- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- 1S-246-177/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Laima Garnelienė, Justas Namavičius
- Nuteistasis
- S. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 51 str.)
- 2.5.17Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 362-1 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Justo Namavičiaus ir Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. (S. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. R. prašymas palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) S. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas tuo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 206 straipsnyje, 214 straipsnio 2 dalyje, 234 straipsnio 1, 2 dalyse, 225 straipsnio 3 dalyje, 111 straipsnio 1 dalyje, 272 straipsnio 2, 3 dalyse (dvi veikos), 104 straipsnyje, 16 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 105 straipsnio 8, 12 punktuose. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė mirties bausmė, ją pakeičiant į laisvės atėmimą iki gyvos galvos kalėjime, su viso turto konfiskavimu. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1996 m. kovo 6 d., t. y. nuo jo sulaikymo (t. 22, b. l. 161–188).
1.1. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo S. R. ir kito nuteistojo bei prokuroro apeliacinius skundus, 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendį dėl S. R. nuteisimo pakeitė ir priėmė nuosprendį: S. R. pripažino kaltu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 2, 4, 9, 12 punktus (BK 105 straipsnio 2, 4, 9, 12 punktų redakcija, galiojusi iki 1997 m. balandžio 30 d.) ir paskyrė laisvės atėmimo 13 metų bausmę. Remdamasis BK 42 straipsnio 1 dalimi, šią bausmę subendrino apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 206 straipsnį, 214 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 1, 2 dalis, 225 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 2, 3 dalis, 104 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 8, 12 punktus, 105 straipsnio 8, 12 punktus, ir paskyrė subendrintą bausmę mirties bausmę, ją pakeičiant į laisvės atėmimą iki gyvos galvos kalėjime, su viso turto konfiskavimu (t. 22, b. l. 198–212).
1.2. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo S. R. prašymą perkvalifikuoti nusikalstamus veiksmus ir sušvelninti paskirtą bausmę, 2003 m. spalio 3 d. nutartimi, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostata, nuteistojo S. R. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 8, 12 punktus, perkvalifikavo į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei paskyrė laisvės atėmimo bausmę 13 metų; nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8, 12 punktus, perkvalifikavo į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 2, 4, 9, 12 punktus, perkvalifikavo į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus, paskyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, teismas šias bausmes subendrino apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos, papildomą turto konfiskavimo bausmę panaikino (t. 22, b. l. 215–216).
1.3. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo S. R. skundą, 2003 m. gruodžio 16 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartį ir nuteistojo S. R. nusikalstamas veikas perkvalifikavo: iš 1961 m. BK 214 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 294 straipsnio 1 dalį ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę 3 metams; iš 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę 4 metams; iš 1961 m. BK 234 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę 6 metams; iš 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę 6 metams; iš 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 180 straipsnio 3 dalį ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę 8 metams. Baudžiamąją bylą pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 12 punktą, BK 105 straipsnio 12 punktą S. R. nutraukė. Nuteistajam S. R. teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 8, 2, 4, 9 punktus (laisvės atėmimo bausmę 13 metų), pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą (laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę) paliko nepakeistas. Vadovaudamasis 2000 m. BK 63 straipsniu, bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos paliko nepakeistą (t. 22, b. l. 218–221).
2. 2018 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo S. R. prašymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis, palengvinti jo teisinę padėtį – atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. pastabose EŽTT byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą, sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (t. 22, b. l. 153–160).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atmetė nuteistojo S. R. prašymą. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nuteistojo nurodytame EŽTT sprendime Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą nebuvo konstatuotas Konvencijos pažeidimas būtent dėl S. R., todėl šiuo atveju būtų visiškai nepagrįsta minėtą EŽTT sprendimą tiesiogiai taikyti ir nuteistajam S. R.. Teismo nesaisto Vyriausybės pastabose EŽTT byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą pateikta nuomonė dėl to, kokiu būdu turėtų būti šalinama esama teisės spraga dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros. Ši teisės spraga turi būti šalinama, ne tiesiogiai taikant EŽTT sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, bet šio sprendimo pagrindu keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos Seimui neįgyvendinus EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą bei nepakeitus Lietuvos Respublikos įstatymų, nėra galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio šie įstatymai nenumato.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis S. R. skunde nurodo, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis nepagrįsta, todėl naikintina.
4.1. Nuteistojo nuomone, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė turi būti sušvelninta, vadovaujantis BPK 362¹ straipsnio nuostatomis, nes teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatų bei EŽTT sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimų. Šį klausimą būtina spręsti teismo posėdyje, į kurį turi būti šaukiamas S. R., valstybės jam suteiktas gynėjas ir prokuroras.
4.2. Nuteistasis S. R. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir sušvelninti Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kt.).
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo S. R. skundas atmetamas.
7. Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo (pakeitimo), laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų (BPK 362¹ straipsnis).
7.1. Nuteistasis S. R. skunde prašo šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sudarant jam galimybę dalyvauti teismo posėdyje ir duoti papildomus paaiškinimus.
7.2. Skundai dėl teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant prašymus ar teikimus taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nagrinėjami BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą.
7.2.1. Taigi aptariamam klausimui spręsti Baudžiamojo proceso kodeksas nereikalauja visais atvejais rengti teismo posėdžio.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Nagrinėjamas skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties paduotas ne nuteistojo S. R. padėtį bloginančiais pagrindais, todėl teismo posėdis aukštesnės instancijos teisme neprivalo būti rengiamas. Tiek nuteistojo prašyme pirmosios instancijos teismui, tiek skunde ir skundui nagrinėti pateiktoje bylos medžiagoje nurodyti duomenys bei aplinkybės yra konkretūs ir aiškūs, pats nuteistojo prašymas, kurio argumentais parašytas skundas, išsamus ir motyvuotas, todėl nėra jokio pagrindo rengti žodinį teismo posėdį, kuriame dalyvautų nuteistasis S. R., jam valstybės skirtas gynėjas ir prokuroras. Dėl to nuteistojo S. R. teisė duoti paaiškinimus nebus pažeista.
7.4. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.
Žemesnės instancijos teismas
7.5. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prašymą sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistasis S. R. grindė ne įstatyme įtvirtintomis jo padėtį švelninančiomis nuostatomis, bet EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą esančiais išaiškinimais, kuriuos, nuteistojo nuomone, turėjo tiesiogiai taikyti jo prašymą išnagrinėjęs apygardos teismas. Pagal nuteistąjį tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri pateikė oficialią poziciją, suformuotą pastabose EŽTT byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kt.), nurodydama, kad bendrosios kompetencijos teismas, vykdydamas teisingumą, turi visas galimybes užpildyti teisinio reguliavimo spragas. Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti.
7.6. EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą padarė išvadą, kad nacionalinis teisinis reguliavimas, kuriame nenumatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas kitos rūšies bausme, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimus.
7.7. Tuo pačiu EŽTT nurodė, kad nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo. EŽTT taip pat pabrėžė tokių kriterijų svarbą teigdamas, kad svarbu, jog nuteistasis žinotų, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę, ir kokiomis sąlygomis tai galėtų įvykti, bei atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvoje nėra teisminės peržiūros, kuri galėtų lemti atleidimą nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ar jos sušvelninimą. Taigi EŽTT padarė išvadą, kad nacionalinėje teisėje egzistuoja spraga, nes įstatymuose nenumatyta galimybė pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kitos rūšies bausme.
7.8. Priešingai, nei galvoja nuteistasis, minėtame EŽTT sprendime nebuvo konstatuota, kad pareiškėjams laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės iš viso negalėjo būti paskirtos, nesant jokio aiškaus, efektyvaus ir realiai taikomo mechanizmo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę. Nesant teisinio reguliavimo, nagrinėjamu atveju teisingumą vykdantis teismas neturėjo galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 1S-69-495/2018, 1S-154-487/2018).
7.9. Aukštesniojo teismo teisėja sutinka su nuteistojo prašyme išdėstytais teiginiais, kad Konvencija yra tiesiogiai taikomas teisės aktas. Tačiau, kaip 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą nurodė EŽTT, nacionalinėje teisėje turi būti priimti instrumentai (tai reiškia teisės aktai), leidžiantys teismui tinkamai įgyvendinti Konvencijos nuostatas bei EŽTT išaiškinimus. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinei sutarčiai vykdyti reikia priimti įstatymą ar kitą teisės aktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka pateikia Seimui atitinkamo įstatymo projektą arba priima atitinkamą Vyriausybės nutarimą, ar pagal kompetenciją užtikrina kito teisės akto priėmimą. Taigi nors Konvencija nustato šiuolaikinius žmogaus teisių apsaugos standartus, kurių turinys atskleidžiamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, ir yra tiesioginio taikymo teisės aktas, tačiau teisingumą teismai vykdo, vadovaudamiesi įstatymu. Šiuo atveju valstybinis reguliavimas kol kas nenumato minėtų Konvencijos nuostatų įgyvendinimo.
7.10. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys, jog minėtoje EŽTT byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą EŽTT nenagrinėjo pareiškėjams, t. y. nuteistiesiems, paskirtų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių pakeitimo kitos rūšies bausmėmis klausimo ir nenurodė, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių paskyrimas jiems savaime pažeidžia Konvencijos nuostatas, dėl to šias bausmes reikėtų pakeisti kitomis bausmės rūšimis.
7.11. Priešingai, nei savo prašyme nurodo nuteistasis, teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kt.) pateikta nuomonė dėl to, kokiu būdu turėtų būti šalinama esama teisės spraga dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų bei kitų asmenų.
7.12. Priešingai, nei teigiama nuteistojo prašyme, nacionalinės teisės spraga turėtų būti šalinama, tik keičiant teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į minėtame EŽTT sprendime pateiktus išaiškinimus. Tokiu būdu įstatymais ar kitais teisės aktais būtų aiškiai nustatyta, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą, kokiais atvejais prašymas galėtų būti patenkintas ir pan. Teismas neturi teisėkūros subjektams suteiktų įgaliojimų ir negali savarankiškai spręsti šių klausimų. Teismo galimybės užpildyti teisės spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme teismai iš esmės galės spręsti tik tada, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtintas tokio pobūdžio institutas ir aiškiai nustatyta šių prašymų pateikimo bei nagrinėjimo tvarka. Tokio pobūdžio teisės spraga, atsižvelgiant į siekiamas sukelti teisines pasekmes (nuteistųjų padėties teisinį palengvinimą), negali būti užpildyta, nagrinėjant pavienių nuteistųjų prašymus.
7.13. Po minėto EŽTT sprendimo priėmimo, siekiant pašalinti esamą teisinę spragą ir užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimą, buvo pradėti bei iki šiol vykdomi teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, tačiau akivaizdu, kad, siekiant pašalinti nacionalinėje teisėje nustatytus Konvencijos pažeidimus, reikia tam tikro laiko tarpo. Iš Lietuvos Respublikos Seimo internetiniame puslapyje pateiktos informacijos matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. įregistruoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51, 64, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. 18-941³) bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 167¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. 18-944³); 2018 m. rugpjūčio 28 d. įregistruoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 167¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. 18-944⁴), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. 18-941⁴); 2018 m. rugsėjo 4 d. įregistruoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 360¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2474), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2473), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 167¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2475), kurie yra suderinti su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra ir įtraukti į paketą. Kaip nurodyta šių įstatymo projektų aiškinamajame rašte, projektai parengti, siekiant tinkamai įgyvendinti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir septyni kiti), tuo pačiu užtikrinti, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose nepažeistų Konvencijos nuostatų, būtų suderintas su EŽTT jurisprudencija ir atitiktų tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Taigi priėmus minėtus įstatymus nacionalinėje teisėje bus įtvirtinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo tvarka bei kriterijai ir tada bus galima spręsti klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo bei jos pakeitimo kitos rūšies bausme.
7.14. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra teisinio pagrindo jos naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.