Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjui D. B., jo ir pareiškėjos G. E. B. atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. B. ir G. E. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Z. V., T. K., D. D., M. D. (M. D.), O. D. ir V. J. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – NŽT Vilniaus rajono skyriaus Sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjų prašymas dėl kelio servituto ir kitų servitutų (tarnaujantys daiktai) nustatymo žemės sklypui (projektinis Nr. 2703), esančiam (duomenys neskelbtini), teisėtumas ir pagrįstumas bei atsakovo įpareigojimas nustatyti pareiškėjų prašomus servitutus administraciniu aktu.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas 0,1514 ha, ir jame esančio pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai (b. l. 12).

Pareiškėjai 2017 m. spalio 18 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Atsakovas 2017 m. spalio 20 d. pareiškėjams išdavė sutikimą Nr. SUVA-12074-(8.53.E.), kuriame nurodė, jog neprieštarauja dėl šių objektų tiesimo/statybos/rekonstravimo valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai: nuotekų tinklas „Nuotekų įvadas“ (Skersmuo, mm: iki 160 mm), vandentiekis „Vandentiekio įvadas“ (Skersmuo, mm: iki 50 mm), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutikime, be kita ko, nurodyta, kad jis galioja 10 m. arba kai valstybinėje žemėje, kurioje duotas Sutikimas, bus suformuotas žemės sklypas, o pasibaigus terminui inžineriniai tinklai turi būti nukelti savininko lėšomis, išskyrus atvejus, kai jiems naudotis ir aptarnauti juos yra nustatomas servitutas (b. l. 13–14). UAB „Vilniaus vandenys“ 2018 m. gruodžio 28 d. pažymoje Nr. PAŽ-667 nurodyta, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir prisijungimo sąlygų Nr. 17/1010 reikalavimus (b. l. 15).

NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) kaimuose pageidaujančių gauti žemės (miško) sklypus I eiliškumo pretendentų susirinkimo protokole Nr. 48PRT-1-(14.48.65.), be kita ko, nurodyta, kad rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą 2017 m. gruodžio 18 d. įvykusio (duomenys neskelbtini) kaimuose pageidaujančių gauti žemės (miško) sklypus I eiliškumo pretendentų susirinkimo metu ginčo vietoje R. Z. V. atstovas ir J. D. bei P. D. įpėdiniai pasirinko grąžinamą natūra 0,0993 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, kuriam suteiktas projektinis Nr. 2703 (b. l. 43–47). Savo pasirinkimą minėtų pretendentų atstovas ir įpėdiniai patvirtino pasirašydami 2017 m. gruodžio 18 d. žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje (b. l. 41, 42). NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarime dalyvaujančių asmenų susirinkimo protokole Nr. 48PRT-46-(14.48.65.), be kita ko, nurodyta, kad 2018 m. balandžio 17 d. įvyko (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkimas, kurio metu visi suinteresuoti asmenys turėjo galimybę pateikti savo pastabas dėl parengto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (b. l. 49–55). (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame, be kita ko, suprojektuotas žemės sklypas Nr. 2703, buvo patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1778-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir 2018 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 48VĮ-1778-(14.48.2.) (b. l. 64).

Pareiškėjai su 2019 m. kovo 22 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydami administraciniu aktu nustatyti žemės servitutą, suteikiantį teisę žemės sklype Nr. 2703, esančiame(duomenys neskelbtini), kuris yra suprojektuotas J. D., Z. V., P. D., tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Pareiškėjai prašyme pažymėjo kad pagal atsakovo išduotą Sutikimą vandentiekio ir nuotekų komunikacijos yra įrengtos ir veikia, o privažiavimas į Žemės sklype esančiame pastate įrengtą garažą iš (duomenys neskelbtini) pusės įmanomas tik per suprojektuotą sklypą Nr. 2703 (b. l. 8).

Atsakovas 2019 m. gegužės 22 d. raštu Nr.48SD-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl kelio servituto ir kitų servitutų nustatymo žemės sklypui, kurio projektinis Nr. 2703, ir nurodė, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.48VĮ-1778-(14.48.2.), yra suprojektuotas žemės sklypas Nr. 2703, o projektavimo metu nei kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), nei servitutas, suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) minėtam žemės sklypui nenustatyti, o teisės aktai nenumato servitutų nustatymo jau suprojektuotam žemės sklypui, patvirtintam žemės reformos žemėtvarkos projekte. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjai turi galimybę privažiuoti prie Žemės sklypo iš (duomenys neskelbtini) pusės, taip pat priminė jiems apie pasibaigusį Sutikimo galiojimo terminą ir papildomai informavo apie tai, kad nutiestos susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ar jiems funkcionuoti būtini statiniai turi būti nukelti, o valstybinė žemė sutvarkyta taip, kad ji būtų iki Sutikimo išdavimo buvusios būklės (b. l. 5–7).

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje servitutas apibrėžiamas kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas servituto nustatymo pagrindai yra: 1) įstatymai, 2) sandoriai, 3) teismo sprendimas ir 4) įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, minėti servitutų nustatymo pagrindai taikomi ir žemės servitutams. Taigi vienas iš servituto nustatymo pagrindų yra administracinis aktas, kuriuo servitutas gali būti nustatytas tik įstatymo nustatytais atvejais. Servitutų nustatymą administraciniu aktu reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289.

Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu servitutas nustatomas pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Taigi tuo atveju, kai servituto nustatymo atvejis patenka į Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį ir servitutas gali būti nustatytas administraciniu aktu, jis turi būti projektuojamas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir iki žemėtvarkos projekto patvirtinimo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas turi išreikšti valią dėl servituto reikalingumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad NŽT Vilniaus rajono skyriuje 2017 m. spalio 18 d. buvo gautas pareiškėjų prašymas išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Vadovaudamasis Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1,3.)-265 „Dėl Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 10 punktu išnagrinėjęs minėtą prašymą NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017 m. spalio 20 d. išdavė Sutikimą Nr. SUVA-12074-(8.53 E.). Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad Sutikimo galiojimas baigiasi, kai valstybinėje žemėje, kurioje pagal Sutikimą suteikta teisė tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, suformuojamas žemės sklypas. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad pasibaigus išduoto Sutikimo terminui, pagal Sutikimą nutiestos susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ir jiems funkcionuoti būtini statiniai turi būti nukelti jų savininko lėšomis, išskyrus atvejus, kai asmeniui šių Taisyklių nustatyta tvarka išduotas naujas Sutikimas arba kai nutiestoms susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams ir pastatytiems jiems funkcionuoti būtiniems statiniams naudotis ir juos aptarnauti yra nustatytas servitutas. Rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą 2017 m. gruodžio 18 d. įvykusio (duomenys neskelbtini) kaimuose pageidaujančių gauti žemės (miško) sklypus I eiliškumo pretendentų susirinkimo metu ginčo vietoje R. Z. V. atstovas ir J. D. bei P. D. įpėdiniai pasirinko grąžinamą natūra 0,0993 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, kuriam suteiktas projektinis Nr. 2703. Savo pasirinkimą pretendentų atstovas ir įpėdiniai patvirtino pasirašydami 2017 m. gruodžio 18 d. žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje (b. l. 13, 14, 41–47).

Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 1998 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika).

Metodikos 29.1 papunktyje nustatyta, kad patvirtinus teritoriją žemėtvarkos projektui rengti žemėtvarkos skyrius vietiniame laikraštyje (jeigu tokio nėra - regioniniame laikraštyje) ir NŽT interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsakymo dėl teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo priėmimo dienos paskelbia apie patvirtintoje teritorijoje pradedamą rengti žemėtvarkos projektą, nurodydamas patvirtintos teritorijos plotą; žemėtvarkos projekto rengimo pradžios datą ir kt. Žemėtvarkos projektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo projektavimo darbų įvykdymo akto suderinimo dienos pateikiamas visuomenei viešai svarstyti; apie žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pradžią ir laikotarpį, taip pat apie tai, kur ir kada galima susipažinti su parengtu žemėtvarkos projektu, kada projekto autorius dalyvaus eksponuojant žemėtvarkos projektą ir kur bei kada bus organizuojamas viešo svarstymo rezultatų aptarimas, žemėtvarkos skyrius paskelbia vietiniame laikraštyje (jeigu tokio nėra - regioniniame laikraštyje) ir NŽT interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš savaitę iki žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pradžios (Metodikos 79 punktas). Metodikos 80 punkte nustatyta, kad suinteresuotieji asmenys, susipažinę su žemėtvarkos projektu, gali per žemėtvarkos projekto viešo svarstymo laikotarpį reikšti savo pasiūlymus ir pretenzijas raštu, pateikdami jas žemėtvarkos skyriui. NŽT vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintą žemėtvarkos projektą (įsakymą, kuriuo patvirtintas šis projektas, su priedais ir planą) NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienų nuo žemėtvarkos projekto patvirtinimo paskelbia NŽT interneto svetainėje (Metodikos 95 punktas).

Kaip minėta, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018 m. balandžio 17 d. įvyko (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkimas, kurio metu visi suinteresuoti asmenys turėjo galimybę pateikti savo pastabas dėl parengto Žemėtvarkos projekto, tačiau jokių pastabų, pageidavimų ar pretenzijų dėl suprojektuoto žemės sklypo Nr. 2703 pareikšta nebuvo. Žemėtvarkos projektas, kuriame suprojektuotas žemės sklypas Nr. 2703, buvo patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1778-( 14.48.2.). Byloje ginčo, jog pareiškėjai nežinojo apie Žemėtvarkos projekto viešą svarstymą, nėra. Taigi, patvirtinus Žemėtvarkos projektą buvo suformuotas žemės sklypas Nr. 2703, o servitutai minėtame žemės sklype, kuris suprojektuotas R. Z. V. , J. D. ir P. D., Žemėtvarkos projekte nustatyti nebuvo. Ta aplinkybė, kad suprojektuotame žemės sklype Nr. 2703 pareiškėjams išduoto Sutikimo (kurio galiojimas yra pasibaigęs) pagrindu yra įrengti inžineriniai tinklai, ar kad pareiškėjai ilgą laiką iki jiems priklausančių Gyvenamojo namo ir Žemės sklypo dėl reljefo ypatumų privažiuodavo per valstybinės žemės sklypą (o ne iš Garnio g., prie kurios yra Gyvenamasis namas, pusės), nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad prašomų servitutų nustatymas administraciniu aktu atitinka teisės aktuose nustatytas jų nustatymo sąlygas.

Kaip minėta, Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, jog rengiant Žemėtvarkos projektą buvo išreiškę pageidavimus ar pasiūlymus dėl servitutų nustatymo suformuotame žemės sklype Nr. 2703, todėl atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančių įrodymų visetą, sprendžiama, kad pareiškėjų skundo reikalavimai nepagrįsti, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų D. B. ir G. E. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.