- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-180-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07133-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- UAB „Malis“
- Ieškovas
- O. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Malis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17370-1126/2020 pagal ieškovo O. P. ieškinį atsakovei UAB „Malis“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas O. P. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Malis“ 25 289 Eur skolą, 5 procentų dydžio įstatymines palūkanas, skaičiuojant jas nuo 25 289 Eur sumos, palūkanas už 10 mėn. naudojimąsi ieškovo finansinėmis lėšomis laikotarpį 1 054 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 896 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. preliminariu sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės UAB „Malis“ ieškovo O. P. naudai 25 289 Eur skolą, 1 054 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 896 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Kauno apylinkės teisme 2020 m. liepos 1 d. buvo gauti atsakovės prieštaravimai, kuriais atsakovė prašė panaikinti 2020 m. birželio 8 d. preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose nurodė, kad 2019 m. birželio mėn. atsakovė buvo patalpinusi transporto priemonės „Audi A4 Allroud Quattro Diesel“ pardavimo skelbimą internetiniame portale www.autoplius.lt. Automobilis buvo po autoįvykio, ieškovas pageidavo, kad automobilis būtų suremontuotas ir sutiko sumokėti pardavimo kainą bei remonto išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad automobilį pirks UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, lizingu. Dokumentai buvo parengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau nesulaukus iš įmonės apmokėjimo buvo kreiptasi į ieškovą. Ieškovas paaiškino, kad negauna leidimo iš įmonės akcininkų apmokėjimui ir sutartą kainą sumokės iš savo asmeninės sąskaitos. Ieškovas iš savo asmeninės sąskaitos pervedė sutartą pinigų sumą, automobilis buvo pradėtas remontuoti. Tačiau po kurio laiko ieškovas nurodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų negauna leidimo šios transporto priemonės įsigyti ir automobilis jam nebereikalingas. Ieškovui buvo paaiškinta, kad sandoris yra įvykęs, automobilis suremontuotas ir ieškovas gali atvykti pasiimti automobilio, tačiau ieškovas į raginimus pasiimti automobilį nereagavo, automobilio neatsiėmė. Atsakovė laukė, kol ieškovas atvyks pasiimti automobilio, jį suremontavo saugojo, patyrė saugojimo išlaidas, be to negalėjo niekam kitam perleisti automobilio, nes galiojo susitarimas su ieškovu. Automobilis iki šiol yra saugomas atsakovės, automobilis yra suremontuotas, parengtas eksploatavimui. Atsakovė įvykdė visas susitarimo sąlygas, sudarė sąlygas ieškovui perimti automobilį, automobilis ieškovui nebuvo perduotas dėl ieškovo neteisėto veikimo.
Atsiliepimas
4. Ieškovas 2020 m. liepos 16 d. teismui pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, prašė 2020 m. birželio 8 d. preliminarų sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš atsakovės 1 368,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovas nurodė, kad atsakovės dėstomos aplinkybės yra netikslios ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Nėra ginčo, kad ieškovas pagal skelbimą internetiniame portale www.autoplius.lt surado atsakovės parduodamą, bet netinkamą eksploatacijai po avarijos Vokietijoje, automobilį „Audi A4 Allroad Quattro Diesel“. Atsakovė neginčija, kad yra gavusi avansą už parduodamą avaringos būklės transporto priemonę 20 207 Eur, bei papildomai už jos remontą 5 082 Eur, viso 25 289 Eur iki 2019 m. liepos 2 d. Iš 2019 m. birželio 18 d. pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. 000647 turinio matyti, kad išrašyta ieškovo vardu. Byloje esantys finansiniai dokumentai įrodo, kad parduodamo automobilio kaina buvo sumokėta iš karto, tai reiškia, kad ieškovas turėjo tam santaupų, taigi lizingavimas būtų perteklinis; nebuvo ir pagrindo pirkti darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Prieštaravimuose klaidinančiai dėstoma, neva ginčo automobilis buvo skirtas įsigyti lizingo būdu, nebuvo būtinas akcininkų leidimas, kadangi ieškovas disponavo visa daiktui įsigyti ir suremontuoti būtina suma, 5 082 Eur dalį šios sumos remontui, vėliau, po automobilio remonto, buvo pasiruošęs kompensuoti savo darbuotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tik todėl antroji sąskaita buvo išrašyta ne ieškovo, o trečiojo asmens vardu. Pirmoji sąskaita išrašyta ieškovo vardu ir jo apmokėta pilnai, taigi automobilio pirkėjas buvo ne juridinis, bet fizinis asmuo, pastarasis apmokėjo ir antrąją sąskaitą, todėl lizingas nebuvo reikalingas. Antroji sąskaita yra išankstinė ir ieškovo apmokėta avansu, bet atsakovė taip ir nepateikė trečiajam asmeniui PVM sąskaitos faktūros dėl remonto darbų. PVM sąskaitos faktūros atsakovės nepateikimas, byloja, jog avansinėje sąskaitoje nurodytas remontas nebuvo įvykdytas. UAB „Diginet LTU“ administruojamoje interneto svetainėje https://autoplius.lt/skelbimai/audi-a4-allroad-2-0-l-universalas-2017-dyzelinas-10217007.html iki 2020 m. liepos 10 d. imtinai buvo aktyvus atsakovės patalpintas skelbimas dėl „Audi A4 Allroad“, 2.0 l., universalo pardavimo. Nuotraukose aiškiai matosi, kad transporto priemonė nėra suremontuota, iki šiol yra avarinės būklės. Tai paneigia atsakovės teiginius, neva „automobilis yra suremontuotas ir ieškovas gali atvykti pasiimti automobilį“. Automobilis „Audi A4“ nebuvo suremontuotas 2020 m. balandžio 4 d., sandorio nutraukimo metu. Po 2020 m. balandžio 4 d. joks susitarimas su ieškovu nebegaliojo, nors transporto priemonė liko nesuremontuota net ir iki atsakovės prieštaravimų surašymo 2020 m. birželio 30 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. spalio 15 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. preliminarų sprendimą, t. y. priteisė iš atsakovės UAB „Malis“ ieškovo O. P. naudai 25 289 Eur skolą, 1 054 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 896,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Malis“: 472,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą O. P.; 485,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“; 8,96 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą valstybei.
6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė transporto priemonės pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, atsakovei pateikus elektroniniu būdu apmokėjimui finansinius dokumentus (oferta), o ieškovui juos apmokėjus (akceptas). Atsakovei nevykdant įsipareigojimų laiku perduoti ieškovui transporto priemonę, raštišku ieškovo pranešimu sutartis vienašališkai buvo nutraukta reikalaujant grąžinti ieškovui (pirkėjui) atsakovei sumokėtas pinigines sumas. Teismo vertinimu, antstolio V. M. 2020 m. liepos 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 13-20-1445 paneigia atsakovės prieštaravimuose dėl preliminarus sprendimo nurodytas aplinkybes, jog ji tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir suremontavo automobilį. Anot teismo, atsakovė byloje neįrodė ir nepateikė ieškinio nepagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi ieškovo sumokėtą 25 289 Eur sumą ar perdavusi ieškovui transporto priemonę „Audi Allroad Quattro Diesel“. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, teismui leidžiančių konstatuoti, jog preliminariu sprendimu priteista skola galėtų būti laikytina nepagrįsta. Įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti priešingai nei buvo preliminariame sprendime, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 25 289 Eur skolą. Teismas taip pat sprendė, kad, ieškinį tenkinus visiškai, yra pagrindas iš atsakovės ieškovo naudai priteisti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, kadangi bylą nagrinėjant išlaidų patyrė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, dalyvavęs byloje ieškovo pusėje, bei valstybė, šias išlaidas teismas taip pat nusprendė priteisti iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Malis“ apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12906-1126/2020 ir O. P. ieškinį atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Apeliantas taip pat prašo priimti naujus įrodymus – „Audi A4 Allroad“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas ir priteisti iš O. P. UAB „Malis“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių kilusius teisinius santykius. Atsakovės teigimu, tarp šalių susiklostė tiek automobilio pirkimo–pardavimo santykiai, tiek rangos sutartiniai santykiai:
7.1.1. Anot apeliantės, nagrinėjamu atveju šalys 2019 m. birželio 18 d. susitarė ne dėl automobilio pirkimo–pardavimo ateityje, o sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Tą pačią dieną (2019 m. birželio 18 d.) atsakovė UAB „Malis“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000647, 20 207 Eur sumai O. P. vardu dėl „Audi A4“, kurios identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, o ieškovas 2019 m. birželio 19–20 d. atliko mokėjimus į atsakovės sąskaitą. Taigi, automobilio pirkimo–pardavimo sutartis laikoma įvykdyta 2020 m. birželio 20 d.;
7.1.2. Apeliantė pažymi, kad šalys taip pat susitarė, jog po kainos sumokėjimo automobilis nebus perduodamas ieškovui, nes tą pačią 2019 m. birželio 18 d. buvo susitarta dėl rangos paslaugų (automobilio remonto) suteikimo. Tą pačią dieną (2019 m. birželio 18 d.) atsakovė UAB „Malis“ taip pat išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000648 trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 5 082 Eur sumai dėl automobilio remonto. Ieškovas 2019 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 354 sumokėjo 5 082,00 Eur sumą už remonto paslaugas. Taigi, šalys sudarė žodinę rangos sutartį, dėl ko nesusitarė dėl automobilio remonto darbų termino, tačiau remonto darbai buvo atliekami tiek jų eigą, tiek terminus derinant su ieškovu, kadangi jis yra automobilio savininkas. Apeliantės teigimu, dėl nesuprantamų priežasčių ieškovas po beveik 10 mėnesių nuo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nurodė, jog nutraukia pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau, apeliantės įsitikinimu, toks sutarties nutraukimas yra neįmanomas, nes pirkimo–pardavimo sutartis buvo įvykdyta dar 2019 m. birželio 20 d., o po to šalis siejo tik rangos teisiniai santykiai. Taigi, ieškovas jei ir galėjo nutraukti, tai tik rangos sutartį ir reikalauti grąžinti automobilį bei atlyginti patirtus nuostolius (jei tokių patyrė).
7.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog antstolio V. M. 2020 m. liepos 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 13-20-1445 paneigia atsakovės prieštaravimuose dėl preliminarus sprendimo nurodytas aplinkybes, jog ji tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir suremontavo automobilį. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad minėtame protokole užfiksuota, jog antstolis internetinėje naršyklėje surinko internetinio puslapio adresą, kurį atidarius yra matomas skelbimas, kuriame pateikiama informacija apie parduodamą transporto priemonę „Audi A4 Allroad“; minėtame internetiniame puslapyje nurodoma, jog skelbimas apie parduodamą transporto priemonę buvo atnaujintas prieš 10 dienų. Tačiau, anot apeliantės, šiuo aspektu teismas nevertino aplinkybės, jog minėtas automobilio skelbimas yra tas pats, kurio pagrindu automobilį nusprendė pirkti ieškovas. Minėtas automobilio skelbimas nebuvo pašalintas iš internetinio puslapio ne todėl, kad automobilį atsakovė pardavinėjo kitiems asmenims, o dėl to, jog atsakovė, kuri verčiasi automobilių remontu, nuoma ir pardavimu, iš „Diginet“ turi išsipirkęs 30 pastovių skelbimų, už kuriuos moka fiksuotą sumą kiekvieną mėnesį, taigi, atsakovei nėra tikslo pašalinti seno skelbimo, kol neturi parduodamo kito automobilio. Automobilio „Audi“ skelbimas buvo paliktas kaip pavyzdinis – besikreipiant kitiems klientams atsakovė nurodydavo, jog gali iš Vokietijos pargabenti panašių transporto priemonių. Teismas visiškai nevertino, jog skelbime patalpintos automobilio nuotraukos yra padarytos ne Lietuvoje, o Vokietijoje, adresu (duomenys neskelbtini), įmonė „Mann Automobile“ (būtent iš šios įmonės atsakovė įsigijo automobilį). Apeliantė akcentuoja, kad 2020 m. balandžio 4 d., kuomet ieškovas pareiškė nutraukiąs automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, automobilis jau buvo suremontuotas, tačiau ieškovas atsisakė priimti atliktų rangovo darbų rezultatą, nepagrįstai reikalaudamas sugrąžinti 2019 m. birželio mėn. sumokėtą automobilio kainą ir 2019 m. liepos 2 d. sumokėtą remonto darbų kainą. Siekdama paneigti teismo padarytą nepagrįstą išvadą neva automobilis iki šiol yra tokios būklės, kokia nurodyta minėtame antstolio užfiksuotame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, atsakovė teikia apeliaciniam teismui automobilio nuotraukas, iš kurių matyti, jog jis yra suremontuotas ir ieškovas jo nepriima be jokių priežasčių.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime ieškovas O. P. prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti nepakeistą, o apeliantės UAB „Malis“ apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas taip pat prašo netenkinti prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo, įpareigoti apeliantę sumokėti 2 000 Eur sumos užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, taikyti ginčo automobilio atžvilgiu vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose numatytų laikinųjų apsaugos priemonių: arba uždrausti UAB „Malis“ sudaryti bet kokius sandorius dėl „Audi A4 Allroad Quattro Diesel“, kurios identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), arba sulaikyti šią transporto priemonę. Be to, ieškovas prašo priteisti O. P. naudai iš atsakovės UAB „Malis“ apeliaciniame procese ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
8.1. Apeliacinėje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovės procesinė pozicija yra pasikeitusi kardinaliai, t. y., kad dėl ginčo automobilio buvo sudarytos dvi skirtingos sutartys: pirkimo–pardavimo ir rangos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme atsakovės pozicija buvo, kad ginčo automobilis buvo skirtas parduoti „lizingu“ trečiajam asmeniui, bet atsiimti suremontuotą ir parengtą eksploatavimui ginčo automobilį neatvyko ieškovas (šiuo atveju nėra aišku, kodėl „raginimus pasiimti automobilį“ atsakovė reiškė ieškovui, jeigu transporto priemonė skirta parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vardu ir buvo išrašyta avansinė sąskaita už remontą). Be to, anot ieškovo apeliacinėje bylos nagrinėjimo stadijoje naujas ir atsakovės išsakytas argumentai, kad ieškovas yra transporto priemonės savininkas nuo 2020 m. birželio 20 d. (2019 m. birželio 19 d.?). Bet kuriuo atveju, kadangi šie argumentai nebuvo reiškiami pirmosios instancijos teisme, jais negalima remtis ir apeliaciniame procese.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė transporto priemonės pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, atsakovei pateikus elektroniniu būdu apmokėjimui finansinius dokumentus (oferta) ir ieškovui juos apmokėjus (akceptas). Atsakovė, tvirtindama, neva ieškovas yra ginčo automobilio savininkas, o dėl jo remonto su atsakove buvo sudaryta atskira rangos sutartis, apeliantė privalėjo procese pirmosios instancijos teisme pateikti išrašą iš valstybės įmonės „Regitra“ dėl „Audi A4 Allroad Quattro Diesel“ nuosavybės arba bent transporto priemonės perdavimo pirkėjui aktą, ar kitus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad (be pirkimo–pardavimo) tarp šalių egzistavo rangos santykiai. Tuo tarpu atsakovė pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikusi nei jos minėtų „raginimų“, nei išrašo iš viešojo registro dėl privalomai registruotino daikto nuosavybės teisės, nei kitų dokumentų, patvirtinančių, kad tarp šalių egzistavo kitokie (negu pirkimo–pardavimo) santykiai;
8.3. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovei nevykdant įsipareigojimų laiku perduoti ieškovui transporto priemonę, raštišku ieškovo pranešimu sutartis vienašališkai buvo nutraukta reikalaujant grąžinti ieškovui (pirkėjui) atsakovei sumokėtas pinigines sumas. Ieškovas akcentuoja, kad jis niekada neturėjo transporto priemonės nuosavybę patvirtinančių originalių registracijos dokumentų, tuo labiau šiuo daiktu nedisponavo, taigi negalėjo sudaryti rangos sutarties dėl jo remonto. Tai, kad ieškovas niekada nedisponavo ginčo objektu, t. y. visą laiką tik atsakovė vienasmeniškai disponavo ginčo daiktu, pripažįsta ir ji pati 2020 m. birželio 30 d. prieštaravimų 2 puslapio pirmojoje pastraipoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. Ieškovė prašo prijungti prie bylos Audi A4 Allroad Quattro Diesel, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas, tačiau prie apeliacinio skundo šios fotonuotraukos nėra pridėtos.
13. Nesant prie apeliacinio skundo pridėtų įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo šio prašymo svarstyti.
Dėl ginčo esmės
14. Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 18 d. iš apeliantės elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) ieškovas gavo 2017 m. automobilio „Audi Allroad Quattro Diesel“, automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiečių kalba) ir PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 000647, 20 207,00 Eur sumai, dėl Audi A4, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo, kurioje pardavėju nurodyta apeliantė, o pirkėju – ieškovas bei PVM sąskaitą –faktūrą Nr. 000648, 5 082,00 Eur sumai dėl šio automobilio remonto. Ieškovas apmokėjo pateiktas sąskaitas (mokėjimo nurodymai: 2019 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. 350, 15 000 Eur sumai, 2019 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 352, 5 000 Eur sumai, 2019 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 353, 207 Eur sumai, 2019 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 354, 5 082 Eur sumai). Kadangi automobilis, kurio įsigijimui ieškovas pervedė apeliantei pinigus, ilgą laiką nebuvo perduotas, 2020 m. balandžio 14 d. pareiškimu ieškovė kreipėsi į apeliantę dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų (ir palūkanų) grąžinimo.
15. Ieškovas neginčija, jog sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį su apeliante, tačiau apeliantė nurodo, kad buvo sudarytos dvi sutartys, t. y. pirkimo-pardavimo sutartis ir rangos sutartis dėl automobilio remonto.
16. Apeliantas atsisako grąžinti pinigus, motyvuodamas tuo, kad automobilis yra suremontuotas, tačiau ieškovas atsisako jį priimti.
17. Ginčo esmė – ar ieškovas turi teisę susigrąžinti sumokėtus apeliantei pinigus už automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, motyvuodamas tuo, jog tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, o apeliantė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus suremontuoti automobilį ir perduoti jį ieškovui.
19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
20. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog su ieškovu buvo sudarytos dvi atskiros sutartys (automobilio pirkimo-pardavimo ir rangos paslaugų (automobilio remonto)).
21. Sutarčių laisvės principas numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).
22. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas siekė (jo valia buvo) įsigyti tvarkingą, tinkamą eksploatuoti automobilį, o ne daužtą, kokį pardavimui buvo pateikusi apeliantė. Tą patvirtina tai, kad tiek už daužtą automobilį, tiek už jo remontą buvo tą pačia dieną (2019 m. birželio 18 d.) išrašytos ir pateiktos apmokėjimui sąskaitos. Kaip matyti, ieškovas savo siekiui įgyvendinti (nusipirkti tvarkingą automobilį) sutiko iš anksto (avansu) sumokėti už automobilį. Taigi, ieškovas siekė nusipirkti tinkamą eksploatuoti automobilį, o ne jį įsigyti, o po to remontuoti.
23. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentu, kad buvo sudarytos dvi atskiros sutartys, t. y. pirkimo-pardavimo ir rangos sutartys. Pirmiausia pažymėtina, kad nustatytos aplinkybės pavirtina tai, kad ieškovas siekė nupirkti tinkamą eksploatuoti automobilį, o ne nupirkti daužtą automobilį ir jį remontuoti, t. y. ieškovo valia dėl įgyjamo automobilio yra aiški. Antra, CK 6.645 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo pardavimo sutartimi. Taigi, šiuo atveju perkamo automobilio vertė yra žymiai didesnė, negu remonto darbų pobūdis ir vertė, todėl tarp šalių sudaryta sutartis, nors joje ir yra rangos sutarties elementų, laikytina pirkimo-pardavimo sutartimi.
24. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog automobilis yra suremontuotas, tačiau ieškovas jo nepriima. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi antstolio V. M. 2020 m. liepos 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 13-20-1445, kuris neva paneigia apeliantės prieštaravimuose dėl preliminarus sprendimo nurodytas aplinkybes, jog ji tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir suremontavo automobilį.
25. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiga įrodyti, jog automobilis buvo (yra) suremontuotas tenka apeliantei, t. y. tam kas teigia. Tačiau apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame teisme nepateikė įrodymų, kad automobilis yra suremontuotas, kada suremontuotas, kad apie tai buvo pranešta ieškovui, kad automobilis jam buvo perduodamas, tačiau ieškovas jo nepriėmė. Tuo tarpu ieškovas pateikė antstolio V. M. 2020 m. liepos 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 13-20-1445 (fiksuotas apeliantės skelbimas, kuriame matomas parduodamas tas pats nesuremontuotas automobilis), kuris paneigia apeliantės nurodomas aplinkybes, jog ji tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir suremontavo automobilį.
27. Pažymėtina, kad apeliantės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas (automobilio nesuremontavimas ir neperdavimas pirkėjui) tokį ilgą laiką (apie 10 mėnesių), atsižvelgiant į su sutarties sudarymu susijusias aplinkybes (apeliantė gavo avansu visą automobilio kainą, automobilio kaina pakankamai didelė), į tai, kad per tokį ilgą laiką automobilis nuvertėja (jo kaina neatitinka sumokėtosios), laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Suprantama, kad pirkėjas, pirkdamas automobilį už pakankamai didelę kainą (pakankamai brangų automobilį), tikisi, kad tokios vertės automobilį ir įgys, todėl automobilio pristatymo terminas, kai už jį yra jau sumokėta, turi esminės reikšmės pirkėjui, t. y. kuo trumpesnis automobilio pristatymo terminas, tuo labiau yra užtikrinami pirkėjo interesai, o kuo ilgesnis pristatymo terminas, tuo labiau esmingesnis tampa sutarties netinkamas vykdymas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad po ieškovo pranešimo (2019 m. balandžio 14 d.) spręsti ginčą neteismine tvarka, kuriame pranešama apie vienašališką sutarties nutraukimą ir prašoma grąžinti pinigus, apeliantė nesiėmė jokių veiksmų įvykdyti savo įsipareigojimus – perduoti suremontuotą automobilį, kas tik patvirtina ieškovo reikalavimų pagrįstumą.
28. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).
29. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
30. Ieškovė atsiliepime pateikė prašymą įpareigoti apeliantę sumokėti 2 000 Eur sumos užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 95 straipsnio 3 dalis), nes atsakovė pateikė apeliacinį skundą piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis ir galimai yra nemoki. Galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovas grindžia tuo, kad atsakovė pateikė apeliacinį skundą, teigdama, kad automobilis yra suremontuotas, nors nepateikė įrodymų (fotonuotraukos nepridėtos), kad automobilis yra suremontuotas.
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimo faktas nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nors apeliacinis skundas šiuo atveju laikomas nepagrįstu, tačiau byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių pagrįsti, kad apeliantė nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Taigi, ieškovo prašymas netenkinamas (CPK 95 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
33. Ieškovė atsiliepime pateikė prašymą taikyti ginčo automobilio atžvilgiu vieną iš CPK 145 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose numatytų laikinųjų apsaugos priemonių: arba uždrausti UAB „Malis“ sudaryti bet kokius sandorius dėl Audi A4 Allroad Quattro Diesel, kurios identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), arba sulaikyti šią transporto priemonę.
34. Ieškovė savo prašymą grindžia tuo, kad priteistina suma reikšminga (26 343 Eur), apeliantė neturi nei pinigų sąskaitose, nei registruotino turto, o visas kitas jai priklausantis turtas yra areštuotas (bendra atsakovės skolų vykdymo procese suma yra apie 39 000 Eur).
35. Iš ieškovo prašymo galima spręsti, kad ieškovas siekia apriboti apeliantės disponavimo teises automobiliu Audi A4 Allroad Quattro Diesel tam, kad galima būtų nukreipti į šį turtą išieškojimą, t. y. patenkinti savo reikalavimus.
36. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Sąžiningumo aspektas vertinimas ne apskritai, bet turint omenyje konkretų, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinamą kriterijų – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
37. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Taip pat pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį.
38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie apeliantės nesąžiningumą, apie apeliantės siekį išvengti atsiskaitymo su ieškovu, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra atmestinas (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnis). Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad automobilis Audi A4 Allroad Quattro Diesel, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso apeliantei, kas taip pat yra kliūtis taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.