Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2. Pareiškėjai paaiškino, kad kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių 2019 m. kovo 22 d. raštu, prašydami administraciniu aktu nustatyti kelio servitutą bei servitutą inžineriniams tinklams tiesti, eksploatuoti bei prižiūrėti. Pareiškėjai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1514 ha. (toliau – ir Žemės sklypas) ir jame esančio pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), savininkai. Žemės sklypą įsigijo 1997 m. spalio 1 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/97-2389 pagrindu. Gyvenamąjį namą pradėjo statyti 1993 m., baigė 1998 m., tačiau deklaracija apie statybos užbaigimą buvo pateikta 2012 m. gruodžio 29 d. Gyvenamasis namas ilgą laiką nebuvo prijungtas prie miesto vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklų. Tokia galimybė atsirado tik 2017 m., kai tinklų savininkas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus vandenys“ leido prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tam tikrose nustatytose vietose (duomenys neskelbtini). Kadangi prisijungimo vietas ir Žemės sklypą skyrė valstybinė žemė, pareiškėjai 2017 m. spalio 18 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Sutikimas Nr. SUVA-12074-(8.53.E.) (toliau – ir Sutikimas) iš atsakovo buvo gautas, jame nurodyta, kad Sutikimas galioja 10 m. arba kai valstybinėje žemėje, kurioje duotas Sutikimas, bus suformuotas žemės sklypas; pasibaigus terminui inžineriniai tinklai turi būti nukelti savininko lėšomis, išskyrus atvejus, kai jiems naudotis ir juos aptarnauti yra nustatomas servitutas. Pareiškėjai 2018 m. gruodžio mėnesį savo lėšomis įrengė vandentiekio tinklus nuo Gyvenamojo namo iki UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančios požeminės sklendės Nr. 95, o nuotekų tinklus – iki nuotekų šulinio Nr. 71, ką patvirtina UAB „Vilniaus vandenys“ 2018 m. gruodžio 28 d. pažyma Nr. PAŽ-687 ir eksploatacijos ribų planas.

3. Pareiškėjai teigė, kad nuo pat Gyvenamojo namo statybos pradžios į jį patekdavo per valstybinę žemę, kitos galimybės nebuvo. Nors teoriškai jie gali patekti įvažiuodami statmenai iš Garnio gatvės, tačiau faktinės galimybės tam nėra dėl didelio aukščio skirtumo – iki 2 m, tai matyti iš Vandentiekio ir nuotekų tinklų genplano, kuriame nurodytos altitudės su Žemės sklypo aukščiais metrais virš jūros lygio. Įvažiavimui į Gyvenamajame name esantį garažą pareiškėjai naudojosi valstybine žeme kitoje vietoje (ne statmenoje (duomenys neskelbtini) kur iš esmės nėra aukščio skirtumo su Žemės sklypu. 2019 m. pradžioje pareiškėjai sužinojo, kad valstybinėje žemėje, kurioje yra nutiesta nuotekų linija ir kuria jie įvažiuoja į Žemės sklypą, ketinama suformuoti žemės sklypą ir atkurti joje nuosavybę kitiems asmenims, todėl kreipėsi į atsakovą su prašymu administraciniu aktu nustatyti žemės servitutą, suteikiantį teisę žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) kuris yra suprojektuotas J. D., Z. V. ir P. D., tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Atsižvelgiant į vietovės reljefą, privažiavimas prie Gyvenamajame name įrengto garažo iš (duomenys neskelbtini) įmanomas tik per suprojektuotą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam jokie servitutai nėra nustatyti. Atsakovas 2019 m. gegužės 22 d. Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl servituto nustatymo; nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintame 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1778-(14.48.2.) (toliau – ir Žemėtvarkos projektas), yra suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai turi galimybę privažiuoti prie Žemės sklypo iš (duomenys neskelbtini) pusės.

4. Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalimi, 1.137 straipsnio 2 dalimi, 4.9 straipsnio 1 dalimi ir nesutiko su atsakovo atsisakymu nustatyti servitutus. Pareiškėjai teigė galintys patekti į Gyvenamojo namo garažą tik keliu, einančiu per sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo istoriškai naudojasi apie 20 metų. Gyvenamasis namas buvo pastatytas pagal suderintą su visomis institucijomis projektą ir statybos leidimą, o jo perstatymas yra labai brangus ir sunkiai techniškai įgyvendinamas. Didelį aukščių skirtumą rodo ir atraminė sienelė, kuri yra pastatyta, kad nekristų žemės sluoksnis, todėl kelio servitutas per valstybinę žemę yra objektyviai būtinas. Remiantis teismų praktika servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu. Taip pat nustatytinas ir kitas servitutas – teisė naudotis ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas – fekalinę kanalizaciją. Koordinačių taškai tiek kelio servitutui, tiek ir inžinerinių komunikacijų yra nurodyti pridedamame Plane servitutų pasiūlymui, 2019 m. birželio mėn. parengtame MB „Geodezinių projektų sprendimai“. Sprendimas priimtas be tinkamo pagrindo, todėl naikintinas, o atsakovas įpareigotinas nustatyti servitutus. Pareiškėjai nurodė nepasisakantys dėl servitutų atlygintinumo, nes tai būtų sprendžiama nustačius servitutų plotą.

6. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 1998 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), 29.1 papunkčiu, 79 punktu, 95 punktu ir nurodė, kad rengiant Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, 2017 m. gruodžio 18 d. įvykusio Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovėje Gineitiškių, Geležių, Augustų, Pašilaičių ir Vilkeliškių kaimuose pageidaujančių gauti žemės (miško) sklypus I eiliškumo pretendentų susirinkimo metu ginčo vietoje R. Z. V. atstovas ir J. D. bei P. D. įpėdiniai pasirinko grąžinamą natūra 0,0993 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, kuriam suteiktas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pasirinkimą pretendentų atstovas ir įpėdiniai patvirtino pasirašydami 2017 m. gruodžio 18 d. žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje. 2018 m. balandžio 17 d. įvyko Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkimas, kurio metu visi suinteresuoti asmenys turėjo galimybę pateikti savo pastabas dėl parengto projekto, tačiau jokių pastabų, pageidavimų ar pretenzijų dėl suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pareikšta nebuvo. Žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 48V-1778-(14.48.2.). Patvirtinus Žemėtvarkos projektą buvo suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Servitutai žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuoti nebuvo.

7. Atsakovas, vadovaudamasis CK 4.111 straipsnio 1 dalimi, 4.124 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, nurodė, kad pareiškėjų prašomi nustatyti servitutai Žemėtvarkos projekte suprojektuoti nebuvo, o taip pat iki Žemėtvarkos projekto patvirtinimo nebuvo išreikšta viešpataujančiu tampančio daikto savininko, t. y. pareiškėjų valia dėl servituto reikalingumo. Nesant Žemėtvarkos projekte suprojektuoto servituto ir nesant iki Žemėtvarkos projekto patvirtinimo išreikštos viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valios dėl servituto reikalingumo, atsakovas neturi pagrindo nustatyti pareiškėjų prašomų servitutų. NŽT Vilniaus rajono skyriuje 2017 m. spalio 18 d. gautas pareiškėjų prašymas išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, kurį išnagrinėjęs 2017 m. spalio 20 d. išdavė Sutikimą. Žemėtvarkos projekte servitutai ginčo žemės plote, kuriame išduotas Sutikimas, suprojektuoti nebuvo, pretendentų R. Z. V., J. D. ir P. D. (jų įpėdinių) pasirinktame grąžinamame natūra 0,0993 ha ploto kitos paskirties žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) servitutai nebuvo numatyti, todėl minėti pretendentai (jų įpėdiniai) turi teisėtą lūkestį, kad jiems bus atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) be sklypui taikomų papildomų apribojimų. Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Įvertinus vietovės ortofotografinius duomenis matyti, kad pareiškėjams priklausantis Žemės sklypas šiaurinėje pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) ir iš jos tiesiogiai turi privažiavimą, todėl pareiškėjams kliūčių patekti į Žemės sklypą nėra. Todėl Sprendimu pagrįstai netenkintas pareiškėjų prašymas nustatyti servitutus.

8. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimo į skundą nepateikė.

11. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. sausio 2 d. Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovėje Gineitiškių, Geležių, Augustų, Pašilaičių ir Vilkeliškių kaimuose pageidaujančių gauti žemės (miško) sklypus I eiliškumo pretendentų susirinkimo protokole Nr. 48PRT-1-(14.48.65.), be kita ko, nurodyta, kad rengiant Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą 2017 m. gruodžio 18 d. įvykusio Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovėje Gineitiškių, Geležių, Augustų, Pašilaičių ir Vilkeliškių kaimuose pageidaujančių gauti žemės (miško) sklypus I eiliškumo pretendentų susirinkimo metu ginčo vietoje R. Z. V. atstovas ir J. D. bei P. D. įpėdiniai pasirinko grąžinamą natūra 0,0993 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, kuriam suteiktas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Savo pasirinkimą minėtų pretendentų atstovas ir įpėdiniai patvirtino pasirašydami 2017 m. gruodžio 18 d. žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarime dalyvaujančių asmenų susirinkimo protokole Nr. 48PRT-46-(14.48.65.), be kita ko, nurodyta, kad 2018 m. balandžio 17 d. įvyko Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkimas, kurio metu visi suinteresuoti asmenys turėjo galimybę pateikti savo pastabas dėl parengto Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto. Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame, be kita ko, suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1778-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir 2018 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 48VĮ-1778-(14.48.2.).

17. Pareiškėjai D. B. ir G. E. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą tenkinti.

18. Pareiškėjai pažymi, kad prašė teismo ne tik panaikinti Sprendimą, tačiau ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti atsakovą nustatyti kelio servitutą ir servitutą naudotis bei aptarnauti požemines, antžemines inžinerines komunikacijas pagal pridedamą MB „Geodezinių projektų sprendimai“ 2019 m. birželio mėn. planą servitutų pasiūlymu. Jei skundas būtų patenkintas, servitutas būtų nustatytas teismo sprendimu, tai teisiškai yra įmanoma.

19. Pareiškėjai , nesutikdami su Sprendimu įrodinėjo, kad galimybės įvažiuoti nėra, o inžinerinių tinklų iškėlimas yra ne tik brangus, tačiau ir paliktų pareiškėjus be tinklų, nes galimybės prisijungti prie kitos vietos nėra, todėl ir prašė nustatyti tiek kelio, tiek ir inžinerinių tinklų servitutus. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti šias aplinkybes (galimybes patekti prie Gyvenamojo namo ir naudotis nutiestais inžineriniais tinklais), tačiau jų nevertino, o tik pasisakė, kad servituto nustatymas administraciniu aktu iš principo nėra galimas. Pareiškėjai pakartoja argumentus dėl būtinybės nustatyti servitutą ir pažymi, kad atsakovas šių aplinkybių netyrė, o išvadą Sprendime padarė net neapžiūrėjęs vietovės. Teismas taip pat nepadarė išvados, kad tokią galimybę pareiškėjai turi, ši aplinkybė nebuvo tiriama, o pareiškėjų skundas atmestas vien tuo pagrindu, kad atsakovas neturėjo teisės nustatyti servitutą administraciniu aktu.

20. Pareiškėjai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas skundas dėl servituto naudotis bei aptarnauti požemines, antžemines inžinerines komunikacijas, kurias atsakovas reikalauja pašalinti. Komunikacijos yra po žeme ir nutiestos taip, kaip tai nurodė ir suderino UAB „Vilniaus vandenys“. Pareiškėjai savo lėšomis nuotekų šalinimui įrengė 160 mm maždaug 20 m ilgio vamzdžio, apsaugoto papildomu gofruotu šarvu. Taip pat papildomai buvo padaryti dar du šuliniai, vienas kurių yra su siurbline. Buvo perkasta (duomenys neskelbtini) vėliau ji buvo išasfaltuota, o vamzdynas įjungtas į bendrą nuotekų sistemą. Tokių darbų kaina buvo didelė, ji truko ilgą laiką ir darbo sąnaudos buvo labai didelės. Būtent tokie vamzdžiai ir tik tokiu būdų turėjo būti pakloti, nes prisijungimas prie požeminės sklendės Nr. 95 ir nuotekų šulinio Nr. 71 nepriklausė nuo pareiškėjų valios, tokias sąlygas išdavė tinklų savininkė UAB „Vilniaus vandenys“, kuri atliko ir techninį projektą. Jokios kitos protingos alternatyvos nebuvo, kitos prisijungimo vietos yra labai nutolusios. Gyvenamojo namo prijungimas prie miesto / rajono inžinerinių tinklų atitinka nustatytą tvarką, kai remiamasi patvirtintais techninio projekto sprendiniais, taip pat visuotinai priimtus gyvenimo standartus, nes visi Vilniaus rajonų gyventojai turės prie jų prisijungti dėl ekologinių ir kt. reikalavimų. Manytina, kad būtent dėl tos priežasties atsakovas ir davė Sutikimą.

21. Pareiškėjai teigia, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad prašomi servitutai yra netinkamo dydžio ar yra ne toje vietoje, kurioje žala tarnaujančiam daiktui būtų mažiausia, todėl manytina, kad ginčo dėl to nėra. Servitutas gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Pareiškėjų nuomone, jie įrodė tą aplinkybę, todėl atsakovo atsisakymas nustatyti servitutus yra be tinkamo pagrindo naikintinas, o atsakovas teismo sprendimu įpareigotinas nustatyti servitutus.

23. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju prašomų servitutų nustatymas administraciniu aktu neatitinka teisės aktuose nustatytų sąlygų. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad tenkinus pareiškėjų reikalavimą servitutai būtų nustatyti teismo sprendimu. Pareiškėjų skundo reikalavimas buvo įpareigoti atsakovą nustatyti kelio servitutą ir servitutą naudotis bei aptarnauti požemines, antžemines inžinerines komunikacijas, t. y. įpareigoti viešojo administravimo subjektą nustatyti servitutus administraciniu aktu. Reikalavimas dėl servituto nustatymo teismo sprendimu šioje byloje nebuvo reiškiamas. Pareiškėjams patekti į jiems priklausantį Žemės sklypą kliūčių iš kitos gatvės pusės nėra. Pareiškėjams buvo žinoma, kad pasibaigus 2017 m. spalio 20 d. Skyriaus išduoto sutikimo Nr. SUVA-12074-(8.53 E.) galiojimui nutiesti inžineriniai tinklai turės būti nukelti apeliantų lėšomis. Todėl nėra jokių aplinkybių, pagrindžiančių prašomų nustatyti servitutų būtinumą. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas.