Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-375-358/2012 pagal ieškovo Eugenijaus Vaišnoro ieškinį atsakovui V. J., tretysis asmuo Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė Virginija Jarienė, dėl sutarties sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Rezoliucinė dalis

Kauno rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Eugenijaus Vaišnoro ieškinį atsakovui V. J., trečiajam asmeniui notarei Virginijai Jarienei dėl sutarties sąlygų ir delspinigių dydžio pakeitimo, 2012 m. kovo 12 d. sprendimu nusprendė:

1) ieškinį patenkinti iš dalies, pakeisti 2009 m. lapkričio 3 d. paskolos sutarties, not. reg. Nr. 4Vj-12853, 1 straipsnio 2 dalies sąlygą dėl delspinigių dydžio ir nustatyti 0,1 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną;

2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kol įsiteisės teismo sprendimas sustabdyti išieškojimą ginčijamoje delspinigių sumos dalyje dėl 5 235,23 EUR (ekvivalentas litais 18 061,54 Lt) išieškojimo pagal 2009 m. lapkričio 3 d. paskolos sutartį, not. reg. Nr. 4VJ-12853 ir 2010 m. rugpjūčio 20 d. susitarimą, not. reg. Nr. 4VJ-10098, vykdomą antstolio Sauliaus Užkuraičio, remiantis Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2011m. liepos 29 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartimi.

Atsakovas V. J. 2012 m. kovo 22 d. padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – 1) palikti nepakeistą 2009 m. lapkričio 3 d. paskolos sutarties, not. reg. Nr. 4VJ-12853, 1 straipsnio 2 dalies sąlygą dėl delspinigių dydžio; 2) panaikinti laikinąsias apsaugos priemones; 3) panaikinti priteistas iš V. J. valstybei 25,50 Lt išlaidas už antrinę teisinę pagalbą.

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė atsakovui V. J. terminą iki 2012 m. balandžio 12 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (žyminiam mokesčiui už paduodamą apeliacinį skundą sumokėti). Teismas nurodė, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Ginčuose dėl sutarčių modifikavimo mokamas penkių šimtų litų žyminis mokestis. Kadangi apeliantas nepateikė duomenų apie tai, jog žyminis mokestis sumokėtas, teismas nustatė apeliantui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Atsakovas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodė, kad nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai, be to, ieškovas už ieškinio padavimą nemokėjo žyminio mokesčio, todėl ir atsakovui neatsiranda pareiga mokėti šį mokestį paduodant apeliacinį skundą. Šiuo atveju iš atsakovo nepagrįstai reikalaujama mokėti už teismo klaidas. Jeigu pirmosios instancijos teismas nebūtų pažeidęs procesinės ir materialinės teisės normų reikalavimų, nebūtų pagrindo paduoti ir apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba (CPK 5 str.), tačiau ši teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 80 str. įtvirtina mokėtino žyminio mokesčio dydžio nustatymo būdus: turtiniame ginče yra mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis priklauso nuo ieškinio sumos, neturtiniuose ginčuose – paprastasis žyminis mokestis, kuris yra išreiškiamas tikslia suma ir nuo ginčo dalyko vertės nepriklauso. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio.

Nagrinėjamu atveju ieškiniu buvo reiškiamas reikalavimas pakeisti 2009 m. lapkričio 3 d. paskolos sutarties, not. reg. Nr. 4VJ-12853, 1 straipsnio 2 dalies sąlygą dėl delspinigių dydžio ir nustatyti 0,02 proc. delspinigius (sutartyje numatyti 0,3 proc. dydžio delspinigiai) nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuojamus už kiekvieną pradelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas sprendimu šį reikalavimą tenkino iš dalies, pakeitė šią sutarties sąlygą ir nustatė 0,1 proc. delspinigių dydį.

CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ginčuose dėl sutarčių modifikavimo mokamas penkių šimtų litų žyminis mokestis, taigi apeliacinis skundas turi būti apmokėtas nurodyto dydžio žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į ieškovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio ir pateiktus šį prašymą patvirtinančius įrodymus (b.l. 16), spręstina, kad teismo rezoliucija priėmus ieškovo ieškinį, teismas pripažino, jog ieškovas atleistinas nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 14 p.). Asmenų sąrašas, kurie yra atleisti nuo žyminio mokesčio, nurodytas CPK 83 straipsnio 1 dalyje. Šie asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 str. 2 d.). Taigi paminėta CPK 83 straipsnio 2 dalies nuostata aiškiai apibrėžia asmenis, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius skundus. Atsakovas į tokių asmenų sąrašą nepatenka (tokie duomenys į bylą nepateikti), apeliantas netinkamai aiškina CPK 80 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, todėl atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo pareigos už apeliacinio skundo padavimą mokėti žyminį mokestį ir šio mokesčio dydžio yra teisiškai nepagrįsti. Kiti atskirojo skundo argumentai tiesiogiai nesusiję su skundžiamos nutarties dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutarties įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.