Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Inos Kirkutienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovams P. V. ir advokatui Vaidui Radvilai, atsakovės atstovams Gediminui Eirošiui ir Justinai Puodžiūtei, trečiojo suinteresuoto asmens Europos socialinio fondo agentūros atstovams A. S. ir S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Infobalt“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Europos socialinio fondo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB ,,Infobalt“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ministerija) 2017-04-11potvarkį Nr. A3-68 (toliau – Potvarkis); 2) priteisti iš atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pareiškėja paaiškina, kad Ministerija 2017-04-11 potvarkiu Nr. A3-68, be kita ko, nurodė asociacijai „Infobalt“ per 90 kalendorinių dienų nuo potvarkio priėmimo dienos į Ministerijos banko einamąją sąskaitą pervesti (grąžinti) jau išmokėtas projekto „Informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumo didinimas stiprinant darbuotojų specialiuosius gebėjimus“ (toliau - Projektas) (2009-05-01 sutartis Nr. VP1-1.1-SADM- 01-K-01-564) (toliau – Sutartis) lėšas dėl neva įvykdytų pažeidimų vykdant Projektą.

Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamas potvarkis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 str. įtvirtintų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam teisės aktui, nes nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, taip pat pažeidžia VAĮ 3 str. įtvirtintą viešojo administravimo objektyvumo principą.

Pareiškėjos teigimu, nei skundžiamame Potvarkyje, nei Ministerijos 2017-03-22 finansinių pažeidimų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 m. struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programą, nagrinėjimo darbo grupės posėdžio protokole (toliau - Protokolas), nei Finansų ministerijos raštuose nėra nurodyti objektyvūs duomenys, kuriais remiantis galėjo būti priimtas potvarkis, nes nė viename iš minėtų dokumentų nebuvo vertinamas Europos socialinio fondo agentūros (toliau – Agentūra) išvadų (toliau - Išvados) pagrįstumas, Išvadomis buvo aklai pasitikima. Dėl šios priežasties, potvarkis naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), t. y. kaip neatitinkantis VAĮ 8 str. 1 d. įtvirtinto bendrojo reikalavimo individualiam administraciniam teisės aktui.

Skundžiamas potvarkis buvo priimtas vadovaujantis Protokolu, kuris atitinkamai buvo įtakotas Agentūros Išvadų Nr. 7 ir Nr. 8, tačiau minėtų Išvadų pagrįstumas nebuvo vertinamas nei vienoje proceso stadijoje. Ministerija, priimdama skundžiamą potvarkį, nesilaikė VAĮ įtvirtinto viešojo administravimo subjektų objektyvumo principu, nes priimdama potvarkį nenustatinėjo Agentūros Išvadų Nr. 7 ir Nr. 8 pagrįstumo, nevertino Išvadų atitikties tikrosioms faktinėms aplinkybėms, nenustatinėjo aplinkybių, galinčių turėti reikšmės ginčui išspręsti.

Pareiškėjos teigimu, Projekto įgyvendinimo pažeidimų tyrimų proceso metu Agentūros pateiktos iš viso 8 pažeidimų tyrimo išvados iš esmės nė karto nebuvo vertinamos pagrįstumo aspektu. Finansų ministerijos naudoti Agentūros pažeidimo tyrimo išvadų vertinimo aspektai yra labiau procesinio pobūdžio, jais yra vertinama Agentūros pažeidimo tyrimo išvadų atitiktis teisės aktų reikalavimams, tačiau nėra vertinamas Agentūros pažeidimo tyrimo išvadų pagrįstumas. Agentūros pažeidimo tyrimo išvados yra iš esmės nepagrįstos, todėl jų pagrindu negali būti priimamas ekonominio poveikio priemonę skiriantis individualus administracinis aktas.

Agentūros manymu, reikalavimas būti įvykdžius Europos Sąjungos (toliau – ES) finansuojamas sutartis yra neproporcingas, nes Pirkimų objektas yra ne ataskaitų rengimo, o mokymų paslaugos, kurios neva yra tik techninio pobūdžio mokymų paslaugas papildanti paslauga, tačiau Agentūra neatsižvelgė į tai, kad toks reikalavimas buvo objektyviai būtinas, nes tiekėjai, neturintys patirties teikti mokymo paslaugas įgyvendinant ES lėšomis finansuojamus projektus, nėra pasirengę tinkamai paruošti reikalaujamų ataskaitų. Nuo ataskaitų parengimo kokybės priklauso, ar asociacijos pateikti mokėjimo prašymai bus patenkinti ar ne. Kitaip tariant nuo to, ar teikėjas turi patirties vykdant mokymus, finansuojamus ES lėšomis, priklauso ir viso Projekto rezultatas, jo sėkmė.

Agentūra savo išvadoje dėl reikalavimų turėti patirties įgyvendinant ES finansuojamus projektus nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2008-02-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-163/2008, kurioje nagrinėjama situacija iš esmės skiriasi nuo asociacijos vykdyto Projekto. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad buvo perkamos audito paslaugos siekiant atlikti ES lėšomis finansuoto projekto auditą, t. y. paslaugos, kurios neturi reikšmės projekto įgyvendinimui, jo rezultatams. Audito atlikimas nėra Projekto veikla. Tuo tarpu asociacijos vykdytų pirkimų metu buvo perkamos paslaugos, kurios yra pagrindinė Projekto veikla, kitaip tariant Projekto esmė ir yra mokymų vykdymas. Ataskaitos rengiamos tam, jog būtų pagrįsta, kad Projekto veikla įgyvendinta tinkamai, galėtų būti vykdoma jos kontrolė. Šiuo atveju ataskaitas turėtų rengti mokymo paslaugų teikėjas. Netinkamai parengus vykdytos veiklos ataskaitas, asociacija gali negauti finansavimo. Dėl šios priežasties, priešingai nei Išvadoje Nr. 7 teigia Agentūra, ataskaitos turi tiesioginį priežastinį ryšį su projekto sėkme.

Pareiškėja nesutinka su Agentūros teiginiu, kad, tiekėjų konkurenciją Pirkime neva nepagrįstai ribojo reikalavimas ES finansuojamų sutarčių skaičiui, t. y. būti įgyvendinus 5 ES lėšomis finansuojamas sutartis. Tai, kad asociacija nustatė aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus nei yra siūloma Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) direktoriaus 2003-10-20 įsakymu Nr. 1S-100 (toliau – Rekomendacijos), nereiškia, kad buvo padarytas pažeidimas. Kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, įvertinus rinkoje esančių teikėjų skaičių. Pareiškėjos teigimu, vertinant teikėjo pajėgumą, atsižvelgiama ne tik į įvykdytų sutarčių skaičių bet ir į jų vertę. Būtina vertinti šių reikalavimų visumą, įvertinti, kokius reikalavimus tiekėjams sukuria šių reikalavimų sąveika, o ne vien tik vertinti juos formaliai, remiantis rekomendacijomis, kurios neturi įstatymo galios ir leidžia nustatyti aukštesnius reikalavimus.

Paaiškina, kad vykdyto „Mokymo paslaugų“ pirkimo objekto vertė buvo 3 022 684 Lt be PVM, o teikėjas pagal asociacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus turėjo būti įvykdęs 5 sutartis, kurių bendra vertė būtų 700 000 Lt be PVM. Pagal Rekomendacijas asociacija galėjo nustatyti, kad net ne visų įvykdytų sutarčių verčių suma būtų 700 000 Lt, o kad kiekvienos sutarties vertė būtų po 2 115 878,80 Lt be PVM. Net jei asociacija būtų reikalavusi, kad teikėjas būtų įvykdęs vieną sutartį, asociacija remdamasi Rekomendacijomis, galėjo reikalauti, kad įvykdytos sutarties vertė siektų 2 115 878,80 Lt, tai yra būtų tris kartus didesnė, nei nagrinėjamoje situacijoje reikalaujama penkių sutarčių bendra vertė. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, reikalavimą sutarčių skaičiui vertino formaliai, neatsižvelgdama į tai, jog sutarčių skaičius ir sutarčių vertė turi būti vertinama visumoje, atsižvelgiant į jų bendrą sukuriamą reikalavimą tiekėjams, todėl Agentūros išvada, kad minėtas reikalavimas riboja konkurenciją yra nelogiškas ir nepagrįstas.

Agentūra, kvestionuodama reikalavimą ES finansuojamas sutartis būti vykdžius visoje Lietuvos teritorijoje, vėl ėjo formaliu keliu ir nevertino Projekto esmės ir tokio reikalavimo būtinumo. „Mokymo paslaugų“ pirkimo tikslas buvo mokymai asociacijos, t. y. asociacijos, narių darbuotojams, akivaizdu, jog šie mokymai vyksta ne viename konkrečiame mieste, o bet kurioje Lietuvos dalyje. Dėl šios priežasties, reikalavimas, kad tiekėjas turėtų patirties vykdydamas ES finansuojamas sutartis visoje Lietuvos teritorijoje yra visiškai logiškas, nes nuo to, ar tiekėjas turi patirties, užtektinai žmogiškojo kapitalo ir gebėjimų spręsti logistines problemas, susijusias su mokymų skirtinguose miestuose organizavimu, tiesiogiai priklauso viso Projekto sėkmė. Dėl šių priežasčių, Agentūros teiginiai, jog minėtas reikalavimas yra diskriminacinis ar ribojantis konkurenciją yra nepagrįsti. Agentūra, teigdama, jog „draudimas diskriminuoti yra aiškinamas plačiai, apimant net ir potencialius dalyvių teisių pažeidimus“ neatsižvelgė į konkretaus projekto specifiką.

Agentūros išvada, kad reikalavimas, jog teikėjas būti įvykdęs 5 sutartis, yra neproporcingas, nepagrįsta, nes padaryta vertinant tik vieną iš pirkimo dokumentuose nustatyto reikalavimo elementų. Nesutinka su Agentūros nuomone, kad asociacijos perkami mokymai savo pobūdžiu yra bendrieji, todėl juos kokybiškai suteikti galėjo ne tik 5 sutartis IT įmonėms jau įvykdęs tiekėjas. Pareiškėjos teigimu, pirkimo dokumentuose nurodytas reikalavimas atitinka ir priemonėje nurodytus tikslus, nes mokymais buvo siekiama ugdyti darbuotojų gebėjimus prisitaikyti prie IT sektoriaus įmonių reikmių.

Agentūra padarė nepagrįstą išvadą, jog kvalifikacijos reikalavimas dėl patirties, įgytos teikiant paslaugas privačiam sektoriui, turėjimo yra neva dirbtinai ribojantis konkurenciją. Agentūra, darydama išvadą, remiasi VPT nuomone, tačiau neatkreipia dėmesio į toje pačioje nuomonėje išdėstytus Agentūrai nenaudingus teiginius.

Agentūra nepagrįstai teigia, jog kvalifikacijai keliami reikalavimai neva turi būti minimalūs. Finansų ministerija 2015-04-23 raštu, kuriame rėmėsi VPT išaiškinimu, aiškiai nurodė, jog gali būti nustatyti kitokie nei pateikti Rekomendacijose kvalifikacijos vertinimo kriterijai. Taip pat gali būti nustatytos aukštesnės nei rekomenduojamos jų reikšmės. Tai, kad asociacija nustatė aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus nei yra siūloma Rekomendacijomis, nereiškia, kad buvo padarytas pažeidimas. Kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, įvertinus rinkoje esančių teikėjų skaičių.

Agentūra Išvadoje Nr. 7 nepagrįstai kvestionuoja kvalifikacijos reikalavimą turėti tiekėjams tam tikrą nuolatinių darbuotojų vidutinį metinį skaičių. Teisės aktai nenustato, kokiais kriterijais remdamasis pirkėjas, kuris nėra laikomas perkančiąja organizacija, turėtų nustatyti, ar potencialus teikėjas yra pajėgus suteikti perkamą paslaugą, todėl, vadovaujantis protingumo principu, vertinant, ar asociacijos nustatytas reikalavimas neapribojo konkurencijos, turėtų būti remiamasi Rekomendacijomis. Šiuo atveju, reikalavimas, kad teikėjas turėtų atitinkamą skaičių darbuotojų, tiekėjo pasiūlytas projekto vadovas su tiekėju būtų susijęs darbo santykiais, kad teikėjas turėtų atitinkamą skaičių darbuotojų, atitinka Rekomendacijų nuostatas, todėl Agentūros išvada, kad tokie reikalavimai yra pertekliniai, yra visiškai nepagrįsta.

Agentūra nepagrįstai tvirtina, jog kvalifikacijos reikalavimai turi būti minimalaus pobūdžio. Tai, kad agentūra nustatė aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus nei yra siūloma Rekomendacijomis, nereiškia, kad buvo padarytas pažeidimas. Nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant į didžiulę Projekto apimtį, tai yra virš 1800 žmonių per 58 įmones visoje Lietuvoje, akivaizdu, jog Projekto sėkmė ir jo tikslų įgyvendinimas didele dalimi priklauso nuo Projekto įgyvendintojų kvalifikacijų.

Agentūra nepagrįstai teigia, jog reikalavimas tiekėjams turėti būti vedus užsienio kalbų mokymus būtent IT srities įmonėms yra nepagrįstas ir neproporcingas perkamam objektui. Agentūra neatsižvelgė į tai, kad „Užsienio kalbų mokymo“ pirkimo techninėje specifikacijoje yra aiškiai nurodyta, kad užsienio kalbų mokymo programos turi būti parengtos ir specialiai pritaikytos darbuotojams.

Pažymi, kad Rekomendacijos nėra privalomos, todėl asociacija, atsižvelgusi į pirkimo objekto specifiką, bei tai, kad nustatyti minimalūs reikalavimai yra net mažesni už rekomenduojamus apyvartos ir įvykdytų sutarčių vertės dydžius, nustatė, jog reikalavimus, aptartus „Užsienio kalbų mokymo“ pirkimo konkurso sąlygų 3.1.2 lentelės „Specialieji reikalavimai“ 1 - 3 punktuose, turi atitikti visos jungtinės veiklos sutarties šalys. Reikalavimas, kad kiekviena jungtinės veiklos sutarties šalis turėtų ne mažiau nei 5 darbuotojus, kurie bus paskirti dirbti su sutartimi, nustatytas atsižvelgus į didelį mokymų dalyvių skaičių. Be kita ko, nurodytais reikalavimais, paslaugų teikėjams nebuvo apribota galimybė remtis subrangovų pajėgumais, t. y. sudaryti subrangos, o ne jungtinės veiklos sutartis. Kitaip tariant, teikėjas galėjo samdyti subrangovus ir remtis jų pajėgumais kaip savo. Taigi, net jei teikėjas pats neatitiko visų keliamų reikalavimų, jis galėjo sudaryti subrangos sutartis net ir su tokiais asmenims, kurie kaip pavieniai teikėjai nebūtų galėję dalyvauti konkurse.

Agentūra nepagrįstai tapatina Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijoje vykdytą pirkimą (toliau - VAD pirkimas), kuris Agentūros nuomone, vyko panašiu metu ir dėl panašaus objekto, tačiau sulaukė daugiau tiekėjų pasiūlymų, nei šiuo atveju nagrinėjamas pirkimas. Asociacijos pirkimas buvo specifinis, labai didelės apimties, skirtas konkrečios srities, t. y. informacinių technologijų (toliau – IT) specialistams, turėjo būti vykdomas visos Lietuvos teritorijoje. Tuo tarpu Agentūra nesigilino į VAD vykdyto pirkimo specifiką, tikslus, nevertino, kokio lygio specialistų pakanka minėtiems tikslams įvykdyti bei kitų aktualių aspektų.

Paaiškina, kad Agentūra „Užsienio kalbų mokymo paslaugų“ pirkimo dokumentus įvertino du kartus, t. y. išankstinės priežiūros metu ir paskesnės priežiūros metu, kai buvo vertinami pateikti mokėjimo prašymai, o trečią kartą šiuos dokumentus įvertino Ministerija, prieš pateikdama mokėjimo paraiškas Valstybės iždo departamentui. Tiek pirmu, tiek antru atveju, Agentūra pastabų „Užsienio kalbų mokymo paslaugų“ pirkimo dokumentams neturėjo, tai patvirtino 2009-12-07 raštu Nr. ESF-09-SD- 09141 „Dėl pritarimo pirkimo dokumentams“ bei patenkindama mokėjimo prašymus, pastabų taip pat neturėjo ir Ministerija. Patvirtinusi mokėjimo prašymus, susijusius su šiuo pirkimu, Agentūra taip pat patvirtino, kad „Mokymo paslaugų“ pirkimo dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus ir pirkimai yra įvykdyti tinkamai, tokiam įgyvendinančiosios institucijos sprendimui neprieštaravo ir Ministerija, pateikusi mokėjimo paraiškas.

Paaiškina, kad pirkimų dokumentus parengus remiantis paraiškoje nurodyta informacija, „Mokymo paslaugų“ pirkimo ir „Užsienio kalbų mokymo paslaugų“ pirkimo dokumentai negali būti pripažįstami prieštaraujantys teisės aktams. Asociacija pagrįstai tikėjo, kad pirkimo dokumentus, parengusi remiantis paraiškoje pateikta ir atsakingų institucijų įvertinta informacija, nurodyti pirkimai bus vykdomi nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Įvertinus Asociacijos veiklą ir Agentūros bei Ministerijos sprendimais išmokėjus paramos lėšas, ji įgijo teisėtą lūkesti, kad viešojo administravimo subjektai savo funkcijas vykdo tinkamai, remdamiesi teisės aktais, todėl jau po Projekto įgyvendinimo priėmus Agentūrai teisinio pažeidimo tyrimo išvadas, tame tarpe ir Išvadas Nr. 7 ir Nr. 8, buvo pažeisti asociacijos „Infobalt“ teisėti lūkesčiai - konstitucinio teisinės valstybės principo elementas. Atkreipia dėmesį, kad Valstybės kontrolės atlikto audito išvadose nurodyta, jog būtent Agentūra neįgyvendino teisės aktu reikalavimų ir neužtikrino jų laikymosi, todėl turi susigrąžinti paramos Projektui lėšas, skirtas netinkamoms finansuoti išlaidoms. Mano, kad viešojo administravimo subjektų padarytos klaidos negali būti taisomos pažeidžiant asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes atsakomybė turi tekti viešojo administravimo subjektui, padariusiam klaidą. Įgyvendinančiajai institucijai pakartotinai įvertinus „Mokymo paslaugų“ pirkimo ir „Užsienio kalbų mokymo paslaugų“ pirkimo dokumentus ir paneigus savo pačios anksčiau priimtus sprendimus, kuriais nurodytų pirkimų dokumentai buvo pripažinti atitinkančiais teisės aktus, t. y. tas pačias aplinkybes įvertinus kitaip, buvo pažeistas non bis in idem principas, be kita ko draudžiantis tas pačias, jau įvertintas aplinkybes, kai yra galiojantis sprendimas, vertinti pakartotinai.

Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškina, kad Agentūra, vykdydama teisės aktų jai pavestas funkcijas, atliko pareiškėjos pažeidimų tyrimus. Pažeidimų tyrimų ataskaitose užfiksuoti pažeidimai nekelia abejonių, kadangi ataskaitos užpildytos vadovaujantis teisės aktais, situacija ištirta ir aprašyta išsamiai, jose aiškiai ir išsamiai nurodyta, kokie pažeidimai buvo nustatyti, todėl ataskaitos yra objektyvūs rašytiniai dokumentai, kurių pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti. Pareiškėjai nenuginčijus užfiksuotų pažeidimų bei nepateikus įrodymų dėl netinkamos pažeidimų tyrimų atlikimo procedūros, ji neturi pagrindo teigti, jog Agentūros pažeidimų tyrimų išvados yra visiškai nepagrįstos.

Nurodo, kad papildomai nepasisako dėl padarytų pažeidimų turinio, kurių tyrimas ir nustatymas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ (toliau - Atsakomybės taisyklės) priskirtas Agentūros kompetencijai.

Ministerija, priimdama ginčijamą Potvarkį, laikėsi visų reikalavimų, taikytinų tokio individualaus administracinio akto priėmimui. Tai, kad Potvarkyje neatkartoti Agentūros pažeidimų tyrimų išvadose nurodyti argumentai, nereiškia, kad Ministerija neanalizavo ir nevertino nustatytų faktinių aplinkybių bei fakto, ar pareiškėja savo veiksmais ir (ar) sprendimais nepažeidė jai kaip projekto vykdytojai taikytinų teisės aktų reikalavimų.

Ginčijamame Potvarkyje yra nurodyti visi teisės aktai ir dokumentai, kurių pagrindu yra priimtas sprendimas. Su visais viešai neskelbiamais Potvarkio motyvuojamojoje dalyje nurodytais dokumentais pareiškėja yra supažindinta ir šito fakto neginčija.

Atkreipia dėmesį, kad Ministerija, vertindama, ar pareiškėja, vykdydama projektą, laikėsi teisės aktų reikalavimų, vertina Agentūros nustatytas faktines aplinkybes ir kitą pateiktą medžiagą, tačiau, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punktu, gali tik pritarti arba nepritarti Agentūros nustatytam pažeidimo faktui, nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdama į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą (-us), priimti vieną (ar kelis) iš Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte nurodytų sprendimų, t. y. Ministerija šiuo atveju pagal ES struktūrinę paramą reglamentuojančius teisės aktus Agentūros sprendimo, kuriuo nustatytas įgyvendinant projektą padarytas pažeidimas, turinio ir nustatytos pažeidimo apimties pakeisti negali.

Pažymi, kad pareiškėja, pasirašydama Projekto sutartį, patvirtino, kad įsipareigoja laikytis ES struktūrinės paramos panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų, pareiškėjai iš anksto buvo žinomas pažeidimų tyrimo, nustatymo ir sprendimų dėl padarytų pažeidimų teisinis reguliavimas, todėl pareiškėjos lūkesčiai, kad ES struktūrinė parama būtų administruojama jos pasirinktu ar kitu pareiškėjai labiau priimtinu būdu, nėra pagrįsti.

Ginčijamame Potvarkyje yra nurodyta, kokios pareigos atsiranda pareiškėjai priėmus Potvarkį bei šio sprendimo apskundimo tvarka. Ginčijamą potvarkį pasirašė įgaliotas tai padaryti asmuo. Apie Potvarkio priėmimą pareiškėja buvo informuotas per 1 darbo dieną.

Nagrinėjamu atveju Ministerija vykdė teisės aktų jai pavestas funkcijas ES struktūrinės paramos panaudojimo srityje, t. y. įvertinusi visas faktines aplinkybes, jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, priėmė Potvarkį, kuriuo priimtas sprendimas pagrįstas eile procedūrinių veiksmų, nustatytomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Vien dėl to, kad Ministerija priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, nėra pagrindas teigti, kad Potvarkis yra neobjektyvus. Pareiškėja savo skunde nenurodo ir neįrodo, kokių teisės aktų pažeidimai sudaro objektyvumo principo pažeidimą, o tik deklaratyviai teigia, kad Ministerija, priimdama Potvarkį, nevertino Agentūros išvadų pagrįstumo, todėl mano, kad skundo motyvais pripažinti Ministeriją pažeidus objektyvumo principą nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad siekdama visapusiškai atskleisti pareiškėjos padarytus pirkimų vykdymo pažeidimus, be faktinių duomenų analizės, Išvadose savo poziciją grindė ir teismų praktika, atskleidžiančia viešųjų pirkimų principų turinį. Aplinkybė, kad atsakovė į Potvarkį neperkėlė Išvadose nurodytų detalių, pagal teismų praktiką laikoma ne individualaus administracinio akto trūkumu, kaip akcentuoja pareiškėja, bet gera viešojo administravimo praktika, nes išvengiama perteklinio duomenų dubliavimo. Vertinant Išvadų turinį (kurių pagrindu priimtas Potvarkis), akivaizdu, kad jos detalios ir išsamios, jose nuosekliai, remiantis teismų praktika, įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, paneigta pareiškėjos dėstoma pozicija bei konstatuoti pažeidimai.

Nurodo, kad ataskaitų rengimui nėra nustatyti jokie ypatingi reikalavimai, o savo pobūdžiu šios ataskaitos yra techninio pobūdžio informacija apie vedamus mokymus, kurių parengimas nereikalauja specialių įgūdžių ar kompetencijų. Aptariamos ataskaitos neturi priežastinio ryšio su Projekto įgyvendinimo rezultatais ar jo sėkme, kaip kad nurodo pareiškėja. Pažymi ir tai, kad tiesioginį Projekto administravimą vykdė bei su Projekto administravimu susijusius klausimus su Agentūra sprendė ne pati pareiškėja, bet pareiškėjos samdytos administruojančios įmonės UAB „Sophus“ atstovai. Aplinkybė, kad pareiškėja Projekto įgyvendinimui, be tiesioginių mokymų vykdytojų, samdė dar įmonę, kuri specializavosi ES finansuojamų projektų administravime, tik papildomai patvirtina, kad už techninę Projekto valdymo dalį buvo atsakingas rinkoje veikiantis profesionalas ir nebuvo būtinybės reikalauti, kad mokymus vedantys tiekėjai turėtų patirties vykdant ir vadovaujant ES projektams.

Aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai negali būti nustatomi, vien todėl, kad taip nusprendė ES lėšomis finansuojamą pirkimą vykdanti organizacija. Išvadoje Nr. 7 detaliai pagrįsta, kad Pirkimo Nr. 1 objektas netenkino aukščiau nurodytų sąlygų, todėl nebuvo jokių objektyvių aplinkybių riboti tiekėjų konkurencijos aptariamu pagrindu. Be to, pareiškėjos skunde cituojamų Rekomendacijų 7 punkte aiškiai įtvirtinta, kad negali būti keliami reikalavimai, kurie dirbtinai ribotų galimą konkurenciją; kvalifikacijos reikalavimai turi būti minimalūs, pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Taigi aptariamas reikalavimas sudarė išimtines sąlygas pirkime dalyvauti tik reikšmingą patirtį įgyvendinant ES finansuojamas sutartis turintiems tiekėjams, tuo tarpu kiti tiekėjai, turintys pakankamai patirties ir gebantys kokybiškai suteikti mokymų paslaugas, buvo nepagrįstai diskriminuojami.

Pažymi, kad dėl pareiškėjos nustatytos sutarčių vertės, nei Valstybės kontrolė, nei Agentūra, nei atsakovė pažeidimo nenustatė, tačiau aplinkybė, jog pareiškėja neviršijo Rekomendacijose nurodytų ribų sutarčių vertei, niekaip nepateisina nustatyto diskriminuojančio reikalavimo būti įvykdžius net 5 ir tik ES lėšomis finansuotas mokymų sutartis. Pavyzdžiui, tiekėjai, kurie vykdė vieną ir daugiau sutarčių iš kitų finansavimo šaltinių (valstybės ar savivaldybės biudžetų, privačių lėšų, ne ES finansuojamų programų ir kt.), negalėjo dalyvauti pirkime, taip pat pirkime negalėjo dalyvauti net tie rinkos dalyviai, kurie buvo vykdę ES lėšomis finansuojamas mokymų sutartis, tačiau įvykdytų sutarčių skaičius nesiekė 5 sutarčių. ES paramos lėšų skaidrus ir efektyvus panaudojimas yra susijęs su viešuoju interesu, todėl subjektai, vykdydami pirkimus ES finansuojamuose projektuose, privalo sudaryti sąlygas, kad pasiūlymus galėtų pateikti kuo platesnis spektras potencialių tiekėjų.

Agentūrai nesuprantama, kodėl pareiškėja nusprendė, kad, pavyzdžiui, subjektas teikęs mokymus Klaipėdos regione, negalėtųjų teikti Kaune, arba pavyzdžiui kodėl įmonė, turinti mokymų vedimo patirtį kitose ES valstybėse, jų negalėtų vesti Lietuvoje. Teritoriniu principu nustatyti kvalifikacijos reikalavimai buvo pertekliniai, neproporcingi ir diskriminuojantys, todėl pareiškėja nepagrįstai ribojo galimybę dalyvauti pirkime tiekėjams, kurie buvo įgiję patirtį teikdami mokymų paslaugas ne Lietuvos teritorijoje arba ne visoje Lietuvos teritorijoje, o tik atskiruose jos regionuose.

Akivaizdu, kad tokios mokymų temos, kaip asmenybės pažinimas, streso valdymas, komandinis darbas, konfliktų valdymas, vadovavimas, lyderystė ir kitos, nurodytos Pirkimo Nr. 1 techninės specifikacijos 2.3 punkte, yra skirtos lavinti asmenų bendrąsias, o ne specialiąsias kompetencijas. Pareiškėjos dėstomi teiginiai nenustato jokių specifinių IT srities reikalavimų. Tai, jog techninėje specifikacijoje buvo numatyta, kad mokymų tiekėjai turi aktualizuoti bendrųjų mokymų programas pagal darbuotojų poreikius, nepaneigia bendrųjų mokymų pobūdžio, todėl kokybiškai juos suteikti galėjo ir tiekėjai, neturintys specifinės patirties IT sektoriuje. Pareiškėjos argumentas, kad Agentūra nekreipė dėmesio į jai nenaudingus teiginius VPT išvadoje neturi realaus pagrindo. Pažymi, kad minimalių kvalifikacinių reikalavimų samprata yra atskleista teismų praktikoje. Įvertinus Pirkimo Nr. 1 objektą bei vykdymo aplinkybes, visiškai akivaizdu, jog vykdant bendrųjų mokymų pirkimus nebuvo būtinybės reikalauti, kad tiekėjai turėtų patirties vedant mokymus išskirtinai IT sektoriaus įmonėms.

Pažymi, jog kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams turėti tam tikrą nuolatinių darbuotojų vidutinį metinį skaičių vertintinas kritiškai tuo aspektu, jog nurodomas konkretus reikalaujamas teisinis ryšys tarp tiekėjo ir asmenų, kurie turėjo būti atsakingi už sutarties vykdymą. Mokymo paslaugų teikimas pasižymi tam tikra specifika, t. y. lektoriai paslaugas teikia pagal poreikį, o ne nuolat, todėl rinkoje labiausiai paplitusi praktika, kai lektoriai ir mokymų ekspertai mokymus organizuojančių tiekėjų yra samdomi tik konkrečioms mokymų vedimo dienoms ar laikotarpiui (ir dažniausiai civilinių sutarčių pagrindu). Atsižvelgiant į tai, paslaugų teikėjui keliamas reikalavimas turėti pastaruosius 3 metus vidutiniškai net 20 nuolatinių darbuotojų yra itin aukštas, suteikia galimybę dalyvauti pirkime tik reikšmingą darbuotojų skaičių turinčiam tiekėjui ir nėra suderinamas su mokymus organizuojančių įmonių veiklos principais. Taigi, pareiškėjos skunde dėstomi argumentai, grindžiami tik formalia galimybe, įtvirtinta Rekomendacijose, tačiau detali aptariamo diskriminacinio kvalifikacinio reikalavimo analizė, atlikta Išvadoje Nr. 7, paneigia pareiškėjos argumentus dėl realios jo nustatymo būtinybės ir proporcingumo. Pareiškėja sukūrė tokią situaciją, kai potencialūs tiekėjai, nors ir turėdami specialistų komandas, kurias į savo organizacijos veiklą įtraukdavo sudarydami civilines sutartis, neturėjo net teorinių galimybių pateikti pasiūlymo. Be to, turėti darbo teisinius santykius buvo reikalaujama ne Pirkimo Nr. 1 sutarties vykdymo metu, bet per tęstinį net 3 metų laikotarpį iki pasiūlymo pateikimo. Taigi reikalavimas, kad projekto vadovas, ekspertai ir lektoriai būtų susiję su tiekėjo įmone tam tikrą laikotarpį iki pasiūlymo pateikimo išskirtinai darbo teisinių santykių pagrindu yra nepagrįstas.

Pažymi, kad galimybė pateikti pasiūlymą ūkio subjektų grupei pirkimuose suprantama kaip tiekėjų teisė, bet ne pareiga. Tiekėjai turėtų patys spręsti dėl būtinybės veikti kartu su kitais ūkio subjektais (kaip ir dėl bendro veikimo formos), o ne būti verčiami taip elgtis tik dėl to, kad pirkimą vykdanti organizacija nepaliko tiekėjams kitos galimybės, nes nustatė nepagrįstą ir diskriminuojantį kvalifikacinį reikalavimą. Be to, nustačius reikalavimus visiems tiekėjo komandos nariams turėti darbo sutartinius santykius su paslaugų teikėju, buvo reikšmingai apribota ne tik galimybė tiekėjams pateikti savarankiškus pasiūlymus, bet ir apribotas ratas subjektų, kurie galėtų dalyvauti kaip subtiekėjai. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo galima pasitelkti į komandą specialisto, vykdančio savo mokymų veiklą kitokia nei darbo sutartis forma, nepriklausomai ar pirkimo laimėjimo atveju su juo būtų buvus sudaryta darbo sutartis ar ne. Tokiu specialistu negalėjo būti net ir tiekėjo darbuotojas, kurio darbo santykiai buvo trumpesni nei nustatyta Pirkimo Nr. 1 dokumentuose.

Pareiškėja nepagrįstai, vykdydamas Pirkimą Nr. 1, kuriuo buvo perkami bendrieji mokymai, subjektams nustatė reikalavimą turėti ilgametę konsultavimo ir mokymų vedimo patirtį išskirtinai verslo srityje, neatsižvelgdamas į tai, kad bendrųjų mokymų patirtį tiekėjai gali būti įgiję ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje. Siekiant užtikrinti poreikį projekto vadovui ir pagrindiniams ekspertams turėti vadybinių ir administravimo įgūdžių, aktuali yra vadovavimo vykdant su perkamu objektu susijusius mokymus patirtis, bet ne reikalavimas turėti 10 metų darbo patirtį verslo konsultavimo ir mokymų srityje. Nesuprantama kodėl, pareiškėjos manymu, lektorių, kurie vedė asmenybės pažinimo, streso valdymo, komandinio darbo, konfliktų valdymo, vadovavimo, lyderystės ir kitus bendruosius mokymus verslo sektoriaus organizacijoms, patirtis yra išskirtinė, lyginant su lektorių, kurie vedė šiuos mokymus viešojo sektoriaus organizacijoms. Nustatytos sąlygos nulėmė, kad tiekėjų konkurencijos ribojimas buvo itin reikšmingas, nepagrįstas ir neproporcingas, t. y. konkurenciją ribojo ne tik pavieniai reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai, tačiau žymi jų visuma (net 14 iš 29 specialiųjų kvalifikacijos reikalavimų). Visi pažeidimai buvo detaliai ir nuosekliai, remiantis teisės aktų normomis bei pagrindžiant aktualia teismų praktika, aprašyti Išvadoje Nr. 7.

Pareiškėjos formuluotė mokymų turiniui nenustato ypatingų reikalavimų dėl IT srities ir nėra susijusi su kokia nors ypatinga IT srities specifika. Tai, kad Pirkimo Nr. 2 techninėje specifikacijoje numatyta, jog tiekėjas turi aktualizuoti užsienio kalbų mokymo programas, nepaneigia aplinkybės, kad perkami užsienio kalbų, o ne specializuoti IT mokymai, todėl diskriminacinio reikalavimo dėl IT patirties turėjimo nustatymas negali būti pateisinamas. Net ir specifinės patirties teikiant paslaugas IT įmonėms neturintys tiekėjai, mokymų programų derinimo metu gali atsižvelgti į pareiškėjos poreikius ir į programą įtraukti pareiškėjai aktualius užsienio kalbų mokymų aspektus bei atsižvelgti į jų poreikius dėstant užsienio kalbas. Lektorius, ruošdamas mokymo programą, visais atvejais aktualizuoja būtiną žodyną. Be to, net ir esant tam tikrai specifikai, bendrieji kalbos mokymosi principai išlieka tie patys. Pažymi ir tai, kad pareiškėja Pirkimo Nr. 2 dokumentų 10.2.1 punkte detalizuodama specializuotų užsienio kalbų mokymų aprašymą, nurodė, jog bus vertinama, ar tiekėjas gali suteikti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančius specializuotus anglų kalbos mokymus - ekonomikos, teisės, IT ir kitų sričių. Minėta aplinkybė tik papildomai patvirtina, kad perkami mokymai buvo susiję su įvairiomis organizacijų veiklos sritimis, todėl kvalifikacinis reikalavimas turėti specifinės patirties vienoje iš sričių, pirkimo sąlygų kontekste nebuvo proporcingas. Pareiškėja, nustatydama kvalifikacinius reikalavimus tiekėjo personalui, nurodė, jog kvalifikuotu personalu bus laikomi tokie tiekėjo siūlomi ekspertai, kurie turi atitinkamos užsienio kalbos (anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų) aukštąjį filologinį ar filologinį - pedagoginį išsilavinimą ir ne mažesnę nei 3 metų patirtį vykdant atitinkamos užsienio kalbos mokymų vykdymo patirtį. Tokia Pirkimo Nr. 2 sąlygų nuostata iš esmės suponuoja išvadą, jog buvo perkami užsienio kalbų mokymai, kurių turinys nereikalavo juos vesiančio lektoriaus IT srities žinių turėjimo. Svarbi ir ta aplinkybė, kad būtent tiekėjo pasitelkiamas personalas yra tiesiogiai atsakingas už kokybišką mokymo paslaugų teikimą, todėl kvalifikaciniai reikalavimai turėti konkrečios su pirkimo objektu (kai perkami mokymai) susijusios patirties, turėjo būti nustatomi lektoriams/ekspertams, o ne tiekėjui, kaip ūkio vienetui, kadangi tiekėjo, kaip ūkio vieneto, patirtis tam tikroje mokymų vedimo srityje, nesukuria didelės pridėtinės vertės mokymų turinio kokybei, tačiau reikšmingai apriboja tiekėjų konkurenciją rinkoje.

Aplinkybė, kad pareiškėja nustatė diskriminacinius ribojimus vienai iš tiekėjų veiklos formai, t. y. jungtinei veiklai, negali būti pateisinama tvirtinant, kad kita tiekėjų bendros veiklos forma, t. y. subtiekimo, buvo neribojama. Galimybė pateikti pasiūlymą ūkio subjektų grupei pirkimuose suprantama kaip tiekėjų teisė, bet ne pareiga. Tiekėjai turėtų patys spręsti dėl būtinybės veikti kartu su kitais ūkio subjektais, o ne būti verčiami taip elgtis, tik dėl to, kad pirkimą vykdanti organizacija nepaliko tiekėjams kitos galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad skirtinguose mokymuose buvo numatytas skirtingas dalyvių skaičius (nuo 252 dalyvių anglų kalbos mokymuose iki 1 dalyvio lenkų kalbos mokymuose), akivaizdu, jog pirkimo dalyvių suinteresuotumas pasiūlymą teikti būtent jungtinės veiklos sutarties pagrindu tokiame pirkime buvo ypač aktualus.

Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo Nr. 2 dokumentuose buvo išskirti atskiri reikalavimai kvalifikuotam personalui, t. y. užsienio kalbų ekspertams, reikalavimas tiekėjui dėl nuolatinių darbuotojų, dirbančių su pirkimo sutartimi susijusiose srityse, vidutinio metinio skaičiaus buvo perteklinis. Aplinkybė, kad pareiškėja nustatė vienus reikalavimus, kurie neviršija rekomenduotinų ribų, nereiškia, kad pareiškėja gali pažeisti tiekėjų interesus, nustatydama kitus reikalavimus. Jungtinės veiklos ribojimas savaime pažeidžia subjektų galimybę kooperuotis teikiant pasiūlymus (o tai itin reikšmingas diskriminuojantis tiekėjus pažeidimas), tuo labiau, kad atsižvelgiant į Pirkimo Nr. 2 objektą, akivaizdu, jog jungtinėje veikloje veikiančių partnerių pajėgumų sumavimas, būtų suteikęs galimybę Pirkime Nr. 2 dalyvauti didesniam potencialių tiekėjų skaičiui.

Pareiškėjos teiginiai, kad Valstybės kontrolės pastebėjimų pagrindu negali būti atliekamas ES paramos išlaidų tinkamumo peržiūrėjimas (ir susigrąžinama netinkamų išlaidų dalis), neatitinka egzistuojančių struktūrinės paramos valdymo mechanizmų netinkamoms išlaidoms nustatyti bei prieštarauja pačios pareiškėjos pasirašytai Paramos sutarčiai (pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.189 straipsnį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią).

Atsakovė pagrįstai Potvarkyje konstatavo, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą Nr. 1 ir Nr. 2, pažeidė Pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (toliau – Aprašas) 4 punktą, nesilaikydama nediskriminavimo ir proporcingumo principų ir 5 punktą, neužtikrindama kuo didesnio tiekėjų varžymosi, ir teisėtai pritaikė pareiškėjai 102 332,31 Eur finansinę korekciją.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Ministerijos Potvarkio, kuriuo konstatuota, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą Nr. 1 ir Nr. 2, pažeidė Aprašo 4 punktą, nesilaikydama nediskriminavimo ir proporcingumo principų ir 5 punktą, neužtikrindama kuo didesnio tiekėjų varžymosi, ir pareiškėjai pritaikyta 102 332,31 Eur finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, Ministerija, Agentūra ir pareiškėja 2009-05-01 pasirašė Paramos sutartį. Pagal Paramos sutarties specialiųjų sąlygų 2.2 punktą pareiškėjai skirta Europos socialinio fondo ir bendrojo finansavimo lėšų finansinė parama iki 13 777 373 Lt įgyvendinti projektą „Informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumo didinimas stiprinant darbuotojų specialiuosius gebėjimus“.

Pareiškėja 2009-04-30 interneto svetainėje www.esparama.lt paskelbė pareiškėjos įmonių darbuotojų mokymo paslaugų pirkimo sąlygas (toliau - Pirkimas Nr. 1). Pasiūlymus pateikė du tiekėjai. Laimėtoju buvo pripažinta UAB „Baltic orbis“ pateiktas pasiūlymas. Pareiškėja su UAB „Baltic orbis“ ir kitais jungtinės veiklos pagrindu veikiančiais ūkio subjektais 2009-08-06 pasirašė Mokymo paslaugų teikimo sutartį Nr. SU090806-02 (toliau - Pirkimo sutartis Nr. 1).

Pareiškėja 2009-04-30 interneto svetainėje www.esparama.lt paskelbė pareiškėjos įmonių užsienio mokymo paslaugų pirkimo sąlygas (toliau - Pirkimas Nr. 2). Pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas VšĮ Interlingva, kuri buvo pripažinta laimėtoju. Pareiškėja VšĮ Interlingva 2010-01-05 pasirašė Mokymo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20100105/1 (toliau - Pirkimo sutartis Nr. 2).

Projekto vykdymo metu pareiškėjos deklaruotos išlaidos pagal Pirkimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 buvo pripažintos tinkamomis.

Valstybės kontrolė, kuri pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. IX-1667 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditus“ yra struktūrinių fondų audito institucija, atlikdama valstybinį finansinį (teisinį) auditą, 2013-09-17 raštu Nr. S-(80-2741 )-2144 pateiktoje tarpinėje audito ataskaitoje (toliau - Audito ataskaita) konstatavo, kad pareiškėja, Pirkimo Nr. 1 ir Nr. 2 dokumentuose „nustatė dirbtinai tiekėjų konkurenciją ribojančius, nepagrįstai aukštus ir neproporcingus pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus“. Pirkimo Nr. 1 dokumentuose Valstybės kontrolė nustatė 14 neteisėtų reikalavimų, Pirkimo Nr. 2 dokumentuose - 4 neteisėtus reikalavimus. Dėl nustatytų Audito ataskaitoje pareiškėjos pažeidimų, Valstybės kontrolė rekomendavo Agentūrai registruoti įtariamą pažeidimą ir susigrąžinti su pažeidimais susijusias sumas.

Agentūra, atsižvelgusi į Audito ataskaitoje suformuluotus pastebėjimus, atliko pažeidimo tyrimus Projekte ir 2013-10-22 raštu Nr. ESFS07-2013-08478 pažeidimo tyrimo išvadas dėl Pirkimo Nr. 1 ir Nr. 2 išsiuntė pareiškėjai.

Pareiškėja 2013-11-11 raštu apskundė išvadas Finansų ministerijai, kuri 2014-02-12 raštu Nr. ((24.16-01)-5K-1324861-1326356-1328229)-6K-l401395 nurodė Agentūrai atlikti pakartotinius pažeidimų tyrimus.

Agentūra antrą kartą atliko pažeidimo tyrimus Projekte ir 2014-05-09 raštu Nr. ESFS07-2014-02791 pažeidimo tyrimo išvadas dėl Pirkimo Nr. 1 ir Nr. 2 išsiuntė pareiškėjai. Pareiškėja 2014-05-27 raštu apskundė išvadas Finansų ministerijai. Finansų ministerija 2015-04-23 raštu Nr. ((24.16-01)-5K-1412289/5K-1415723/5K-1419260)-6K-1503324 nurodė Agentūrai atlikti pakartotinius pažeidimų tyrimus.

Agentūra trečią kartą atliko pažeidimo tyrimus Projekte ir 2015-07-22 raštu Nr. ESFS07-2015-02942 pažeidimo tyrimo išvadą dėl Pirkimo Nr. 1 ir 2015-07-22 Agentūros raštu Nr. ESFS07-2015- 02944 pažeidimo tyrimo išvadą dėl Pirkimo Nr. 2 išsiuntė pareiškėjai. Pareiškėja 2015-08-10 raštu apskundė išvadas Finansų ministerijai, kuri 2017-01-09 raštu Nr.((24.16-01)-5K-1517480-5K-1609678-5K-1610001)-6K-1700196 nurodė Agentūrai atlikti pakartotinius pažeidimų tyrimus.

Agentūra ketvirtą kartą atliko pažeidimo tyrimus Projekte ir 2017-02-07 raštu Nr. ESFS07-2017-00025 pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP1-1.1-SADM-01-K-01-564/IT08 dėl Pirkimo Nr. 1 (toliau - Išvada Nr. 7) ir pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP 1-1.1 -SADM-01-K-01-564/IT09 dėl Pirkimo Nr. 2 (toliau - Išvada Nr. 8) išsiuntė pareiškėjai. Pareiškėja 2017-02-27 raštu apskundė Išvadas Nr. 7 ir Nr. 8 Finansų ministerijai, kuri 2017-03-09 raštu Nr. ((24.16)-5K-1517191-5K-1704842)-6K-1701914 pripažino, kad Agentūra tinkamai atliko pažeidimų tyrimus ir pareiškėjos skundą pripažinto nepagrįstu.

Ministerija 2017-03-22 posėdžio metu sutiko su Išvadose nustatytais pažeidimais ir nusprendė pritarti Agentūros siūlymui sumažinti Projektui skirtą finansavimą.

Ministerija 2017-04-11 kanclerio potvarkiu Nr. A3-68 priėmė sprendimą sumažinti Projektui skirtą finansavimą 102 332,31 Eur, t. y. taikė 10 procentų finansinę korekciją nuo Pirkimo Nr. 1 ir Nr. 2 sutarčių sumų pagal Europos Komisijos 2013-12-19 sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų gairių dėl korekcijų taikymo viešųjų pirkimų srityje 9 ir 10 punktus.

Pareiškėja, nesutikdama su Ministerijos Potvarkiu, pateikė skundą teismui.

VAĮ 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Potvarkio, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad individualaus administracinio akto priėmimo metu neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai šis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas jau įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individuliam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai tik ištaka, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2008-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A556–633/2008).

Ginčijamame Potvarkyje yra pateikiamos nuorodos į Agentūros Išvadas ir Finansinių pažeidimų darbo grupės 2017-03-20 svarstymo posėdžio protokolą, kuriuose, kaip matyti iš jų turinio, yra nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu pareiškėja yra kaltinama.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad tų pačių duomenų dubliavimas keliose vietose būtų perteklinis, prieštaraujantis gero administravimo principui, teismas sprendžia, jog ginčijamas Potvarkis iš esmės atitinka VAĮ 8 str. nustatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus. Tačiau, vertinant Potvarkio teisėtumą ir pagrįstumą, būtina analizuoti, ar Išvadose nurodytos aplinkybės yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais.

Įgyvendinančiųjų institucijų, pareiškėjos ir projektų vykdytojų veiksmai administruojant ir finansuojant projektus, reglamentuojami Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės), kurių 198 p. nustatyta, kad Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos pasiūlymą, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, išnagrinėja jį ir priima vieną iš sprendimų: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas; sumažinti projekto finansavimą ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį; išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų; priimti kitus sprendimus.

LVAT, aiškindamas Taisyklių 198 p. įtvirtintą reguliavimą, yra pažymėjęs, kad Ministerija turi atlikti visapusišką tokio sprendimo patikrinimą, t. y. įvertinti, ar įgyvendinančiosios institucijos (nagrinėjamu atveju Agentūros) teikiamas pasiūlymas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (2011-11-28 nutartis adm. b. Nr. A556-2896/2011 ir kt.). Taigi, Ministerija privalo atlikti jai pateiktų dokumentų vertinimą, o savarankiško tyrimo, susijusio su įrodymų rinkimu ir pan., t. y. tokio, kurio atlikimas priskirtinas lėšas administruojančiai institucijai, neatlieka.

Kaip minėta, Agentūros 2017-02-07 Išvados ir Finansinių pažeidimų darbo grupės 2017-03-20 svarstymo posėdžio protokolas yra skundžiamo Ministerijos Potvarkio sudėtinė dalis, todėl, vertinant šio Potvarkio teisėtumą, būtina analizuoti, ar minėti tarpiniai procesiniai sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis. Todėl, siekiant išaiškinti visas bylai svarbias aplinkybes ir vertinant byloje surinktus įrodymus, itin svarbu nustatyti įrodymų, kuriais šie sprendimai yra grindžiami, sąsajumą, tikrumą, leistinumą bei pakankamumą.

LVAT savo sprendimuose yra konstatavęs, kad VAĮ 8 str. nuostatos, įtvirtinančios viešojo administravimo individualaus sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010-08-24 sprendimas adm. b. Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010-11-15 sprendimas adm. b. Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Pagal Taisyklių 191 punktą, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį (teisę pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį turi įgyvendinančioji institucija, jeigu jos vadovas yra asignavimų valdytojas). Jeigu įtariama, kad projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaikydamas projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktus ir dėl to atsirado ar galėjo atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių, patyrus nepagrįstų išlaidų, šiose Taisyklėse nustatyta tvarka atliekamas įtariamo pažeidimo tyrimas ir nustatomas arba nenustatomas pažeidimas (Taisyklių 192 p.).

Pažymėtina, kad Projekto sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 p. šalys sutarė, kad Europos audito rūmų, Europos Komisijos, Valstybės kontrolės, Finansų ministerijos, Ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos ir įgyvendinančiosios institucijos įgalioti asmenys turi teisę audituoti ir kontroliuoti, kaip yra vykdomas Projektas, taip pat turi teisę audituoti ir kontroliuoti Projekto vykdytojo finansinę-ūkinę veiklą, kiek ji susijusi su Projekto įgyvendinimu, ir visas kitas aplinkybes, susijusias su Projektu ir sutartimi, taip, kaip numatyta šioje sutartyje ir galiojančiuose teisės aktuose. Visais atvejais, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 90 str. nuostatas, turi būti sudaryta galimybė šiems asmenims susipažinti su visais dokumentais 3 (trejus) metus nuo veiksmų programos, pagal kurią buvo įgyvendintas projektas, užbaigimo tikrinti ir kontroliuoti projektą.

Kadangi pagal Projekto sutarties 3.3 p. Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga buvo nustatyta 2012-04-30, todėl darytina išvada, kad Agentūra, įtarusi teisės aktų pažeidimus, 2013-09-24 turėjo teisę pradėti pirmąjį pažeidimo tyrimą.

Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 187 p., jeigu projekto vykdytojas nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, projekto pirkimus jis privalo vykdyti vadovaudamasis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212. Įgyvendinančioji institucija pagal kompetenciją atlieka pirkimų priežiūrą, remdamasi Aprašu ir užtikrindama šių Taisyklių 184.1–184.3 p. išdėstytų nuostatų laikymąsi. Įgyvendinančioji institucija, atlikdama vykdomų pirkimų (kai projekto vykdytojas nėra perkančioji organizacija) paskesnę patikrą, gali vadovautis įgyvendinančiosios institucijos parengta ir su vadovaujančiąja institucija suderinta atrankine pirkimų patikros metodika (186 p.).

Kadangi pareiškėja neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 4 str. pateiktos perkančiosios organizacijos apibrėžties, jos vykdytam Pirkimui taikytinos Aprašo nuostatos.

Pagal Aprašo 3 p. pirkimo tikslas – vadovaujantis šiame Apraše nustatytais reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti projekto vykdytojui ir (arba) partneriui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Aprašo 14 p. nustatyta, kad projekto vykdytojas ir (arba) partneris privalo nustatyti ir pirkimo pradžioje tiekėjams pateikti tikslius ir aiškius minimalius techninius ir (arba) funkcinius perkamų prekių, paslaugų ir darbų reikalavimus ir (arba) apibūdinti norimą rezultatą, pasiūlymo pateikimo terminą, pirkimo sąlygas ir tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus. Projekto vykdytojas ir (arba) partneris turi teisę nustatyti minimalius tiekėjų kvalifikacijos, finansinių, ekonominių ir techninių pajėgumų reikalavimus ir parengti išsamius pirkimo dokumentus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog projekto vykdytojas ir (arba) partneris užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją ir vykdant pirkimo sutarties reikalavimus būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (Aprašo 4 p.). Be to, projekto vykdytojas ir (arba) partneris pirkimus turi vykdyti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis ir pirkimo rezultatas – įsigytų prekių, paslaugų ar darbų kainos – neviršytų analogiškų prekių, paslaugų ar darbų vidutinių rinkos kainų (Aprašo 5 p.).

Pareiškėjai buvo sumažintas Projekto finansavimas būtent dėl Aprašo 4 ir 5 p. pažeidimų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems teikėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip absoliutus. Vykdydamas pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti tam tikrus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos 2009-07-29 apžvalgos 20–22 p.).

Pasak Agentūros, konkurso dalyviams nustatyti nepagrįstai aukšti ir pirkimo objektui neproporcingi kvalifikacijos reikalavimai, diskriminuoja tiekėjus, turinčius lygiavertes kokybės užtikrinimo priemones.

Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai reiškia pareigą tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004-12-14 sprendimas Arnold André, C-434/02, Rink. 2004, p. 11825). Šiame lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų taikymo kontekste pažymėtina tai, kad diskriminuojantis elgesys kartu lemia ir nelygiateisišką tiekėjų padėtį, bet ne visada nelygiateisiškas elgesys su tiekėjais reikš diskriminaciją. Paprastai diskriminacija pripažįstama, kai nelygiateisiška subjektų (viešųjų pirkimų kontekste – tiekėjų) padėtį lemia tam tikras diskriminuojantis kriterijus, kuris suponuoja, kad tam tikro subjektus diskriminuojančio kriterijaus pagrindu vieni subjektai bus išskirti iš kitų atitinkamų subjektų sąrašo (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1993-06-22 sprendimas Komisija prieš Daniją, C-243/89, Rink. 1993, p. I-3353).

Dėl Pirkimo Nr. 1

Aprašo 4 ir 5 p. pažeidimais buvo pripažinti pareiškėjos nustatyti reikalavimai: tiekėjas per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) kaip pagrindinis partneris turi būti įvykdęs ne mažiau kaip 5 ES finansuojamas mokymų sutartis, vykdytas visoje Lietuvos teritorijoje; projekto vadovui turėti patirties vadovaujant ES finansuojamiems mokymų projektams; pagrindiniams ekspertams turėti patirties vadovaujant ES finansuojamiems mokymų projektams; tiekėjas per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) turi būti įvykdęs ne mažiau kaip 5 mokymų sutartis IT įmonių specialistams; projekto vadovui turėti patirties vadovaujant ir vykdant mokymus IT sektoriaus įmonėms; pagrindiniams ekspertams turėti patirties vadovaujant ir vykdant mokymus IT sektoriaus įmonėms; nuolatinių tiekėjo darbuotojų, dirbančių su šia sutartimi susijusiose srityse, vidutinis metinis skaičius per pastaruosius 3 m. turi būti ne mažesnis kaip 20 (jei įmonė veikia trumpiau nei 3 m., pateikiami duomenys nuo jos įregistravimo datos), projekto vadovui būti ne mažiau 1 m. susijusiam darbo sutartiniais santykiais su paslaugų teikėju; pagrindiniams ekspertams būti ne mažiau 1 m. susijusiam darbo sutartiniais santykiais su paslaugų teikėju; 15 lektorių būti ne mažiau 3 mėn. susijusiems darbo sutartiniais santykiais su paslaugų teikėju; projekto vadovui turėti ne mažesnę negu 10 m. darbo patirtį verslo konsultavimo ir mokymo srityje; pagrindiniams ekspertams turėti ne mažesnės negu 10 m. darbo patirties verslo konsultavimo ir mokymo srityje; ne mažiau kaip 15 lektorių turėti ne mažesnę nei 3 m. patirtį vedant mokymus verslo įmonėms; ne mažiau kaip 15 lektorių turėti ne mažesnę nei 3 m. verslo konsultavimo patirtį.

Agentūra nurodė, kad reikalavimas turėti ne mažiau kaip 5 ES finansuojamas mokymų sutartis yra nepagrįstai aukštas, neproporcingas perkamam objektui ir diskriminuoja kitus tiekėjus. Nustatydamas tokį reikalavimą pirkimo dokumentuose, projekto vykdytojas vien tik finansavimo šaltinio pagrindu (būti įvykdžius ES finansuojamas sutartis) apribojo kitų tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, t. y. dalis tiekėjų galėjo užtikrinti kokybišką mokymo paslaugų sutarties vykdymą, nepriklausomai nuo to, kad jų turima patirtis ir vykdytos sutartys nebuvo finansuojamos iš ES lėšų. Pareiškėja savo pozicija gina teiginiu, kad teikėjas, neatitinkantis šių reikalavimų nebus pasirengęs parengti vykdomų mokymų ataskaitų dokumentų, kuriems teisės aktais nustatyti aukšti reikalavimai.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Projekto vykdytojo perkamo objekto esmė – stiprinti asociacijos darbuotjoų specialiuosius gebėjimus, tuo tarpu ataskaitų rengimas, kaip ir kitos mokymo paslaugas papildančios paslaugos, vertintinos kaip išvestinės techninio pobūdžio paslaugos.

Teismas, įvertinęs techninėje specifikacijoje nurodytus iš tiekėjų reikalaujamų rengti ataskaitų aprašymus, daro išvadą, kad ataskaitų rengimui nėra nustatyti jokie ypatingi norminiuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, o savo pobūdžiu šios ataskaitos yra techninio pobūdžio informacija apie vedamus mokymus (pvz., prašoma pateikti detalų ir preliminarų mokymų planus, informacijų apie mokymų temas ir programas, pateikto atliktų mokymų ir įgyvendintų veiklų aprašymus, pateikti mokymosi dalyvių registracijos lapus, suvestines ir t. t.), kurių parengimas nereikalauja specialių įgūdžių ar kompetencijų, todėl minėtos ataskaitos neturi priežastinio ryšio su Projekto įgyvendinimo rezultatais ar jo sėkme.

Rekomendacijų 19.1 p. numatyta, kad rekomenduojama tiekėjų patirties - per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) įvykdytų pagrindinių panašių suteiktų paslaugų pirkimo sutarčių skaičius (pirkimo sutarčių, kurių dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios), kriterijaus reikšmė - įvykdyta bent 1 panaši pirkimo sutartis.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad Projekto vykdytojas, nustatydamas minėtą reikalavimą, iš esmės nukrypo nuo viešųjų pirkimų srityje rekomenduojamo kriterijaus ir jį viršijo net 5 kartus. Toks reikalavimas sudarė išimtines sąlygas pirkime dalyvauti tik reikšmingą patirtį įgyvendinant ES finansuojamas sutartis turintiems tiekėjams, tuo tarpu kiti tiekėjai, gebantys kokybiškai suteikti mokymų paslaugas, bet nedalyvavę 5 ES finansuojamuose projektuose, buvo nepagrįstai diskriminuojami.

Įvertinus, kad nagrinėjamu atveju buvo perkamos bendro pobūdžio mokymo paslaugos, darytina išvada, kad net 5 kartus rekomenduojamą reikšmę viršijantis kvalifikacijos reikalavimas buvo nepagrįstas ir nebūtinas. Sutiktina su Agentūros teiginiais, kad perkamas objektas nepasižymi ypatinga, išskirtine svarba, o sutartis, kuria siekta įsigyti mokymus, nėra specifinės paskirties. Iš esmės pirkimu siekiama įsigyti mokymo paslaugas Projekto vykdytojo darbuotojų kompetencijai ugdyti ir kelti. Perkami mokymai yra įprasti rinkoje ir nėra nulemti išskirtinių aplinkybių.

Iš techninės specifikacijos matyti, kad mokymų temos: apskaitos, mokesčių ir finansų vadybos mokymai; asmenybės pažinimas; dalyvavimas viešuosiuose konkursuose; darbuotojų motyvavimas; darbuotojų paieška ir atranka; darbuotojų vertinimas ir kompetencijų ugdymas; efektyvi komunikacija; efektyvus klientų aptarnavimas; efektyvus pardavimas; efektyvus programinės įrangos ir klientų techninis aptarnavimas; efektyvus rinkodaros planavimas; įmonės atlygio sistemos formavimas ir diegimas; įmonės veiklos vertinimas; kokybės vadyba; komandinis darbas; komandos formavimas; konfliktų valdymas; laiko planavimas ir organizavimas; marketingas - rėmimas, reklama, ryšiai su visuomene; mokymai vidurinės grandies vadovui; pokyčiai organizacijoje; pretenzijos menas; projektų kaštų planavimas ir apskaita; projektų valdymas; rizikos valdymas; strateginis valdymas; streso valdymas; vadovavimas ir lyderystė; verslo procesų valdymas), akivaizdu, kad tai įprasti su apskaitos / finansų, personalo valdymu, kokybės procesų valdymu ir užtikrinimu, pardavimais ir rinkodara, viešaisiais ryšiais, vadyba, psichologija susiję mokymai, kitaip tariant bendrųjų kompetencijų ugdymo mokymai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Projekto vykdytojas, nustatydamas aptariamą reikalavimą nepagrįstai nukrypo nuo viešųjų pirkimų srityje rekomenduojamo kriterijaus reikšmės, jį viršydamas net 5 kartus. Nors Projekto vykdytojas skunde nurodo, kad susumavus visas 5 sutarčių vertes nebūtų pažeista Rekomendacijose numatyta vertė vienai sutarčiai, toks paaiškinimas nepaneigia nustatyto diskriminacinio reikalavimo įvykdytų sutarčių skaičiui - būti įvykdžius net 5 sutartis. Projekto vykdytojo prielaidos dėl reikalavimų sutarčių vertėms yra susijusios su savarankišku kvalifikacijos reikalavimu įvykdytų sutarčių vertei, kuris šio pažeidimo kontekste Agentūros nebuvo pripažintas kaip diskriminuojantis, todėl Projekto vykdytojo pateikti paaiškinimai ir bandymas sutapatinti du savarankiškus reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai vertintini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kad rinkoje galima įsigyti mokymo paslaugas iš tiekėjų, šią patirtį įgijusių teikiant paslaugas ne tik Lietuvos teritorijoje ir (arba) ne visoje Lietuvos teritorijoje, o atskiruose jos regionuose ir kad tiekėjo gebėjimą tinkamai įvykdyti ketinamą sudaryti pirkimo sutartį įrodo ne jo anksčiau teiktų paslaugų, per kurias buvo įgyta patirtis, suteikimo vieta (teritorija), akivaizdu, jog Projekto vykdytojas nepagrįstai ribojo tiekėjų, kurie iš esmės galėjo teikti kokybiškas paslaugas, tačiau dėl įvairių priežasčių yra įgiję patirtį teikiant mokymo paslaugas rinkos dalyviams, vykdantiems veiklą ne Lietuvos teritorijoje arba ne visoje Lietuvos teritorijoje, o tik atskiruose jos regionuose, galimybes dalyvauti pirkime. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad keliami kvalifikacijos reikalavimai buvo pertekliniai, diskriminaciniai taip pat teritorijos pagrindu ir ribojo konkurenciją.

Atsižvelgiant į tai, kad rinkoje galima įsigyti mokymo paslaugas iš tiekėjų, šią patirtį įgijusių teikiant paslaugas, finansuojamas iš įvairių finansavimo šaltinių ir kad tiekėjo gebėjimą tinkamai įvykdyti ketinamą sudaryti pirkimo sutartį įrodo anksčiau teiktų paslaugų, per kurias buvo įgyta patirtis, finansavimo šaltinis, akivaizdu, jog Projekto vykdytojas nepagrįstai ribojo tiekėjų, kurie iš esmės galėjo teikti kokybiškas paslaugas, tačiau dėl įvairių priežasčių yra įgiję patirtį teikiant mokymo paslaugas rinkos dalyviams, už kurias buvo apmokama ne ES lėšomis, galimybes dalyvauti pirkime. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad keliami kvalifikacijos reikalavimai buvo pertekliniai ir ribojo konkurenciją.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad reikalavimas tiekėjui per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) kaip pagrindiniam partneriui būti įvykdžius ne mažiau kaip 5 ES finansuojamas mokymų sutartis, taip pat reikalavimas projekto vadovui ir pagrindiniams ekspertams turėti patirties vadovaujant ES finansuojamiems projektams riboja tiekėjų konkurenciją dėl reikalavime nurodyto konkretaus finansavimo šaltinio (ES finansavimas) bei nepagrįstai aukšto įvykdytų sutarčių skaičiaus, taip pat paslaugų suteikimo vietos. Nustatydamas tokius reikalavimus pirkimo dokumentuose Projekto vykdytojas pažeidė Tvarkos aprašo 4 p. įtvirtintus principus, 5 p. nuostatas, numatančias, kad projekto vykdytojas ir (arba) partneris pirkimus turi vykdyti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis. Tvarkos aprašo 3 p. įvardintas pirkimų tikslas dėl racionalaus lėšų panaudojimo, siekiant sudaryti pirkimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog akivaizdus priežastinis ryšys tarp nustatomų reikalavimų ir gaunamo rezultato - didesnė konkurencija užtikrina racionalesnį lėšų panaudojimą. Pirkimas turi būti vykdomas siekiant užtikrinti kuo didesnį tiekėjų varžymąsi, t. y. konkurenciją. Didesnė konkurencija galima tik esant nediskriminacinėms, pagrįstoms ir proporcingoms pirkimo sąlygoms, įskaitant reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai. Esant nepagrįstai aukštiems, diskriminaciniams reikalavimams susiaurinamas potencialių tiekėjų, galinčių dalyvauti pirkime, spektras, t. y. sumažėja tiekėjų konkurencijos faktinės (realios) galimybės ir atitinkamai tai įtakoja racionalesnio lėšų panaudojimo galimybes.

Agentūra taip pat nurodė, kad reikalavimas tiekėjui per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) turi būti įvykdęs ne mažiau kaip 5 mokymų sutartis IT įmonių specialistams ir reikalavimas pagrindiniams ekspertams turėti patirties vadovaujant ir vykdant mokymus IT sektoriaus įmonėms yra neproporcingi ir nepagrįstai aukšti.

Pareiškėja teigia, kad iš pirkimo objekto techninės specifikacijos matyti, jog pagal mokymų temas turi būti parengtos mokomosios programos, specialiai pritaikytos darbuotojams, t. y. mokymai turi būti susieti su IT sektoriaus įmonių problematika.

Rekomendacijų 19.1 p. numatyta, jog rekomenduojama tiekėjų patirties - per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) įvykdytų pagrindinių panašių suteiktų paslaugų pirkimo sutarčių skaičius (pirkimo sutarčių, kurių dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios), kriterijaus reikšmė - įvykdyta bent 1 panaši pirkimo sutartis.

Sutiktina su pareiškėjos teigimu, kad Pirkimo dokumentuose gali būti nustatyti ir kitokie nei Rekomendacijose nurodyti kvalifikacijos vertinimo kriterijai, taip pat gali būti nustatytos ir aukštesnės, nei rekomenduojamos, jų reikšmės. Tačiau tokia Projekto vykdytojo teisė nėra absoliuti, kadangi keldama aukštesnius reikalavimus pirkimą vykdanti organizacija turi būti įsitikinusi, kad toks sprendimas yra pagrįstas. Aukštų kvalifikacijos reikalavimų įrodymu (pagrindimu) gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga. Iš Pirkimo sąlygų turinio spręstina, kad perkamas objektas nepasižymi ypatinga, išskirtine svarba, o sutartis, kuria siekta įsigyti mokymus, nėra specifinės paskirties. Iš esmės pirkimu siekiama įsigyti mokymo paslaugas Projekto vykdytojo darbuotojų kompetencijai ugdyti ir kelti. Perkami mokymai yra įprasti rinkoje ir nėra nulemti išskirtinių aplinkybių. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog net 5 kartus rekomenduojamą reikšmę viršijantis kvalifikacijos reikalavimas buvo pagrįstas ar būtinas.

Teismas sutinka su Agentūros vertinimu, kad Projekto vykdytojas nepagrįstai apribojo galimybę pirkime dalyvauti tiekėjams, neatitinkantiems minėto reikalavimo, tačiau galintiems užtikrinti kokybišką mokymo paslaugų sutarties vykdymą, nepriklausomai nuo to, kad jų turima patirtis nėra tokia didelė, kaip reikalauja Projekto vykdytojas.

Konstatuotina, kad toks reikalavimas sudarė išimtines sąlygas pirkime dalyvauti tik reikšmingą patirtį įgyvendinant mokymų sutartis IT įmonėms turintiems tiekėjams, tuo tarpu kiti tiekėjai, gebantys kokybiškai suteikti bendrųjų mokymų paslaugas, tačiau tokios patirties neturintys, buvo nepagrįstai diskriminuojami, tokiu būdu pažeidžiant Apraše nustatytų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Konkurso sąlygų priede Nr. 1 nurodytos mokymų temos: apskaitos, mokesčių ir finansų vadyba, asmenybės pažinimo, dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, darbuotojų motyvavimas, darbuotojų paieška ir atranka, darbuotojų vertinimas ir kompetencijos ugdymas, efektyvi komunikacija, efektyvus klientų aptarnavimas, efektyvus pardavimas ir t. t. Taigi perkami mokymai susiję su apskaitos/finansų, personalo valdymu, kokybės procesų valdymu ir užtikrinimu, pardavimais ir rinkodara, viešaisiais ryšiais, vadyba ir psichologija.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėja, nustatydama aptariamą reikalavimą, nepagrįstai nukrypo nuo viešųjų pirkimų srityje rekomenduojamo kriterijaus reikšmės, jį viršydama net 5 kartus. Teismas sutinka su pareiškėjos nuomone, kad susumavus visas 5 sutarčių vertes nebūtų pažeista Rekomendacijose numatyta vertė vienai sutarčiai, tačiau toks paaiškinimas nepaneigia nustatyto diskriminacinio reikalavimo įvykdytų sutarčių skaičiui - būti įvykdžius net 5 sutartis.

Konstatavus, kad perkami mokymai savo pobūdžiu yra bendrieji, t. y. nereikalaujantys specialių technologinių ar kitokių ekspertinių žinių IT srityje, darytina išvada, kad kokybiškai juos suteikti gali ne tik 5 sutartis IT įmonėms jau įvykdęs tiekėjas, tačiau ir tokios specifinės ir didelės patirties neturintis teikėjas.

Byloje pateiktų Pirkimo sąlygų turinys patvirtina, kad jose nebuvo nurodyta, kad perkamų bendrųjų mokymų temos turi būti susijusios su IT sritimi, t. y. su pirkimo sąlygomis susipažinęs potencialus tiekėjas negalėjo to identifikuoti tik iš pirkimo dokumentų. Tai, kad techninėje specifikacijoje yra nustatyta, kad turi būti parengtos mokomosios programos specialiai pritaikytos darbuotojams, tokia formuluotė mokymų turiniui nenustato ypatingų reikalavimų dėl IT srities ir nėra susijusi su kokia nors ypatinga IT srities specifika. Įvertinus Pirkimo sąlygas, konstatuotina, kad pirkimo objektas yra būtent bendrieji mokymai, reikalavimas tiekėjams būti įvykdžius 5 sutartis IT įmonių darbuotojams yra perteklinis, o perkamų mokymų temų pritaikomumas IT sričiai nėra toks specifiškas, kad perkamų mokymų paslaugų tinkamai negalėtų suteikti tiekėjas, neturintis tokios didelės ir specifinės patirties teikiant paslaugas konkrečiai IT įmonių specialistams, tačiau galintis pasitelkti kvalifikuotą personalą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirkimu buvo įsigyti bendrieji mokymai, pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kad mokymai turi būti pritaikyti IT sričiai ir pirkimo metu tiekėjai nebuvo tinkamai informuoti apie tai, daro išvadą, kad Agentūra pagrįstai konstatavo, kad reikalavimas būti įvykdžius 5 mokymų sutartis IT įmonių specialistams, kaip ir reikalavimas projekto vadovui ir pagrindiniams ekspertams turėti patirties vadovaujant ir vykdant mokymus IT sektoriaus įmonėms, buvo neproporcingas perkamam objektui ir apribojo tiekėjų, turinčių tinkamą kompetenciją ir patirties teikiant mokymų paslaugas ne IT įmonėms, galimybes dalyvauti pirkime. Projekto vykdytojas, nustatydamas tokį reikalavimą pirkimo dokumentuose, pažeidė Tvarkos aprašo 4 p. įtvirtinti principus, 5 p. nuostatas, numatančias, kad Projekto vykdytojas ir (arba) partneris pirkimus turi vykdyti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis.

Agentūra taip pat nurodė, kad reikalavimas nuolatinių tiekėjo darbuotojų, dirbančių su šia sutartimi susijusiose srityse, vidutinis metinis skaičius per pastaruosius 3 m. turi būti ne mažesnis kaip 20 (jei įmonė veikia trumpiau nei 3 m., pateikiami duomenys nuo jos įregistravimo datos), pagrindiniams ekspertams būti ne mažiau 1 m. susijusiam darbo sutartiniais santykiais su paslaugų teikėju ir reikalavimas 15 lektorių būti ne mažiau 3 mėn. susijusiems darbo sutartiniais santykiais su paslaugų teikėju yra neproporcingi ir ribojantys tiekėjų konkurenciją.

Pareiškėja teigia, kad šie reikalavimai suformuluoti atsižvelgiant į Rekomendacijas ir atitinka jų nuostatas

Rekomendacijose nurodoma, jog pirkimą vykdanti organizacija neturėtų nustatyti visų šiose Rekomendacijose pateiktų kriterijų kiekvieno pirkimo atveju, ji negali kelti tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai ribotų galimą konkurenciją, kvalifikacijos reikalavimai turi būti minimalūs, pagrįsti ir proporcingi pirkimo sąlygoms. Teismas sutinka su Agentūros pastebėjimu, kad aptariamas reikalavimas nors ir Rekomendacijose minimas kaip galimas, tačiau sprendžiant jo nustatymo poreikį ir pridėtinę vertę turi būti vertinamas jo pagrįstumas ir nustatomas priežastinis ryšys tarp šio reikalavimo ir jo iškėlimu siekiamų tikslų. Kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams turėti tam tikrą nuolatinių darbuotojų vidutinį metinį skaičių vertintinas kritiškai tuo aspektu, jog nurodomas konkretus reikalaujamas teisinis ryšys tarp tiekėjo ir asmenų, kurie bus atsakingi už sutarties vykdymą. Sutiktina, kad ūkio subjekto turimas darbuotojų skaičius nėra tiesiogiai susijęs su tiekėjo pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, kas ir yra kvalifikacinių reikalavimų esmė. Be to, toks kvalifikacinis reikalavimas dirbtinai iš konkurso eliminuoja smulkius verslo subjektus, kurių darbuotojų skaičius yra mažesnis nei reikalaujama. Mokymo paslaugų teikimas pasižymi tam tikra specifika, jog šios paslaugos yra teikiamos pagal poreikį, o ne pastoviai, nenutrūkstamai. Atitinkamai ir lektoriai (tiek veikiantys pagal paslaugų sutartis, tiek dirbantys pagal darbo sutartis) yra reikalingi ne nuolat, o esant konkrečiam mokymų užsakymui, taigi yra samdomi pagal poreikį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šių paslaugų teikėjui keliamas reikalavimas turėti vidutiniškai per metus net 20 nuolatinių darbuotojų yra itin aukštas ir suteikia galimybę dalyvauti pirkime tik reikšmingą darbuotojų skaičių turinčiam tiekėjui.

Teismas sutinka su Agentūros išvada, kad reikalavimas, jog tiekėjo pasiūlytas projekto vadovas turi būti su tiekėju susijęs darbo sutartiniais santykiais, yra nepagrįstai aukštas, neproporcingas perkamam objektui ir diskriminuoja kitus tiekėjus. Nustatydamas tokį reikalavimą pirkimo dokumentuose Projekto vykdytojas iš tiekėjų reikalavo konkrečios teisinių santykių formos (darbo teisinių santykių), tokiu būdu apribodamas kitų tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, t. y. dalis tiekėjų galėjo užtikrinti kokybišką mokymo paslaugų sutarties vykdymą pasitelkdami ne savo darbuotojus, tačiau kitus asmenis, pvz., veikiančius pagal paslaugų sutartis.

Atkreiptinas dėmesys, kad rinkoje galima įsigyti mokymo paslaugas iš tiekėjų, kurie paslaugų teikimui pasitelkia ne vien tik savo darbuotojus, bet ir specialistus, veikiančius kitais nei darbo sutarčių pagrindais ir kad tiekėjo gebėjimą tinkamai įvykdyti ketinamą sudaryti pirkimo sutartį įrodo ne sutarties, kurios pagrindu jis pasitelkia / samdo specialistus, rūšis, akivaizdu, jog Projekto vykdytojas nepagrįstai ribojo tiekėjų, kurie iš esmės galėjo teikti kokybiškas paslaugas, tačiau dėl įvairių priežasčių savo įmonėje turi mažiau nei reikalaujama pagal pirkimo dokumentus darbuotojų (t. y. specialistų, dirbančių būtent pagal darbo sutartis), galimybes dalyvauti pirkime. Darytina išvada, kad nustatytas reikalavimas būti tiekėjo darbuotoju (t. y. specialistu, dirbančiu pagal darbo sutartį, sudarytą su tiekėju) yra nepagrįstai aukštas, neproporcingas perkamam objektui ir diskriminuoja kitus tiekėjus..

Pareiškėjos pozicija, kad esant didelei darbuotojų kaitai kiltų rizika dėl tiekėjo žmogiškųjų išteklių pakankamumo tinkamam sutarties įvykdymui, todėl reikalavimas dėl nuolatinio darbuotojų skaičiaus yra proporcingas, vertintina kaip nepagrįsta. Pirkimo sutarties vykdymo metu, pasikeitus tiekėjo personalui, tiekėjas privalo užtikrinti sutarties vykdyme dalyvavimą kitų kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių ekspertų. Taigi, reikalavimas būti paslaugų teikėjo darbuotoju, neįtakoja tiekėjo galimybių tinkamai įvykdyti sutartį, kadangi tiekėjas gali pasitelkti žmogiškuosius išteklius sutarčiai vykdyti įvairiais pagrindais ir nebūtinai tie patys asmenys privalo teikti paslaugas visą sutarties galiojimo darbuotojas neįsipareigoja dirbti darbovietėje tam tikrą ar neapibrėžtą terminą, todėl darbdavys negali užtikrinti darbuotojo buvimo šiame darbe (dalyvavimo paslaugų teikime) per visą pirkimo sutarties galiojimą.

Darytina išvada, jog pirkimo dokumentų sąlyga, nustatanti, jog tiekėjas vidutiniškai per metus net 20 nuolatinių darbuotojų, kaip ir reikalavimas, kad tiekėjas turi pasiūlyti projekto vadovą, pagrindinius ekspertus, ne mažiau 1 m. susijusius darbo sutartiniais santykiais su paslaugų teikėju, taip pat lektorius, ne mažiau 3 mėn. susijusius darbo sutartiniais santykiais su paslaugų teikėju, prieštarauja Tvarkos aprašo 5 p. nuostatoms, pažeidžia 4 p. įtvirtintus principus.

Agentūra taip pat nurodė, kad reikalavimas projekto vadovui turėti ne mažesnę negu 10 nu darbo patirtį verslo konsultavimo ir mokymo srityje, reikalavimas pagrindiniams ekspertams turėti ne mažesnės negu 10 nu darbo patirties verslo konsultavimo ir mokymo srityje, ne mažiau kaip 15 lektorių turėti ne mažesnę nei 3 m. patirtį vedant mokymus verslo įmonėms ir ne mažiau kaip 15 lektorių turėti ne mažesnę nei 3 m. verslo konsultavimo patirtį yra neproporcingi, pertekliniai ir dirbtinai ribojantys konkurenciją.

Pareiškėja šį reikalavimą grindžia perkamu objektu bei mokymų auditorija, t. y. tuo, jog mokymai vedami privataus, o ne viešojo sektoriaus įmonėms ir turi būti pritaikyti IT sektoriaus įmonėms.

Teismas sutinka su Agentūtos išvada, kad teigiant, jog lektorius turi turėti iš esmės didesnį darbo stažą nei mokymų dalyviai, akivaizdu, jog tokiu atveju nustatytas reikalavimas neatitiks kvalifikacijos reikalavimų minimalaus pobūdžio. Nemažai daliai mokymų darbuotojų dirbant mokymų temų srityje jau ne vieną dešimtį metų ir 10 metų patirtį turintis lektorius neatitiks darbuotojų turimo darbo stažo. Sprendžiant pirkimo sutarties vykdyme dalyvausiančių asmenų darbo patirties metų trukmę, esminiu dalyku yra ne kiekybinis požiūris, pagal kurį siekiama įsigyti lektoriaus, savo darbo stažu viršijančio mokymų dalyvių darbo stažą, paslaugas, bet kokybinis požiūris, pagal kurį išskiriama darbo patirties su pirkimu susijusiose srityje reikšmė, kartu esant poreikiui išlaikant reikalavimo minimaiųų3bbu$į dėl nustatomos konkrečios su pirkimo objektu susijusios darbo patirties trukmės. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti poreikį projekto vadovui ir pagrindiniams ekspertams turėti vadybinių ir administravimo įgūdžių aktuali yra vadovavimo vykdant su perkamu objektu susijusius mokymus patirtis, bet ne reikalavimas turėti 10 metų darbo patirtį verslo konsultavimo ir mokymų srityje.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pirkimu perka mokymo paslaugas, reikalavimas turėti patirtį verslo konsultavimo srityje/verslo konsultavimo patirtį yra nesusijęs su perkamu objektu, todėl vertintinas kaip neproporcingas ir perteklinis bei dirbtinai ribojantis konkurenciją.

Pareiškėja projekto vadovui kelia 7 kvalifikacijos ir kompetencijos reikalavimus bei 3 profesinės patirties reikalavimus, pagrindiniams ekspertams - po 5 kvalifikacijos ir kompetencijos reikalavimus ir 3 profesinės patirties reikalavimus, lektoriams po 5 reikalavimus. Teismo veritnimu, Pirkimo dokumentuose tiekėjo personalui iškeliami itin aukšti reikalavimai. Projekto vadovui reikalaujama turėti ne tik socialinių mokslų daktaro laipsnį, tačiau ir kvalifikacijos kėlimo užsienyje, kvalifikacijos kėlimo suaugusiųjų mokymų ir praktinių mokymų technikų taikymo srityje, taip pat sertifikatą dėl organizacijų mokymo ir (arba) konsultavimo, turėti gerus lietuvių ir anglų kalbos įgūdžius, taip pat reikalaujama, kad tas pats asmuo turėtų specifinės profesinės patirties, t. y. būtų vadovavęs ES finansuojamiems mokymų projektams, turėtų patirtį vadovaujant ir vykdant mokymus IT sektoriaus įmonėms, taip pat ne mažesnę negu 10 metų darbo patirtį verslo konsultavimo ir mokymų srityje ir papildomai ne mažesnę negu 5 metų vadovaujančio darbo patirtį, įskaitant ne mažiau negu 3 metų konsultavimo ir mokymų projektuose projekto vadovo patirties ir privalomas darbo santykis su tiekėju ne mažiau kaip 1 metai. Tokių tiek savo mastu (kiekiu), tiek pobūdžiu itin aukštų kvalifikacijos reikalavimų būtinybės nepatvirtina perkamas objektas. Atsižvelgiant į tai, kad perkamas objektas - bendro pobūdžio mokymai, siekiant gauti perkamą paslaugą nėra būtinas toks itin reikšmingai tiekėjų konkurenciją varžantis kvalifikacijos reikalavimų visumos nustatymas. Tokių kvalifikacijos reikalavimų visuma iš esmė riboja konkurenciją rinkoje ir yra neproporcinga perkamam objektui (analogiški vertinama ir pagrindiniams ekspertams bei lektoriams keliamų reikalavimų visuma).

Tiek atskiri reikalavimai turėti net 10 m. darbo patirtį, patirtį būtent verslo konsultavimo ir mokymo srityje, kaip ir reikalavimas turėti patirtį vedant mokymus verslo įmonėms bei būti tiekėjo darbuotoju, tiek nustatytų kvalifikacijos reikalavimų visuma, kai vienam asmeniui yra keliami maksimalūs kompetencijos ir profesinės patirties reikalavimai, iš kurių daugelis Projekto vykdytojo grindžiami tik netiesioginiais išvedžiojimais ir prielaidomis, nepagrindus jų būtinumo bei objektyvios sąsajos su pirkimo objektu, yra vertintini kaip dirbtinai ribojantys tiekėjų konkurenciją, dėl to nesuderinami su Tvarkos apraše nurodytais principais. Nors Projekto vykdytojas ir turėjo galimybę nustatyti mažiau varžančias priemones, tačiau šiomis galimybės nepasinaudojo.

Atsižvelgiant į tai, tai kas išdėstyta, reikalavimas turėti net 10 m. darbo patirtį, reikalavimas turėti minėtą patirtį būtent verslo konsultavimo ir mokymo srityje, kaip ir reikalavimas turėti patirtį vedant mokymus verslo įmonėms, yra neproporcingas perkamam objektui ir apribojo tiekėjų, turinčių patirties teikiant mokymų paslaugas ne verslo srityje ir / ar neturintiems tokios reikšmingos trukmės patirties, galimybes dalyvauti pirkime. Projekto vykdytojas, nustatydamas tokį reikalavimą pirkimo dokumentuose, pažeidė Tvarkos aprašo 4 p. įtvirtinti principus, 5 p. nuostatas, numatančias, kad Projekto vykdytojas ir (arba) partneris pirkimus turi vykdyti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis.

Dėl Pirkimo Nr. 2

Aprašo 4 ir 5 p. pažeidimais buvo pripažinti pareiškėjos nustatyti reikalavimai: tiekėjui turėti patirtį organizuojant užsienio kalbų mokymus IT srities įmonėms; jungtinės veiklos sutarties pagrindu dalyvaujančių tiekėjų grupės kiekviena jungtinės veiklos sutarties šalis atitiktų: reikalavimą dėl tiekėjo metinės su pirkimo objektu susijusios apyvartos per pastaruosius 3 finansinius metus arba nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) - reikalauta apyvarta ne mažesnė kaip 0,5 mln. Lt; per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) būti įvykdžius ne mažiau kaip 1 užsienio kalbų mokymų sutartį, kurios vertė ne mažiau 100 000,00 Lt be PVM; dėl nuolatinių tiekėjo darbuotojų, dirbančių su šia sutartimi susijusiose srityse - vidutinis metinis skaičius per pastaruosius 3 m. turi būti ne mažesnis kaip 5 (jei įmonė veikia trumpiau nei 3 m., pateikiami duomenys nuo jos įregistravimo dienos).

Agentūra nurodė, kad reikalavimas tiekėjui turėti patirtį organizuojant užsienio kalbų mokymus IT srities įmonėms yra nepagrįstai aukštas, neproporcingas perkamam objektui ir diskriminuoja tiekėjus. Nustatydamas reikalavimą tiekėjams turėti patirties labai siauroje specifinėje srityje Projekto vykdytojas apribojo kitų tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime, t. y. dalis tiekėjų galėjo užtikrinti kokybišką užsienio kalbų mokymo paslaugų sutarties vykdymą, nepriklausomai nuo to, kad jų turima patirtis buvo įgyta vedant užsienio kalbų mokymus, ne IT, o kitų sričių įmonėms (juolab, kad IT padaliniai ir specialistai yra ir kitose organizacijose).

Pareiškėja nurodo, jog pagal Pirkimo objekto techninę specifikaciją matyti, jog pagal mokymų temas turi būti parengtos mokomosios programos, specialiai pritaikytos darbuotojams, taigi mokymai turi būti susieti su IT sektoriaus įmonių problematika.

Tačiaus Pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, kad perkami užsienio kalbų mokymai turi būti siauros bei specifinės tematikos, t. y. skirti būtent IT srities specialistams bei jų specialiosioms su IT sritimi susijusioms kompetencijoms lavinti. Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad yra perkami darbuotojų užsienio kalbų mokymai, nurodyta kokių konkrečių kalbų mokymai perkami, preliminarų mokymo dalyvių skaičius, tačiau nėra nustatyti reikalavimai tokių mokymų programų turiniui ar reikalavimai tokių mokymų pritaikomumui konkrečioms tikslinėms grupėms, t. y. techninėje specifikacijoje nebuvo nurodyta, kad mokymai yra perkami specifinių - techninių IT žinių reikalaujantiems įmonių specialistams. Todėl darytina išvada, kad reikalavimas tiekėjams turėti patirties būti vedus užsienio kalbų mokymus būtent IT srities įmonėms, yra nepagrįstas, kadangi yra neproporcingas perkamam objektui.

Pažymėtina, kad pareiškėja, nustatydama kvalifikacinius reikalavimus tiekėjo personalui, kuris bus atsakingas už užsienio kalbų mokymų temų išdėstymą, nurodė, jog kvalifikuotu personalu bus laikomi tokie tiekėjo siūlomi ekspertai, kurie turi atitinkamos užsienio kalbos (anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų) aukštąjį filologinį ar filologinį - pedagoginį išsilavinimą ir ne mažesnę nei 3 metų patirtį, vykdant atitinkamos užsienio kalbos mokymų vykdymo patirtį. Darytina išvada, kad Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad perkami užsienio kalbų mokymai, kurių turinys nereikalauja juos vesiančio lektoriaus IT srities žinių turėjimo.

Byloje nustatyta, kad Agentūra, atlikdama Pirkimo pažeidimo tyrimą, įvertino Pirkimą laimėjusio tiekėjo pagal Pirkimo dokumentuose pateikto perkamo objekto aprašymą parengtą bei su pasiūlymu pateiktą kurso aprašymą. Agentūra pažymėjo, kad įvertinu laimėjusio tiekėjo parengtą mokymo programą buvo nustatyta, jog mokymų pritaikymas būtent IT sričiai nebuvo toks specifiškas, kad perkamų užsienio kalbų mokymų paslaugų tinkamai negalėtų suteikti tiekėjas, neturintis patirties organizuojant mokymus būtent IT srities įmonėms, kadangi faktiškai tik nedidelė dalis iš kurso aprašyme nurodytų temų buvo susijusios su IT sritimi (pavyzdžiui anglų kalbos pre-intermediate part I lygio kurso aprašyme su IT sritimi susijusi tik viena tema - „Kompanijos“; anglų kalbos intermediate part II lygio kurso aprašyme tokių temų nėra; anglų kalbos upper-intermediate I lygio kurso aprašyme su IT sritimi susijusi viena tema - „Rinkos“; vokiečių kalbos pre-intermediate I lygio kurso aprašyme su IT sritimi susijusi viena tema „IRT verslas“). Teimas sutinka su Agentūros išvada, kad ši aplinkybė patvirtiną faktą, jog mokymo temų susiejimas su IT sritimi buvo ne toks reikšmingas, kaip teigiapareiškėja, todėl kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams turėti užsienio kalbų mokymų vedimo patirties būtent IT srities įmonėms, nėra pagrįstas bei proporcingas pirkimo objektui, todėl nepagrįstai ribojo tiekėjų konkurenciją bei diskriminavo tuos tiekėjus, kurie turėjo užsienio kalbų mokymo vedimo patirties, nors ir ne IT srityje.

Teimas daro išvadą, kad kvalifikacinio reikalavimo tiekėjams turėti patirties teikiant užsienio kalbų mokymo paslaugas būtent IT srities įmonėms nustatymas neturi priežastinio ryšio su Projekto vykdytojo gebėjimu tinkamai vykdyti sutartį, todėl toks kvalifikacijos reikalavimas nepagrįstai diskriminuoja kitus tiekėjus ir yra neproporcingas pirkimo objektui.

Agentūra nurodė, kad reikalavimas tiekėjams, kuris įpareigoja kiekvieną iš jungtinės veiklos partnerių tenkinti tiek Pirkimo sąlygų 3.1.2 dalies 1, tiek 2 ir 3 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, laikomas nepagrįstai ribojančiu tiekėjų konkurenciją.

Konkurso sąlygų 3.2 punkto nuostatoje nurodyta, jog pasiūlymą teikiant jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kvalifikacinius reikalavimus, įtvirtintus Konkurso sąlygų 3.1.2. „Specialieji reikalavimai“ 1, 2 ir 3 punktuose: 1. „Tiekėjo metinė su pirkimo objektu susijusi apyvarta per pastaruosius 3 finansinius metus arba nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) yra ne mažiau kaip 0,5 mln." ir 2. „Tiekėjas per pastaruosius 3 finansinius metus (2006, 2007, 2008 m.) arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklų mažiau nei 3 finansinius metus) turi būti įvykdęs ne mažiau kaip 1 užsienio kalbų mokymų sutartį, kurios vertė ne mažiau kaip 100 000 Lt be PVM“ bei 3. Nuolatinių tiekėjo darbuotojų, dirbančių su šia sutartimi susijusiose srityse, vidutinis metinis skaičius per pastaruosius 3 metus turi būti ne mažesnis kaip 5 (jei įmonė veikia trumpiau nei 3 metus, pateikiami duomenys nuo jos įregistravimo dienos), turi tenkinti kiekviena jungtinės veiklos sutarties šalis. Kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams, kuris įpareigoja kiekvieną iš jungtinės veiklos partnerių tenkinti tiek Pirkimo sąlygų 3.1.2 dalies 1, tiek 2 ir 3 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, laikomas nepagrįstai ribojančiu tiekėjų konkurenciją.

Teismas sutinka su Agentūros išvada, kad minimus kvalifikacinius reikalavimus turi tenkinti kiekviena iš jungtinės veiklos sutarties šalių yra nepagrįstai ribojama tiekėjų konkurencija, kadangi tokia nuostata paneigia galimybę tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais bet kuria jiems priimtina forma.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad perkamą objektą sudarė iš viso 7 skirtingų kalbų mokymo paslaugos. Konkurso sąlygų 2.3 punkte nurodyta, jog šis Pirkimo objektas į dalis nėra skirstomas, todėl pasiūlymai turi būti teikiami visam techninėje specifikacijoje nurodytam paslaugų kiekiui. Atsižvelgiant į tai, jog perkamas objektas yra sudėtinis, t. y. susideda iš įvairių kalbų mokymo paslaugų, kurių apimtys pagal dalyvių skaičiaus pasiskirstymą yra įvairus, t. y. preliminariai nuo 252 dalyvių anglų kalbos mokymuose iki 1 dalyvio lenkų kalbos mokymuose, tikėtina, jog Pirkimo dalyvių suinteresuotumas pasiūlymą teikti būtent jungtinės veiklos sutarties pagrindu tokiuose pirkimuose yra ypač aktualus. Tačiau tiekėjų galimybes pasiūlymą teikti jungtinės veiklos sutarties pagrindu nepagrįstai apribojo Konkurso sąlygų 3.2 punkto nuostata, nurodanti, jog pasiūlymą teikiant jungtinės veiklos pagrindu kvalifikacinius reikalavimus dėl bendrosios metinės apyvartos, panašios įvykdytos sutarties bei nuolatinių darbuotojų skaičiaus turėjimo per pastaruosius 3 metus, turi tenkinti kiekviena jungtinės veiklos sutarties šalis.

Tiek VPT išaiškinimuose (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. liepos 23 d. Finansų ministerijai teiktame rašte Nr. 4S-2426 „Dėl informacijos pateikimo“, www.vpt.lt dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje ir kt.), tiek nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje (pvz., žr., LAT Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr.AC-39-1, Teismų praktika, 2014, Nr. 39) kvalifikacinių reikalavimų nustatymas ūkio subjektų grupei vertintinas vienareikšmiškai - pirkimą vykdanti organizacija neturėtų riboti tiekėjo teisės remtis kitų asmenų pajėgumais pasirinktu būdu, t. y. dalyvauti pirkime kartu su jungtinės veiklos sutarties partneriais, pasitelkti subtiekėjus arba pasitelkti kitus ūkio subjektus, kurių pajėgumais ketinama remtis. Rekomendacijų 20 punkte nurodoma, kad pirkimą vykdanti organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kokius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjų grupė turi atitikti bendrai su partneriais ir kuriuos kiekvienas iš partnerių atskirai. Pažymėtina, jog tokie kvalifikacijos reikalavimai kaip bendroji apyvarta, panašios įvykdytos sutartys, turi būti sumuojami, kai pasiūlymą teikia tiekėjas kartu su jungtinės veiklos partneriais. Tai suponuoja ir CK 6.969 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta jungtinės veiklos sąvoka: jungtinės veiklos sutartimi du ar daugiau asmenų, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram tikslui arba tam tikrai veiklai. Kai tiekėjai pasiūlymą viešajame pirkime teikia kartu su jungtinės veiklos partneriais, tai reiškia, jog šių tiekėjų pajėgumai yra apjungiami bendrai siekiant bendro tikslo - sudaryti ir tinkamai vykdyti pirkimo sutartį.

Vadovaujantis VPT ir LAT formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu, pagrįstai galima teigti, jog Projekto vykdytojas, nustatydamas Konkurso sąlygų 3.2 punkte reikalavimą kiekvienai jungtinės veiklos šaliai tenkinti kvalifikacijos reikalavimus dėl bendrosios metinės apyvartos, panašios įgyvendintos sutarties bei nuolatinių tiekėjo darbuotojų skaičiaus, nepagrįstai apribojo tiekėjų galimybes apjungti savo pajėgumus bet kuria jiems priimtina forma (šiuo atveju - sudaryti jungtinės veiklos sutartį).

Pirkimo sąlygų nuostata, įpareigojusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus atitikti kiekvieną iš jungtinės veiklos sutarties pagrindu pasiūlymą teikiančių partnerių, turėjo įtakos tiekėjų suinteresuotumui, todėl pagrįstai galima teigti, jog minėta Pirkimo sąlygų nuostata apribojo tiekėjų konkurenciją rinkoje.

Tai, kad ši nuostata turėjo įtakos tiekėjų konkurencijos ribojimui patvirtina ir tiekėjų, dalyvavusių Pirkime, skaičius: Konkurso sąlygomis domėjosi iš viso 5 tiekėjai, tačiau pasiūlymą iki Konkurso sąlygose nustatyto termino pateikė tik vienas tiekėjas. Pažymėtina, jog pasiūlymą pateikęs ir laimėjusiu tiekėju pripažintas tiekėjas jį pateikė vienas, t. y. nesudaręs jungtinės veiklos sutarties.

Pažymėtina, kad Agentūra, vadovaudamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau - CVP IS) duomenimis tuo pačiu metu (skelbta CVP IS 2009 m. gruodžio 2 d.) kaip ir Projekto vykdytojas, panašaus objekto, t. y. užsienio kalbų mokymo paslaugų (anglų kalbos mokymai Vilniuje, prancūzų kalbos mokymai Vilniuje, ispanų kalbos mokymai Vilniuje, anglų kalbos mokymai Londone, prancūzų kalbos mokymai Nicoje, ispanų kalbos mokymai Barselonoje), viešąjį pirkimą vykdė Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - VAD) (pirkimas taip pat finansuojamos iš Europos socialinio fondo lėšų, apie pirkimą buvo skelbta viešai, pirkimui skirta panaši suma kaip ir vertinamo pirkimo, todėl galima teigti, jog abiejų pirkimų apimtys yra panašios). VAD pirkimo sąlygose taip pat nurodė, jog perkamas objektas nėra skaidomas į dalis (VAD atlikto pirkimo sąlygų 2.2 punktas), tačiau nustatydamas kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams nekėlė jiems reikalavimo turėti patirties vedus užsienio kalbų mokymo paslaugas tam tikros srities įmonėms, o reikalavimus dėl bendrosios tiekėjų apyvartos (VAD atlikto pirkimo sąlygų 3.1.8 punktas) bei įvykdytos panašios sutarties nurodė (VAD atlikto pirkimo sąlygų 3.1.9 punktas), jog turi tenkinti bent viena arba visos kartu jungtinei veiklai susivienijusios šalys (Pirkimo sąlygų 3.7 punktas). Taigi nors esminės pirkimo sąlygos abiejų pirkimų yra labai panašios, tačiau minėti kvalifikacijos reikalavimų skirtumai šiuo atveju, tikėtina, lėmė iš esmės skirtingus pirkimų rezultatus. Kaip jau minėta anksčiau, Projekto vykdytojo atliktame Pirkime pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, nors Konkurso sąlygomis domėjosi 5 tiekėjai. Tuo tarpu VAD atliktame užsienio kalbų mokymo paslaugų pirkime, remiantis viešai CVP IS paskelbtos viešojo pirkimo ataskaitos duomenimis, pasiūlymus, atitinkančius pirkimo sąlygų reikalavimus, pateikė net 4 tiekėjai (Projekto vykdytojo Pirkimo atveju - vienas tiekėjas), iš kurių vienas buvo sujungęs savo pajėgumus su kitu tiekėju jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nenustatydamas tiekėjų kooperaciją ir pajėgumų apjungimą ribojančių nuostatų, VAD užtikrino didesnę konkurenciją rinkoje, kas lėmė platesnį tiekėjų varžymąsi ir didesnį pasiūlymų skaičių, įskaitant pasiūlymų pateikimą tiekėjams kooperuojant savo pajėgumus (pasiūlymą teikiant jungtinės veiklos pagrindu).

Pareiškėja nurodo, jog reikalavimas, kad kiekviena jungtinės veiklos sutarties šalis turėtų ne mažiau nei 5 darbuotojus, kurie bus paskirti dirbti su sutartimi, nustatytas atsižvelgus į didelį mokymų dalyvių skaičių - 272. Tokia Projekto vykdytojo pozicija yra nepagrįsta dėl žemiau nurodytų motyvų:

Rekomendacijose nurodoma, jog pirkimą vykdanti organizacija neturėtų nustatyti visų šiose Rekomendacijose pateiktų kriterijų kiekvieno pirkimo atveju, ji negali kelti tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai ribotų galimą konkurenciją, kvalifikacijos reikalavimai turi būti minimalūs, pagrįsti ir proporcingi pirkimo sąlygoms. Taigi minėtos nuostatos patvirtina būtinybę kiekvieną atvejį vertinti vadovaujantis pagrįstumo, proporcingumo, konkurencingumo užtikrinimo kriterijais. Kitaip tariant, aptariamas reikalavimas nors ir Rekomendacijose minimas kaip galimas, tačiau sprendžiant jo nustatymo poreikį ir pridėtinę vertę turi būti vertinamas jo pagrįstumas ir nustatomas priežastinis ryšys tarp šio reikalavimo ir jo iškėlimu siekiamų tikslų. Pažymėtina, jog kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams turėti tam tikrą nuolatinių darbuotojų vidutinį metinį skaičių vertintinas kritiškai tuo aspektu, jog nurodomas konkretus reikalaujamas teisinis ryšys tarp tiekėjo ir asmenų, kurie bus atsakingi už sutarties vykdymą. Nustatydamas tokį reikalavimą Pirkimo dokumentuose Projekto vykdytojas iš tiekėjų reikalavo konkrečios teisinių santykių formos (darbo teisnių santykių), tokiu būdu apribodamas kitų tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, t. y. dalis tiekėjų galėjo užtikrinti kokybišką mokymo paslaugų sutarties vykdymą pasitelkdami ne savo darbuotojus, tačiau kitus asmenis, pvz., veikiančius pagal paslaugų sutartis ar kitas formas. Ūkio subjekto turimas darbuotojų skaičius nėra tiesiogiai susijęs su tiekėjo pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, kas ir yra kvalifikacinių reikalavimų esmė. Be to, toks kvalifikacinis reikalavimas dirbtinai iš konkurso eliminuoja smulkius verslo subjektus, kurių darbuotojų skaičius yra mažesnis nei reikalaujama (pvz., žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis byloje Nr. 2A-1131/2011).

Toks kvalifikacijos reikalavimas kaip neproporcingas ir ribojantis tiekėjų konkurenciją yra vertinamas ir viešųjų pirkimų srityje. LAT senato 2013 m. gruodžio 3 d. viešųjų pirkimų apžvalgoje numatyta, kad tiekėjai viešojo pirkimo sutartį gali vykdyti patys arba tam pasitelkti su juo susijusius subjektus (pvz., antrines įmones) arba trečiuosius asmenis. Prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo jrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Taigi iš to seka išvada, jog nėra būtina, kad tiekėjo pasitelkiami specialistai būtų susiję su tiekėju darbo teisiniais santykiais. Viešuosiuose pirkimuose tiekėjų pasiūlymuose nurodomi ekspertai neprivalo būti šių tiekėjų darbuotojais. Atsižvelgiant į tai, kad rinkoje galima įsigyti mokymo paslaugas iš tiekėjų, kurie paslaugų teikimui pasitelkia ne vien tik savo darbuotojus, bet ir specialistus, veikiančius kitais pagrindais, ir kad tiekėjo gebėjimą tinkamai įvykdyti ketinamą sudaryti pirkimo sutartį įrodo ne sutarties, kurios pagrindu jis pasitelkia / samdo specialistus, rūšis, akivaizdu, jog Projekto vykdytojas nepagrįstai ribojo tiekėjų, kurie iš esmės galėjo teikti kokybiškas paslaugas, tačiau dėl įvairių priežasčių savo įmonėje turi mažiau nei reikalaujama pagal pirkimo dokumentus darbuotojų (t. y. specialistų, dirbančių būtent pagal darbo sutartis), galimybes dalyvauti pirkime. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad keliamas kvalifikacijos reikalavimas dėl nuolatinio tiekėjo darbuotojų skaičiaus buvo perteklinis ir nepagrįstai apribojo konkurenciją.

Konstatuotina, kad Projekto vykdytojo perkamos paslaugos nėra tokio pobūdžio, kad tokioms paslaugoms suteikti būtų būtina turėti išimtinai darbo teisiniais santykiais susijusius specialistus (darbuotojus). Perkamoms paslaugoms suteikti nėra reikalinga pastoviai dirbanti ir išimtinai su tiekėju darbo santykiais susijusi specialistų komanda. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo dokumentuose yra išskiriami atskiri reikalavimai kvalifikuotam personalui (t. y. užsienio kalbų ekspertams), darytina išvada, jog reikalavimas tiekėjui dėl nuolatinių darbuotojų, dirbančių su pirkimo sutartimi susijusiose srityse, vidutinio metinio skaičiaus yra perteklinis. Projekto vykdytojo siekiams, kad paslaugos tiekėjas turėtų pakankamą darbuotojų skaičių kokybiškam sutarties vykdymui, įgyvendinti užtektų Pirkimo dokumentuose nustatomų reikalavimų, skirtų kvalifikuotam personalui (dėl išsilavinimo, darbo patirties turėjimo ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Pirkimo dokumentų sąlyga, nustatanti, jog tiekėjas turi turėti tam tikrą skaičių darbuotojų ir kad darbuotojai turi būtinai veikti darbo teisinių santykių pagrindu, prieštarauja Tvarkos aprašo 5 punkto nuostatoms, pažeidžia 4 punkte įtvirtintus principus.

Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasirenkamų priemonių derinimas – šių priemonių adekvatumo tikslams vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-29 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. A-3).

Pareiškėjos projekto tikslas – užtikrinti Informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus mažų ir vidutinių įminių konkurencungumo didinimą, stiprinant darbuotojų specialiuosius gebėjimus. Nagrinėjamoje situacijoje specifiniai reikalavimai buvo nustatyti specialiųjų socialinių bei vadovavimo įgūdžių tobulinimo ir užsienio kalbos mokymo paslaugas ir paslaugas teiksiantiems teikėjams ir ekspertams, tuo tarpu formuluodama reikalavimus teikėjams ir ekspertams pareiškėja nurodė, kad pastarieji turi turėti: per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) kaip pagrindinis partneris turi būti įvykdęs ne mažiau kaip 5 ES finansuojamas mokymų sutartis, vykdytas visoje Lietuvos teritorijoje; projekto vadovui turėti patirties vadovaujant ES finansuojamiems mokymų projektams; pagrindiniams ekspertams turėti patirties vadovaujant ES finansuojamiems mokymų projektams; tiekėjas per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) turi būti įvykdęs ne mažiau kaip 5 mokymų sutartis IT įmonių specialistams; projekto vadovui turėti patirties vadovaujant ir vykdant mokymus IT sektoriaus įmonėms; pagrindiniams ekspertams turėti patirties vadovaujant ir vykdant mokymus IT sektoriaus įmonėms; nuolatinių tiekėjo darbuotojų, dirbančių su šia sutartimi susijusiose srityse, vidutinis metinis skaičius per pastaruosius 3 m. turi būti ne mažesnis kaip 20 (jei įmonė veikia trumpiau nei 3 m., pateikiami duomenys nuo jos įregistravimo datos), projekto vadovui būti ne mažiau 1 m. susijusiam darbo sutartiniais santykiais su paslaugų teikėju; pagrindiniams ekspertams būti ne mažiau 1 m. susijusiam darbo sutartiniais santykiais su paslaugų teikėju; 15 lektorių būti ne mažiau 3 mėn. susijusiems darbo sutartiniais santykiais su paslaugų teikėju; projekto vadovui turėti ne mažesnę negu 10 m. darbo patirtį verslo konsultavimo ir mokymo srityje; pagrindiniams ekspertams turėti ne mažesnės negu 10 m. darbo patirties verslo konsultavimo ir mokymo srityje; ne mažiau kaip 15 lektorių turėti ne mažesnę nei 3 m. patirtį vedant mokymus verslo įmonėms; ne mažiau kaip 15 lektorių turėti ne mažesnę nei 3 m. verslo konsultavimo patirtį; patirtį organizuojant užsienio kalbų mokymus IT srities įmonėms; jungtinės veiklos sutarties pagrindu dalyvaujančių tiekėjų grupės kiekviena jungtinės veiklos sutarties šalis atitiktų: reikalavimą dėl tiekėjo metinės su pirkimo objektu susijusios apyvartos per pastaruosius 3 finansinius metus arba nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) - reikalauta apyvarta ne mažesnė kaip 0,5 mln. Lt; per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) būti įvykdžius ne mažiau kaip 1 užsienio kalbų mokymų sutartį, kurios vertė ne mažiau 100 000,00 Lt be PVM; dėl nuolatinių tiekėjo darbuotojų, dirbančių su šia sutartimi susijusiose srityse - vidutinis metinis skaičius per pastaruosius 3 m. turi būti ne mažesnis kaip 5 (jei įmonė veikia trumpiau nei 3 m., pateikiami duomenys nuo jos įregistravimo dienos).

Teismo vertinimu, tokie reikalavimai neatitinka Projekto siekiamų tikslų ir negali būti pripažinti proporcingais.

Pagal Taisyklių 191 p. jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį (teisę pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį turi įgyvendinančioji institucija, jeigu jos vadovas yra asignavimų valdytojas). Projekto sutarties Bendrųjų sąlygų 9.1 p. įtvirtintos analogiškos nuostatos, t. y. jeigu Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, nesilaiko Sutarties sąlygų ir (ar) pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos teisės aktus, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir kitos institucijos turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti Projekto finansavimą ir (arba) nutraukti Sutartį ir (arba) reikalauti grąžinti sumokėtas Projekto finansavimo lėšas ar jų dalį pagal ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos sprendimo nuostatas. Pareiškėja su tokiomis sąlygomis, tarp jų ir su Projektui skirtų lėšų mažinimu, sutiko ir pasirašydama Sutartį įsipareigojo jos laikytis.

Nors nei Projekto sutartyje, nei Taisyklėse nėra nustatytos paskirtos sankcijos – Projekto finansavimo lėšų sumažinimo – dydžiai, tačiau Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintose Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijose nurodyta, nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su pirkimu pagal Aprašą, institucija, teikdama minėtų rekomendacijų 25 p. nurodytus pasiūlymus, atsižvelgia į Gairių nuostatas (26 p.). Pagal Gaires neteisėtų sutarties pasirašymo kriterijų taikymo atveju, t. y., kai sutartis buvo sudaryta taikant neteisėtus sutarties pasirašymo kriterijus (pavyzdžiui, atrankos kriterijaus naudojimas siekiant pasirašyti sutartį, perkančiosios organizacijos konkurso sąlygose arba pranešime apie numatomą sudaryti sutartį apibrėžtų kriterijų nesilaikymas ar neteisingas ir (arba) diskriminacinis sutarties pasirašymo kriterijų taikymas), rekomenduojama pataisa yra 25 proc. sutarties sumos, tačiau ši suma gali būti sumažinta iki 10 arba iki 5 proc. atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pareiškėjai pagrįstai buvo pritaikyta 10 proc. pataisa.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2017-04-11 Potvarkis Nr. A3-68 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra teisinio pagrindo priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos asociacijos ,,Infobalt“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.