- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- 1-1075-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22811-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- D. V.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresas (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. V., kaltinama tuo, kad nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sugyventiniui, o būtent: ji, 2024 m. birželio 16 d. apie 05.20 val., bute, kuriame gyvena kartu su sugyventiniu J. S., adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios priežasties, tyčia sudavė kirvio pleišto briauna ne mažiau kaip du kartus lovoje miegojusiam sugyventiniui J. S. į galvos sritį ir padarė muštines žaizdas kairio smilkinio srityse apie 6 cm ilgio ir kairiame ausies kaušelyje. Tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. S. sveikatą.
2. Kaltinamoji D. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte. Su civiliniu ieškiniu sutiko.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamoji.
4. Be kaltinamosios D. V. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
4.1. Nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamoji yra jo sugyventinė jau apie 20 metų, jie yra šeima. Šeštadienį abu buvo namuose, gaminosi valgyti – jis ištroškino kalakutą, kirvuku kapojo kalakuto kaulus. Gaminant valgyti gėrė alų, o kaltinamoji sėdėjo kambaryje. Ar vartojo alkoholį nematė, bet vėliau pastebėjo, kad ji išgėrė viena praktiškai visą 0,5 l butelį degtinės. Visą dieną buvo viskas gerai, jokių barnių, konfliktų tarp jų nebuvo. Vėliau nuėjo miegoti, anksti ryte prabudo nuo galvos skausmo. Atsisėdo ant lovos, veidui pasidarė šilta, delnu perbraukė per kairį skruostą, ranka buvo kruvina, bėgo kraujas. Šalia lovos galo, apie 1,5 metro atstumu, stovėjo kaltinamoji. Kaltinamoji nieko nesakė, kiek pastovėjo prie lovos ir išėjo iš kambario. Klausė kaltinamosios ką ji daro, tačiau ji nieko nesakė. Jokio įrankio jos rankoje nematė, vėliau kambaryje ant grindų pastebėjo gulintį kirvį, su kuriuo šeštadienį mėsos kaulą kapojo. Pats paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir išsikvietė pagalbą. Buvo praskelta galva, kairė ausis ir kairė ranka (dilbis), kirstinės žaizdos. Jį išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, ten susiuvo galvą ir ausį. Kaltinamoji kelis kartus atsiprašė, jis jai atleido, todėl jokių pretenzijų jai neturi, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 30–33, 44–46).
4.2. Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamoji yra jos motina, su kuria tarpusavio santykiai nėra artimi, kadangi nuo (duomenys neskelbtini) augo su seneliais. Motina veda asocialų gyvenimo būdą, vartoja alkoholį. Kaltinamoji gyvena su sugyventiniu J. S., jie sutaria neblogai. 2024 m. birželio 16 d. 5.33 val. telefone praleido motinos skambutį. Vėliau perskambinus J. S. pasakė, kad buvo ligoninėje Lazdynuose. Iš pradžių suprato, kad mamai blogai su sveikata, tačiau jis papasakojo, kad motina kirviu jam trenkė per galvą ir ligoninėje buvo ne motina, o jis pats. Pasakojo, kad kirviu sužeista galva, ausis ir ranka. 2023 m. liepos 1 d. mirė mamos įtėvis, po ko labai suprastėjo jos psichologinė būsena. Motina ne kartą jai minėjo, kad ji norėtų į kalėjimą, kadangi ten nereikės niekuo rūpintis ir kad ji nemato prasmės gyventi, tačiau taip kalba tik būdama neblaivi. Prieš pusmetį ji minėjo, kad nori į kalėjimą, tačiau tam reikia padaryti nusikaltimą, sakė, kad gal J. miegantį reikia kirviu užmušti. Mama jai pasakė, kad ji ne savam prote, paskui ji pasakė, kad nesąmonę pasakė, nes daug metų reikės sėdėti (b. l. 49–52).
4.3. Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto teismas nustatė, kad fizinį smurtą patyrė J. S., matyti kraujuojanti žaizda galvoje. Smurtą patyręs asmuo buvo akivaizdžiais neblaivus ar apsvaigęs. Smurtu įtariamas asmuo yra D. V.. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį ir asmenį, įtariamą smurtu – sugyventiniai. Nukentėjusysis paaiškino, kad jam miegant kambaryje pas jį į kambarį atėjo sugyventinė, kuri pasiėmusi kirvį du kartus sudavė jam į galvos sritį, dėl to jis patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus (b. l. 21–24).
4.4. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas – buto kambarys. Kambario kairėje pusėje yra sofa-lova, ant kurios yra sujaukta patalynė, šalia lovos, dešinėje pusėje yra medinės spintelė ir kėdė, ant kurių sudėti įvairūs daiktai. Šalia lovos, dešinėje pusėje ant žemės yra skuduras, ant kurio yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Kambario dešinėje pusėje yra kita sofa-lova, šalia kurios galo, ant žemės yra padėtas kirvis su medine rankena. Apžiūrint nukentėjusįjį, ant jo galvos, kairėje pusėje, ties skruostu yra žaizda, iš kurios bėga kraujas, taip pat ant kairės ausies yra kirstinė žaizda (b. l. 9–19).
4.5. Iš medicininių dokumentų apžiūros, kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko protokolo teismas nustatė, kad nukentėjusiajam buvo nustatytos muštinės žaizdos kairio smilkinio srityje apie 6 cm ilgio ir kairiame ausies kaušelyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu ir būdu, t. y. 2024 m. birželio 16 d. sudavus smūgius kirvio pleišto briauna. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 68).
4.6. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė Nr. 2408157665. Kvietimo data – 2024 m. birželio 16 d., priėmimo laikas – 05.26 val., atvykimo laikas 05.41 val. Įvykio vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Grafoje „kvietimo priežastis“ nurodyta, kad „vyras suž. galva/ kompleksinis. Kvietėjas J. S.“. Pagalbos teikimo ID-30 (trauminiai sužalojimai/specifiniai). Suteikta pagalba – 2x žaizdos tvarstis. Grafoje „kvietimo rezultatas“ nurodyta, kad „policija įvykio vietoje nustatė 1,98 neblaivumą. Iš kirvio buko galo gavo į smilkinio sritį. Daugiau nusiskundimų neišsako. Teigia, jog sąmonės nebuvo praradęs.“ Preliminari diagnozė – galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, kita, TLK-10-AM kodas S00.98. Į ligoninę vykti sutinka, negali pasirašyti (b. l. 75–77).
4.7. Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra kūno kameros vaizdo ir garso įrašas. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, į butą įsileidžia nukentėjusysis. Policijos pareigūno paklaustas, kas čia buvo, nukentėjusysis nurodo, kad „nieko, jinai susapnavo“. Nukentėjusysis laiko prispaudęs rankšluostį prie kairios ausies. Iš po lovos ištraukia ir parodo policijos pareigūnams kirvį, sako „ji kažką susapnavo, nepiktybiškai“. Laiku 5.44 val. alkotesteriu nukentėjusiajam nustatytas 1.98 prom. neblaivumas. Laiku 5.46 val. alkotesteriu kaltinamajai nustatytas 2.87 prom. neblaivumas. Į butą atvyksta GMP darbuotojai. Kaltinamasis nurodo, kad jokio konflikto nebuvo. Jis miegojo, galvojo, kad katinas užšoko, tačiau kirviu jam buvo trenkta į galvą. Trenkė, kai jis lovoj gulėjo (b. l. 81–83).
4.8. Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra kirvis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu 2024 m. birželio 16 d., adresu (duomenys neskelbtini). Kirvio kotas yra medinis, su apsitrynusiais sidabro spalvos dažais. Koto ilgis 32 cm, plotis 3,5 cm (apačioje), 3,2 cm (viršuje). Kirvio galva metalinė, 15 cm pločio, iš abiejų pusių surūdijusi. Kirvio ašmenų plotis 11 cm, penties plotis - 5 cm. (b. l. 84–94).
4.9. Iš alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo teismas nustatė, kad nukentėjusiajam po įvykio nustatytas 1,98 prom. neblaivumas, kaltinamajai –2,89 prom. neblaivumas (b. l. 25-27).
Motyvuojamoji dalis
D. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados
5. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajai pagrįstai inkriminuojama už nusikalstamos veikos (nežymų sveikatos sutrikdymą) padarymą šeimos nariui – sugyventiniui.
6. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad D. V. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdama apsvaigusi nuo alkoholio be jokios priežasties, tyčia sudavė kirvio pleišto briauna ne mažiau kaip du kartus lovoje miegojusiam sugyventiniui į galvos sritį. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarė muštines žaizdas kairio smilkinio srityse apie 6 cm ilgio ir kairiame ausies kaušelyje, kas pasireiškia nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:
7.1. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino padariusi nusikalstamą veiką pagal kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamosios parodymai iš esmės sutampa, abu proceso dalyviai nurodė, kad kaltinamoji nukentėjusiajam sudavė jam miegant, nors prieš tai konfliktų nebuvo.
7.2. Tai, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus patvirtina byloje esanti greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė bei teismo medicinos eksperto pateikta išvada. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad nukentėjusiajam nustatytos muštinės žaizdos kairio smilkinio srityje apie 6 cm ilgio ir kairiame ausies kaušelyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kuri laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamosios nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes (muštines žaizdas), o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo.
7.3. Kaltinamosios nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti veiksmai rodo, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suduodama nukentėjusiajam kirviu į galvos sritį, kaltinamoji neabejotinai suvokė, kad gali jį sužaloti ir to siekė.
7.4. Be to, byloje esanti kita rašytinė medžiaga taip pat patvirtina kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką, o būtent: liudytojos A. V. bei nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, t. y. įvykio vietos ir kitų objektų (daiktų) apžiūros protokolo duomenys, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, ir kt.
8. Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamoji panaudojo fizinį smurtą savo artimam šeimos nariui, t. y. sugyventiniui, nežymiai sutrikdydama jam sveikatą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamosios atlikta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
9. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
10. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
11. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
12. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
13. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
14. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
15. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinis ieškinys neatlygintas. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją – (duomenys neskelbtini), nedirbanti, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, neteista, administracine tvarka nebausta, duomenų, kad būtų įrašyta į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
16. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 15 punkte nurodytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (suduota į galvos sritį kirviu), bei, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajai paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant kiek didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 1 metams 6 mėnesiams, su intensyvia priežiūra – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant buvimo vietą – adresu (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose, kartu paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią ji turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
17. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas D. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 16 d. 05.50 val. iki 2024 m. birželio 17 d. 19.40 val., (1 para), laikinajame sulaikyme išbūtą vieną parą, prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).
Dėl civilinio ieškinio
19. Baudžiamojoje byloje pareikštas Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 122,69 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
20. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda, netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
21. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiajam padaryta turtine žala. Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtus nuostolius (t. y. nukentėjusiojo gydymo paslaugų apskaitos išrašas). Pareikšto ieškinio suma, teismo nuomone, yra protinga, tad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos civilinei ieškovei laikomas pagrįstu. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltų kaltinamosios nusikaltimų veiksmų, jos kaltė, pasireiškė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamoji turi pareigą atlyginti padarytą ir šioje byloje įrodytą turtinę žalą.
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2010, 2010 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010).
23. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas tenkina civilinės ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį pilna apimti, ir iš kaltinamosios civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisia 122,69 Eur dydžio sumą turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Dėl procesinių klausimų.
24. Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė (b. l. 137–138) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
25. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvis, saugomas daiktų saugykloje, adresu Vilniaus 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus r. sav., laikytinas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo įrankiu, todėl konfiskuotinas ir sunaikintinas kaip menkavertis daiktas (BK 72 straipsnio 2 dalis, BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
D. V., pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant jos buvimo vietą – adresu (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose, kartu paskiriant D. V. įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. skirti – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant jos buvimo vietą – adresu (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose, kartu paskiriant D. V. įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaityti D. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 16 d. 05.50 val. iki 2024 m. birželio 17 d. 19.40 val., (1 (vieną) parą), laikinajame sulaikyme išbūtą vieną parą, prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvį, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. V. 122,69 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų 69 ct) dydžio sumą turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 122,69 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų 69 ct) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteistos žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT217300010002484333, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už J. S. gydymą“.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.