- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-10
- Bylos Nr.
- A20.-547-664/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00542-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Moldovos Respublikos piliečiui I. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimu prašoma sulaikyti Moldovos Respublikos pilietį I. M., gimusį (duomenys neskelbtini), (ILTU (duomenys neskelbtini)) (toliau – Užsienietis), VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2026-01-09, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Teikime nurodoma, jog Užsienietis šiai dienai nėra prieglobsčio prašytojas, yra teistas Lietuvos Respublikoje, ne kartą baustas administracine tvarka, tai yra nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (užsienietis nėra pateikęs kompetentingai institucijai jokių tai patvirtinančių dokumentų, susijusių su gyvenamosios patalpos savininko ar įgalioto atstovo sutikimo apsigyventi savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nuomos sutarties ar kt.), ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi) bei lėšų pragyventi, taip pat kol buvo sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, būdamas apgyvendintu laikino apgyvendinimo vietoje, net du kartus pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką, nebendradarbiavo su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis nustatančiomis jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, darė nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, suteikus laiko savanoriškai išvykti į kilmės šalį – Užsienietis neišvyko, sprendžiama, kad yra pagrindas, jog minėtas Užsienietis gali pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Šengeno erdvėje. Įvertinus visumą byloje esančių aplinkybių daroma išvada, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalies, 5 dalies 2- 4, 7, 10, 11 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai. Atstovas prašė teikimą tenkinti.
2. Užsienietis nurodė, jog supranta ko prašoma teikimu, paaiškino, jog pasišalino iš apgyvendinimo vietos, nes turėjo problemų su mergina. Žino, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Užsieniečio atstovė nurodė, jog Užsienietis prarado prieglobsčio prašytojo statusą, pagrindo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – nėra. Teikimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas.
3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
4.1. 2020 m. sausio 10 d. 12:38 val. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką per Medininkų PKP Padvarionių PU, pateikęs Moldovos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2019-08-06 iki 2029-08-06, kuriame esantys spaudai patvirtina, jog Užsienietis ne kartą lankėsi Baltarusijos Respublikoje, Ukrainos Respublikoje.
4.2. 2020 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1768-270/2020 Užsienietis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 424 straipsnio 4 dalyje (transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones padarytas neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmens), ir jam skirta 1300 Eur dydžio bauda.
4.3. 2020 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Užsienietis buvo laikinai sulaikytas ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-2124-1033/2020 Užsieniečiui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020-07-15. Užsienietis buvo įtariamas (vėliau kaltinamas) tuo, jog 2020 m. vasario mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. vasario 28 d., iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), įlipęs pro nerakintas duris ir po kilimėliu radęs užvedimo raktelius, pagrobė svetimą, N. J. priklausantį automobilį „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 eurų, t. y. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. 2020 m. rugpjūčio 28 d. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro viršininko rašte Nr. 21-7K-986 nurodyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, tačiau šiuo metu (tai yra 2020-08-28) jo buvimas Lietuvoje laikomas neteisėtu, kadangi Užsienietis Lietuvos Respublikoje išbuvo daugiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį (M. R. piliečiams (turintiems biometrinius pasus) Lietuvoje taikomas bevizis režimas su sąlyga per 180 dienų leidžiama būti Lietuvos Respublikos teritorijoje 90 dienų). Todėl Užsieniečio atžvilgiu bus priimtas sprendimas dėl jo grąžinimo į kilmės šalį.
4.5. 2020 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2124-1033/2020 Užsienietis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. rugsėjo 2 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2020 m. liepos 15 d. 08.40 val. , o kardomoji priemonė palikta galioti iki arešto bausmės atlikimo. Bausmę Užsienietis atliko iki įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
4.6. 2020 m. rugsėjo 11 d. Užsienietis pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog į Lietuvą atvyko per Ukrainą, Baltarusiją, tikslu čia įsidarbinti, tačiau padarė nusikaltimą, nurodė pageidaujantis sugrįžti į kilmės šalį.
4.7. 2020 m. rugsėjo 11 d. VSAT prie LR VRM priėmė sprendimą Nr. 176 URC-14 dėl Užsieniečio gražinimo į kilmės šalį. Užsienietis buvo įpareigotas išvykti į Moldovos Respubliką per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Sprendimas įteiktas Užsieniečiui pasirašytinai 2020 m. rugsėjo 14 d., tačiau sprendimo neįvykdė ir neišvyko.
4.8. 2021 m. lapkričio 2 d. Užsienietis Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulinės rinktinės pareigūnas sustabdė automobilį M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį Užsienietis vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Užsienietis pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Užsienietis 2021-11-02 sprendimu sulaikytas 48 valandoms ir perduotas VSAT prie LR VRM Užsienieių registracijos centrui.
Žemesnės instancijos teismas
4.9. 2021 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. 2339, gautame iš Lietuvos Respublikos ir Lenkijos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centro Budzike, užfiksuota, jog Lenkijos Respublikos sienos apsaugos Podlasko rinktinės Sienos skyriaus pareigūnai nurodė, jog Užsienietis neužregistruotas kaip vykęs per Lenkijos Respublikos išorinę sieną.
4.10. 2021 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. vasario 3 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
4.11. 2021 m. lapkričio 15 d. VSAT prie LR VRM priėmė sprendimą Nr. 177URC-37 išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respublika 4 metus nuo išsiuntimo dienos, įvedant į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo Užsieniečiui atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Žemesnės instancijos teismas
4.12. 2021 m. lapkričio 19 d. Užsienietis iš VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus psichiatrinę ligoninę ir paguldytas į skyrių. Tą pačia dieną apie 23.00 val. Užsienietis išlaužęs langą pasišalino iš ligoninės.
4.13. 2024 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-14739-1110/2024 Užsienietis buvo nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. – 60 parų arešto bausme. Paskelbta Užsieniečio paieška.
4.14. 2025 m. rugsėjo 5 d. Užsienietis atlikęs bausmę buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo (2025-09-03 raštas Nr. NSP-23-686).
4.15. 2025 m. rugsėjo 5 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Ignalinoje sprendimu Užsienietis sulaikytas VSAT prie LR VRM iki 2025-12-05, bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
4.16. 2025 m. rugsėjo 9 d. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras pradėjo readmisijos procedūrą dėl grįžimo dokumento gavimo.
4.17. 2025 m. rugsėjo 26 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Žemesnės instancijos teismas
4.18. 2025 m. rugsėjo 26 d. Migracijos departamentas sprendimu Nr. 25S210948 nusprendė prašymą nagrinėti skubos tvarka.
4.19. 2025 m. spalio 3 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse sprendimu, pakeistas 2025 m. rugsėjo 5 d. Utenos apylinkės teismo sprendimas ir Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025-12-05, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
4.20. 2025 m. spalio 4 d. Užsienietis būdamas apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje Pabradės priėmimo centre savavališkai pasišalino iš centro (2025-10-06 raštas Nr. J-1524)
Žemesnės instancijos teismas
4.21. 2025 m. spalio 7 d. Migracijos departamentas sprendimu Nr. 25S217126 nutraukė Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, kadangi jis pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo praėjus 72 valandoms.
4.22. 2025 m. spalio 8 d. Užsienietis buvo sulaikytas Policijos pareigūnų Vilniaus mieste kadangi būdamas neblaivus trikdė viešąja tvarką, buvo nustatyta, kad asmuo pasišalinęs iš apgyvendinimo vietos ir su savimi neturi jokių dokumentų.
4.23. 2025 m. spalio 9 d. Užsienietis buvo perduotas VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnams ir sulaikytas ne ilgiau kaip iki 48 val.
4.24. Pagal Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenis nenustatyta, kad Užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento prie LR VRM naudojamuose registruose ir duomenų bazėse taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis turėtų kitą dokumentą, suteikiantį jam teisę būti ar gyventi šalyje. Užsienietis ne kartą teistas, baustas administracine tvarka.
5. Teismas pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
6. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).
7. Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis teikimo nagrinėjimo dienai nėra prieglobsčio prašytojas, Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma Užsieniečio teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.
8. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
9. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).
10. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
11. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs minėtas faktines aplinkybes (Užsienietis nevykdė teismo sprendimais jam paskirtos sulaikymo ir alternatyvios sulaikymui priemonės; apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, ne kartą pažeidė laikino apgyvendinimo vietos tvarką, nebendradarbiavo su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis bei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pasišalino iš apgyvendinimo vietos, suteikus laiko savanoriškai neišvyko į kilmės šalį), prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir Užsieniečio individualias savybes (Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (Užsienietis nėra pateikęs kompetentingai institucijai jokių tai patvirtinančių dokumentų, susijusių su gyvenamosios patalpos savininko ar įgalioto atstovo sutikimo apsigyventi savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nuomos sutarties ar kt.), ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi) bei lėšų pragyventi, jis ne kartą Lietuvos Respublikoje teistas už nusikalstamų veikų padarymą ir baustas administracine tvarka), Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju Užsieniečio veiksmai vertintini kaip nenoras bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, nagrinėjančiomis jo teisinės padėties klausimus, ir laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, kas sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis, turėdamas laisvą judėjimą, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdamas grąžinimo/išsiuntimo į kilmės šalį, tuo sutrukdydamas įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikymui (Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 5 dalies 1-4,7 punktai). Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo teikimas tenkintinas, 2025 m. spalio 3 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse sprendimas, kuriuo Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025-12-05, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, keistinas ir Užsieniečiui taikytinas sulaikymas iki 2025-12-05, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje arba išnyks sulaikymo pagrindai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.
Pakeisti 2025 m. spalio 3 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse sprendimą dėl Moldovos Respublikos piliečio I. M., gimusio (duomenys neskelbtini), (ILTU (duomenys neskelbtini)) alternatyvios sulaikymui priemonės (apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. gruodžio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje) taikymo ir sulaikyti Moldovos Respublikos pilietį I. M., gimusį (duomenys neskelbtini), (ILTU (duomenys neskelbtini)), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2025 m. gruodžio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar išnyks sulaikymo pagrindai.
Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.