- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- AS-202-525/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00091-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apygardos teismo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apygardos teismo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apygardos teismo teisėjos E. A. ir prokuroro V. S., 100 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindė tuo, kad dėl Kauno apygardos teismo teisėjos E. A. ir prokuroro V. S. veiksmų jis buvo nepagrįstai nuteistas 14 metų.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo R. K. skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str.). Teismas akcentavo, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl prokuroro, teisėjo neteisėtų veiksmų, reglamentuojama CK 6.272 straipsnyje.
Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skunde nenurodė jokio ginčo, kilusio dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), kuris galėtų ir turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pareiškėjas skunde atsakovais nurodė teisėją E. A. ir prokurorą V. S.. Tačiau pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, atlygina valstybė, o ne konkretus teisėjas ar prokuroras. Bendrosios kompetencijos teismų praktika patvirtina, kad jie nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį, kuriose atsakovu yra Lietuvos valstybė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-499/2011).
Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
III.
Pareiškėjas R. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir teigia, kad teismas turėjo jo skundą priimti ir tinkamai bei nešališkai išnagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutartis, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo R. K. skundą dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, matyti, jog bylos, kylančios iš veiklos baudžiamojo proceso srityje, yra nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai. Kita vertus, sutiktina, kad skundo reikalavimai, susiję su prokuratūros ar teismo, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija, gali būti nagrinėjami administraciniuose teismuose, tačiau tai turi būti veikla viešojo administravimo, o ne baudžiamojo proceso srityje.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl netinkamai paskirtos bausmės, priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, akcentuoja, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimas nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su prokuroro veiksmais ikiteisminio tyrimo metu ir teisėjos veiksmais bylos nagrinėjimo teisme metu. Taigi šiuo atveju ginčas susijęs su prokuratūros ir teismo veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija ir administraciniai teismai nėra kompetentingi vertinti jų teisėtumo.
Pažymėtina, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Tačiau administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, numatytus ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T–90/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T–109/2016).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašomą priteisti žalos atlyginimą kildina iš prokuroro ir teisėjos veiksmų priimant nuosprendį. Taigi pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš esmės yra siejamas su jo siekiu, kad būtų atlikti baudžiamosios teisinės prigimties proceso veiksmai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus ir nurodytus veiksmus, su kuriais siejama jam padaryta žala, daro išvadą, jog pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat nėra kildinamas iš prokuratūros ar teismo, kaip viešojo administravimo subjektų, veiksmų, todėl keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog ginčas nepriklauso administracinių teismų kompetencijai, todėl teisingai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines ir teisines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų, susijusių su iš dušų bei kitų sanitarinių įrenginių sklindančia smarve, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.