Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę pripažino ir parodė, kad atėjo pas pažįstamą, išgėrinėjo. Atėjo R. J., pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais, tuomet jis irgi pradėjo šūkauti. Tada R. J. išėjo ir atbėgo su ginklu, smogė jam į nosį ir prasidėjo muštynės. R. J. pirmas jam smogė. Tada atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. R. J. jam smogė ir tuomet jis smogė atgal. Konfliktas įvyko dėl muzikos, t. y. dėl to, kad jis su draugais garsiai klausė muziką. Tuo metu gėrė „Bajorų“ degtinę, išgėrė apie butelį su R. J. broliu. Jo veiksmams tą dieną alkoholis neturėjo įtakos, jautėsi truputį apsvaigęs. Pats į policiją nesikreipė, į policiją kreipėsi R. J. Iki konflikto R. J. nebuvo sužalotas. Kaltinamajame akte nurodytus veiksmus pripažįsta. Pripažįsta, kad galėjo padaryti nukentėjusiajai S. J. sužalojimus, atsiprašo nukentėjusiųjų. Iki 2023 m. birželio 11 d. konfliktų su nukentėjusiaisiais neturėjo, iš matymo pažįsta R. J. Nepripažįsta pareikštų civilinių ieškinių. Jis tik paryčiais atėjo į svečius pas pažįstamą. Kai R. J. nugriuvo, sudavė jam porą smūgių. Jam pačiam sužalojimai nustatyti nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Visų pirma, teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. parodė, kad atėjo pas pažįstamą, išgėrinėjo. Atėjo R. J., pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais, tuomet jis irgi pradėjo šūkauti. Tada R. J. išėjo ir atbėgo su ginklu, smogė jam į nosį ir prasidėjo muštynės. R. J. pirmas jam smogė. Tada atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. R. J. jam smogė ir tuomet jis smogė atgal. Kai R. J. nugriuvo, sudavė jam porą smūgių. Jam sužalojimai nustatyti nebuvo. Taigi, kaltinamasis A. B. iš esmės kaltinimą pripažino, tačiau savo veiksmus motyvavo būtinosios ginties situacija, apie kurią teismas pasisakys vėliau. Tokie kaltinamojo A. B. parodymai iš dalies atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Antai, iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad išties buvo registruotas pranešimas apie tai, kad atėjęs į pranešėjo kiemą nepažįstamas neblaivus vyras konfliktuoja, rėkauja, GMP dispečerė prašo, kad policijos pareigūnai paskubėtų (1 t., b. l. 9-10).

Tokias aplinkybes patvirtina ir viso proceso metu nukentėjusiojo R. J. duoti parodymai, kurie esminėse detalėse sutapo. Nukentėjusysis R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 11 d. apie 4.00 val., būdamas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad prie jo kiemo teritorijos kažkas rėkauja, vartoja necenzūrinius žodžius. Pagalvojo, kad tai neblaivūs asmenys ir tuoj apsiramins, tačiau triukšmas niekaip nenustojo. Maždaug po pusvalandžio jis išėjo į kiemą pažiūrėti, kas ten rėkauja ir pastebėjo, kad prie namo teritorijos stovi jam nepažįstamas vienas vyras, kuris pradėjo jį įžeidinėti, reikalauti kažkokių pinigų. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl jis jį ignoravo. Jam buvo žinoma, kad šis jam nepažįstamas vyras buvo svečiuose pas jo tolimą giminaitį I. M., kuris gyvena jo kaimynystėje adresu (duomenys neskelbtini), todėl jis nuėjo pas jį namo, kad paprašytų, kad jis ir jo draugai apramintų atėjusį prie jo namo teritorijos nepažįstamą vyrą. Tuo tarpu nuo konflikto atsibudo jo žmona S. J. ir atėjo į lauką pažiūrėti kas vyksta per konfliktas. Vyras darėsi dar agresyvesnis, pradėjo prie jo įžūliai kibti, stumdytis, tada jis iš savo telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad vyksta konfliktas. Belaukiant policijos pareigūnų, atėjo dar vienas vyras, jam iš matymo pažįstamas P., kuris, kaip suprato, yra to nepažįstamo asmens brolis, ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu nepažįstamas jam vyras pasidarė labai agresyvus ir smogė jam. Tarp jų prasidėjo muštynės, kurių metu nepažįstamas asmuo jam smogė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Jam nugriuvus ant žemės, pastarasis sugriebė jam už striukės, kurią užmovė jam ant galvos, laikė plėšydamas, tęsė jį mušti, spardė jam į galvos sritį kojomis. Taip pat visą šį konfliktą matė ir jo žmona S. J., kuri bandė taip pat jį ginti, sugriebusi už rūbų, atitraukinėjo nuo jo nepažįstamą vyrą ir susižalojo pirštą (1 t., b. l. 35-36). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis R. J. norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį A. B., tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis. Be to, nukentėjusiojo R. J. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: iš dalies liudytojo P. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios S. J. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvados, garso ir vaizdo įrašų apžiūros protokolai.

Nukentėjusioji S. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos vyras, pabudęs išėjo į kiemą, ji irgi, užsidėjusi striukę, išėjo paskui. Išėjusi į lauką pamatė, kad lauke stovi du jai nepažįstami vyrai. Nr. 1 vyras, kurio duomenų nežino, buvo apsirengęs žydrais šortais, juodos spalvos marškinėliais ilgomis rankovėmis ir juodos spalvos šlepetėmis, Nr. 2 vyras buvo apsimovęs šortus, kurių spalvos nepamena, marškinėlius, kurių spalvos nepamena ir šlepetes, kiek žino, jo vardas ,,P.“, kurio daugiau duomenų nežino. Minėti vyrai girtavo pas kaimyną I. M., adresu (duomenys neskelbtini). Jos vyras, pamatęs, kad kieme stovi minėti vyrai, jiems sakė išeiti, tada tarp jos vyro ir dviejų nepažįstamųjų kilo žodinis konfliktas. Vyras Nr. 1 pasakė, kad jos vyrą reikia įdėti į automobilio bagažinę ir išvežti, tada vyras Nr. 1 kumščiu trenkė jos vyrui R. Vyras Nr. 2 taip pat puolė jos vyrą, po ko atsitraukė ir stebėjo situaciją. Vyras Nr. 1 užtraukė jos vyrui R. ant galvos striukę, kurią jis dėvėjo ir pradėjo kojomis, keliais mušti jos vyrą per galvą, veidą. Jai bandant juos atitraukti nuo vyro, vyriškis, kuris dėvėjo žydrais šortais, juodos spalvos marškinėliais ilgomis rankovėmis ir juodos spalvos šlepetėmis, trenkė jai per kairę ranką, po ko jai nulūžo nagas ir pradėjo bėgti kraujas, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Šio įvykio metu jos vyras pradėjo skambinti policijai. Skambinant policijai, vyras Nr. 1 pagrasino sudeginti jų su vyru bendrus namus, mano, kad grasinimai yra realūs, kadangi minėtas vyras agresyviai ir neadekvačiai elgėsi. Konflikto metu jos vyrui buvo suplėšyta striukė. A. su savo dešine ranka, iš apačios į viršų smūgiuodamas, sudavė jai į kairę ranką bei nulaužė nagą, sužalodamas jai pirštą (1 t., b. l. 101-102, 105-106).

Taigi, kaip matyti nukentėjusiųjų parodymai iš esmės sutampa tarpusavyje ir yra nuoseklūs.

Kaip matyti iš liudytojo P. B. parodymų, jis kartu su broliu A. B. atvyko į svečius pas I. M. 2023 m. birželio 10 d. 21.00 val., o ne ryte, kaip teisminio nagrinėjimo metu parodė A. B. Be to, šis liudytojas pripažino, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jie garsiai klausėsi muzikos, tačiau neigė dalyvavęs konflikte ar matęs smūgius. Sugretinus šio liudytojo parodymus su nukentėjusiųjų R. J. ir S. J. parodymais, spręstina, kad liudytojas P. B. davė ne visai išsamius parodymus, nes jo parodymai prieštarauja nukentėjusiųjų nuosekliems parodymams. Dėl to teismas daro išvadą, kad liudytojas P. B., kuris yra kaltinamojo A. B. brolis, duoda selektyvius parodymus, nes taip siekia palengvinti kaltinamojo padėtį. Atitinkamai teismas remiasi liudytojo P. B. parodymais tik toje dalyje, kuri atitinka kitų proceso dalyvių duotus parodymus.

Papildomai pastebėtina, kad nukentėjusiųjų R. J., S. J. parodymus patvirtina ir kiti objektyvūs duomenys, kurie teismo pripažįstami įrodymais, t. y. specialistų išvadomis, kuriomis konstatuoti nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai – nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 55, 117).

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad A. B., mušdamas nežymiai sužalojo žmones, o būtent: jis 2023 m. birželio 11 d. apie 6.22 val., šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju R. J., abiejų rankų kumščiais sudavė pastarajam ne mažiau 7 smūgių į įvairias kūno vietas, po ko, abiem rankomis sugriebė nukentėjusįjį R. J. už striukės ir, ją užmovęs nukentėjusiajam ant galvos, pargriovė jį ant žemės bei pradėjo spardyti į kojas bei galvą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas krūtinėje, žastuose, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, odos įbrėžimus kairiame šone, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus blauzdose, keliuose (kairiame daugybinius), t. y. sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš aukščiau minėto namo išėjus S. J. ir bandant jį atitraukti nuo mušamo savo sutuoktinio, jis puolė ją bei dešine ranka smogė jai per kairę ranką, padarydamas ponaginę žaizdą kairės plaštakos IV-me piršte, t. y. sužalojimą, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. B. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiesiems R. J., S. J. Atsižvelgus į tai, kad A. B. suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu sužalodamas nukentėjusiuosius suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, pripažintina, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Teismas patikslina kaltinimą, pašalindamas iš jo perteklinį veikos aprašymą, t. y. nurodytas specialistų išvadas, jų datas ir numerius, nes tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Toks kaltinimo patikslinimas niekaip nesunkina kaltinamojo padėties.

Nors kaltinamasis, kaip minėta aukščiau, savo veiksmus minimizavo ir motyvavo juos gynyba, t. y. iš esmės rėmėsi būtinosios ginties situacija, teismas tokius jo argumentus atmeta.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-193-648/2022). Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta faktinė situacija nesudaro pagrindo spręsti, kad aptariamo įvykio metu kilo būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamasis A. B. turėjo pagrindą ir teisę į būtinąją gintį. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo R. J. veiksmai buvo grėsmingi, keliantys pavojų kaltinamojo sveikatai ar gyvybei. Teismas nustatė, kad kaltinamasis A. B. sudavė smūgius nukentėjusiajam R. J. šiam esant ir ant žemės, be to, sužalojimai nukentėjusiajam padaryti daugybiniais veiksmais, t. y. bent dvylika trauminių poveikių, kaip nustatyta aukščiau aptarta specialisto išvada. Nors kaltinamasis A. B. teigė, kad nukentėjusysis R. J. jam trenkė pirmas, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, apie tai netgi nenurodė selektyvius parodymus davęs kaltinamojo brolis P. B. Taigi, atitinkamai nebuvo jokio realaus ar akivaizdaus kėsinimuisi į kaltinamojo sveikatą. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog policija buvo kviečiama būtent nukentėjusiųjų iniciatyva, o kaltinamasis nei į policiją, nei į medikus nesikreipė. Tai, kad kilusio konflikto metu galėjo būti sužalotas ir pats kaltinamasis, jokiu būdu nereiškia, kad šioje situacijoje buvo susidariusi būtinosios ginties situacija.

Atsižvelgdamas į šias bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. veika negali būti vertinama kaip veikimas būtinosios ginties sąlygomis, nes nebuvo nustatytas pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio asmuo turi teisę gintis pats ar ginti kitus asmenis.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis iš esmės pripažino veiksmus, kurių padarymu buvo kaltinamas, tačiau dėl savo veiksmų iš esmės nesigailėjo, savo veiksmus buvo linkęs menkinti ir kaltinti pačius nukentėjusiuosius. Tokia pozicija leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis A. B. dėl padarytos veikos nuoširdžiai nesigaili, atitinkamai nėra pagrindo nustatyti lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas pažymi, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad kaltinamasis pats pripažino, jog vartojo stiprų alkoholį – degtinę, šio alkoholio vartojimo laikas buvo ilgas (past. – nuo 21.00-22.00 val. iki 6.00 val. ryto), be to, kaltinamajam įvykio dieną buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo konstatuota, jog 2023 m. birželio 11 d. 7.15 val., (duomenys neskelbtini), A. B. buvo girtas, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesių koordinacija sutrikusi, tuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę (1 t., b. l. 159).

Teismas taip pat atsižvelgia į kitus byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. B. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iš jo žodžių (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nors ankstesnis teistumas išnykęs, tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, be to, jis baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nėra.

Teismo vertinimu, negalima teigti, kad kaltinamojo A. B. nusikalstamas elgesys susiformavęs ir tai yra įprasta kaltinamajam veika. Teismas nustatė, kad A. B. bylai aktualiu laiku ilgą laiką vartojo alkoholį, ir tai, teismo vertinimu, buvo viena iš priežasčių, kodėl jis nusikalto. Atsižvelgdamas į kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ne griežčiausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį nei bausmės rūšies vidurkis (past. – vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų laisvės apribojimo), t. y. laisvės apribojimą 1 metams su suderintais įpareigojimais. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad A. B. yra dirbantis, jo teigimu, (duomenys neskelbtini), atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

V. Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo R. J. civilinis ieškinys dėl 230 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad kaltinamasis padarė R. J. poodines kraujosruvas krūtinėje, žastuose, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, odos įbrėžimus kairiame šone, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus blauzdose, keliuose, t. y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, kaltinamasis grasino sudeginti nukentėjusiojo namą, todėl šis išgyvena dėl ateities. Konfliktą taip pat matė nukentėjusiojo sutuoktinė, kuri taip pat nukentėjo, nes bandė atskirti kaltinamąjį. Kaltinamojo veiksmai lėmė, kad R. J. striukė buvo suplėšyta, be to, jis patyrė fizinį skausmą, sužalojimo pasekmes jautė dar kelis mėnesius po sumušimo. Dėl kaltinamojo veiksmų patyrė neigiamus fizinius ir dvasinius nepatogumus, patirti sužalojimai apima ne tik fizinį skausmą, bet ir įvairius neigiamus emocinius išgyvenimus, nes jis patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, apėmė emocinė depresija, bejėgiškumo jausmas, negalėjo apsiginti ir apginti savo šeimos.

Kaip matyti iš daiktų pateikimo protokolo, nukentėjusysis R. J. pateikė apžiūrėti savo striukę, kuri po kilusio konflikto su A. B., buvo suplėšyta. Šiuo protokolu nustatyta, kad R. J. pateikė striukę „Anerkjendt“, kurią įvertino 230 Eur suma. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėta striukė buvo sugadinta būtent dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu.

Teismas pažymi, kad prašomą priteisti turtinę žalą turi įrodinėti pats civilinis ieškovas. Šiuo atveju jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų prašomą priteisti turtinę žalą, R. J. nepateikė. Iš viešai prieinamų šaltinių, pvz. šios striukės gamintojo internetinio puslapio (past. - https://anerkjendt.com/collections/jackets-coats) matyti, kad šio prekės ženklo gamintojo žieminių striukių kaina nesiekia prašomos priteisti turtinės žalos sumos, o konfliktas įvyko šiltuoju metų laiku, t. y. birželio mėnesį. Todėl, teismo vertinimu, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo A. B. priteistina mažesnė turtinė žala, t. y. 115 Eur nukentėjusiojo R. J. naudai turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos.

Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusysis R. J. prašė priteisti 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tokį prašomos priteisti neturtinės žalos dydį motyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-806/2023). Visgi, teismas pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Minėtų teismų sprendimų ir šios bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) bei faktinės aplinkybės nėra iš esmės panašios (analogiškos), todėl šie precedentai netaikytini nagrinėjamoje byloje.

Paminėtina, kad pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-303/2023 neturtinės žalos atlyginimo klausimas iš viso nespręstas, o byloje nukentėjusiajam padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, paviršinės muštinės žaizdos dešiniajame klube ir kairėje šlaunyje, priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-628/2023 nustatyta, kad nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas bei padaryti sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą, priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-29-648/2023 nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas bei priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taigi, teismo vertinimu, jokio teisinio pagrindo remtis minėtais sprendimais nėra. Atskirai pastebėtina, kad teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taigi remtis nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-806/2023 nėra išvis jokio teisinio pagrindo. Šiuo atveju, teismas nustatė, kad nukentėjusysis R. J. buvo sumuštas šalia savo namų, tai matant ir kitiems asmenimis. Neabejotina, kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta tiek fizinė, tiek emocinė nukentėjusiojo R. J. sveikata, jis patyrė pažeminimus ir dvasinius išgyvenimus. Todėl jo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir jam iš kaltinamojo A. B. priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji S. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad kaltinamasis sudavė jai į kairę ranką ir sulaužė nagą, sužalodamas jai pirštą. Be to, kaltinamasis taip pat grasino padegti jos namus, todėl ji išgyvena dėl ateities, kad kaltinamasis gali savo grasinimus realizuoti. Kaltinamojo veiksmai sąlygojo tai, kad nukentėjusiajai buvo nežymiai sužalota sveikata, ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Nukentėjusioji labai išgyveno dėl savo sutuoktinio, kuris buvo patyręs kelias operacijas ir nebuvo spėjęs pasveikti. Ją taip pat apėmė emocinė depresija, bejėgiškumas, nes jos akivaizdoje buvo sumuštas sutuoktinis, sutrikdytas įprastinis gyvenimo ritmas, susilpnėjo fizinė ir emocinė sveikata.

Dėl nukentėjusiosios S. J. civilinio ieškinio.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. nusikalstama veika nukentėjusiajai S. J. padaryta ponaginė žaizda, vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų juto skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, taip pat ir dėl to, kad jos akivaizdoje buvo sužalotas jos sutuoktinis, patyrė nesaugumo jausmą dėl ateities. Kita vertus, taip pat įvertintina ir tai, kad jokių liekamųjų reiškinių nukentėjusiosios S. J. sveikatai nėra. Taip pat įvertintina ir tai, kad nukentėjusioji patyrė ne tokį intensyvų fizinį smurtą kaip nukentėjusysis R. J. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie dydžiai yra įvairūs, pavyzdžiui, 300 ir 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018); 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020).

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo A. B. priteistina nukentėjusiosios S. J. naudai 300 Eur neturtinės žalos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais, saugoma prie antro bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos, kirvis ir stalo koja, saugomi Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. B. nukentėjusiojo R. J. naudai 115 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios S. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. B. nukentėjusiosios S. J. naudai 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, saugomą prie antro bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos, kirvį ir stalo koją, saugomus Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.