Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-05 · Civilinė byla Nr. e2A-1312-896/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-05
Bylos Nr.
e2A-1312-896/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16597-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
Ieškovas
G. M.
Atsakovas
G. M.
Advokatai
Antanas Danielius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1312-896/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16597-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Izoldos Nėnienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), yra S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios ieškovei G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o S. M. - atsakovo G. M. dukra. Nustačius tėvystę, S. M. palikti pavardę „M.“; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko - dukros S. M. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai S. M. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę G. M.; 4) priteisti iš atsakovo 9 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai S. M. už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka dalyje dėl: 1) tėvystės pripažinimo; 2) dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove; 3) sutinka mokėti dukrai išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 4) sutinka su įsiskolinimo priteisimu, kurį atsakovas paskaičiavo nuo minimalios algos, nustatytos 2015 m. – 2018 m., o įsiskolinimo išmokėjimą prašė išdėstyti trims metams, kadangi iš karto sumokėti įsiskolinimą ir mokėti kas mėnesį išlaikymą dukrai atsakovui būtų didelė našta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad atsakovas G. M. yra S. M. tėvas, o S. M. yra atsakovo G. M. dukra, nustatė nepilnamečio vaiko S. M. gyvenamąją vietą su motina G. M., priteisė iš atsakovo G. M. išlaikymą nepilnametei dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. spalio 2 d.) iki jos pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisė nepilnametei S. M. iš atsakovo G. M. 6 697,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2018 m. spalio 1 d., paskyrė išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę motiną G. M., kitoje dalyje ieškinį atmetė, išdėstė G. M. priteisto 6 697,50 Eur išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą 30 mėn., mokant po 223,25 Eur kas mėnesį, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieškovei G. M. iš atsakovo G. M. 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš G. M. 219,00 Eur žyminio mokesčio ir 6,00 Eur pašto išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė nekilnojamo turto Lietuvos Respublikoje neturi, jos vardu yra registruotos dvi transporto priemonės. Ieškovės darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 490,00 Eur. Ieškovė moka būsto paskolą už atsakovą G. M.. Atsakovo vardu registruotas butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė 27 224,00 Eur, 1/10 daliai buto apribota disponavimo teisė, bute gyvena ieškovė su dukra. Atsakovo vardu transporto priemonių nėra registruota. Atsakovas verčiasi individualia veikla, nurodė, kad jo darbas priklauso nuo sezono ir siekia nuo 700,00 Eur iki 750,00 Eur per mėnesį.

Šalies argumentai

5. Teismas nustatė, kad šalių dukrai sprendimo įsiteisėjimo metu sukaks dvylika metų. Iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad daugiausia lėšų reikia maistui, higieninėms prekėms, rūbams ir avalynei, buto mokesčiams. Ieškovė, nors ieškinyje nurodė, kad per mėnesį reikėtų apie 512,00 Eur, tačiau sutiko, jog galėtų pakakti ir 430,00 Eur, paaiškino, kad atsakovas visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos 215,00 Eur (430,00 Eur/2) išlaidos minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti bei, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, laikė, kad ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiam vaikui yra realios ir protingos.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas vadovaujantis pagal nustatytą minimalią mėnesinę algą. 1) 2015 m. spalio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. – 487,50 Eur (325,00 Eur /2 = 162,50 Eur; 162,50 Eur x 3 mėn.); 2) 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. liepos 1 d. – 1 050,00 Eur (350,00 Eur/2 = 175,00 Eur; 175,00 Eur x 6 mėn. = 1 050,00 Eur; 3) 2016 m. liepos 1 d. – 2 016 m. gruodžio 31 d. – 1 080,00 Eur (380,00 Eur/2 = 180,00 Eur; 180,00 Eur x 6 mėn. = 1 080,00 Eur); 4) 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d.) – 2 280,00 Eur (380,00 Eur/2 = 190,00 Eur; 190,00 Eur x 12 mėn.); 5) 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 1 d. – 1 800,00 Eur (400,00 Eur/2 = 200,00 Eur; 200,00 Eur x 9 = 1 800,00 Eur, viso 6 697,50 Eur.

7. Teismas, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, darbo užmokestį, sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą tikslinga išdėstyti 30 mėnesių, mokant po 223,23 Eur kas mėnesį (6 697,00 Eur/30 mėn.).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Ieškovė G. M., atstovaujama advokato Antano Danieliaus, apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2019 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priteisti iš atsakovo G. M. išlaikymą nepilnametei dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. spalio 2 d.) iki jos pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti nepilnametei dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. M. 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2018 m. spalio 1 d., panaikinti priteisto išlaikymo įsiskolinimo išdėstymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, susijusios su išlaikymo dydžio parinkimo specifika, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių, o būtent, kad atsakovas visiškai nesidomėjo, nesirūpino dukra S. M., kad visa našta dukros priežiūrai ir išlaikymui tenka ieškovei. Atsakovas, net ir vykstant teisminiam procesui, nepasimatė su dukra ir šiai dienai nėra suteikęs jokio, net simbolinio 1 Eur materialinio išlaikymo, be to, ne kas kitas, o ieškovė visada mokėjo ir moka paskolą už atsakovo butą, taigi, ieškovė gausina šio turtą savo sąskaita. Šių aplinkybių teismas visiškai nevertino.

8.2. Pirmosios instancijos teismas, priteisęs mažesnį, nei ieškovė prašė, išlaikymą ir jo įsiskolinimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2010 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovo, visuomet bus mažesnės, nes jai tenka skirti daugiau laiko rūpintis dukra: rūpintis kasdiene buitimi, sekti dukros ugdymą, vesti ją į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas neįgyvendina savo, kaip tėvo pareigos, ir visiškai nesirūpina dukra. Todėl ieškovei tenka didžiausia dukros, kuri gyvena su ieškove, rūpinimosi našta. Atsižvelgiant į atsainų atsakovo požiūrį į tėvystės pareigas, atsakovas turėtų pinigine prasme daugiau nei ieškovė prisidėti prie dukros išlaikymo, t. y. teikti 250 Eur per mėn. išlaikymą, nes dukra ieškovas visiškai nesirūpina, nesidomi, neaplanko. Be to, atsakovo gaunamos pajamos už ieškovės gaunamas pajamas per pusę didesnės, šių aplinkybių teismas taip pat visiškai nevertino. Taip pat teismas nevertino ir dukros amžiaus. Šiuo metu dukrai jau 12 metų, todėl dukros poreikiai ženkliai skiriasi nuo jaunesnio amžiaus vaiko poreikių.

8.3. Pirmosios instancijos teismas priteistą 215 Eur išlaikymo dydį susiejo su tuo, kad ieškovė teismo posėdžio metu sumažino išlaikymo dydį iki 215 Eur, o įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos - iki 7200 Eur, tačiau ieškovė su šiomis skundžiamame sprendime nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, kadangi šios sąlygos (kaip ir sąlyga 12 mėnesių išdėstyti išlaikymo įsiskolinimą) atsakovui buvo siūlomos, jei šis būtų pasirašęs taikos sutartį ir pradėjęs teikti išlaikymą. Šiuo atveju, jokia taikos sutartis nebuvo pasirašyta, atsakovas visiškai neteikia ir toliau išlaikymo, todėl negali būti laikoma, kad ieškovė sumažino išlaikymo ir jo įsiskolinimo dydžius.

8.4. Atsakovo visiškas nesirūpinimas dukra sudaro pagrindą šiam daugiau prisidėti prie dukros materialinio aprūpinimo, todėl esant šioms aplinkybėms nebūtina ir įrodinėti didesnių vaiko poreikių. Šios taisyklės turėtų būti taikomos ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymui, todėl ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovui už visišką nesirūpinimą, nesidomėjimą dukra, yra susidaręs 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas (laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d., po 250 Eur kas mėnesį).

8.5. Teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria išdėstytas skolos išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas 30 mėn., taip pat yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštaraujanti bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Sprendimas išdėstyti išlaikymo įsiskolinimą dalimis iš esmės atsakovui nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi atsakovo elgesys patvirtina tai, kad šis geranoriškai ir taip neteiks jokio materialinio išlaikymo savo dukrai, ką ir patvirtina atsakovo veiksmai visą teismo procesą ir po jo nesidomint, nesirūpinant, neteikiant savo dukrai materialinio išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo išdėstymą, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, kad atsakovas jau daug metų neteikia jokio išlaikymo savo dukrai, ja nesidomi, su ja nebendrauja. Net ir atsakovui pateikus atsiliepimą teismui, kuriuo pripažino tėvystę, jis vis tiek neteikė ir iki šiol neteikia išlaikymo savo dukrai. Ieškovės nuomone, tai yra išimtinis atvejis, dėl kurio sprendimo išdėstymas yra negalimas. Teismo sprendimo atidėjimo ir išdėstymo, vykdymo tvarkos pakeitimo institutas negali būti formalus, jis privalo būti realus, paremtas skolininko sąžiningumu vykdyti teismo sprendimo išdėstymą. Šiuo atveju, akivaizdu, kad atsakovas visiškai nesiruošia vykdyti geranoriškai teismo sprendimo, kad ir koks jis būtų, kad ir kaip būtų išdėstytas, todėl tam, kad užtikrinti ieškovės, kaip sąžiningos šalies, interesus, tikslinga neatidėti teismo sprendimo vykdymo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo, taip užkertant nesąžiningai šaliai (atsakovui) piktnaudžiauti teise.

8.6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė permokėjo 195,60 Eur žyminio mokesčio ir įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją šią sumą grąžinti. Remiantis ekonomiškumo ir protingumo principais 61 Eur išskaita už apeliacinio skundo pateikimą gali būti atlikta iš ieškovės permokos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ieškovė prašo 61 Eur dydžio žyminį mokestį išskaityti iš permokos, atliktos Valstybinei mokesčių inspekcijai už ieškinio pateikimą teismui.

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria priteistas nepilnamečiam vaikui išlaikymas, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas išdėstytas dalimis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo

12. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 250 Eur. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. kovo 5 d., ieškovė reikalavimą šioje dalyje sumažino ir nurodė, kad pakankama suma būtų 215 Eur kas mėnesį ir išlaikymo įsiskolinimo suma 7200 Eur. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisė po 215 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis bei iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ir iš atsakovo priteisė 6697,50 Eur.

13. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, jog ieškinio reikalavimą ji sumažino tik tuo atveju, jei būtų buvusi sudaryta taikos sutartis, be to, teismas nepagrįstai nenukrypo nuo tėvų lygių pareigų vaikui principo, nes ji viena rūpinasi vaiku, atsakovas jo neišlaiko, nebendrauja, jai vienai tenka visa našta.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs teismo posėdžio, vykusio 2019 m. kovo 5 d., garso įrašą, pažymi, kad ieškovė ieškinio reikalavimą sumažino iki 215 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis bei 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Teismas papildomai paklausė, ar tokios sumos būtų priteisus, o ieškovė tą patvirtino (teismo posėdžio garso įrašo 54 min.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė aiškiai suprato, kad sumažino ieškinio reikalavimus ir tai nesiejo vien tik su taikos sutarties sudarymu, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai į šias ieškovės nurodytas sumas atsižvelgė.

15. Spręsdamas dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad teismas turi įvertinti, jog ieškovė viena rūpinasi vaiku, todėl turi nukrypti nuo tėvų lygių pareigų vaikui principo ir nustatyti, kad atsakovui, su kuriuo vaikas negyvena, tenka didesnė pareiga teikti materialinį išlaikymą.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, jų visumą, tarpusavio ryšį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė sumą, kuri priteistina iš atsakovo, tačiau ne visiškai įvertino visas šiai sumai nustatyti reikalingas aplinkybes.

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė su dukra gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute (e. bylos apyrašas, b.l. 111-112). Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė moka būsto kreditą už šį butą, kas mėnesį po 150 Eur. Duomenų, kad naudojimasis atsakovo nekilnojamuoju turtu būtų atlygintinis, nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant tokiai situacijai atsakovas iš dalies prisideda prie būsto vaikui užtikrinimo, nes, tikėtina, ieškovė, už tokią sumą, kurią skiria būsto kredito mokėjimui, negalėtų, pvz. nuomotis, tokio buto. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas tam tikra dalimi prisideda prie vaiko išlaikymo suteikdamas jam būstą.

18. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad vadovaujantis LR Išmokų vaikui įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 2019 m. kas mėnesį mokama išmoka vaikui yra 50 Eur. Šios išmokos tikslas - mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Taigi, ieškovė gauna kas mėnesį po 50 Eur iš valstybės, ir šių lėšų paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, todėl darytina išvada, kad vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams. Todėl vaiko poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai, suma mažintina.

19. Atsižvelgdama į šiuos argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui po teismo sprendimo tenka didesnė vaiko materialinio išlaikymo našta, todėl priteista 215 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis suma iš atsakovo yra pagrįsta ir jos didinti nėra pagrindo.

20. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad išlaikymo periodinėmis išmokomis suma pagrįsta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo atliktas išlaikymo apskaičiavimas yra teisingas, nes pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgė į tą aplinkybę, kad per trejų metų laikotarpį sumos, reikalingos vaiko išlaikymui didėjo, jos nebuvo tokios pačios visą išlaikymo laikotarpį ir išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio pradžioje vaiko išlaikymui reikėjo skirti mažiau lėšų nei šio laikotarpio pabaigoje.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo dalimis

21. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 6697,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir išdėstė priteistos sumos mokėjimą 30 mėnesių laikotarpiui, mokant po 223,25 Eur kas mėnesį, pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

22. Ieškovė nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo išdėstymu, nes atsakovas neteikia išlaikymo, po teismo sprendimo nemoka ir išlaikymo įsiskolinimo.

23. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

24. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Dėl šių priežasčių, teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo, turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kadangi sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalu išlaikyti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kuo sprendimo išdėstymas išlaikymo įsiskolinimo dalyje pažeidžia vaiko ar jos interesus. Byloje nustatyta, jog atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 700 Eur. Duomenų, kad atsakovas turi turto, išskyrus hipoteka įkeistą butą, kuriame ieškovė su dukra gyvena, byloje nėra. Darytina išvada, kad atsakovas neturi galimybių išmokėti visą priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą iš karto. Todėl akivaizdu, kad neišdėsčius priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos atsakovo interesai būtų pažeisti. Be to, pažymėtina, kad teismo sprendimas išlaikymo įsiskolinimo dalyje nėra skubiai vykdytinas. Ta aplinkybė, kad atsakovas nemoka išlaikymo dukrai, nereiškia, kad atsakovas nevykdys įsiteisėjusio teismo sprendimo išlaikymo įsiskolinimo dalyje. Todėl iš anksto teigti, kad atsakovas ateityje pažeis ieškovės ir dukters interesus, nėra pagrindo.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėIzolda NėnienėTomas Romeika