- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-1920-510/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02864-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus (pran.)
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- notarei Virginijai Jarienei
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Ramūno Mitkaus (pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ir atsakovo V. J. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-375-358/2012 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui V. J., trečiajam asmeniui notarei Virginijai Jarienei dėl sutarties sąlygų ir delspinigių dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. V. ieškinyje nurodė, kad Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-29 nutartimi buvo patenkinti kreditoriaus V. J. reikalavimai ir nutarta priverstinai išieškoti iš E. V. 10274,85 eurų skolą, 5609,24 eurų delspinigius, 135 Lt žyminį mokestį už priverstinį skolos išieškojimą, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą E. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2011-10-18 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2011-07-29 nutarties dalį, kuria atsisakyta išieškoti 5 proc. metines palūkanas nuo 15884,09 eurų nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško kreditoriaus reikalavimo patenkinimo, panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – priteisė iš skolininko E. V. kreditoriui V. J. 5 proc. įstatymines palūkanas nuo priteistų 15884,09 eurų nuo 2011-03-24 civilinės bylos iškėlimo iki visiško kreditoriaus reikalavimo patenkinimo. 2009-11-03 notarine sutartimi ieškovas pasiskolino iš atsakovo 8688,60 eurų (ekvivalentas litais – 30000 Lt). Ieškovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 2010-02-03. 2010-08-10 notariniu susitarimu ieškovui buvo papildomai paskolinta 1586,25 eurų (ekvivalentas litais – 5477 Lt) ir pakeistas 2009-11-03 sutarties 1 punktas dėl paskolos dydžio, t. y. nustatyta, kad atsakovas pasiskolino 10274,85 eurų (ekvivalentas litais – 35477 Lt). Visą paskolos sumą ieškovas įsipareigojo grąžinti atsakovui iki 2010-10-03. 2009-11-03 sutarties 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laiku negrąžinus skolos, skolininkas privalo mokėti 0,3 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Sutartyje nustatyti 0,3 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną yra aiškiai per dideli, nes priskaičiuota už 6 mėnesius delspinigių suma net 5609,24 eurų, o tai sudaro daugiau kaip pusę pačios negrąžintos skolos dydžio. Ieškovas prašė pakeisti 2009-11-03 paskolos sutarties, not. reg. Nr. 4VJ-12853, 1 straipsnio 2 dalies sąlygą dėl delspinigių dydžio ir nustatyti 0,02 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies. Teismas pakeitė 2009-11-03 paskolos sutarties, not. reg. Nr.4VJ-12853, 1 straipsnio 2 dalies sąlygą dėl delspinigių dydžio ir nustatė 0,1 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas priteisė iš atsakovo valstybei 25,50 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Teismas sprendime nurodė, kad netesybų dydis sudaro daugiau kaip pusę negrąžintos skolos dydžio. Tai sudaro pagrindą konstatuoti sutartinių netesybų dydį kaip neprotingą (akivaizdžiai per didelį). Įvertinęs CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą protingumo principą, teismas sutartyje numatytą delspinigių dydį sumažina iki 0,1 procento. Be to, atsakovui yra priteistos kompensacinės palūkanos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovas E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) netesybos (delspinigiai) atlieka kompensuojamąją funkciją atlyginti nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Atsakovas pripažino, kad paskola buvo neatlygintinė, o tai reiškia, kad atsakovas jokios naudos neketino gauti. Teismas turėjo įvertinti, kokie galėtų būti atsakovo minimalūs nuostoliai, kuriems padengti skirtos netesybos. Teismo nustatyti 0,1 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną yra per dideli, nes sudaro 36,4 proc. per metus, o tokio dydžio metinių palūkanų nemoka joks bankas;
2) teismas turėjo įvertinti tai, kad sutarties sąlygos dėl delspinigių dydžio šalys iš esmės individualiai neaptarė, jog teisminiai ginčai dėl sutarties vykdymo prasidėjo dėl to, kad atsakovas iš pradžių pareikalavo 0,5 proc. dydžio delspinigių, nors sutartis nustatė 0,3 proc. dydžio delspinigius. Teismas turėjo įvertinti tai, kad ieškovo turtinė padėtis sunki;
3) teismas delspinigius sumažino 3 kartus. Jeigu apeliacinis teismas nepatenkintų apeliacinio skundo, turėtų tinkamai išspręsti antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą iš atsakovo pagal Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dydį.
Atsakovas V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti nepakeistą 2009-11- 03 paskolos sutarties 1 straipsnio 2 dalies sąlygą dėl delspinigių dydžio bei panaikinti priteistas iš atsakovo valstybei 25,50 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) neprotingumu grindžiama nelygybė turėjo būti ieškovui žinoma jau prieš kelis metus sudarant sutartį su ankstesniu kreditoriumi P. R.. Tai, kad skundžiamo teismo sprendimo negalima paaiškinti ir grįsti CK 1.5 straipsnyje nurodytu protingumo principu, patvirtina ieškovo pasisakymas teismo posėdyje, jog ankstesnio kreditoriaus P. R. atžvilgiu ieškovas jokių pretenzijų neturi. Ankstesnėje paskolos sutartyje taip pat buvo numatyti 0,3 procentų delspinigiai; 2) pripažindamas, jog paskolos sutartis su atsakovu V. J. buvo sudaryta perfinansuojant ieškovo paskolos sutartį su kreditoriumi P. R., Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-12 sprendimas nepagrįstai ir neteisėtai diskriminuoja atsakovą vien dėl jo sutartinius ieškovo įsipareigojimus pareikalavusio vykdyti kreditoriaus statuso ir socialinės padėties ir dėl to, jog ieškovas pažeidė sutartinę prievolę būtent kreditoriui V. J., o ne teisininkui P. R.. Jei atsakovas jo sutarties nebūtų perkreditavęs, būtų reikalavęs tų pačių hipotekos lakšte ir sutartyje nurodytų suderintų 0,3 procento netesybų;
3) teismas sprendime vadovavosi tik viena aplinkybe – prievolės ir sutartinių netesybų dydžiu, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką vertindamas aplinkybių visetą. Teismo sprendimas sprendžiant dėl kredito sutartyje nustatytų netesybų (delspinigių) sumažinimo nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, aplinkybių visuma. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Ieškovas sutartinių įsipareigojimų sistemingai ir visiškai nevykdė. Atsakovas, pasibaigus 2009-11-03 sutarties galiojimui, nereikalavo 0,3 % proc. delspinigių, nors ieškovas ir tada negalėjo grąžinti skolos. Ieškovo įsipareigojimų faktiškai pradelstas laikas sudarė 749 dienas;
4) teisėja posėdžio metu paėmė ką tik iš raštinės atneštą atsakovo 2012-02-22 paaiškinimo egzempliorių, todėl iš atsakovo buvo atimta teisė žodinio bylos nagrinėjimo metu pasinaudoti dešimties puslapių paaiškinime nurodytais argumentais ir motyvais, juos žodžiu paaiškinti. Teisėja bylos nagrinėjimo iš esmės metu konsultavo ieškovą, jog jis gali neatsakinėti į atsakovo klausimus, jei šie atsakymai būtų ieškovui nenaudingi;
5) teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nors tam buvo svarbus pagrindas – ieškovo nekilnojamojo turto valdymas, pardavimas, dovanojimas. Ieškovas iki šiol buto neapdraudęs, todėl ir toliau daro žalą atsakovui;
6) pardavęs butą, ieškovas vėl neturėjo pinigų ir skolos atsakovui nesiruošė grąžinti. Ieškovas melavo teismui, jog nelošia azartinių lošimų;
7) teismas 2012-02-22 posėdyje nepagrįstai nepriėmė atsakovo su 2012-02-22 paaiškinimu pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsakovo dėl ieškovo veiksmų ir neveikimo patirtą žalą.
Atsiliepimas
Ieškovas E. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad atsakovas pripažįsta, jog pasirašant ginčo sutartį nebuvo aptariamos netesybos. Todėl jo apeliacinio skundo teiginys, kad pats E. V. reikalavo jam taikyti 0,3 proc. delspinigių dydį, neatitinka tikrovės. Neteisingas atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovo sutartinio įsipareigojimo faktiškai pradelstas laikas sudarė 749 dienas. Pats atsakovas 2010-08-10 sutartimi ieškovui suteikė papildomą paskolą sumai, nes šia suma buvo įskaitytos žodžiu sutartos palūkanos už laiku negrąžintą 30000 Lt paskolą. Be to, atsakovas nepriskaičiuoja jam Kauno apygardos teismo 2011-10-18 nutartimi priteistų 5% dydžio metinių palūkanų.
Atsakovas V. J. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog paskolos sutartyje numatyti ar pirmosios instancijos teismo priteisti delspinigiai esantys per dideli, yra nepagrįsti. Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą iš esmės pakartojo argumentus, kurie buvo išdėstyti jo apeliaciniame skunde. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovas pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal notariškai patvirtintą 2009-11-03 sutartį (1 t., b. l. 4) atsakovas V. J. paskolino ieškovui E. V. 8688,60 eurų (ekvivalentas litais – 30000 Lt). Ieškovas įsipareigojo šią sumą atsakovui grąžinti iki 2010-02-03. 2010-08-10 pagal notariškai patvirtintą susitarimą (1 t., b. l. 5) atsakovas ieškovui papildomai paskolino 1586,25 eurų (ekvivalentas litais – 5477 Lt). 2009-11-03 pasirašytos sutarties 1 punkte numatyta, kad laiku negrąžinus skolos, skolininkas privalo mokėti 0,3 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. liepos 29 d. nutartimi (1 t., b. l. 9) nutarė patenkinti kreditoriaus V. J. reikalavimus ir priverstinai išieškoti iš E. V. 10274,85 eurų skolą, 5609,24 eurų delspinigius ir 135 Lt žyminį mokestį už priverstinį skolos išieškojimą. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 18 d. nutartimi (1 t., b. l. 10–12) nutarė Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2011 m. liepos 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta išieškoti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų 15 884,09 EUR nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško kreditoriaus reikalavimo patenkinimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš skolininko E. V. kreditoriui V. J. 5 proc. įstatymines palūkanas nuo priteistų 15 884,09 EUR nuo 2011-03-24 civilinės bylos iškėlimo iki visiško kreditoriaus reikalavimo patenkinimo. Vertindama E. V. argumentus dėl delspinigių dydžio, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 18 d. nutartyje nurodė, kad jeigu jo nuomone delspinigių suma yra neprotingai didelė, jis gali ieškinio teisenos tvarka kreiptis į teismą ir ginčyti kreditoriaus reikalavimo sumą.
Kauno rajono apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo E. V. ieškinį, skundžiamu 2012 m. kovo 12 d. sprendimu pakeitė 2009-11-03 paskolos sutarties sąlygą dėl delspinigių dydžio ir nustatė 0,1 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
CK 6.73 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Ieškovas apeliacinį skundą pagrindė teiginiais, kad sutartis buvo neatlygintinė, jog atsakovas pradžioje pareikalavo 0,5 proc. dydžio delspinigių, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą sprendimą, nes patenkinus ieškovo apeliacinio skundo reikalavimą sumažinti delspinigius iki 0,02 proc., delspinigių dydis sumažėtų net 15 kartų, tuo būtų iš esmės paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir būtų paneigtas sutarties laisvės principas.
Ieškovas apeliaciniame skunde teigė, kad teismas delspinigius sumažino 3 kartus, todėl, ieškovo manymu, jeigu apeliacinis teismas, nepatenkintų apeliacinio skundo, kuriuo prašoma ieškinį patenkinti visiškai, turėtų tinkamai išspręsti antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą iš atsakovo pagal apylinkės teismo sprendimu patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dydį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl sutarties sąlygos modifikavimo, kuris CPK 80 ir 85 straipsnių (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) prasme nėra turtinis, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad proporcingai patenkintų reikalavimų dalis sudaro 20 procentų.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigė, jog skundžiamas teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu bei aplinkybių visuma. Apelianto manymu, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Apeliantas prašė atsižvelgti ir į pradelstų įsipareigojimų trukmę bei ieškovo elgesį. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra fiziniai asmenys. 0,3 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną sudaro daugiau kaip 100 metinių procentų. Be to, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 18 d. nutartimi priteisė iš skolininko E. V. kreditoriui V. J. 5 proc. įstatymines palūkanas nuo 2011-03-24 civilinės bylos iškėlimo iki visiško kreditoriaus reikalavimo patenkinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju sutartinių netesybų dydis yra neprotingai didelis. Apylinkės teismo nustatytas 0,1 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną dydis sudaro 36 metinius procentus ir atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pirmosios instancijos teismo nustatytas delspinigių dydis nepaneigia nei civilinės atsakomybės kompensacinės prigimties ir tikslų, nei sutarties laisvės principo.
Apeliantas V. J. kartu su apeliaciniu skundu pateikė 13 priedų (1 t., b. l. 91–138), kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą pateikė 5 priedus (2 t., b. l. 13–21), be to, 2012 m. liepos 16 d. pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus (2 t., b. l. 37–48). CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos esmę sudaro klausimas, ar pagrįstai apylinkės teismas sumažino delspinigių dydį nuo 0,3 proc. iki 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiu paminėti apelianto V. J. pateikti dokumentai pirmosios instancijos teismo išvadoms neturi reikšmės, todėl juos priimti ir tirti nėra pagrindo.
Kauno rajono apylinkės teismas, nustatęs 0,1 proc. delspinigių dydį, bylą iš esmės išsprendė teisingai. Ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, todėl abu apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi abiejų šalių apeliaciniai skundai atmetami, apeliaciniame procese turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Atsakovas savo apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas (CPK 322 straipsnis). Tai reiškia, kad skirti apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą ar ne, yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Atsakovas nenurodė, kokioms konkrečioms aplinkybėms išaiškinti būtinas žodinis procesas, jis turėjo teisę visus savo argumentus dėl bylos išdėstyti savo apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas nelaiko, kad būtina nagrinėti apeliacinius skundus žodinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.