Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-03-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-6063-1014/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-04
Bylos Nr.
e2YT-6063-1014/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01344-2025-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Pareiškėjas
G. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“
Advokatai
Audrius Vaičiūnas
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-6063-1014/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01344-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei,

dalyvaujant pareiškėjams G. K. – J., O. D., A. K. bei jų atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų G. K. – J., O. D. ir A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai G. K. – J., O. D. bei A. K. lygiomis dalimis po ¼ dalį paveldėjo – priėmė mirusios močiutės I. S. palikimą – ¾ buto adresu: (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėję butą valdyti.

2. Nurodoma, kad I. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties I. S. gyveno bute adresu: (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Butą I. S. valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su pareiškėjais: I. S. valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise ¾ dalis buto, pareiškėjai G. K. – J., O. D. ir A. K. lygiomis dalimis nuosavybės teise valdė po 1/12 dalis buto. Tame pačiame bute kartu su I. S. iki jos mirties gyveno, o ir po jos mirties iki šiol gyvena A. K.. Pareiškėjai G. K. – J., O. D. bei A. K. yra antros eilės paveldėtojai. Aukštesnės eilės paveldėtojų nėra: palikėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini); pareiškėjos dukra mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų žiniomis, I. S. testamento nebuvo sudariusi. Nors pareiškėjai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais terminais nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, jie iš karto po I. S. mirties priėmė I. S. palikimą – ¾ dalis buto adresu: (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir faktiškai butą pradėjo valdyti, juo rūpinosi kaip savo turtu (turtą naudojo ir eksploatavo, t.y. gyveno bute, mokėjo eksploatacinius mokesčius ir pan.).

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo pareiškimo neginčija ir prašo teismo sprendimą civilinėje byloje priimti savo nuožiūra. Teikė prašymą civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos I. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį I. S. paliktojo turto priėmimą valdyti, suinteresuotas asmuo pareiškimo patenkinimui neprieštarauja ir prašo teismo sprendimą civilinėje byloje priimti savo nuožiūra. Teikė prašymą civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjai G. K. – J., O. D. ir A. K. ir jų atstovas palaikė pareiškimą pilna apimtimi, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad A. K. nuo 2005 metų gyveno su močiute bute, bute gyvena ir dabar. Nurodė, kad kiekvienam iš pareiškėjų priklauso po 1/12 dalies buto, yra bendratur2iai. Pareiškėjai paaiškino, jog visus buto priežiūros klausimus (remonto, mokėjimų ir kt.) visuomet sprendė bendru sutarimu, taip buvo ir iki, ir po močiutės mirties. Kadangi vienas jų A. K. faktiškai bute gyvena, jis padengia komunalinius mokesčius, toks bendraturčių sutarimas. A. K. teismo posėdyje patvirtino, kad dėl esminių turto valdymo, tvarkymo klausimų sprendžia tik atsiklausęs bendraturčių ir jų pritarimu.

6. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“ teismo posėdį nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuoti tinkamai, byloje gauti prašymai pareiškimą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. S.. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas patvirtina, jog I. S. sutuoktinis V. S. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas nurodo, kad I. S. duktė mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2024-11-26 Nekilnojamojo turto registro išrašo, matyti, jog I. S. priklauso ¾ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o G. K. – J., O. D. ir A. K. po 1/12 dalį buto. Iš į bylą pateiktų gimimo liudijimų matyti, kad pareiškėjai yra A. K. ir D. K. vaikai.

8. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

9. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtąįgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

10. Pareiškėjai po I. S. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš į bylą pateiktų sąskaitų/komunalinių patarnavimų apmokėjimų galima matyti, kad viso buto priežiūra po I. S. mirties buvo rūpinamasi. Nenustatyta, kad kiti asmenys po I. S. mirties naudotųsi ir tvarkytų jos turto dalį. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjai po savo močiutės I. S. mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip savu. Iš karto po I. S. mirties kartu sprendė tiek dėl viso turto valdymo, naudojimo, tiek dėl jo priežiūros. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjų pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po I. S. mirties, mirusios((duomenys neskelbtini)), jos palikimą priėmė pareiškėjai G. K.-J., O. D. bei A. K. lygiomis dalimis po ¼ dalį, pradėję turtą faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

11. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjai priėmė močiutės I. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, o ne konkretų turtą, t. y. butą ar jo dalį (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams G. K.-J., O. D. ir A. K. yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip paveldėtojų teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjų G. K.-J., O. D. ir A. K. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė lygiomis dalimis jos vaikaičiai G. K. – J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), O. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bei A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pradėję turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teises.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė