Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, kurios nutarimas skundžiamas – Šiaulių apskrities VPK įgaliotiems atstovams J. V., D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities VPK 2023-05-25 nutarimo Nr. 40-ANR_N_4667-2023 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2023-05-10 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 63-ANR_P-1291-2023 dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, t. y. dėl to, kad 2023-02-04 17.44 val. R. V. žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tanybas, kuriems pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), esanti ten gyvenanti draugė paprašė iškviesti policijos pareigūnus, nes jos bute du nepageidaujami asmenys, kurie vartoja alkoholinius gėrimus ir koliojasi bei prašomi neišeina. Patikrinus informaciją dėl pranešimo, buto duris atidarė moteris, kuri prisistatė, kad esanti V. L. ir pagalba jai nereikalinga, o pas ją namuose pašalinių asmenų nėra. Esant šioms aplinkybėms asmuo sąmoningai trukdė specialiųjų tarnybų darbą. 2023-05-25 Šiaulių apskrities VPK nutarimu Nr. 40-ANR_N_4667-2023 R. V. buvo nubaustas pagal LR ANK 493 str. 2 d. 1100 Eur bauda.

R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti paskirtą baudą, nes minėtu atveju jo adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo, o pagalbos jo prašydavo V. L. skambindama jam telefonu ir prašydama pagalbos. Telefonu girdėdavo riksmus, barnius. Ji serga (duomenys neskelbtini), todėl negali paaiškinti jos tokio elgesio.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau - Šiaulių aps. VPK ANBNS) susipažinęs su pareiškėjo R. V. skundu, mano, kad Šiaulių aps. VPK ANBNS 2023 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N- 4667-2023 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais, todėl su pareiškėjo R. V. skundo reikalavimais nesutinka.

Kaip teisingai buvo konstatuota skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (V. L. apklausa, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, protokolas ir kt.) R. V. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 493 straipsnio 2 dalyje, konstatuoti.

Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai nustatyta, kad R. V. 2023 m. vasario 4 d. apie 17 vai. 44 min. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, kuriems melagingai pranešė, kad buvusi sugyventinė prašė pagalbos dėl to, kad išjos buto neišeina nepageidaujami asmenys.

Nors R. V. skunde ir nurodo, kad pati V. L. jam skambino ir prašė jai iškviesti pagalbą, tačiau tai paneigė V. L. apklausa, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas. Taip pat pats pareiškėjas savo skunde nurodytą teiginį, kad V. L. jo prašė iškviesti pagalbą, nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.

Akivaizdu, jog pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos išvados. Sutinkamai su ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą privalu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina pagrįsta išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas. Tuo tarpu įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Siame kontekste svarbu paminėti, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra pareigūno prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar jo atstovas, gali pareigūnui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Tokiu būdu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui nepriimtinos pareigūno išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašo teismo pareiškėjo R. V. skundo netenkinti ir Šiaulių aps. VPK ANBNS 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-4667-2023 palikti nepakeistą.

Pareiškėjas R. V. teisme paaiškino, kad jis neneigia, jog yra kvietęs pagalbą, tačiau taip darė prašant V. L.. Vasario 4 d. greičiausiai buvo (duomenys neskelbtini), nes L. jam rašė, kad nori atvažiuoti, kad jai labai skauda ir sunku, bet neturi už ką atvažiuoti. Vasario 5 d. L. jam rašė, kad nori atvažiuoti iki jo ir kad jai skauda. Jis prašė, kad V. parodytų pareigūnams sumuštas vietas, bet ji turbūt jų neparodo arba persigalvoja, ir gaunasi, kad jis be reikalo būna sutrukdęs pareigūnus. Pagalba buvo reikalinga V. L., pagalba buvo kviečiama adresu (duomenys neskelbtini). A. B. asmeniškai nepažįsta, nes jam gyvenant su V. L., pas ją draugės nesilankydavo, todėl tokio asmens jis nežino. Su L. jie išsiskyrė prieš pusantrų metų, bet su ja bendrauja dažnai. Pranešdamas apie įvykį, jis neprisistato bendrojo pagalbos centro darbuotojams ne dėl to, kad save paslėptų. Bendrosios pagalbos garso įrašuose girdisi, jog jis skambina, bet skambino dėl to, kad prieš tai buvo kalbėjęs su V. L. ir ji prašė pagalbos. Jis įrodinėja, kad L. jo prašydavo iškviesti pagalbą, ir neįrodinėja, jog ne jis skambino bendrajam pagalbos centrui. Tuo metu jis būdavo tikrinamas probacijos ir tik du kartus buvo „papuolęs“ su 0,75 promilėmis, o daugiau namuose negerdavo, todėl dabar, klausydamas garso įrašus, jis ir pats nesupranta savo tokio balso. Nežino, kada V. L. buvo susiūta galva - ji tiesiog prašė pagalbos ir jis ją iškvietė, o tai, ką L. jam sakė, tai tą jis pasakė kviesdamas pagalbą, nes tuo metu šalia jos nebuvo ir nežinojo, kas pas ją vyksta. Jeigu kviesdamas pagalbą nurodo, jog V. L. yra susiūta galva, tai matyt, tą ji jam pati buvo pasakiusi. Jis nežino, kada V. L. patyrė traumą. Vaizdo įraše šalia L. buvusią moterį jis žino, ji jam skambino net naktį, jo mamą gąsdina jos draugai. Ši moteris N. apie jį šneka neigiamai.

Liudytoja V. L. teisme nebuvo apklausta, kadangi gauti duomenys iš gydymo įstaigos, kad asmuo šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini) ir gydymas numatytas apie 6 mėnesius, todėl nėra galimybės jos apklausti dėl pateisinamų priežasčių.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovai nurodė, kad nesutinka su Pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo požymių. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinio nusižengimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu nusižengimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Ši teisės norma saugo normalų specialiųjų tarnybų, tarp jų ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, kad pagalba nereikalinga. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-3-1035/2023).

Šioje byloje pareiškėjas teigia, jog neturėjo tikslo melagingai kviesti policijos pareigūnus, o tik norėjo, jog policijos pareigūnai nuvyktų pas V. L., nes jai buvo reikalinga pagalba. V. L. pati jam skambino ir prašė iškviesti pagalbą.

Tačiau teismo posėdžio metu išklausius bendrojo pagalbos telefono įrašus matyti, kad R. V. kvietė policiją, nurodydamas, kad V. L. yra blogai, galva jai susiūta, be to, yra du girtaujantys asmenys, kurie yra nepageidaujami. Skambučio metu R. V. pats neprisistatė. Iš tarnybinio parnešimo matyti, kad 2023-02-04 18.03 val. atvykus nurodytu adresu buto duris atidarė V. L., kuri paaiškino, kad jai jokios policijos pagalbos nereikia. Paklausus V. L. ar ji skambino policijai, ši atsakė, kad neskambino niekam. Bute buvo dar viena moteris, kuri taip pat teigė, kad policijos pagalba nėra reikalinga. Ir niekas iš bute esančių asmenų bendruoju pagalbos numeriu neskambino. Šias tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtino ir 2023-02-10 apklausta V. L., kuri parodė, kad 2023-02-04 jai būnant namuose apie 18.00 val. atvyko policijos pareigūnai. Jie jai paaiškino, kad pas ją namuose yra nepageidaujami asmenys, vartojo alkoholį ir jai prašant neišeina, koliojasi. Pas ją tuo metu buvo kaimynė su savo vyru, bet tarp jų nebuvo jokių konfliktų ir ji jų nevarė lauk, o tuo labiau nekvietė policijos pareigūnų. Šias V. L. nurodytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų Body kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, kai jie buvo atvykę pas V. L. dėl melagingo iškvietimo.

Įvertinęs išdėstytų faktinių aplinkybių visetą, teismas konstatuoja, kad R. V. veiksmai buvo atlikti tyčia, nes jis suvokė, jog policijos pagalba nereikalinga, tačiau vis tiek norėjo pranešti apie nebūtą V. L. sužalojimą, ir tai padarė, taip be pagrindo trukdydamas specialiųjų tarnybų darbą, be to, tyrimo metu V. L. paneigė R. V. teiginius apie jos sužalojimus ar būtinybę kviesti pagalbą. Kitų duomenų, kurie patvirtintų R. V. teiginius byloje nėra. Be to, jei būtų poreikis asmeniui kviestis pagalbą, tą asmuo galėtų padaryti pats, o ne skambinti buvusiam sugyventiniui ir jo prašyti pagalbos.

Be to, iš baustumo pažymos matyti, kad R. V. yra ne kartą baustas už analogišką administracinį nusižengimą, kai melagingai buvo kviečiamos specialiosios tarnybos, adresu (duomenys neskelbtini) (V. L. gyvenamoji vieta), žinant, kad pagalba buvo nereikalinga, kas patvirtina asmens suvokimą apie daromą administracinį nusižengimą. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad R. V., vertindamas susidariusią situaciją, galėjo sąžiningai klysti, kadangi iš surinktų duomenų matyti, jog V. L. policijos pagalba nebuvo reikalinga.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, nebuvo nustatyta jokių R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Institucijos atstovas, įvertinęs šiuos bei kitus R. V. charakterizuojančius ir visus nuobaudos skyrimui reikšmingus duomenis, už nusižengimo padarymą paskyrė jam šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis lygus sankcijos vidurkiui. R. V. paskirtą baudą laikyti per griežta ir dėl to neteisinga teismas neturi pagrindo, nes ji paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo surinkta pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių R. V. kaltę dėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl jis pagrįstai pripažintas padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai ir paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. V. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N_4667-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.