Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus universiteto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-914-43/2007 pagal ieškovo UAB „Sostinės auditoriai“ ieškinį atsakovui Vilniaus universitetui dėl supaprastintų atvirųjų konkursų paslaugoms pirkti sąlygų, kur tretieji asmenys LR Švietimo ir mokslo ministerija ir VšĮ Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Pripažinti neteisėtais atsakovo 2006-09-01 sprendimą, kuriuo atmesta ieškovo 2006-08-30 pretenzija dėl supaprastinto atvirojo konkurso paslaugoms pirkti (pirkimo Nr.43486) sąlygų ir atsakovo 2006-09-06 sprendimą, kuriuo atmesta ieškovo 2006-09-06 pretenzija dėl supaprastinto atvirojo konkurso paslaugoms pirkti (pirkimo Nr.43692), ir atsakovo 2006-09-15 sprendimą, kuriuo atmesta ieškovo 2006-09-11 pretenzija dėl supaprastinto atvirojo konkurso paslaugoms pirkti (pirkimo Nr.44146) sąlygų;

2. Pripažinti supaprastintų atvirųjų konkursų paslaugoms pirkti (pirkimų Nr.43486, Nr.43692, Nr.43878, Nr.44146) sąlygas neteisėtomis ir įpareigoti atsakovą tokias sąlygas pakeisti:

Teismas nagrinėdamas ieškovo reikalavimą pripažinti neteisėtu, kad į pirkimų sąlygas neįtraukti tokie tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai: 1) auditorius turi turėti nemažesnę kaip 3 metų atestuoto auditoriaus darbo patirtį; 2) per paskutinius vienerius metus auditoriui neturi būti paskirta Audito kokybės kontrolės komiteto ar Auditorių garbės teismo nuobauda ir įpareigoti atsakovą tokius reikalavimus įrašyti į sąlygų 3 dalį, nurodė, kad atsakovas neprivalo į konkurso sąlygas įtraukti visus teisės aktų reikalavimus. Audito įstatyme, taip pat kituose įstatymuose nurodyti imperatyvūs draudimai taikomi konkursuose dalyvaujantiems asmenims, net ir neįtraukus jų į konkurso sąlygas. Todėl šį ieškovo reikalavimą pripažino nepagrįstu.

Teismas taip pat nurodė, kad Konkursų sąlygų priedo Nr.2 Audito atlikimo sutartis priedo Nr.1 Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas antroje pastraipoje nurodyta, kad vadovaujantis Tarptautiniais audito standartais, LR Audito įstatymu, Nacionaliniais audito standartais, LR įmonių ir įstaigų veiklą bei buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais įstatymais bei kitais teisės aktais, audito paslaugų pirkimo sutartyje Nr.“xxxxxx“ keltais reikalavimais, Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo administravimo procedūrų vadovo nuostatomis bei Lietuvoje priimta praktika atliktas projekto auditas. Tuo tarpu konkurso sąlygų priedo Nr.2 Audito atlikimo sutartis 1.4.p. nustatyta, kad auditas bus atliekamas vadovaujantis Tarptautinės buhalterių federacijos patvirtintais tarptautiniais audito standartais, taikomais sutarties sąlygų atitikties auditui. Pagal Audito įstatymo 27str. 5d. auditas atliekamas pagal nacionalinius arba tarptautinius audito standartus, atsižvelgiant į sutarčių sąlygas. Kadangi Audito atlikimo sutarties projekte nurodyta, kad auditas bus atliekamas vadovaujantis tarptautiniais audito standartais, konkursų sąlygų priedo Nr.2 Audito atlikimo sutartis priedo Nr.1 Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas antroje pastraipoje esančią nuostatą, kad projekto auditas atliktas vadovaujantis Nacionaliniais audito standartais, teismas pripažino neteisėta ir įpareigojo atsakovą žodžius „Nacionaliniais audito standartais“ iš šios pastraipos išbraukti. Teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą dalyje dėl pripažinimo neteisėta konkursų sąlygų priedo Nr.2 Audito atlikimo sutartis 7 dalies ta apimtimi, kuria nenumatytas apmokėjimas už papildomą audito darbą, kurio būtinybė paaiškėja audito atlikimo metu ir nepriklauso nuo auditoriaus, nes VPĮ 86 str. 8 d. 1 p. suteikia atsakovui teisę sudaryti papildomus susitarimus dėl audito paslaugų neskelbiamų supaprastintų derybų būdu, o šios įstatyme įtvirtintos nuostatos perkėlimas į konkursų sąlygas nėra būtinas.

Teismas nurodė, kad konkursų sąlygų priede Nr.4 Konkurso dalyvio deklaracija konkurso dalyvis turi patvirtinti, kad nėra susijęs su jokia kita šiame konkurse dalyvaujančia įmone ar kita suinteresuota šalimi. Teismo nuomone, reikalavimas duoti patvirtinimą dėl informacijos, kuri nėra žinoma, yra neteisėtas. Todėl konkursų sąlygų priede Nr.4 Konkurso dalyvio deklaracija išdėstytą deklaraciją ta apimtimi, kuria konkurso dalyvis turi nurodyti, kad jis nėra susijęs su jokia kita šiame konkurse dalyvaujančia įmone ar kita suinteresuota šalimi pripažintino neteisėta ir atsakovą įpareigojo patikslinti nurodytą sąlygą įrašant, kad patvirtinimas duodamas pagal jo surašymo metu turimą informaciją.

Teismas taip pat nurodė, kad Konkursų sąlygų priedo Nr.2 Audito atlikimo sutartis 2.3.p. nustatyta, kad vykdytojas iš anksto planuoja audito darbą paruošdamas audito planą ir suderindamas jį su užsakovu. Atsakovo konkursų sąlygų paaiškinime nurodytas audito plano suvokimas nėra tapatus Tarptautiniuose audito standartuose vartojamai sąvokai. Kadangi, kaip minėta, konkursų sąlygų paaiškinimas yra pirkimų dokumentų dalis ir duotais paaiškinimais atsakovas privalės vadovautis konkursų metu, nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo pripažinti neteisėta konkursų sąlygų priede Nr.2 Audito atlikimo sutartis esančią 2.3.p. sąlygą ta apimtimi, kiek ji įpareigoja vykdytoją suderinti audito planą su užsakovu ir įpareigoti atsakovą šią sąlygos dalį išbraukti.

Teismas manė, jog į konkursų sąlygas nebūtina įtraukti visų šalių teisių ir pareigų. Sutarties vykdymo metu kilę ginčai bus sprendžiami vadovaujantis įstatymų normomis. Todėl, teismo nuomone, ieškovo reikalavimai pripažinti neteisėtu, kad į konkursų sąlygas neįtrauktas Užsakovo įsipareigojimas atsakyti už tai, kad vykdant projektą, dėl kurio perkamos paslaugos, būtų užkirstas kelias apgaulei, klaidoms ir įstatymų bei kitų teisės norminių aktų pažeidimams ir įpareigoti atsakovą tokią sąlygą įtraukti, bei pripažinti neteisėtu, kad į konkursą sąlygas neįtraukta nuostata apie audito riziką ir nenurodyta, kad atlikus auditą išlieka neišvengiama rizika, kad kai kurie reikšmingi informacijos iškraipymai liks neatskleisti vykdytojo bei įpareigoti atsakovą tokią sąlygą įtraukti, yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad dalis konkursų sąlygų pripažintinos neteisėtomis, atsakovo 2006-09-01 sprendimą (rašto Nr.11100/06-832), kuriuo atmesta ieškovo 2006-08-30 pretenzija dėl supaprastinto atvirojo konkurso paslaugoms pirkti (pirkimo Nr.43486) sąlygų, atsakovo 2006-09-06 sprendimą (rašto Nr.11100/06-852), kuriuo atmesta ieškovo 2006-09-06 pretenzija dėl supaprastinto atvirojo konkurso paslaugoms pirkti (pirkimo Nr.43692), ir atsakovo 2006-09-15 sprendimą (rašto Nr.11100/06-944), kuriuo atmesta ieškovo 2006-09-11 pretenzija dėl supaprastinto atvirojo konkurso paslaugoms pirkti (pirkimo Nr.44146) sąlygų, taip pat pripažintino neteisėtais.

1. Kvalifikacinis reikalavimas Konkursų dalyviams per tris paskutinius metus būti atlikusiems ne mažiau kaip tris ES finansuojamų projektų auditus yra pagrįstas tuo, kad audituotus Projektų dokumentus papildomai tikrina Projektus finansuojančios institucijos ir moka lėšas tik tuo atveju, jei Projektai yra tinkamai audituoti. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nepatikrinęs Konkurso dalyvių kvalifikacijos ir sugebėjimų teikti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų audito paslaugos, rizikuotų lėšų Projektų finansavimui. Be to, šie reikalavimai nėra ribojantys konkurenciją, nes tokią patirtį turinčių subjektų yra labai daug.

2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto argumentus, kad LR VPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatytas kvalifikacinių reikalavimų patikrinimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Tokia išvada darytina aiškinant VPĮ santykyje su VPĮ 36 straipsniu įgyvendinamais ES teisės aktais. Vadovaujantis Europos Teisingumo Teismo praktika, minimalių reikalavimų, kuriuos perkančioji organizacija gali nustatyti tiekėjams, sąrašas nėra baigtinis.

3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto argumentus dėl grėsmės audito įmonės nepriklausomumui. Auditorius konsultacijos projekto vykdymo metu dėl vykdymo išlaidų turės suteikti projekto vykdytojui viso labo techninių paskaičiavimų pagalbą, kurių pagrindu konkurso organizatorius priima sprendimą dėl projekto vykdymo ir su juo tiesiogiai susijusių prekių ir paslaugų pirkimu. Natūralu, kad projekto organizatoriui yra būtinos paskaičiavimų konsultacijos, tačiau patys paskaičiavimai jokiu būdu nesąlygoja pareigos elgtis pagal juos. Be to, priimant su Projektų valdymu ir jo išlaidų planavimu susijusius sprendimus yra objektyviai atsižvelgiama į visą eilę veiksnių, taigi, sprendžiama neapsiribojant matematiniais paskaičiavimais.

4. Nacionalinių audito standartų pagrindiniai principai turi atitikti tarptautinius audito standartus, todėl Konkurso sąlygose esanti nuostata dėl projekto audito atlikimo vadovaujantis Nacionaliniais audito standartais nėra laikytina perdėtu reikalavimu ieškovui ir kitiems Konkurso dalyviams.

5. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl konkurso sąlygų priede Nr. 2 Audito atlikimo sutartis 5.3 p. įtvirtintos sąlygos, nes ieškovo pateikta 5.3 punkto dalis yra išimta iš konteksto ir skaitant visą punktą akivaizdu, kad nėra ribojamos jokios audito įmonės ar auditoriaus Audito įstatymo suteiktos teisės, o atvirkščiai – suteikiamos papildomos teisės.

6. Teismas spręsdamas klausimą dėl konkurso sąlygų, nustatančių teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarką, teisėtumo neįvertino aplinkybės, kad Konkurso sąlygos numato audito ir ne-audito paslaugų tiekimą, o už šias paslaugas turi būti nustatytas atskiras apmokėjimas, nes priešingu atveju paslaugų apmokėjimo sąlygos nėra aiškiai apibrėžtos ir yra pažeidžiami teisės aktai.

7. Audito įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatomas paslaugų atlygintinumo apibrėžimui keliamas reikalavimas. Minėtoje dalyje nurodoma, kad atlyginimo už audito atlikimą dydis turi būti nustatytas audito atlikimo sutartyje ir joje negali būti nustatomos jokios neapibrėžtos sąlygos. Audito paslaugų teikimo sutarties projekte atlyginimas už audito atlikimą yra nustatytas 7.2 punkte, numatant atlyginimo už suteiktas audito paslaugas tvarką. Kaip jau minėta, konsultacinės paslaugos nėra atlyginamos, kadangi jos yra mažareikšmės ir neteikiamos pastoviai (epizodinės). Minėtos paslaugos yra nurodomos pirkimo dokumentuose tik todėl, kad apeliantas siekia, kad paslaugų tiekėjai taip pat suteiktų ir tokias mažareikšmes konsultavimo paslaugas.

8. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl konkurso dalyvių deklaracijų nuostatų teisėtumo, neįvertino tos aplinkybės, kad apelianto 2006 m. rugpjūčio 29 d. rašte yra numatyta, jog audito įmonė patvirtina tas aplinkybes, kurios jai yra žinomos rengiant pasiūlymą. Taigi audito įmonė patvirtina, kad vadovaujantis jai žinomais duomenimis joks susijęs asmuo nedalyvauja Konkursuose. Vokų atplėšimo metu audito įmonė sužino apie visus asmenis, dalyvaujančius Konkursuose, ir, jei išaiškėja, kad dalyvauja su ja susijęs asmuo, vadovaujantis VPĮ ir deklaracijos nuostatomis, Konkursų dalyvių pasiūlymas atmetamas. Tokiu būdu yra pasiekiamas toks pat rezultatas ir žinant apie susijusio asmens dalyvavimą.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pagrindiniai viešųjų pirkimų principai ir tikslai įtvirtinti VPĮ 3 straipsnyje. Šio straipsnio pirmoji dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Antroji dalis nustato, jog pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Vienas esminių kriterijų, nustatant pirkimo sąlygas – tiekėjų kvalifikacija. Minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai įtvirtinti VPĮ 35-37 straipsniuose (VPĮ 32 str. 1 d.). Tai – ekonominė ir finansinė būklė (VPĮ 35 str.), techninis ir profesinis pajėgumas (VPĮ 36 str.), kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartai (VPĮ 37 str.).

Vienas iš techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymų, numatytų VPĮ 36 straipsnio 2 dalyje, yra per paskutinius tris metus pateiktų prekių ar suteiktų paslaugų sąrašas, nurodant prekių ar paslaugų gavėjus, neatsižvelgiant į tai ar jie yra perkančiosios organizacijos ar ne.

Kaip jau minėta, atsakovas konkurso sąlygose norėdamas užtikrinti tinkamą tiekėjų techninį ir profesinį pajėgumą, konkurso sąlygose įtvirtino reikalavimą audito įmonei per pastaruosius 3 paskutinius veiklos metus būti atlikus ne mažiau nei 3 Europos Sąjungos finansuojamų projektų auditus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiu būdu atsakovas išplėtė VPĮ 36 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto būtino pateikti prekių ar suteiktų paslaugų sąrašo ribas, nes įstatymas nenumato, kad per paskutinius 3 metus kandidatas turi būti suteikęs analogiškas perkamas paslaugas. Įmonėms atliekančioms ES struktūrinių fondų projektų auditus įstatymai nenumato jokių papildomų reikalavimų, todėl šių projektų auditus gali atlikti bet kuri audito paslaugas teikianti įmonė, turinti pakankamai patirties audito paslaugų teikime. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią konkurso sąlygą pripažino neteisėta ir įpareigojo atsakovą šią sąlygą išbraukti.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog VPĮ numatytas minimalių reikalavimų paslaugų tiekėjui sąrašas nėra baigtinis ir svarbu, jog toks sąrašas būtų pagrįstas pirkimo tikslu, tačiau, kolegijos nuomone, konkurso sąlygose numatytas aukščiau nurodytas reikalavimas būti atlikus ne mažiau kaip 3 ES projektų auditus per pastaruosius 3 metus yra per aukštas ir pažeidžia VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, dirbtinai riboja konkurenciją.

Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai konkurso sąlygas, susijusias su atsakovo konsultavimu, pripažino kaip grėsmę auditoriaus nepriklausomumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas konsultavimo paslaugą supranta kaip mažareikšmę, techninio pobūdžio pagalbą, tačiau išanalizavus konkurso sąlygas bei atsakovo sąlygų paaiškinimą, nėra aišku kokias ir kokios apimties konsultavimo paslaugas perka atsakovas. VPĮ 26 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti prekių, paslaugų ar darbų pavadinimą, kiekį (apimtį). Taigi, konkurso sąlygose turi būti nurodyta konkrečios perkamos paslaugos ir jų apimtis, nes tik tokiu atveju galima nustatyti tikrąją pirkimo vertę. Konkurso sąlygų 2.2.3 punkte ir konkursų sąlygų prieduose Nr. 2 (Audito atlikimo sutartis) 1.1. d. bei Nr. 3 (techninė užduotis) 13.3 d. numatyta, kad perkama paslauga apima „konsultavimą dėl vykdymo išlaidų, kurios ateityje bus audituojamos. Atsakovo paaiškinimuose numatyta, kad projekto vykdymo eigoje, atsiradus abejonėms dėl vienų ar kitų veiksmų, dokumentų forminimo ir t.t., būtų daug efektyviau, pasikonsultavus su audito paslaugų tiekėjais, išvengti galimų klaidų, o ne 2 ar 3 mėnesius jas daryti, o po to taisyti, tuo didinant riziką projekto vykdymui. Atsižvelgiant į tai, kolegijos nuomone, aukščiau nurodytų atsakovo konsultavimo paslaugų apimtis nėra mažareikšmė kaip nurodo apeliantas, o gali būti žymiai platesnės apimties.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog Nacionalinių audito standartų pagrindiniai principai turi atitikti tarptautinius audito standartus, todėl Konkurso sąlygose esanti nuostata dėl projekto audito atlikimo vadovaujantis Nacionaliniais audito standartais nėra laikytina perdėtu reikalavimu ieškovui ir kitiems Konkurso dalyviams.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Konkursų sąlygų priedo Nr.2 Audito atlikimo sutartis priedo Nr.1 Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas antroje pastraipoje nurodyta, kad vadovaujantis Tarptautiniais audito standartais, LR Audito įstatymu, Nacionaliniais audito standartais, LR įmonių ir įstaigų veiklą bei buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais įstatymais bei kitais teisės aktais, audito paslaugų pirkimo sutartyje Nr.“xxxxxx“ keltais reikalavimais, Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo administravimo procedūrų vadovo nuostatomis bei Lietuvoje priimta praktika atliktas projekto auditas. Konkurso sąlygų priedo Nr.2 Audito atlikimo sutartis 1.4.p. nustatyta, kad auditas bus atliekamas vadovaujantis Tarptautinės buhalterių federacijos patvirtintais tarptautiniais audito standartais, taikomais sutarties sąlygų atitikties auditui.

Taigi, Konkurso sąlygose numatyta, jog auditas atliekamas tiek pagal nacionalinius, tiek pagal tarptautinius audito standartus. Lietuvos Respublikos audito įstatymo 27 str. 5 d. numatytas, kad auditas atliekamas pagal nacionalinius arba tarptautinius audito standartus, atsižvelgiant į sutarčių sąlygas. Taigi, šios įstatymo normos numato galimybę perkančiajai organizacijai pasirinkti pagal kokius standartus bus atliekamas auditas, tačiau nenumato galimybės reikalauti atlikti auditą pagal abu standartus vienu metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėta Supaprastintų atvirųjų konkursų paslaugoms pirkti (pirkimų Nr.43486, Nr.43692, Nr.43878, Nr.44146) sąlygą, numatytą konkursų sąlygų priedo Nr.2 Audito atlikimo sutartis l priedo Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas antroje pastraipoje ta apimtimi, kuria nustatyta, kad projekto auditas atliktas vadovaujantis Nacionaliniais audito standartais ir įpareigojo apeliantą žodžius „Nacionaliniais audito standartais“ iš šios pastraipos išbraukti.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada dėl konkurso sąlygų priede Nr. 2 Audito atlikimo sutartis 5.3 p. įtvirtintos sąlygos, nes ieškovo pateikta 5.3 punkto dalis yra išimta iš konteksto ir skaitant visą punktą akivaizdu, kad nėra ribojamos jokios audito įmonės ar auditoriaus Audito įstatymo suteiktos teisės, o atvirkščiai – suteikiamos papildomos teisės.

Audito įstatymo 29 ir 30 straipsniuose nustatytos auditorių teisės ir pareigos. Viena iš šiuose straipsniuose įtvirtintų teisių – teisė naudotis bet kokia informacija , gauti bet kokius audituojamos įmonės dokumentus, jos darbuotojų paaiškinimus raštu. Ši teisė auditoriams yra absoliuti ir negali būti ribojama. Todėl teismas pagrįstai aukščiau nurodytą sąlygą pripažino neteisėta ir įpareigojo atsakovą ją išbraukti.

Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas neteisingai įvertino konkurso sąlygas, nustatančias teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal konkurso sąlygas atsakovas perka audito ir ne audito paslaugas. Konkurso sąlygose numatytas tik užmokestis už audito paslaugas ir visiškai nenumatytas atlyginimas už ne audito paslaugas, kurias atsakovas sąlygose įvardija kaip konsultavimą. Audito įstatymo 38 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, jog atlyginimo už audito atlikimą dydis turi būti nustatytas audito atlikimo sutartyje ir joje negali būti nustatomos jokios neapibrėžtos sąlygos. Atlyginimui už audito atlikimą negali turėti įtakos užmokestis už suteiktas kitas paslaugas. Remiantis šiomis normomis, kolegija mano, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad sąlygose turi būti numatytas atskiras mokestis už audito ir ne audito paslaugas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apelianto argumentas dėl konkurso dalyvių deklaracijų teisėtumo. Apeliantas nurodo, kad deklaracijoje audito įmonė patvirtina tik tas aplinkybes, kurios jai yra žinomos rengiant pasiūlymą, o vokų atplėšimo metu sužinojus apie pirkimo dalyvius ir paaiškėjus, kad dalyvauja su tiekėju susijęs asmuo, tiekėjo pasiūlymas, vadovaujantis VPĮ ir Deklaracijos nuostatomis, atmetamas. Kadangi sąlygose nenumatyta kokiu būdu šalys turėtų pranešti atplėšus vokus apie su ja susijusias dalyvaujančius tiekėjus ir kokiais kriterijais remiantis tokios aplinkybės nustatomos, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėta Supaprastintų atvirųjų konkursų paslaugoms pirkti (pirkimų Nr.43486, Nr.43692, Nr.43878, Nr.44146) sąlygų priede Nr.4 Konkurso dalyvio deklaracija išdėstytą deklaraciją ta apimtimi, kuria konkurso dalyvis turi nurodyti, kad jis nėra susijęs su jokia kita šiame konkurse dalyvaujančia įmone ar kita suinteresuota šalimi ir įpareigojo Vilniaus universitetą šią sąlygą patikslinti įrašant, kad patvirtinimas duodamas pagal jo surašymo metu turimą informaciją.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija priteisia iš apelianto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Atsakovo Vilniaus universiteto į valstybės biudžetą 13,4 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.