Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovės atstovėms J. M. ir advokatei N. P., atsakovės atstovams A. J. ir advokatui N. Š., trečiojo asmens atstovui advokatui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plungės vandenys“ dėl dalies viešojo pirkimo konkurso sąlygų panaikinimo, tretieji asmenys uždarosios akcinės bendrovės „Plungės lagūna“ ir „Plungės Jonis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens UAB „Plungės Jonis“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Trečiajam asmeniui tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl VPĮ nustatytos ikiteisminės ginčo tvarkos nesilaikymo.

VPĮ 93 str. 2 d. nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pretenzija turi būti pateikta raštu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytomis priemonėmis. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka.

Teismas konstatuoja, jog ikiteisminis ginčo nagrinėjimas suteikia papildomų galimybių išvengti teisminių ginčų ir su tuo susijusių viešojo pirkimo procedūrų trukdymų, leidžia visapusiškiau išsiaiškinti teisiškai reikšmingas ginčo aplinkybes ir taip palengvina bylos nagrinėjimą teisme. Tiesioginis VPĮ įvardytas ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos tikslas yra pasiekti, kad tiekėjo pretenzijų pagrįstumą išnagrinėtų pati perkančioji organizacija. Taigi sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai. Tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti. Šiuo atveju tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo pagrįstai teigia, jog ieškovė pretenzijos atsakovei ginčijamais konkurso sąlygų 5.1.2 ir 5.1.9 punktais nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio dalis paliktina nenagrinėta vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 1 p. Ar ieškovė galės pasinaudoti šia ikiteismine tvarka, priklauso nuo atsakovės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 9 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009 konstatavo, kad iki pirkimo sutarties sudarymo perkančioji organizacija gali priimti ir nagrinėti pretenzijas, kurios buvo pateiktos praleidus penkių dienų terminą, tokiu atveju laikoma, kad perkančioji organizacija šį terminą atnaujino. Kadangi ieškovės teisė pareikšti pretenziją pasibaigus įstatyme numatytam terminui priklauso nuo atsakovės valios, todėl konstatuotina, jog ieškovė dar turi galimybę pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.

Dėl 5.1.4 punkto kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumo.

Ieškovė ginčija šią konkurso sąlygą kaip neproporcingą sąlygose numatytai atsiskaitymo tvarkai (t. 1, b. l. 23). Pasak ieškovės, argumentas, jog rangovui gali tekti laukti pinigų po atliktų darbų aktų pateikimo dar iki 3 mėnesių, negali būti įtikinamu, kadangi užtenka daug mažesnės apyvartinių lėšų sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina pagal tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus, kurie įtvirtinti VPĮ 33–37 straipsniuose. Toks kriterijus turi būti objektyvus, aiškus ir tikslus, skirtas sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikalingos kompetencijos neturi. Perkančioji organizacija UAB „Plungės vandenys‘ įvedė kokybinį – finansinį kriterijų. Siekiant išsiaiškinti, ar šis kriterijus yra objektyvus, būtina atsižvelgti į darbų finansines apimtis ir atsiskaitymo tvarką už šiuos darbus. Aplinkos ministro 2010-04-15 įsakyme Nr. D1-302 patvirtintas finansavimas atskiriems ūkio subjektams pagal priemones Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas“. Atsakovei UAB „Plungės vandenys“ iš numatytos 14,116 mln. Lt projekto įgyvendinimo vertės, ES Sanglaudos fondo lėšos sudaro 11,998 mln. Lt, o iš valstybės biudžeto – 1,412 mln. Lt. Atsakovės lėšomis finansuojama 0,706 mln. Lt suma. Iš sutarties projekto 14.7 punkto matyti (t. 2, b. l. 41), kad sąskaita apmokama iki 56 dienų nuo tinkamos sąskaitos pateikimo ir ES 2007–2013 m. struktūrinės paramos bei LR Vyriausybės biudžeto lėšų gavimo iš įgyvendinančios institucijos. Iš šios sutarties nuostatų matyti, kad su ieškove gali būti neatsiskaitoma iki 56 dienų už atliktus darbus. Kadangi darbų finansavimas yra užtikrintas ES lėšomis, dėl sudėtingos jų pervedimo tvarkos yra pagrindo manyti, kad apmokėjimai gali ir užtrukti. Atsižvelgiant į tai, pagrįsti atsakovės argumentai, jog darbų vykdymo laikotarpis – 18 mėn., iš kurių pirmus kelis mėnesius bus atliekami projektavimo darbai, o statybos darbai bus vykdomi maždaug 12 mėn., tai yra per 1 mėnesį atliekant darbų daugiau kaip už 1 mln. Lt. Akivaizdu, kad ieškovė privalo turėti apyvartinių lėšų, kurios leistų pagrįstai tikėtis, jog darbai bus sėkmingai vykdomi, kol bus gautas apmokėjimas už atliktus darbus. Ieškovė apsiribojo vien tik konstatavimu, kad tokia konkurso sąlyga dirbtinai riboja konkurenciją, tačiau nepateikė priešingų įrodymų ar apskaičiavimų, kurie paneigtų atsakovės argumentuotus apskaičiavimus, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas, jog tokia konkurso sąlyga dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją, atmesta kaip neįrodyta. Atsižvelgiant į atliekamų darbų trukmę ir finansinį mastą yra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės nustatyta konkurso sąlyga turėti apyvartinių lėšų, kurios leistų sėkmingai vykdyti darbus 3 mėn. negaunant apmokėjimo, yra objektyvi, tikslinga ir aiški.

Dėl 5.1.12 punkto reikalavimo pagrįstumo.

Ieškovė UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ nesutinka su atsakovės konkurso sąlygų 5.1.12 punkte nustatytais technikos reikalavimais (t. 1, b. l. 27) ir nurodė, kad jie turi būti mažinami, atsižvelgiant į planuojamų darbų apimtis ir darbų vykdymo terminus. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Konstatuojama, kad ieškovė apsiribojo tik nurodymu, jog reikalaujami technikos kiekiai turi būti mažinami proporcingai planuojamų atlikti darbų apimčiai bei terminams, tačiau nepateikė įrodymų, kokie technikos reikalavimai būtų proporcingi atliekamų darbų mastui bei terminams. Priešingai, atsakovė išsamiai nurodė bei paaiškino technikos kiekio poreikį. Atsižvelgiant į tai teismui yra pagrindas padaryti išvadą, kad pirkimo dokumentuose įtvirtintas minimalus techninio pobūdžio kvalifikacijos reikalavimas (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1, 2 dalys, 36 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šis reikalavimas yra aiškus, tikslus, proporcingas pirkimo objektui ir atitinka kitus įstatymo reikalavimus, o jo esmė – perkančiosios organizacijos įsitikinimas, kad tiekėjas bus techniškai pajėgus vykdyti pirkimo sutartį (t. 1, b. l. 27).

Dėl konkurso sąlygų 5.1.13 punkto reikalavimo, kuriuo nustatomas reikalavimas turėti darbuotojų, kurių skaičius per paskutiniuosius trejus metus turi būti ne mažesnis kaip 140.

Kaip minėta, perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi teisę nustatyti tam tikrus kriterijus, kurie padėtų atriboti tokius subjektus, kurie nėra pajėgūs įvykdyti sutartį, tačiau nustatant kvalifikacinius kriterijus perkančiajai organizacijai kyla pareiga juos numatant vadovautis proporcingumo principu. Draudžiama nustatyti tokius reikalavimus, kurie būtų pertekliniai. Kriterijai, kurie viršija numatytą pasiekti tikslą, yra neproporcingi bei prieštarauja reikalavimui, įtvirtintam VPĮ 32 str. 1 d., nustatyti minimalius kriterijus. Šiuo atveju atsakovė nurodo, jog sutarčiai įvykdyti užtektų, jog įmonė turėtų 80 darbuotojų, tačiau atsižvelgdama į tai, kad paprastai įmonės turi įsipareigojimų kitiems užsakovams, šį skaičių padidino iki 140. Tokia viešojo pirkimo sąlyga, kuriai įgyvendinti užtenka mažesnių resursų, tačiau nustatomi aukštesni kriterijai, akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo principui. Atsakovė formuluodama viešojo pirkimo sąlygas ir nustatydama kvalifikacinius reikalavimus tiekėjui privalo išimtinai orientuotis į tiekėjo galimybes įvykdyti sutartį, kuriai skelbiamas viešojo pirkimo konkursas, atsiribojant nuo jo įsipareigojimų kitiems subjektams. Atsižvelgiant į tai, ši sąlyga, kiek ji viršija 80 darbuotojų skaičių, pripažintina neproporcinga ir neatitinkanti VPĮ 32 str. 1 d. nustatyto imperatyvo formuoti kvalifikacinius kriterijus, kad jie atitiktų minimalius reikalavimus.

Dėl konkurso sąlygų 6.2 punkto reikalavimo.

Ieškovė nesutinka su konkurso sąlygų 6.2 punkte numatytu reikalavimu, kad jungtinės veiklos dalyvių turi būti ne daugiau kaip trys (t. 1, b. l. 29). Tokia sąlyga, ieškovės nuomone, riboja ūkio subjektų dalyvių skaičių ir uždraudžia tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. VPĮ 32 str. 3 d. nustatyta, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. Šia norma yra įtvirtinta tiekėjo teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, siekiant įvykdyti sutartį. Tokia įstatymo leidėjo nuostata užtikrina galimybę kooperuotis ūkio subjektams, siekiant įgyvendinti didesnio masto viešąjį pirkimą, tačiau tokiu atveju tiekėjui kyla pareiga perkančiajai organizacijai įrodyti, jog šie ūkio subjektai kooperuodamiesi bus pajėgūs tinkamai panaudoti išteklius ir užtikrins, kad sutartis bus įvykdyta.

Teismui yra pagrindas padaryti išvadą, kad perkančiajai organizacijai kyla pareiga formuoti taip kvalifikacinius reikalavimus, kad ji galėtų patikrinti, ar šie ūkio subjektai kooperuodamiesi galės tinkamai užtikrinti tarpusavio išteklių panaudojimą. Atsakovės argumentas, jog esant keliems ūkio subjektams sprendimų priėmimas yra sudėtingesnis ir tai užvilkintų skubių sprendimų priėmimą, nepagrįstas ir neatitinka skaidrumo, ekonomiškumo ir racionalumo principų.

Šiuo atveju atsakovė numatydama atitinkamas problemas, kurios gali iškilti jungtinėms pajėgoms vykdant sutartį, gali eliminuoti per kvalifikacinių sąlygų nustatymą, reikalaujant įvardyti pasitelkiamus jungtinės veiklos subjektus, reikalaujant konkrečiai nurodyti, kuris konkrečiai iš jungtinės veiklos subjektų įgyvendins atitinkamą darbų etapą, bei reikalauti nustatyti taip tarpusavio teises ir pareigas, kad jos nekeltų abejonių, jog šalys sugebės tinkamai panaudoti turimus išteklius sutarčiai įgyvendinti. Be to, netinkamai formuluojant kvalifikacinius reikalavimus vykdant sutartį gali iškilti problemų tiek tarp trijų ūkio subjektų, tiek ir tarp penkių, todėl toks atsakovės argumentas nepagrįstas objektyviais kriterijais, riboja konkurenciją ir tiekėjų teisę kooperuotis įgyvendinant didesnės vertės projektą.

Dėl konkurso sąlygų 27.5 punkto numatytų reikalavimų.

Ieškovė ginčija trečiąjį ekonominio naudingumo kriterijų dėl to, jog jis apskaičiuojamas betranšėjiniu būdu planuojamų nutiesti tinklų ilgį metrais, o ne procentais, taip pat yra didelė tikimybė, kad dalyvių pasiūlytas betranšėjiniu būdu planuojamų nutiesti tinklų ilgis metrais pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu gali keistis ir nebus laikomasi anksčiau vertintų dydžių, todėl nebus išrinktas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas (t. 1, b. l. 39). Iš konkurso dokumentacijos 3.5 „Rangovo techninis pasiūlymas“ (t. 2, b. l. 6–9) matyti, jog kiekvienas konkurso dalyvis privalo aprašyti ne tik projektų rengimo ir derinimo etapus, bet ir detaliai nurodyti techninių sprendimų būdus, kartu ir betranšėjiniu būdu nutiesiamų tinklų ilgį metrais. Šis nurodymas turi būti realus, pagrįstas techniniais sprendimų būdais ir skaičiavimais. Atsižvelgiant į tai, kad šis techninis pasiūlymas bus rengiamas pasitelkiant skirtingus specialistus, akivaizdu, kad nurodomi sprendimo būdai, skaičiavimai ir kitas techninis įvertinimas, kartu ir betranšėjiniu būdu nutiesiamų tinklų ilgis metrais, bus skirtingas. Didžiausią reikšmę šiuo atveju turi ne reikalavimo nutiesti betranšėjiniu būdu tinklų ilgio išraiška, o ar pasirinktas tiekėjo techninio pasiūlymo sprendimas bus realiai įgyvendinamas. Nepaisant to, kad įgyvendinant projektą gali kisti betranšėjiniu būdu nutiesiamų tinklų ilgis, svarbiausia tai, kad pateikimo ir vertinimo metu ūkio subjektai būtų objektyviai įvertinti pagal savo pateiktus pasiūlymus. Užsakovei UAB „Plungės vandenys“ įvertinus neobjektyviai techninio pasiūlymo projektą, pvz. suteikiant balus objektyviai neįgyvendinamam techniniam projektui, kitiems subjektams atsirastų teisė ginčyti tokį užsakovo įvertinimą. Be to, kaip matyti iš 27.5 punkto, kuriame įtvirtintas lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime, didžiausią lyginamąjį svorį turi pasiūlymo kaina – X=75, betranšėjiniu būdu planuojamų nutiesti tinklų ilgis metrais įvertintas Z=5. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo naikinti trečiąjį ekonominio naudingumo kriterijų, nes pagal atsakovės nustatytus kriterijus įmanoma apskaičiuoti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis – 133 Lt (t. 1, b. l. 46). Ieškovės patenkinta 28,6 proc. reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 38 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų (133 Lt x 28,6 proc.).

Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 904 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 196–197). Atsakovės patirtos išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2 ir 8.18 punktus.

Ieškovės atmestų reikalavimų dalis sudaro 71,4 proc., todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 2 035,45 Lt atėmus mokėtiną žyminio mokesčio dalį (2 904 Lt x 71,4 proc. = 2 073,45 – 38 Lt).

Trečiojo asmens UAB „Plungės lagūna“ patirtas bylinėjimosi išlaidos sudaro 16 295,65 Lt (t. 4, b. l. 2–11). Teismas įvertinęs, kad nagrinėjamos bylos atveju trečiojo asmens UAB „Plungės lagūna“ materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi minimalus, kad trečiasis asmuo pateikė į bylą atsiliepimą į ieškinį (t. 3, b. l. 120–124); paaiškinimus dėl ieškovės patikslinto ieškinio nepriėmimo (t. 3, b. l. 184–187); atstovavo trečiojo asmens interesams 2011-01-13 parengiamajame teismo posėdyje ir 2011-02-28 teismo posėdyje, iš viso 5 valandas (t. 3, b. l. 160–162, t. 4, b. l. 22–29), vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2; 8.18 ir 11 punktais, trečiojo asmens patirtos išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą mažintinos iki 3 000 Lt (2 400 Lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir 600 Lt už atstovavimą teisme 5 val. x 120 Lt=600 Lt; 2 400 Lt + 600 Lt).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti UAB „Plungės vandenys“ supaprastinto atviro viešojo pirkimo „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Plungės rajone (Žemaičių Kalvarijoje, Plateliuose, Kuliuose)“ pirkimo Nr. 95940 konkurso sąlygų 5.1.13 ir 6.2 punktus.

Kitą UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinio dalį atmesti.

UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinio reikalavimus dėl konkurso sąlygų 5.1.2 ir 5.1.9 punktų panaikinimo palikti nenagrinėtus.

Priteisti iš ieškovės UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, įmonės kodas 300620901, atsakovei UAB „Plungės vandenys“, įmonės kodas 16984585, 2 035,46 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ trečiajam asmeniui UAB „Plungės lagūna“, įmonės kodas 169901489, 3 000 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teisme.