Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje dėl ieškovo V. J. ieškinio atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

6. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo 2018 m. spalio 9 d. pateiktas patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. ieškinį pateikti raštu arba naudojantis LITEKO VEP posistemiu, kadangi ieškinys pateiktas elektroniniu paštu negali būti priimtas. 2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovas pateikė ieškinį po trūkumų šalinimo, kurį pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi laikė nepaduotu, kadangi ieškovas nepašalino nutartyje nurodytu trūkumų ir ieškinį po trūkumų šalinimo pateikė elektroniniu paštu. Nesutikdamas su minėta nutartimi, ieškovas pateikė skundą, kuriam pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė terminą pašalinti trūkumus – pateikti identišką skundą su ieškovo parašu, atvykti į teismą pasirašyti jau pateiktą skundą arba skundą pateikti naudojantis LITEKO VEP posistemiu. Nustatyta, kad ieškovas 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė teismui prašymą leisti ranka pasirašyti ieškinį. 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas panaikino priimtą 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį, tenkino ieškovo prašymą pasirašyti ieškinį, t. y. nustatė ieškovui 7 d. terminą pasirašyti ieškovo elektroniniu paštu pateiktą ieškinį ranka (teisme gautas 2018 m. rugpjūčio 20 d. Nr. CBP-17946), atvykus į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. 2018 m. spalio 9 d. šalindamas ieškinio trūkumus ir patikslinęs reikalavimus palūkanų dalyje, pateiktame ieškinyje ieškovas taip pat prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo netenkino, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 730 Eur žyminį mokestį. Ieškovui neįvykdžius šio įpareigojimo, 2018 m. spalio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu.

8. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau kartu tiek teismų praktikoje, tiek teisės mokslo doktrinoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

9. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo 2018 m. spalio 9 d. pateiktas patikslintas ieškinys yra pateiktas CPK 111 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, t. y. popierine forma. Ieškovo reiškiamo reikalavimo suma yra 24 347,52 Eur, todėl vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškinys turi būti apmokėtas 730 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas per 2018 m. spalio 11 d. nutartyje nustatytą terminą nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų, t. y. nesumokėjo 730 Eur žyminio mokesčio.

11. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigdamas, kad 2018 m. spalio 18 d. pateiktas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Atskirajame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nuslėpė ir nevertino fakto, kad ieškovas ieškinį pateikė naudodamas elektroninių ryšių priemones, pasirašydamas saugiu elektroniniu parašu. Ieškovas už 2018 m. spalio 18 d. patikslintą ieškinį, kurį teikė elektroninėmis ryšių priemonėmis po trūkumų šalinimo sumokėjo net daugiau nei 75 procentus už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 548,49 Eur, kuri 0,67 Eur yra didesnė, nei to reikalauja įstatymas.

12. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka dėl šių nurodytų priežasčių: 1) skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas laikė nepaduotu 2018 m. spalio 9 d. ieškovo patikslintą ieškinį dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo, t. y. žyminio mokesčio nesumokėjimo, kadangi kaip buvo minėta, ieškinys pateiktas popierine forma (pats ieškovas tą pripažino, teismui tenkinus ieškovo 2018 m. rugsėjo 20 d. prašymą, leido 2018 m. rugpjūčio 20 d. ieškinį pasirašyti ranka, tačiau tikslindamas ieškinio reikalavimus, buvo pasirašytas 2018 m. spalio 9 d. patikslintas ieškinys); 2) teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi nustatė pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti 730 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Tuo tarpu ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino, bet 2018 m. spalio 18 d. (teisme gautas 2018 m. spalio 19 d.) pateikė patikslintą ieškinį, už kurį sumokėjo 547,14 Eur žyminį mokestį.

13. Įstatymo įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs ir jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio, tačiau ieškinio trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis).

14. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu. Ieškovas būdamas apdairus ir žinodamas gresiančias pasekmes į tai neatsižvelgė, todėl turi priimti šiuo atveju įvykusias procesines pasekmes.

15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai sprendė, kad ieškovas nepašalino 2018 m. spalio 11 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, t. y. nesumokėjo 730 Eur žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis vertintina kaip teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ieškovo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

17. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinys pateiktas popierine forma (ištaisius ieškinio trūkumus dėl pateikimo būdo, t. y. pačiam ieškovui 2018 m. spalio 9 d. patikslintą ieškinį pasirašius ranka), tačiau ieškovas ir toliau siekia teikdamas 2018 m. spalio 18 d. patikslintą ieškinį elektroniniu paštu, kad teismas jį laikytų pateiktu tinkamu būdu. Apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nevertina, kadangi byloje sprendžiamas klausimas dėl 2018 m. spalio 9 d. patikslinto ieškinio priėmimo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.