai atitiks vaiko interesus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-11-22 sprendimu ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-140-377/2013 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatė P. V. gyvenamąją vietą su motina J. M. pagal jos gyvenamąją vietą. Priteisė iš J. V. 41 Eur žyminio mokesčio valstybei ir J. M. naudai 300 Eur advokato pagalbos išlaidoms padengti.Teismas nustatė, kad nepilnametė P. V. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, kuri dukra rūpinasi ir ją prižiūri, tarp jų yra susiformavę abipusiškai artimi ryšiai. Mergaitės tėvas su nepilnamete dukra bendrauja tuomet, kai atvyksta į Tauragę verslo reikalais ir laikinai apsistoja dukros ir jos motinos gyvenamojoje vietoje. J. V. su savo šeima nuolat gyvena Palangos mieste, kur nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą ir kito nekilnojamojo turto. Mergaitės tėvas J. V. niekada nesivežė dukters į savo namus, esančius Palangos mieste.Teismas nustatė, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimas buvo tik formalus, jis neatitiko tikrovės ir nebuvo vykdomas, todėl atsakovė pagrįstai kreipėsi į teismą prašydama vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarautų vaiko interesams, be to, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad skyriaus specialistei mergaitė paaiškino, jog visada gyveno su mama, tėtis ją kartais aplanko. P. V. išreiškė norą ateityje gyventi su mama, tačiau nori ir toliau matytis ir bendrauti su savo tėčiu. Iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados matyti, kad P. V. gyvenamosios vietos nustatymas su motina J. M. labiausiai atitinka vaiko interesus. Teismas taip pat vertino tą aplinkybę, jog tokių metų mergaitei daugiau reikia motinos globos. Pagal turimą informaciją, atsižvelgdamas į vaiko nuomonę ir į tai, kad mažametė nuo pat gimimo gyvena su motina, ją ir motiną sieja glaudesnis emocinis ryšys nei su tėvu, darė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus.Teismas, tenkinęs atsakovės priešieškinį ir pakeitęs Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimu nustatytą mergaitės gyvenamąją vietą, nustatęs ją su motina, ieškovės atstovo pagal įstatymą J. V. ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikė nepagrįstu ir jį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės P. V. atstovas pagal įstatymą J. V. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-11-22 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad 2011 m. J. V. nupirko gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir jas suremontavo, kad jo nepilnametė dukra turėtų gyvenamąjį būstą. Paaiškino, kad jis pats yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nurodytu adresu. Mano, kad teismas vertino tik atsakovės paaiškinimus ir apribojo jam teisę pasisakyti dėl nurodytų aplinkybių bei užduoti klausimus atsakovei. Paaiškino, kad J. V. gyvenamoji vieta yra ta pati kaip ir atsakovės ir jų nepilnametės dukters, apelianto darbovietė yra UAB (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad būtent J. V. faktiškai visada turėjo teisę gyventi nurodytame gyvenamajame name Tauragėje. Teismas netyrė aplinkybių, susijusių su tuo, kas išlaiko gyvenamąją vietą, moka mokesčius, aprūpina vaiką materialiai. Dėl vaiko valios gyventi su mama nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog mergaitei duodant paaiškinimą būtų dalyvavęs psichologas, kuris galėtų nurodyti, ar vaikas geba samprotauti, vertinti situaciją ir kitas aplinkybes. Mano, kad teismas turėjo tiesiogiai išklausyti vaiką dėl to, su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi. Nurodo, kad teismo posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių ir teismui apie savo ligą ir negalėjimą dalyvauti pranešė iki posėdžio likus vienai dienai. Informavo savo atstovą, kad jis taip pat nevyktų į teismo posėdį. Mano, kad buvo pažeista ieškovės atstovo pagal įstatymą teisė būti išklausytam, užduoti atsakovei klausimus ir pasisakyti dėl priešieškinio. Pateikia teismui įrodymus, kad 2016-10-28 ir 2016-11-03 buvo nedarbingas.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės atstovo pagal įstatymą ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir tenkino atsakovės priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo. Nustatyta, kad P. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovės atstovas pagal įstatymą J. V. ir atsakovė J. M. Šalys nėra sudariusios santuokos, kartu negyvena, vaikas gyvena su atsakove J. M. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimu dukters P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu (b. l. 4), tačiau, atsakovės paaiškinimu, teismo sprendimas neatitiko tikrovės, nes atsakovė sutiko su gyvenamosios vietos pakeitimu, kad įtikintų mergaitės tėvą, jog ji neketina pabėgti nuo jo ar be jo žinios su dukra susirasti kitą gyvenamąją vietą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. V. 2011-07-01 atsakovei su dukra nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur atsakovė su dukra gyvena iki šiol. Atsakovė pripažino, kad mergaitės tėvas J. V. teikė finansinę paramą jai ir dukrai. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. įgijo kirpėjos specialybę, pradėjo dirbti ir gauti darbo užmokestį, kurį skiria dukros ir savo poreikiams tenkinti. Atsakovė nurodė, kad jai pradėjus dirbti ir gauti pajamas, dukros tėvas mergaitei kas mėnesį skiria tik 40 Eur pietums. Iš BĮ (duomenys neskelbtini) informacijos nustatyta, kad P. V. lankė minėtą darželį nuo 2010-06-11 iki 2012-09-14 ir nuo 2013-01-04 iki 2014-05-30. Mergaite rūpinosi mama J. M. Ji mokėjo už mergaitės maitinimą. Mokestį sumokėdavo laiku. Mergaitę atvesdavo į įstaigą ir pasiimdavo iš įstaigos mama, tėtis yra atvykęs parsivesti P. tik keletą kartų. Mama buvo pareiginga, labai rūpinosi P., domėjosi jos ugdymu, atnešdavo visas reikiamas ugdymo priemones. Mergaitė visada būdavo tvarkinga. Organizuojamose įstaigos šventėse dalyvaudavo tik mama (b. l. 23). Iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pateiktos informacijos nustatyta, jog mergaitės P. V. mama tinkamai prižiūri mergaitę, į mokyklą atveda ir pasiima mama. Mergaitė į mokyklą ateina laiku ir tvarkinga. P. visada turi visas reikiamas mokymosi priemones. Kiekvieną dieną mergaitė turi pinigų, kad nusipirktų karštus pietus. Mama domisi dukros mokymosi pasiekimais ir dalyvauja visuose klasės tėvų susirinkimuose (b. l. 24).LITEKO duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama J. V. ir Z. V. bankroto byla Nr. e2FB-239-549/2016. Nurodytoje byloje 2016-05-09 nutartimi sutuoktiniams J. V. ir Z. V. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenegro“. 2016-11-14 nutartimi patvirtintas fizinių asmenų J. V. ir Z. V. patikslintas mokumo atkūrimo planas. Byloje J. V. nurodė, kad dirba vadovu bendrovėse UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). 2015 m. UAB (duomenys neskelbtini) jam vidutiniškai (atskaičius mokesčius) buvo mokamas 113,75 Eur mėnesinis darbo užmokestis, o UAB (duomenys neskelbtini) – 4,97 Eur. Pareiškėjui taip pat paskirta 212,25 Eur senatvės pensija. Bendros mėnesinės J. V. pajamos sudaro 330,97 Eur. Iš nurodytos fizinių asmenų bankroto bylos nustatyta, kad J. V. veda bendrą ūkį su Z. V., jiems nuosavybės teise priklauso sandėlio pastatas ir kiti inžineriniai kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas bei gyvenamasis namas, kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis pastato (gyvenamojo namo) ir 1/4 dalis dviejų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). 2016-11-14 nutartyje, kuria patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas, nutarta pareiškėjui J. V. ir jo nepilnametei dukrai leisti naudotis 208,28 Eur lėšomis. Pažymėtina, kad pareiškėjai J. V. ir Z. V., teikdami teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodo, kad jų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).Apeliaciniu skundu apeliantas nurodo, kad J. V. gyvenamoji vieta yra ta pati kaip ir atsakovės ir jų nepilnametės dukters, o jo darbovietė yra UAB (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytomis aplinkybėmis, nes J. V. gyvenimo kartu su atsakove ir nepilnamete šalių dukra faktą paneigia Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos J. V. ir Z. V. bankroto bylos Nr. e2FB-239-549/2016 duomenys, šioje byloje pats J. V. nurodo, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine Z. V. Aplinkybę, kad J. V. negyvena kartu su atsakove ir jų dukra, kelia savo elgesiu atsakovei įtampą, pagrindžia Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro Specializuoto pagalbos centro 2016-06-08 pažyma Nr. 13-18, kuri parengta įvertinus daugkartinius atsakovės kreipimusis į centrą (b. l. 27–28).Apeliantas nurodo, kad būtent jis faktiškai visada turėjo teisę gyventi atsakovei nupirktame gyvenamajame name Tauragėje. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2011-07-04 yra registruotas J. M. vardu, todėl yra jos, o ne J. V. nuosavybė, kol šis faktas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad apeliantas J. V. yra deklaravęs gyvenamąją vietą nurodytu adresu, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis faktiškai gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apeliantas mano, kad teismas netyrė aplinkybių, susijusių su tuo, kas išlaiko gyvenamąją vietą, moka mokesčius, aprūpina vaiką materialiai. Tačiau teismas neturėjo pagrindo nagrinėti nurodytas aplinkybes, nes teismui nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, t. y. teisiškai įtvirtinus faktinę padėtį, pagrindo nagrinėti apelianto nurodytas aplinkybes nebuvo, nes atsakovė teismo neprašė priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymo, teismas nustatė, jog šalys dėl išlaikymo vaikui dydžio yra susitarusios ir teismo iniciatyva šioje proceso stadijoje nurodytas klausimas neturėjo būti sprendžiamas. Nors išlaikymas turtu vaikui nėra priteistas, tačiau apeliantas nupirko atsakovei butą, t. y. sudarė sąlygas dukrai saugiai gyventi kartu su mama. Pažymėtina, kad pareiškėjo J. V. bankroto byloje J. V. ir jo nepilnametei dukrai leista naudotis 208,28 Eur lėšomis, todėl yra pagrindas išvadai, kad vaiko išlaikymui skirtos lėšos yra numatytos sutuoktinių V. fizinio asmens bankroto byloje ir J. V. netinkamai vykdant išlaikymo teikimo pareigą šios lėšos gali būti priteistos įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantas mano, kad nebuvo atsižvelgta į vaiko nuomonę dėl to, su kuriuo iš tėvų nori gyventi nepilnametis vaikas, ir nurodo, jog teismas turėjo tiesiogiai išklausyti vaiką. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė aplinkybes, susijusias su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, ir vertino vaiko norą gyventi su mama, išsakytą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei ir išreikštą 2016-08-30 P. V. surašytame paaiškinime (b. l. 40). Iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados matyti, kad P. V. gyvenamosios vietos nustatymas su motina J. M. labiausiai atitinka vaiko interesus (b. l. 38–39). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog tokių metų mergaitei daugiau reikia motinos globos. Pagal turimą informaciją, atsižvelgdamas į vaiko nuomonę ir į tai, kad mažametė nuo pat gimimo gyvena su motina, nors 2013-04-08 buvo priimtas teismo sprendimas, ją ir motiną sieja glaudesnis emocinis ryšys nei su tėvu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Atsižvelgtina į tai, jog J. V. turi kitą šeimą, gyvena kitame mieste, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu neatitiktų vaiko interesų.

Dėl ieškovės atstovo pagal įstatymą teisės būti išklausytam

Apeliantas J. V. nurodo, kad nedalyvavo teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių ir teismui apie savo ligą ir negalėjimą dalyvauti pranešė iki posėdžio likus vienai dienai. Be to, informavo savo atstovą, kad jis taip pat nevyktų į teismo posėdį.CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo civilinę bylą nedalyvaujant J. V. Be to, advokatas neatvyko į teismo posėdį dėl nesvarbių priežasčių – vykdydamas apelianto nurodymą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui sudaroma galimybė įstatymo nustatyta tvarka efektyviai ginti savo pažeistas teises. Tačiau dalyvaujantys byloje asmenys naudodamiesi šiomis teisėmis privalo vykdyti ir įstatymų įtvirtintas pareigas, veikti už koncentruotą (greitą) ir ekonomišką procesą (CPK 7 straipsnis).Nustatyta, kad ieškovės atstovas pagal įstatymą J. V. dalyvavo 2016-09-15 teismo posėdyje ir paaiškino, kad reikalavimas priteisti išlaikymą yra tik principinis, kad jis nori apsaugoti mergaitę, kad atsakovė neišvežtų jos į užsienį. Taip pat ieškovės atstovas pagal įstatymą išdėstė savo poziciją ieškinyje ir apeliaciniame skunde, papildomų įrodymų neteikia, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis nebuvo tinkamai išklausytas ar jo teisė dalyvauti bylos nagrinėjime buvo suvaržyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsižvelgiant į J. V. prašymą atidėti teismo posėdį dėl jo ligos, 2016-10-12 teismo posėdis buvo atidėtas, tačiau į kitą teismo posėdį 2016-11-03 J. V. taip pat neatvyko, todėl teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant.

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir tenkino priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.