- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-268-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37422-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „Optomika“
- Atsakovas
- Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai, Aplinkos apsaugos agentūrai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Optomika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Optomika“ ieškinį atsakovams Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai bei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo ir įpareigojimo vykdyti sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Optomika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovas Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba nepagrįstai nutraukė 2015-08-06 termovizorių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.359/ST-32/28TP-2015-74 bei įpareigoti atsakovus Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą ir Aplinkos apsaugos agentūrą įvykdyti 2015-08-06 termovizorių pirkimo-pradavimo sutartį Nr.359/ST-32/28TP-2015-74. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovus neskelbti kito konkurso termovizorių pirkimui ir nesudarinėti pirkimo – pardavimo sutarčių su trečiaisiais asmenimis dėl termovizorių pirkimo. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovai gali nebeturėti lėšų ir negauti finansavimo įvykdyti su ieškovu pasirašytą sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinėje byloje nepagrįstai suvaržytų atsakovų teises. Kadangi teismas neturi duomenų, kokie termovizorių kiekiai reikalingi atsakovams, sprendė, jog uždraudus atsakovams įsigyti naujus termovizorius, gali būti nepagrįstai apribota jų veikla. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Teigdamas, kad atsakovai gali nebeturėti lėšų ir negauti finansavimo įvykdyti su ieškovu pasirašytą sutartį, šias prielaidas patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsižvelgdamas į ekonomiškumo ir proporcingumo principus, teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Optomika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ginčas yra specifinis, kilęs iš konkurso teisinių santykių, vyksta su valstybine įmone, kuri visus pirkimus gali vykdyti tik konkurso tvarka ir tik gavusi atitinkamą finansavimą. Termovizorių pirkimo-pardavimo sutarties 3.4.3 p. numatyta, kad mokėtojas pinigus turi gauti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos projekto Nr. VP3-1.4-AM-07-V-01-016 įgyvendinimui. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas paskelbęs kitą konkursą gali įsigyti termovizorius, todėl teismo sprendimas liktų neįvykdytas - lėšų, kurių paskirtis yra tikslinė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nebeskirtų. Pasak apelianto, teismas privalėjo atsižvelgti į suformuluotą ieškinio reikalavimą (įpareigoti atsakovą įvykdyti jau sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį). Mano, kad uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus siekiant užtikrinti priimto teismo sprendimo įvykdymą yra būtinas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama išsaugoti teisinių santykių status quo, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas, taip pat užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams dėl teismo proceso trukmės.
Atsakovas Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą 2015 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Nurodė, kad ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad Tarnyba organizuotų ir vykdytų termovizorių viešąjį pirkimą ar būtų nustačiusi viešojo pirkimo laimėtoją ir kviestų sudaryti sutartį ir tam planuotų panaudoti lėšas, kurios buvo skirtos termovizorių įsigijimui iš ieškovo. Mano, kad nesant tokių duomenų ieškovo prielaidos negali būti laikomos pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Paaiškino, jog Tarnyba, įvertinusi poreikį ir užsitikrinusi finansavimą iš kitų šaltinių, prie planuotų iš ieškovo įsigyti termovizorių gali nuspręsti įsigyti didesnį kiekį termovizorių. Dėl šios priežasties mano, kad spręsti, ar viešasis pirkimas kelią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, galima tik nagrinėjant konkretų Tarnybos jau paskelbtą ir vykdomą viešąjį pirkimą ar po pirkimo pasirašomą sutartį. Pasak atskovo, išankstinis bet kokio Tarnybos termovizorių viešojo pirkimo ar sutarties uždraudimas, neatsižvelgus į pirkimo finansavimo šaltinius ir neįvertinus Tarnybos Termovizorių poreikio, nepagrįstai suvaržytų Tarnybos teises ir būtų neproporcingas siekiamiems tikslams.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ginčas šioje civilinėje byloje kilo dėl viešojo pirkimo, kurį vykdė Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba. Pažymi, kad ieškovas UAB „Optomika“ atskiruoju skundu neskundžia Agentūros veiksmų ar sprendimų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1289-330/2015).
Kaip minėta, skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, taip pat sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinėje byloje nepagrįstai suvaržytų atsakovų teises. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Teigia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali įsigyti termovizorius paskelbęs kitą konkursą, tokiu atveju ministerija šiam tikslui nebeskirtų lėšų, todėl galimai palankus teismo sprendimas liktų neįvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantas pats nurodo, jog atsakovas pirkimus gali vykdyti tik konkurso tvarka. Tokiu atveju, pritartina Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems pastebėjimams, kad byloje nėra jokių duomenų apie naują Tarnybos organizuojamą ar vykdomą termovizorių viešąjį pirkimą, ketinimą panaudoti lėšas, kurios buvo skirtos termovizorių įsigijimui iš ieškovo ir pan. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nepakanka duomenų išvadai, jog egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba bus neįmanoma jo įvykdyti. Juolab, vien konkurso paskelbimas tiesiogiai nepažeistų ieškovo interesų.
Be to, atsiliepime nurodyta, jog esant poreikiui bei užsitikrinus finansavimą iš kitų šaltinių, Tarnyba gali nuspręsti įsigyti papildomą kiekį termovizorių, todėl skundžiamoje nutartyje padaryta teisinga išvada ir dėl to, kad draudimas atsakovams įsigyti naujus termovizorius (įpareigojus neskelbti konkurso termovizorių pirkimui ir nesudarinėti pirkimo – pardavimo sutarčių), nepagrįstai suvaržytų Tarnybos teises.
Apelianto nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys (2010-11-11 nutartyje Nr. 2-1762/2010, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje Nr. e2-1880-943/2015), priimtos bylose, kurių aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, t.y. jose kilo ginčas dėl pirkimo sąlygų, perkančiosios organizacijos veiksmų, organizuojant pirkimą, teisėtumo, laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekiama sustabdyti viešo pirkimo procedūras; tai pat jau sudarytos sutarties vykdymą. Kaip minėta, šiuo atveju, duomenų apie pradėtas viešojo pirkimo procedūras byloje nėra, todėl nėra pagrindo vadovautis minėtose nutartyse esamais išaiškinimais.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo. Ieškovui išaiškintina, jog prašymo atmetimas neužkerta kelio jam bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis vėl į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 3 d.).
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.