Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-468-775/2017 pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovei G. M. dėl leidimo įregistruoti deklaraciją apie gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimą ir atlikti patikslintus kadastrinius matavimus be bendrasavininko sutikimo, tretieji asmenys V. Š., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė R. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama leisti jai atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), patikslintus kadastrinius matavimus be atsakovės sutikimo, atlikus patikslintus kadastrinius matavimus leisti ieškovei be atsakovės sutikimo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Kauno filiale, taip pat pripažinti ieškovei teisę be namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės G. M. rašytinio sutikimo kreiptis į Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl deklaracijos apie rekonstrukcijos užbaigimą patvirtinimo ir patvirtintos deklaracijos įregistravimo VĮ „Registrų centras“ Kauno filiale bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 1989 m. pagal parengtą rekonstrukcijos projektą trims namo bendraturtėms buvo išduotas statybos leidimas atlikti viso namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją. Rekonstrukcija buvo atlikta, tačiau jos užbaigimo faktas ir bendrosios dalinės nuosavybės padidėjimas iki šiol nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, kadangi atsakovė, būdama namo bendrasavininkė, nesutinka pateikti deklaracijos apie rekonstrukcijos užbaigimą. Ieškovė bei jos sūnus bandė susisiekti su atsakove ir susitarti dėl rekonstrukcijos užbaigimo, skambino telefonu, tačiau atsakovė neatsiliepė, o siųstas pranešimas apie bendraturčių susirinkimą dėl rekonstrukcijos užbaigimo grįžo neįteiktas. Kaimynai ne kartą matė atsakovę jos namuose, tačiau atsakovė piktybiškai vengia bendradarbiauti ir spręsti su bendru turtu susijusius klausimus.Atsakovė G. M. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji sąmoningai nesuteikė atitinkamų sutikimų, nes ieškovė, pažeisdama iš anksto suderintą Statinio rekonstrukcijos projektą, atliko savavališkus darbus nesant statybos leidimo, tuo pablogino apeliantei nuosavybės teise priklausančio statinio būklę bei pažeidė atsakovės kaip bendraturtės teises. Be to, ieškovė bendroje valdoje yra pastačiusi savavališką statybą, dėl ko jokie kadastrinių matavimų pakeitimai minėtoje valdoje yra negalimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino; leido ieškovei R. Č. atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintus kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti VĮ Registrų centro Kauno filiale be atsakovės G. M. sutikimo; pripažino ieškovei R. Č. teisę be bendraturtės G. M. rašytinio sutikimo kreiptis į Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl deklaracijos apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos užbaigimą patvirtinimo ir jos įregistravimo VĮ Registrų centro Kauno filiale; priteisė ieškovei R. Č. iš atsakovės G. M. 1030,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad R. Č., G. M. ir V. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). 1989 m. visų trijų tuometinių bendraturčių G. M., O. V. ir R. R. užsakymu buvo paruoštas namo rekonstrukcijos projektas. 2015 m. gegužės 25 d. buvo kviečiamas bendraturčių susirinkimas aptarti užbaigtos rekonstrukcijos ir pasikeitusios nuosavybės įregistravimo klausimus, taip pat buvo siųstas laiškas asmeniškai atsakovei. 2015 m. rugpjūčio 10 d. S. Č. pateikė prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos (duomenys neskelbtini) užbaigimą, tačiau prašymas nebuvo nagrinėjamas, nes nebuvo G. M. įgaliojimo pateikti prašymą patvirtinti deklaraciją.Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ginčo gyvenamajame name būtų nustatyti savavališkos statybos faktai. Atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus, sudarant sutartį dėl kadastro duomenų nustatymo, yra būtinas ir atsakovės G. M. sutikimas. Kadangi atsakovė bylos nagrinėjime nedalyvavo, atsiliepime nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių ji atsisako atlikti kadastrinius matavimus, teismas konstatavo, jog jos nesutikimas yra nepagrįstas ir varžo kitų bendraturčių teises. Net ir bylos nagrinėjimo metu, kai atsakovę atstovavo advokato padėjėja, teismas atidėjo posėdį ir sudarė šalims galimybę atlikti viso gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, kad būtų užfiksuota faktinė padėtis po atliktos rekonstrukcijos, tačiau atsakovė su atstove atstovavimo sutartį nutraukė ir kadastrinių matavimų neatliko. Kadangi atsakovė nenurodė, kaip ir kuo konkrečiai bendraturtės siekiami atlikti veiksmai galėtų pažeisti jos teises ir interesus, todėl ieškinys tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovė G. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį atmesti (1 t. b. l. 196). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįstos teismo išvados, kad apeliantė nepagrįstai ar neteisėtai riboja ieškovės teises atlikti statinio patikslintus kadastrinius matavimus ir pateikti deklaraciją apie rekonstrukcijos užbaigimą bei ją registruoti. Ieškovė, pažeisdama iš anksto suderintą Statinio rekonstrukcijos projektą, atliko savavališkus darbus nesant statybos leidimo, tuo pablogino apeliantei nuosavybės teise priklausančio statinio būklę bei pažeidė atsakovės kaip bendraturtės teises. Todėl atsakovė neduoda sutikimo. Be to, ieškovė bendroje valdoje yra pastačiusi savavališką statybą, dėl ko jokie kadastrinių matavimų pakeitimai minėtoje valdoje yra negalimi. Tuo labiau, kad statinio kadastriniai matavimai po jo rekonstrukcijos jau yra atlikti.Teismo sprendimas yra neobjektyvus, priimtas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjus su byla susijusias aplinkybes. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai klaidina teismą, kadangi neatitinka tikrovės. Jokių susirinkimų ar kvietimų į juos bendraturčiai iš ieškovės niekada nėra gavę ir juose nedalyvavo. Kiti rašytiniai įrodymai taip pat yra abejotini, ir teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė. Teismas byloje neapklausė bendraturčio, trečiojo asmens V. Š., kurio dalyvavimas bylos nagrinėjime iš esmės būtinas siekiant išsiaiškinti tikrus santykius tarp bendračių bei kilusių prieštaravimų esmę.Ieškovė R. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ((2 t. b. l. 3-9). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas įvertino visas su byla susijusias faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė piktnaudžiauja savo kaip bendraturtės teisėmis ir piktybiškai vengia atlikti veiksmus, reikalingus namo rekonstrukcijai įteisinti. Atsakovė byloje nedalyvavo, jokių svarbių nesutikimo pateikti deklaraciją priežasčių nenurodė, reikšmingų įrodymų nepateikė, neteikia jų ir su apeliaciniu skundu.Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog atliekant rekonstrukcijos darbus ieškovė nukrypo nuo suderinto rekonstrukcijos projekto ir po rekonstrukcijos darbų pablogėjo atsakovei nuosavybės teise priklausančios statinio dalies būklė, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos teiginius, nepateikė. Atsakovė abejoja byloje esančių rašytinių įrodymų tikrumu, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius.Atsakovė neatskleidė, kaip ieškovės siekiami atlikti veiksmai pažeidžia atsakovės teises, neįrodinėjo savo interesų pažeidimo, o tai yra būtinas sutikimo ginčijimo elementas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo abejoti teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu ir priimto sprendimo teisėtumu.Trečiajam asmeniui V. Š. buvo įteiktas ieškovės ieškinys, tačiau jis nepateikė teismui jokių prieštaravimų ar nesutikimo su ieškiniu. Taigi, trečiasis asmuo aiškiai išreiškė savo poziciją ieškinio atžvilgiu. Manydama, jog trečiojo asmens parodymai yra esminiai šioje byloje, atsakovė galėjo prašyti jį apklausti, tačiau to nedarė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 str.).Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, leido ieškovei R. Č. atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintus kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti VĮ Registrų centro Kauno filiale be atsakovės G. M. sutikimo; pripažino ieškovei R. Č. teisę be bendraturtės G. M. rašytinio sutikimo kreiptis į Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl deklaracijos apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos užbaigimą patvirtinimo ir jos įregistravimo VĮ Registrų centro Kauno filiale. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. Č., atsakovė G. M. ir trečiasis asmuo V. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). 1989 metais visų trijų tuometinių bendraturčių G. M., O. V. ir R. R. užsakymu buvo paruoštas namo rekonstrukcijos projektas. 2015 m. gegužės 25 d. buvo kviečiamas bendraturčių susirinkimas aptarti užbaigtos rekonstrukcijos ir pasikeitusios nuosavybės įregistravimo klausimus, taip pat buvo siųstas laiškas asmeniškai atsakovei. 2015 m. rugpjūčio 10 d. S. Č. pateikė prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos (duomenys neskelbtini) užbaigimą, tačiau prašymas nebuvo nagrinėjamas, nes nebuvo G. M. įgaliojimo pateikti prašymą patvirtinti deklaraciją. Teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo gyvenamajame name būtų nustatyti savavališkos statybos faktai. Atsakovė byloje nedalyvavo, atsiliepime jokių svarbių nesutikimo pateikti deklaraciją priežasčių nenurodė, todėl sprendė, jog ji piktybiškai vengia atlikti veiksmus, reikalingus namo rekonstrukcijai įteisinti. Prašant patvirtinti deklaraciją apie pastato rekonstrukcijos užbaigimą taip pat turi būti pateikta statinio kadastro duomenų bylos kopija. Atlikti viso gyvenamojo namo kadastrinius matavimus yra būtinas ir atsakovės sutikimas. Kadangi atsakovė nenurodė, kaip ir kuo konkrečiai bendraturtės siekiami atlikti veiksmai galėtų pažeisti jos teises ir interesus, pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti. Be to pažymėjo, jog šiuo atveju ieškovė siekia pateikti dokumentus dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos atlikimo, o Inspekcijos teritorinio padalinio įgaliotas pareigūnas, remdamasis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 97 punktu, patikrins, ar nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kitų įstatyminių reikalavimų, ir tik tada deklaracija bus patvirtinta. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu visiškai sutinka. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą – remontuoti ar rekonstruoti statinį arba statyti naują – įgyvendinama vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, taip pat specialiųjų teisės aktų normomis, nagrinėjamos bylos atveju – Statybos įstatyme, statybos užbaigimo tvarką reguliuojančiose teisės normose ir kituose teisę į statybą nustatančiuose teisės aktuose. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012).Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Bendraturtis, neduodamas sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad pastato rekonstrukcija iš esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus. Vadinasi, atsakovės (apeliantės) pareiga įrodyti, kad atlikta gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija pažeidžia jos interesus (CPK 12 ir 178 straipsniai). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliantės išdėstytus argumentus dėl galimų jos kaip bendraturtės teisių pažeidimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė savo interesų pažeidimo neįrodė. Atsakovė be jokio pagrindo atsisako duoti sutikimą įteisinti namo rekonstrukcijos užbaigimą. Teisėjų kolegija nenustatė atsisakančios duoti sutikimą bendraturtės atsakovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl namo rekonstrukcijos darbų atlikimo bei neatskleidė negatyvaus poveikio atsakovės teisėms bei teisėtiems interesams. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė pažeisdama iš anksto suderintą Statinio rekonstrukcijos projektą, atliko savavališkus darbus nesant statybos leidimo, tuo pablogino apeliantei nuosavybės teise priklausančio statinio būklę bei pažeidė atsakovės kaip bendraturtės teises, nepagrįsti jokiais patikimais duomenimis, savaime neatskleidžia jos teisių pažeidimo (CPK 1852 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus (šios nutarties 12 - 15 p.), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta CK 4.75 straipsnio normos netinkamo aiškinimo ir taikymo bei nukrypimo nuo teismų praktikos šios normos taikymo klausimu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl bendraturtės apeliantės atsisakymo duoti sutikimą pateikti deklaraciją apie statinio rekonstrukcijos pabaigimą ir atlikti kadastrinius matavimus pagrįstumo, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą. Dėl to apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas byloje neapklausė kito bendraturčio trečiojo asmens V. Š., siekiant išsiaiškinti tikrus santykius tarp bendratučių bei kilusių prieštaravimų esmę, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Be to, apeliantė, manydama, kad šio asmens paaiškinimai byloje yra esminiai, galėjo prašyti pripažinti V. Š. asmeninį dalyvavimą byloje būtinu, tačiau to nepadarė. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 250 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.10 punkte nustatytos sumos, yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovei (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.