Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1131/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-06-06
Bylos Nr.: 2A-1131/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Artūras Driukas, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Plungės vandenys“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Plungės lagūna“, uždarajai akcinei bendrovei „Plungės Jonis“

Kategorijos

45.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1131/2011Procesinio sprendimo kategorijos 45.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Plungės vandenys“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1014-159/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Plungės vandenys“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Plungės lagūna“, uždarajai akcinei bendrovei „Plungės Jonis“ dėl dalies viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Plungės vandenys“, tretiesiems asmenims UAB „Plungės lagūna“, UAB „Plungės Jonis“, prašydamas panaikinti atsakovo supaprastinto atviro konkurso „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Plungės rajone (Žemaičių Kalvarijoje, Plateliuose, Kuliuose)“, pirkimo Nr. 95940, konkurso sąlygų 5.1.2; 5.1.4; 5.1.12; 5.1.13; 5.1.9; 6.2; 27.5 punktus. Ieškovas nurodė, kad konkurso sąlygose yra nustatyti dirbtinai ribojantys konkurenciją kvalifikaciniai reikalavimai konkurse dalyvaujančiam tiekėjui, tuo pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, kuria nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui. Ieškovas pažymėjo, kad konkurso sąlygų 5.1.2 punkte nustatyta, jog pavienio dalyvio/jungtinės veiklos dalyvio, kiekvieno jungtinės veiklos partnerio atskirai, paskutinių finansinių metų kritinio likvidumo rodiklio reikšmė ne mažesnė už 1. Ieškovo nuomone, toks kritinio likvidumo koeficientas yra nepagrįstai aukštas bei prieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytai praktikai, kad esant tokioms rinkos sąlygoms, kritinio likvidumo reikšmė turi būti ne didesnė kaip 0,5. Ieškovas pažymėjo, kad konkurso sąlygų. 5.1.4 punkto kvalifikacinio reikalavimo reikšmė, kad pavienis dalyvis/jungtinės veiklos dalyvis, visi jungtinės veiklos partneriai bendrai privalo turėti bent 3 mln. litų sukauptų apyvartinių lėšų arba galimybę gauti paskolą, kurios pakaktų užtikrinti apyvartines lėšas per visą sutarties trukmę. Ieškovo teigimu, ši nuostata yra nepagrįstai aukšta bei neatitinka tokio pobūdžio sutarčių specifikos. Ieškovas nurodė, kad sutarties projekto 14 straipsnyje numatyta, kad rangovas ne dažniau kaip kas 2 mėnesius privalo įteikti inžinieriui užsakovo nurodytos formos suvestinio atliktų darbų akto, detalaus atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos faktūros keturis egzempliorius ir ši nuostata patvirtina, kad sąlygų 5.1.4 punkte numatytas reikalavimas yra neproporcingas sąlygose numatytai atsiskaitymo tvarkai, nes, perkančiajai organizacijai laiku atsiskaitant už atliktus darbus, pirkimą laimėjęs tiekėjas neturi teorinės galimybės susidurti su apyvartinių lėšų trūkumu, todėl minėtas sąlygų reikalavimas turi būti panaikintas. Ieškovas nurodė, kad konkurso sąlygų 5.1.12 punkte nustatyta, kad pavienis dalyvis/jungtinės veiklos dalyvis, visi jungtinės veiklos partneriai bendrai privalo turėti ar gali pasitelkti nuomos ar kitais pagrindais įrenginius ir technines priemones, įgalinančias užtikrinti tinkamą sutarties įgyvendinimą. Ieškovo nuomone, reikalaujami minimalūs turimos technikos kiekiai neproporcingi pirkimo objektui, todėl turi būti mažinami, atsižvelgiant į planuojamų darbų apimtis ir darbų vykdymo terminus. Ieškovo teigimu, konkurso sąlygų 5.1.13 punkto reikalavimas pavienio dalyvio/jungtinės veiklos dalyvio, visų jungtinės veiklos partnerių bendrai, vidutinis metinis darbuotojų skaičius per paskutiniuosius trejus metus turi būti ne mažesnis kaip 140 akivaizdžiai neproporcingas pirkimo objektui, todėl turi būti mažinamas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas atsakyme į pretenziją nepagrindė, kodėl pasirinktas toks didelis – 140 – darbuotojų skaičiaus reikalavimas, ši nuostata yra diskriminacinė ir negali būti taikoma viešųjų pirkimų praktikoje, tiekėjo galimybė pasitelkti sutarties vykdymui reikalingus specialistus negali būti ribojama darbo santykiais, todėl būtina pakeisti sąlygų reikalavimą nurodant, kad kaip pakankamas tiekėjo pajėgumo įrodymas yra už sutarties vykdymą atsakingų specialistų rašytinės deklaracijos (sutikimai) būti specialistais tiekėjui laimėjus pirkimą ir dalyvauti vykdant sutartį. Ieškovo nuomone, konkurso sąlygų 5.1.9 punkte nustatytas reikalavimas pateikti pavienio dalyvio/pagrindinio jungtinės veiklos partnerio priesaikos pažymą, kad subrangovų atliekamų darbų vertė neviršys 30 procentų visos sutarties vertės, negali būti numatytas, nes tiekėjo galimybė samdyti subrangovus ir priskirti jiems dalį darbų negali būti ribojama, jeigu pats tiekėjas atitinka keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Ieškovo teigimu, konkurso sąlygų reikalavimo 6.2 punktas, kuriame nustatyta, kad jungtinės veiklos dalyvių turėtų būti ne daugiau kaip 3, turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir prieštaraujantis VPĮ 32 straipsnio 3 daliai. Ieškovas nurodė, kad konkurso sąlygų 27.5 punkte nurodyta, jog trečiasis ekonominio naudingumo kriterijus, sudarantis tik 5 procentų svorio ekonomiškai naudingesnio pasiūlymo apskaičiavime, turi būti įvardijamas ne kaip betranšėjiniu būdu planuojamų nutiesti tinklų ilgis metrais, o kaip betranšėjiniu būdu planuojamų nutiesti tinklų dalis procentais bendrame planuojamų nutiesti tinklų kiekyje. Ieškovas pažymėjo, kad yra didelė tikimybė, jog dalyvių pasiūlyti betranšėjiniu būdu planuojami nutiesti tinklų ilgiai pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu gali keistis ir nebus laikomasi anksčiau vertintų dydžių, todėl nebus išrinktas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; panaikinti UAB „Plungės vandenys“ supaprastinto atviro viešojo pirkimo „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Plungės rajone (Žemaičių Kalvarijoje, Plateliuose, Kuliuose)“ pirkimo Nr. 95940 konkurso sąlygų 5.1.13 ir 6.2 punktus; kitą UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinio dalį atmesti; UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinio reikalavimus dėl konkurso sąlygų 5.1.2 ir 5.1.9 punktų panaikinimo palikti nenagrinėtus; priteisti iš ieškovo UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ atsakovui UAB „Plungės vandenys“ 2 035,46 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą; priteisti iš ieškovo UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ trečiajam asmeniui UAB „Plungės lagūna“ 3 000 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Teismas sprendė, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo pagrįstai teigia, jog ieškovas pretenzijos atsakovui ginčijamais konkurso sąlygų 5.1.2 ir 5.1.9 punktais nepareiškė, todėl konstatavo, kad ieškinio dalis paliktina nenagrinėta vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo teisė pareikšti pretenziją pasibaigus įstatyme numatytam terminui priklauso nuo atsakovo valios, todėl konstatuotina, jog ieškovas dar turi galimybę pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.

Teismas nurodė, kad ieškovas ginčija konkurso sąlygų 5.1.4 punkto kvalifikacinio reikalavimo sąlygą kaip neproporcingą sąlygose numatytai atsiskaitymo tvarkai. Teismas atkreipė dėmesį, kad perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, ir šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina pagal tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus, kurie įtvirtinti VPĮ 33-37 straipsniuose, toks kriterijus turi būti objektyvus, aiškus ir tikslus, skirtas sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikalingos kompetencijos neturi. Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija UAB „Plungės vandenys“ įvedė kokybinį-finansinį kriterijų ir siekiant išsiaiškinti, ar šis kriterijus yra objektyvus, būtina atsižvelgti į darbų finansines apimtis ir atsiskaitymo tvarką už šiuos darbus. Teismas nurodė, kad aplinkos ministro 2010 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 patvirtintas finansavimas atskiriems ūkio subjektams pagal priemones Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas“ ir atsakovui UAB „Plungės vandenys“ iš numatytos 14,116 mln. Lt projekto įgyvendinimo vertės, ES Sanglaudos fondo lėšos sudaro 11,998 mln. Lt, o iš valstybės biudžeto – 1,412 mln. Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovo lėšomis finansuojama 0,706 mln. Lt suma. Teismas nurodė, kad sutarties projekto 14.7 punktas patvirtina, kad sąskaita apmokama iki 56 dienų nuo tinkamos sąskaitos pateikimo ir ES 2007-2013 m. struktūrinės paramos bei Vyriausybės biudžeto lėšų gavimo iš įgyvendinančios institucijos, iš šios sutarties nuostatų matyti, kad su ieškovu gali būti neatsiskaitoma iki 56 dienų už atliktus darbus.

Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog darbų finansavimas yra užtikrintas ES lėšomis, dėl sudėtingos jų pervedimo tvarkos yra pagrindo manyti, kad apmokėjimai gali ir užtrukti, todėl pagrįsti atsakovo argumentai, jog darbų vykdymo laikotarpis – 18 mėnesių, iš kurių pirmus kelis mėnesius bus atliekami projektavimo darbai, o statybos darbai bus vykdomi maždaug 12 mėnesių, t.y. per 1 mėnesį atliekant darbų daugiau kaip už 1 mln. Lt. Teismo teigimu, akivaizdu, kad ieškovas privalo turėti apyvartinių lėšų, kurios leistų pagrįstai tikėtis, jog darbai bus sėkmingai vykdomi, kol bus gautas apmokėjimas už atliktus darbus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas apsiribojo vien tik konstatavimu, kad tokia konkurso sąlyga dirbtinai riboja konkurenciją, tačiau nepateikė priešingų įrodymų ar apskaičiavimų, kurie paneigtų atsakovės argumentuotus apskaičiavimus, todėl sprendė, kad ieškinio reikalavimas, jog tokia konkurso sąlyga dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją, atmestinas kaip neįrodytas. Teismas, atsižvelgdamas į atliekamų darbų trukmę ir finansinį mastą, konstatavo, kad atsakovo nustatyta konkurso sąlyga turėti apyvartinių lėšų, kurios leistų sėkmingai vykdyti darbus 3 mėnesius negaunant apmokėjimo, yra objektyvi, tikslinga ir aiški.

Teismas nurodė, kad ieškovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ nesutinka su atsakovo konkurso sąlygų 5.1.12 punkte nustatytais technikos reikalavimais, kadangi jie turi būti mažinami, atsižvelgiant į planuojamų darbų apimtis ir darbų vykdymo terminus. Teismas konstatavo, kad ieškovas apsiribojo tik nurodymu, jog reikalaujami technikos kiekiai turi būti mažinami proporcingai planuojamų atlikti darbų apimčiai bei terminams, tačiau nepateikė įrodymų, kokie technikos reikalavimai būtų proporcingi atliekamų darbų mastui bei terminams, priešingai – atsakovas išsamiai nurodė bei paaiškino technikos kiekio poreikį. Teismas, atsižvelgdamas į nuodytas aplinkybes, sprendė, kad pirkimo dokumentuose įtvirtintas minimalus techninio pobūdžio kvalifikacijos reikalavimas, šis reikalavimas yra aiškus, tikslus, proporcingas pirkimo objektui ir atitinka kitus įstatymo reikalavimus, o jo esmė – perkančiosios organizacijos įsitikinimas, kad tiekėjas bus techniškai pajėgus vykdyti pirkimo sutartį.

Teismas dėl konkurso sąlygų 5.1.13 punkto reikalavimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovo teigimu, sutarčiai įvykdyti užtektų, jog įmonė turėtų 80 darbuotojų, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad paprastai įmonės turi įsipareigojimų kitiems užsakovams, šį skaičių padidino iki 140. Teismo teigimu, tokia viešojo pirkimo sąlyga, kuriai įgyvendinti užtenka mažesnių resursų, tačiau nustatomi aukštesni kriterijai, akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo principui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, formuluodamas viešojo pirkimo sąlygas ir nustatydamas kvalifikacinius reikalavimus tiekėjui, privalo išimtinai orientuotis į tiekėjo galimybes įvykdyti sutartį, kuriai skelbiamas viešojo pirkimo konkursas, atsiribojant nuo jo įsipareigojimų kitiems subjektams. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad ši sąlyga, kiek ji viršija 80 darbuotojų skaičių, pripažintina neproporcinga ir neatitinkanti VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nustatyto imperatyvo formuoti kvalifikacinius kriterijus, kad jie atitiktų minimalius reikalavimus.

Teismas nurodė, kad ieškovas nesutinka su konkurso sąlygų 6.2 punkte numatytu reikalavimu, kad jungtinės veiklos dalyvių turi būti ne daugiau kaip trys, kadangi tokia sąlyga, ieškovo nuomone, riboja ūkio subjektų dalyvių skaičių ir uždraudžia tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Teismo teigimu, yra pagrindas padaryti išvadą, kad perkančiajai organizacijai kyla pareiga formuoti taip kvalifikacinius reikalavimus, kad ji galėtų patikrinti, ar ūkio subjektai kooperuodamiesi galės tinkamai užtikrinti tarpusavio išteklių panaudojimą.

Teismo nuomone, atsakovo argumentas, jog esant keliems ūkio subjektams sprendimų priėmimas yra sudėtingesnis ir tai užvilkintų skubių sprendimų priėmimą, nepagrįstas ir neatitinka skaidrumo, ekonomiškumo ir racionalumo principų. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovas, numatydamas atitinkamas problemas, kurios gali iškilti jungtinėms pajėgoms vykdant sutartį, gali eliminuoti per kvalifikacinių sąlygų nustatymą, reikalaujant įvardyti pasitelkiamus jungtinės veiklos subjektus, reikalaujant konkrečiai nurodyti, kuris konkrečiai iš jungtinės veiklos subjektų įgyvendins atitinkamą darbų etapą, bei reikalauti nustatyti taip tarpusavio teises ir pareigas, kad jos nekeltų abejonių, jog šalys sugebės tinkamai panaudoti turimus išteklius sutarčiai įgyvendinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad netinkamai formuluojant kvalifikacinius reikalavimus vykdant sutartį gali iškilti problemų tiek tarp trijų ūkio subjektų, tiek ir tarp penkių, todėl toks atsakovo argumentas nepagrįstas objektyviais kriterijais, riboja konkurenciją ir tiekėjų teisę kooperuotis įgyvendinant didesnės vertės projektą.

Teismas dėl konkurso sąlygų 27.5 punkto reikalavimo nurodė, kad ieškovas ginčija trečiąjį ekonominio naudingumo kriterijų dėl to, jog jis apskaičiuojamas betranšėjiniu būdu planuojamų nutiesti tinklų ilgį metrais, o ne procentais, taip pat yra didelė tikimybė, kad dalyvių pasiūlytas betranšėjiniu būdu planuojamų nutiesti tinklų ilgis metrais pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu gali keistis ir nebus laikomasi anksčiau vertintų dydžių, todėl nebus išrinktas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Teismo teigimu, konkurso dokumentacijos 3.5 punktas „Rangovo techninis pasiūlymas“ patvirtina, jog kiekvienas konkurso dalyvis privalo aprašyti ne tik projektų rengimo ir derinimo etapus, bet ir detaliai nurodyti techninių sprendimų būdus, kartu ir betranšėjiniu būdu nutiesiamų tinklų ilgį metrais. Teismas pažymėjo, kad šis nurodymas turi būti realus, pagrįstas techniniais sprendimų būdais ir skaičiavimais.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad šis techninis pasiūlymas bus rengiamas pasitelkiant skirtingus specialistus, akivaizdu, kad nurodomi sprendimo būdai, skaičiavimai ir kitas techninis įvertinimas, kartu ir betranšėjiniu būdu nutiesiamų tinklų ilgis metrais, bus skirtingas. Teismas nurodė, kad didžiausią reikšmę šiuo atveju turi ne reikalavimo nutiesti betranšėjiniu būdu tinklų ilgio išraiška, o ar pasirinktas tiekėjo techninio pasiūlymo sprendimas bus realiai įgyvendinamas. Teismo teigimu, nepaisant to, kad įgyvendinant projektą gali kisti betranšėjiniu būdu nutiesiamų tinklų ilgis, svarbiausia tai, kad pateikimo ir vertinimo metu ūkio subjektai būtų objektyviai įvertinti pagal savo pateiktus pasiūlymus. Teismas pažymėjo, kad užsakovui UAB „Plungės vandenys“ įvertinus neobjektyviai techninio pasiūlymo projektą, pvz. suteikiant balus objektyviai neįgyvendinamam techniniam projektui, kitiems subjektams atsirastų teisė ginčyti tokį užsakovo įvertinimą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad konkurso sąlygų 27.5 punktas, kuriame įtvirtintas lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime, patvirtina, jog didžiausią lyginamąjį svorį turi pasiūlymo kaina – X=75, betranšėjiniu būdu planuojamų nutiesti tinklų ilgis metrais įvertintas Z=5. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti trečiąjį ekonominio naudingumo kriterijų, nes pagal atsakovo nustatytus kriterijus įmanoma apskaičiuoti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Plungės vandenys“ prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria tenkinta ieškinio dalis, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas, konstatuodamas, kad konkurso sąlygų 5.1.13 punkto reikalavimai kiek jie viršija 80 darbuotojų skaičių, pripažintini neproporcingais ir neatitinkančiais VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto imperatyvo formuoti minimalius kvalifikacinius kriterijus, nepagrįstai neįvertino darbuotojų poreikio. Pirkimo sutarties įvykdymui turi būti vertinami ne tik tiesiogiai objekte dirbantys darbuotojai, tačiau ir įmonės administracija, darbuotojai atliekantys aptarnaujančius darbus, medžiagas ir įrengimus į objektą pristatantys darbuotojai, taip pat sąmatininkai, projektuotojai ir pan. Be to, atsakovas poziciją dėl konkurso sąlygų 5.1.13 punkto grindė statistiniais duomenimis apie statybos sektoriaus darbuotojo sukuriamą vertę.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad konkurso sąlygų 6.2 punktas riboja konkurenciją ir tiekėjų teisę kooperuotis įgyvendinant didesnės vertės projektą o atsakovo argumentai, kad esant keliems jungtinės veiklos pagrindu veikiantiems subjektams sprendimų priėmimas, o kartu ir sutarties vykdymas, yra sudėtingesnis, nepagrįsti. Tiek konkurse dalyvaujant vienam tiekėjui, tiek tiekėjui pasitelkus kitų subjektų pajėgumus subrangos būdu, tiek jungtinės veiklos atveju, galimybės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais gali ir turi būti ribojamos skaidrumo, ekonomiškumo ir racionalumo principais. Akivaizdu, kad vieno ūkio subjekto veikla, lyginant su tarpusavyje nepavaldžių ir nesusijusių subjektų grupės veikla, turi keletą esminių privalumų. Nepagrįsta teismo nuomone, kad atsakovas, numatydamas atitinkamas problemas dėl sprendimų priėmimo ir darbų proceso valdymo gali eliminuoti jas per kvalifikacinių sąlygų nustatymą – nustatyti subjektus, konkrečius darbų etapus, jungtinės veiklos subjektų tarpusavio teises ir pareigas. Tokie teismo siūlomi kvalifikaciniai reikalavimai ne tik daug labiau ribotų konkurenciją, kadangi jie būtų taikomi tiek 5, tiek 2 jungtinės veiklos dalyviams, tačiau ir neturėtų jokio realaus poveikio tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimui. Taip pat nepagrįstas teismo siūlymas jungtinės veiklos sutartyje nustatyti atitinkamų jungtinės veiklos dalyvių įgyvendinamus darbų etapus. Jungtinės veiklos vykdymas statybos darbų srityje, apsijungus daugiau nei 3 partneriams, būtų neprotingas, neracionalus ir neekonomiškas, todėl manytina, kad konkurso sąlygų nuostatos, kuriomis yra numatyta galimybė ūkio subjektų grupei jungtinės veiklos pagrindu teikti bendrą pasiūlymą konkursui, tačiau tokios grupės dydis ribojamas trimis asmenimis, yra pagrįstos ir protingos. Be to, nors ieškovas teigė, kad konkurso sąlygų 6.2 punktas riboja jo galimybes dalyvauti konkurse, tačiau pats ieškovas pripažino, kad patys statybos proceso dalyviai, elgdamiesi protingai, nesujungs į 5 ar daugiau asmenų ūkio subjektų grupę, nes statybos proceso valdymas tokioje grupėje būtų ženkliai apsunkintas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ nurodo, kad su apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis bei argumentais nesutinka, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai nustatė, kad kvalifikacinis reikalavimas, pagal kurį tiekėjas turi turėti darbuotojų, kurių skaičius per paskutinius trejus metus būtų ne mažesnis kaip 140, yra neproporcingas pirkimo objektui. Ieškovo teigimu, atsakovas, kaip perkančioji organizacija, neįrodė tokio išskirtinai aukšto darbuotojų skaičiaus reikalavimo pagrįstumo vertinant tiekėjo gebėjimus sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį, o teismas teisingai akcentavo, kad pats atsakovas nurodė, jog viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti užtektų 80 darbuotojų, tačiau šį skaičių reikalavimuose dirbtinai užkėlė iki 140. Ieškovas nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad turi būti vertinami ne tik tiesiogiai darbui objekte reikalingi darbuotojai, bet ir įmonės administracija. Ieškovas pažymi, kad kvalifikacinių reikalavimų esmė ir tikslas yra įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, t.y. atlikti sutartyje aptartus darbus, todėl direktorių, buhalterių etatai neturėtų būti sumuojami. Ieškovo nuomone, apeliantas nepagrįstai poziciją dėl 140 darbuotojų būtinybės grindžia ir statistiniais duomenimis apie statybos sektoriaus darbuotojų sukuriamą vertę. Ieškovo teigimu, teismas pagrįstai nustatė, kad konkurso sąlygų reikalavimas, kad jungtinės veiklos dalyvių turi būti ne daugiau kaip 3, riboja ūkio subjektų dalyvių skaičių ir uždraudžia tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Ieškovas nurodo, kad ginčo konkurso sąlygoje buvo įtvirtinta, kad jungtinės veiklos dalyvių skaičius negali būti didesnis nei 3 ir kaip pagrįstai pažymėjo teismas, tokia konkurso sąlygos nuostata prieštarauja imperatyviai VPĮ 32 straipsnio 3 daliai, pagal kurią prireikus konkretaus pirkimo atveju, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Ieškovo nuomone, apelianto paaiškinimai dėl minėtos konkurso sąlygos pagrįstumo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Plungės lagūna“ nurodo, kad su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais motyvais sutinka, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria tenkinta ieškinio dalis, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniais argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra įstatymo nustatytų pagrindų neapskųstos apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimui ar pakeitimui.

Byloje nustatytos aplinkybės

Atsakovas UAB „Plungės vandenys" 2010 m. spalio 20 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Plungės rajone (Žemaičių Kalvarijoje, Plateliuose, Kuliuose)", pirkimo Nr. 95940.

Pirkimas vykdomas pagal Plungės rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. D-708, ir Plungės rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 11 d. posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintas supaprastinto atviro konkurso „ Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Plungėje. I etapas " sąlygas.

Ieškovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai" nesutiko su konkurso sąlygomis ir pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuri 2010 m. lapkričio 2 d. buvo išnagrinėta. Perkančioji organizacija nesutiko su ieškovo pretenzija ir ją atmetė, todėl ieškovas, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalimi, pareiškė ieškinį.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

Dėl diskriminacinių ir tiekėjų konkurenciją ribojančių kvalifikacinių reikalavimų

VPĮ 32 straipsnis nustato bendruosius reikalavimus, taikomus tiekėjų kvalifikacijai, tuo tarpu VPĮ 33-37 straipsniuose numatytos konkrečios sąlygos, kurias perkančiosios organizacijos turi teisę, vadovaudamosi VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatytais principais, nustatyti pirkimo dokumentuose, siekiant parinkti patikimą, pajėgų įvykdyti viešojo pirkimo sutartį ir kompetentingą tiekėją, su kuriuo bus sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Pirma, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąrašas, numatytas VPĮ 33-37 straipsniuose, yra baigtinis ir negali būti perkančiosios organizacijos pildomas jokiais kitais papildomais reikalavimais. Antra, perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos (VPĮ 32 str. 2 d.). Negalima nustatyti tokių reikalavimų, kurie būtų pertekliniai perkančiajai organizacijai siekiant tikslo įsitikinti dėl tiekėjo patikimumo. Dėl to VPĮ 32 straipsnis įtvirtina „minimalių" reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai sąvoką, kuri suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą atsižvelgti į minėtą tikslų ir priemonių pusiausvyrą. Trečia, formuluojant kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams perkančiosios organizacijos parengtuose dokumentuose, turi būti besąlygiškai laikomasi proporcingumo principo (VPĮ 32 str. 2 d.). Konkurenciją riboja nepagrįstai pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms: reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu perkančiosios organizacijos yra pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Nepagrįstai aukšti reikalavimai tiekėjams susiaurina visų galimų tiekėjų sąrašą tam tikrų tiekėjų nenaudai, todėl tiek perkančioji organizacija, tiek teismai turėtų kreipti ypatingą dėmesį į tokių kriterijų taikymo tikslingumą ir pagrįstumą kiekvieno viešojo pirkimo kontekste.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo parengtų konkurso sąlygų žemiau nurodytos nuostatos neatitinka aukščiau paminėtų normų reikalavimų bei teismų praktikos dėl toliau pateikiamų argumentų.

Dėl konkurso sąlygų I skyriaus 5.1.13 punkto

Šioje konkurso sąlygoje yra įtvirtintas reikalavimas, kad pavienio dalyvio/jungtinės veiklos dalyvio (visų jungtinės veiklos partnerių bendrai) vidutinis metinis darbuotojų skaičius per paskutinius tris metus turi būti ne mažesnis kaip 140. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks reikalavimas apskritai negali būti kvalifikaciniu reikalavimu, kadangi ūkio subjekto turimas darbuotojų skaičius nėra tiesiogiai susijęs su tiekėjo pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, kas ir yra kvalifikacinių reikalavimų esmė. Be to, toks kvalifikacinis reikalavimas dirbtinai iš konkurso eliminuoja smulkius ir vidutinius verslo subjektus, kurių darbuotojų skaičius yra mažesnis nei reikalaujama, bet jie turi visus pajėgumus tinkamam sutarties įvykdymui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal konkurso sąlygas kaip patvirtinantys tiekėjo atitikimą šiam kvalifikaciniam reikalavimui turi būti pateikta pavienio dalyvio/jungtinės veiklos dalyvio (visų jungtinės veiklos partnerių bendrai) valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išduota pažyma apie apdraustuosius per pastaruosius 3 metus. Šis reikalavimas diskriminuoja užsienio tiekėjus (VPĮ 3 str. 1 d.), kadangi užsienio valstybėse duomenis apie apdraustuosius išduoda kitos kompetentingos institucijos, o ne Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Todėl konkurso sąlygų I skyriaus 5.1.13 punktas yra neteisėtas, kadangi yra diskriminacinis (VPĮ 3 str. 1 d.) bei ribojantis tiekėjų konkurenciją (VPĮ 32 str. 2 d.).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino kvalifikacinį reikalavimą, įtvirtintą konkurso sąlygų I skyriaus 5.1.13 punkte, pagal kurį tiekėjo vidutinis darbuotojų skaičius per 3 metus turi būti ne mažiau kaip 140. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus paaiškinimus, pagrįstai nustatė, kad šio kvalifikacinio reikalavimo, tiek kiek jis viršija 80 darbuotojų skaičių, dirbtinai riboja konkurenciją (VPĮ 32 str. 1 d.) ir iš konkurso eliminuoja smulkius ir vidutinius tiekėjus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad konkurso sąlygų I skyriaus 5.1.13 punkto kvalifikacinis reikalavimas, pagal kurį tiekėjas turi turėti darbuotojų, kurių skaičius per paskutinius trejus metus būtų ne mažesnis kaip 140 yra neproporcingas pirkimo objektui (VPĮ 32 str. 1 d.).

Atsakovas, kaip perkančioji organizacija, neįrodė ieškiniu ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo atitikimo aukščiau išdėstytiems kriterijams, t.y. tokio išskirtinai aukšto darbuotojų skaičiaus reikalavimo pagrįstumo vertinant tiekėjo gebėjimus sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį. Kaip teisingai akcentavo pirmos instancijos teismas, pats atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti užtektų 80 darbuotojų, tačiau šį skaičių reikalavimuose dirbtinai padidino iki 140. Dar daugiau, atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde formuoja poziciją ir deklaratyviai nurodo, kad turi būti vertinami ne tik tiesiogiai darbui objekte (tinklų, siurblinių statybai, nuotekų valyklų rekonstrukcija) reikalingi darbuotojai, bet ir įmonės administracija (direktorius ir kiti vadovaujantys darbuotojai, buhalterijos darbuotojai, darbų saugos, kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos specialistai). Negalima sutikti su šiuo apelianto argumentu. Kvalifikacinių reikalavimų esmė ir tikslas yra įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Todėl nepagrįsti bei nelogiški tokie atsakovo bandymai ne iš esmės, bet dirbtinai pagrįsti tariamai būtiną 140 darbuotojų skaičių, nes tokiu būdu pagal atsakovo pateiktus skaičiavimus vien administracinis personalas sudarytų beveik pusė tiesioginiam darbui reikalingų darbuotojų skaičiaus (60 darbuotojų). Tuo tarpu į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių tokio ženklaus dydžio administracinio personalo būtinumą vykdant viešojo pirkimo sutartį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas savo poziciją dėl 140 darbuotojų būtinybės grindžia ir statistiniais duomenimis apie statybos sektoriaus darbuotojų sukuriamą vertę. Atsakovo rėmimasis tokio pobūdžio duomenimis nėra pagrįstas. Kaip jau buvo minėta, kvalifikaciniais reikalavimais perkančioji organizacija siekia įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai betarpiškai susiję su konkrečiu pirkimo objektu, t.y. konkrečiais darbais, turi būti jiems proporcingi. Todėl ginčo atveju perkančioji organizacija turi pagrįsti, kodėl konkrečiai viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalingas toks skaičius darbuotojų, pateikti skaičiavimus, kaip toks skaičius buvo apskaičiuotas, o ne remtis bendro pobūdžio statistiniais duomenimis, kurie neatspindi konkretaus atvejo ir nepagrindžia būtino darbuotojų skaičiaus konkretiems konkurso sąlygose numatytiems rangos darbams. Tokių skaičiavimų į bylą pateikta nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad perkančioji organizacija neįrodė tokio kvalifikacinio kriterijaus pagrįstumo, ir pagrįstai pripažino, kad konkurso sąlygų I skyriaus 5.1.13 punkto reikalavimas yra diskriminacinis (VPĮ 3 str. 1 d.) bei ribojantis tiekėjų konkurenciją (VPĮ 32 str. 2 d.).

Dėl konkurso sąlygų I skyriaus 6.2 punkto

Šioje konkurso sąlygoje yra įtvirtinta, kad jungtinės veiklos partnerių skaičius negali būti didesnis nei 3. Pažymėtina, kad VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatos įtvirtina, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Perkančioji organizacija neturi varžyti tiekėjų, nustatydama konkretų ūkio subjektų grupės skaičių, kadangi VPĮ suteiktos teisės tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Pagal bylos duomenis tokios pozicijos laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Todėl nurodyta konkurso sąlyga yra neteisėta, prieštaraujanti VPĮ 32 straipsnio 3 daliai.

Minėtoje ginčo konkurso sąlygoje buvo įtvirtinta, kad jungtinės veiklos dalyvių skaičius negali būti didesnis nei 3. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmos instancijos teismas, tokia konkurso sąlygos nuostata prieštarauja VPĮ 32 straipsnio 3 daliai, pagal kurią prireikus konkretaus pirkimo atveju, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Nurodyta įstatyminė nuostata užtikrina galimybę kooperuotis ūkio subjektams, siekiant įgyvendinti didesnio masto viešąjį pirkimą ir ji negali būti, kaip nurodo apeliantas, ribojama remiantis skaidrumo, ekonomiškumo ir racionalumo principais. Negalima sutikti ir su deklaratyviais apelianto teiginiais, kad akivaizdu, jog vieno ūkio subjekto veikla, lyginant su tarpusavyje nepavaldžių ir nesusijusių subjektų grupės veikla, turi keletą esminių privalumų, kadangi įprastai įmonėje yra sukurta tam tikra valdymo ir vadybos sistema, kuri leidžia operatyviai ir kvalifikuotai įvertinti darbų vykdymo metu atsirandančias situacijas ir priimti reikiamus sprendimus, kad ūkio subjektų grupės veiklos atveju tokia sprendimų priėmimo sistema neegzistuoja, sprendimai priimami visų veiklos partnerių sutarimu. Suprantama, kad perkančiajai organizacijai būtų patogiau, jeigu sutartis būtų sudaryta su vienu tiekėju, o ne ūkio subjektų grupe. Tačiau būtina vadovautis viešųjų pirkimų esme ir tikslu - racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, įsigyti reikiamų darbų, prekių paslaugų (VPĮ 3 str. 2 d.). Paprastai susiklosto situacija, kad bet kuris atskiras ūkio subjektų grupės narys netgi nėra pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, tačiau tam VPĮ ir suteikia teisę viešojo pirkimo procedūroje dalyvauti tokių ūkio subjektų grupei ir pasiekti viešųjų pirkimų tikslą. Pirkimui taikomos redakcijos VPĮ 2 straipsnio 26 dalyje apibrėžta tiekėjo sąvoka: „Tiekėjas (prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas) - kiekvienas ūkio subjektas - fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo ar tokių asmenų grupė - galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus." VPĮ 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia dalyvį kaip pasiūlymą pateikusį tiekėją. VPĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Be to, pažymėtina, kad viešajame pirkime dalyvaujanti ūkio subjektų grupė veikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu. CK 6.972 straipsnio ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu ūkio subjektų grupė privalo derinti visus savo veiksmus, teikdama pasiūlymą pagal viešojo pirkimo dokumentų reikalavimus. Dar iki pasiūlymo pateikimo konsorciumo nariai susitaria dėl kiekvieno nario teisių ir pareigų, atitinkamai yra suderinamos narių pozicijos ir veiksmai. Ūkio subjektų grupė privalo užtikrinti vieningą savo veiklą iki pasiūlymų pateikimo, taip pat teikdama pasiūlymą ir dalyvaudama tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose, kadangi įprastai ir reikalaujama, kad jungtinės veiklos sutartyje būtų nurodomas partnerių, kartu teikiančių pasiūlymą, atstovas, įgaliotas bendrauti su perkančiąja organizacija. Sprendžiant dėl dalyvio atitikimo kvalifikacijos reikalavimams, tikrinamas ūkio subjektų grupės kaip vieneto atitikimas kvalifikacijos reikalavimams, o ne kiekvieno atskiro dalyvio atitikimas (išskyrus nedidelę dalį reikalavimų, kuriuos imperatyviai privalo atitikti kiekvienas grupės narys). Ūkio subjektų grupė taip pat vieningai veikia su perkančiąja organizacija sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu ir kiekvienas jos narys yra solidariai atsakingas perkančiajai organizacijai už visos viešojo pirkimo sutarties įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad perkančioji organizacija turi teisę riboti daugiau kaip 3 ūkio subjektų dalyvavimą viešajame pirkime. Priešingas aiškinimas sukeltų ydingos praktikos formavimąsi, kai kiekvieno viešojo pirkimo atveju, būtų ribojamas ūkio subjektų grupės dalyvių skaičius, nepriklausomai nuo to, kad pati ūkio subjektų grupė atitinka kvalifikacinius reikalavimus ir yra pajėgi įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Ribojimas būtų grindžiamas išimtinai subjektyvia perkančiosios organizacijos pozicija, prieštaraujančia viešųjų pirkimų reglamentavimui. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas suteikė Viešųjų pirkimų tarnybai įgalinimus prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų (VPĮ 8 str. 1 d., 2 d. 2 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad įgyvendindama šias funkcijas ir jau kartą įvertinusi tos pačios perkančiosios organizacijos nustatytą aptariamą konkursinį reikalavimą Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatos įtvirtina, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, perkančioji organizacija neturi varžyti tiekėjų, nustatydama konkretų ūkio subjektų grupės skaičių.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadas, kad atsakovo argumentai dėl konkurso sąlygų 6.2 punkto reikalavimo nepagrįsti objektyviais kriterijais, toks reikalavimas riboja konkurenciją ir tiekėjų teisę kooperuotis įgyvendinant didesnės vertės projektą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad konkurso sąlygų I skyriaus 6.2 punkto reikalavimas, pagal kurį jungtinės veiklos dalyvių turi būti ne daugiau kaip 3 riboja ūkio subjektų dalyvių skaičių, uždraudžia tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir neatitinka VPĮ 32 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos yra mažareikšmės, todėl nepriteistinas tokių išlaidų atlyginimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais sprendžia, kad ieškovas neprivalo atlyginti atsakovo (apelianto) ir trečiojo asmens išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kadangi apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasKazys KailiūnasEgidijus Žironas