Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Remeikos,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. G. (toliau – G. G.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. kovo 15 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. G. bausmę atlieka pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, ir nuteistas 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. balandžio 30 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 30 d.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis G. G. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2019 m. kovo 15 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.

5. Kaip galima suprasti iš skundo argumentų, nuteistasis G. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistojo teigimu, Marijampolės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išreiškė savo nuomonę, savo nusistatymą prieš nuteistuosius, nenorą, kad nuteistas asmuo pasitaisytų ir sėkmingai integruotųsi į visuomenę.

5.2. Skunde G. G. pabrėžia, kad jis, atlikdamas bausmę, suaugusiųjų mokymo centre įgijo papildomų profesijų, lankė socialinius, reabilitacinius, psichologinius užsiėmimus, dirba VĮ „Mūsų amatai“. Taip pat atkreipia dėmesį, jog nors jis buvo 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau nuobaudos šiuo metu negalioja, be to, yra 4 kartus skatintas. Skunde G. G. taip pat pažymi, jog Marijampolės pataisos namų administracija yra gavusi pažymas, patvirtinančias, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą, bus priimtas dirbti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo G. G. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. G. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors šių duomenų visuma sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant G. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. Atlikus nuteistojo G. G. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 63 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir G. G. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteisto asmens pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

10. Įvertinus G. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį įgijo net šešias specialybes, buvo keturis kartus skatintas, išėjęs iš pataisos namų bus įdarbintas bei turės gyvenamąją vietą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama G. G. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11. Grįsdama šią išvadą, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, net ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar nustatomi net trys kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių pakankamumas šioje G. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar abejotinas.

12. Kaip jau minėta, G. G. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų ji įvertinta 63 balais. Didžiąją jų dalį – 40 balų, sudaro statiniai veiksniai, t. y. tokie, kurių nuteistasis savo teigiamu elgesiu jau negali įtakoti ir sumažinti, tačiau dinaminiai veiksniai sudaro 23 balus. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis vis dar turi realias galimybes sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, kaip matyti iš jo socialinio tyrimo išvados, nuo 2018 m. liepos 19 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo nuteistajam nustatytų dinaminių veiksnių balas nekito, o tai leidžia apygardos teismui daryti išvadą, jog pastaruoju metu jokia reali G. G. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra stebima.

13. Nagrinėjamo klausimo kontekste apygardos teismas atsižvelgia ir į tai, jog sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą konkrečiam nuteistajam, vertinamas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiami ir neigiami pokyčiai, tuo tarpu nuteistojo G. G. elgesys viso bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu nebuvo išimtinai teigiamas – jis keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nors paskutinį kartą drausmine tvarka G. G. buvo baustas 2017 m. birželio 12 d., paskirta nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jis bausmę atlieka nuo 2010 m. balandžio 30 d. (prieš tai baustas 2011 m. spalio 26 d., 2012 m. gruodžio 13 d. bei 2014 m. gruodžio 2 d.), o tai rodo, jog nuteistasis nesugebėjo laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių net ir gerai jas žinodamas. Tai, kad nuteistasis būdamas laisvės atėmimo vietoje, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, net keturis kartus pažeidė pataisos namų tvarką, be to, praėjus pakankamai ilgam laikui nuo bausmės atlikimo pradžios, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, o tai kelia pagrįstas teismo abejones dėl galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Pažymėtina, jog paskutinį vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimą G. G. padarė po to, kai buvo du kartus paskatintas už gerą elgesį, kas rodo, jog nuteistojo pozityvus elgesys nėra pastovus. Taigi, įvertinusi tai, kad nuteistojo teigiamą elgesį keitė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimo pažeidimas, o nuo paskutinio pažeidimo padarymo nuteistasis buvo paskatintas tik du kartus, tačiau reikšmingų pokyčių jo elgesyje, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjime ar kitų reikšmingų aplinkybių nebuvo nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistasis dar turi įrodyti, kad jo elgesys po paskutinių paskatinimų sugebės išlikti tik pozityvus.

13.1. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog iš pažymos apie G. G. pažeidimus ir paskatinimus, be kita ko, matyti, jog nuteistasis už gerą elgesį pradėtas skatinti tik 2016 m. gegužės 23 d., t. y. praėjus šešiems metams nuo bausmės atliko pradžios bei likus kiek daugiau nei metams iki įstatymo jam suteiktos teisės teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Ši aplinkybė leidžia teismui spręsti, jog nuteistasis dėti maksimalias pastangas pozityvaus elgesio link pradėjo tik dėl to, jog buvo suinteresuotas palankaus jam Komisijos ir teismo sprendimo priėmimu. Taigi, akivaizdu, jog pataisos procesą jis linkęs vertinti su tam tikromis išlygomis.

14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog G. G. subendrintą laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, atlieka už nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – nužudymo, padarymą. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. G. G. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistajam būdingas agresijos naudojimas kitų atžvilgiu, tikimybė, jog jis išreikš savo pyktį, ypač padidėja būtent pavartojus alkoholio. Nepaisant to, nuteistasis 2014 m. gruodžio 2 d. drausmine tvarka buvo baustas už alkoholio vartojimą pataisos namuose. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis, net ir įvykdęs labai sunkų smurtinį nusikaltimą, išvadų dėl savo priešingo teisei elgesio nepadarė, nors formaliai dalyvavo anoniminių alkoholikų bei elgesio pataisos programose, kur analizavo alkoholio vartojimo problemą, tačiau realių pastangų šalinti priežastį, paskatinusią jį nusikalsti, nedėjo, suvokdamas, jog psichiką veikiančių medžiagų vartojimas gali išprovokuoti jo smurtinį elgesį kitų asmenų atžvilgiu, alkoholį vartojo net įkalinimo įstaigoje, kurioje konfliktinių situacijų tikimybė, neabejotinai, yra didesnė nei laisvėje. Šią teisėjų kolegijos išvadą taip pat patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodoma aplinkybė, jog nuteistasis supranta, kad turi sunkumų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą, ir kaip suvokia savo indėlį jos atsiradime, yra prieštaravimų. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo praeityje jau yra buvę situacijų, kai jam nepavyko sėkmingai susidoroti su turimomis problemomis. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje dar negalima daryti išvados, kad G. G., būdamas laisvėje, sugebės savarankiškai sėkmingai spręsti alkoholio vartojimo problemą, tuo tarpu alkoholio vartojimas gali esmingai įtakoti naujų nusikalstamų veikų, ypatingai nusikaltimų, pavojingų žmogaus sveikatai ir gyvybei, darymą.

15. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog G. G. yra net septynis kartus teistas, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei finansų sistemai, tačiau šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už nužudymą bei vengimą išlaikyti vaiką, taigi jo daromi nusikaltimai sunkėja (įvykdytas nužudymas). Be to, G. G. atžvilgiu praeityje buvo du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nuteistasis yra neatlikęs kiek daugiau nei trejų metų jam paskirtos galutinės dvylikos metų laisvės atėmimo bausmės. Nors tiek padarytų nusikaltimų sunkumas bei pavojingumas ir paskirtos ir neatliktos bausmės dydis, tiek ankstesni teistumai ar teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju nėra savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam ne vieną kartą buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, pakartotinių nusikalstamų veikų darymas, kartu vertinant ir 11-13 šios nutarties punktuose nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje G. G. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

16. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su gyvenamosios vietos laisvėje turėjimu bei galimybėmis įsitvirtinti darbo rinkoje. Nors nuteistasis pataisos namuose įgijo net šešias specialybes, nuo 2013 m. metų dirbo, kas rodo teigiamas G. G. nuostatas į darbą, o teismui pateikta socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad pataisos įstaigoje buvo gauta pažyma, jog nuteistojo motina sutinka priimti jį gyventi, tačiau apygardos teismas pažymi, jog nuteistasis iki nusikalstamų veikų padarymo, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, padarymo taip pat gyveno su tėvais bei, kaip pats teigia, dirbo, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Taigi teigti, jog tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju gyvens su motina ir galimai toliau tęs darbinę veiklą, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, apygardos teismas neturi pagrindo.

17. Nuteistasis skunde teigia, jog Marijampolės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išreiškė subjektyvią savo nuomonę, parodė nusistatymą prieš nuteistuosius, nenorą, kad nuteistas asmuo pasitaisytų ir integruotųsi į visuomenę, tačiau teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu sutikti negali. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog Marijampolės apylinkės teismas atsižvelgė į Komisijos nutarime nurodytus motyvus, kuriais remiantis buvo atmestas G. G. prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat papildomai pažymėjo, jog nuo paskutinio atlikto nuteistojo elgesio rizikos vertinimo jam nustatytų balų skaičius nekito. Taigi sprendimas atmesti nuteistojo skundą yra argumentuotas, išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą padaryta remiantis objektyviais G. G. pataisos procesą pataisos namuose apibūdinančiais duomenimis. Vien tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka G. G. lūkesčių, nereiškia, jog jis priimtas šališko, išankstinį nusistatymą turinčio teismo.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. G. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.