- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-02
- Bylos Nr.
- 1-2124-1033/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27250-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- I. M.
- Civilinis ieškovas
- N. J.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Moldovos Respublikos, pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nurodęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Moldovoje 2000 ir 2002 metais už vagystes sukčiaujant pasisavinant savininko turtą, 2014 metais už plėšimą, Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. M. 2020 m. vasario mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. vasario 28 d., iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įlipęs pro nerakintas duris ir po kilimėliu radęs užvedimo raktelius, pagrobė svetimą, N. J. priklausantį automobilį „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 eurų, t. y. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis I. M. 2020-07-16 teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. gegužės mėnesio jis gyveno (duomenys neskelbtini), nukentėjusios tėvo V. K. hostelyje. Šis pilietis teikė asmenims, gyvenantiems hostelyje, automobilių nuomos paslaugas. Iki tol jis iš V. nuomojosi automobilį „Opel Zefira“, tačiau šis automobilis buvo perduotas kitiems asmenims naudotis, todėl paklausė ar turi dar vieną automobilį. V. pasakė, kad turi „Hyundai“ ir jis gali laikinai juo pasinaudoti. Po šios situacijos, pasinaudojęs minėtu automobiliu, jis nuvažiavo su pažįstamu į Vokietiją. Buvo pamiršęs patikrinti ar yra reikiami dokumentai, todėl patikėjo V. žodžiais. Kai Vokietijoje jį sustabdė policija ir paprašė pateikti dokumentus, jis ištraukė aplanką su dokumentais, tačiau paaiškėjo, kad nėra techninio paso. Policija patikrino ar automobilis nėra vogtas ir nebuvo nustatyta jokio vagystės fakto. Policija paprašė atvežti techninį pasą. Iki to laiko, kol bus atvežtas techninis pasas, automobilis sulaikė jų stovėjimo aikštelėje. Po to prasidėjo koronaviruso įvykiai. Jis kalbėjosi su V. šiuo klausimu ir V. pasiūlė arba jis turi grąžinti automobilį, arba sumokėti 1000 eurų kaip atlygį. Šiuo klausimu kalbėjosi ir su jo dukra (nukentėjusiąja) ir jie sutarė, kad gavęs atlyginimą sumokės 1000 eurų už automobilį. Tai buvo užpraeitą savaitę. Tai buvo paskutinis jų pokalbis šia tema, tačiau vakar (2020-07-15) pas jį į namus atvyko policija ir pateikė kaltinimą automobilio vagyste. Kad jis neėmė raktelio, o pats V. jam davė automobilį gali patvirtinti liudininkai A. K., taip pat V. ir J. (pavardžių nežino), kurie gyveno tame kambaryje ir jie buvo kartu, kai vyko pokalbis dėl automobilio davimo. Telefone turi šių liudytojų telefono numerius, Facebook, Messenger. Į Vokietiją vyko vasario mėnesį, nes pasiūlė darbą, turėjo nuvažiuoti sudaryti sutartį ir grįžti atgal. Važiavo ne vienas, su kitu asmeniu, jo vardas S., pavardės neprisimena. Jis irgi gyveno tame hostelyje. Vokietijoje, kai buvo sustabdytas, automobilį pastatė į aikštelę ir kitą dieną autobusu grįžo į Lietuvą. V. nežinojo, kad jis važiuos į Vokietiją, nespėjo jam pasakyti, nes buvo naktis. Be to važiavo tik vienai parai. Jis neprašė V. leidimo vykti į užsienį. Sustabdytas neturėjo tik techninio paso, visi kiti dokumentai buvo. A. K. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), Moldovoje, tikslaus adreso neprisimena, bet turi jo telefono numerį. J. ir V. prieš keturias dienas išvyko į Ukrainą ir šiuo metu yra Ukrainoje, tačiau turi jų kontaktus, kurių gali reikėti, siekiant išsiaiškinti šią situaciją. Kai atvyko pas jį policija, jo paklausė ar kas nors galėtų patvirtinti, kad iš V. jis paėmė automobilį nuomai, jis padavė policininkui telefoną ir jis pakalbėjo su tais asmenimis, kurie patvirtino jo žodžius. Policininkai buvo du vyrai, vienas A. R.. Vėliau jį buvo iškvietusi moteris tyrėja, tačiau ji neatliko jokio tardymo eksperimento, tik įtikinėjo jį, kad jis pavogė automobilį ir neleido jam duoti parodymų. Jokių nesutarimų tarp jo ir V. nebuvo, jie sutarė, kad jis artimiausiu metu gaus atlyginimą ir sumokės 1000 eurų už automobilį. Nežino ar yra priežasčių V. ar jo dukrai jį apkalbėti. Jis sakė V., kad turi galimybę viską sumokėti, tačiau V. pasakė, kad viskas per toli nuėjo. Visi kas nuomojosi iš V. automobilius, nesudarydavo nuomos sutarčių. Parai automobilio nuoma kainavo 5 eurus. Kurą pirko iš V.. Automobilyje jau buvo kuras, jis buvo sumokėjęs už kurą. V. niekada jokio užstato už automobilį neimdavo. Su nukentėjusia buvo bendravęs netiesiogiai, o telefonu dėl atsiskaitymo už automobilį. Tai buvo prieš dvi savaites. Pripažįsta, kad padarė žalą dėl automobilio ir sutinka atlyginti, kai gaus algą. Jeigu jį paleistų, tai nuvyktų pas darbdavį ir paprašytų jam sumokėti, kad galėtų greičiau atsiskaityti ir pabaigti šią istoriją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje 2020-08-17 kaltinamasis I. M. pakeitė savo pirminius parodymus, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad pirmo posėdžio metu nebuvo laiko apgalvoti, buvo sutrikęs, tyrimas vyko 10 minučių. Sutinka, kad padarė žalą nukentėjusiai, sutinka atlyginti žalą, turi santaupų, kurias artimieji padės jam išsiųsti. Iki spalio 1 d. galėtų žalą atlyginti. Susitaikymo protokolą savo valia pasirašė. Pripažįsta, kad automobilį paėmė be leidimo. Prašo duoti galimybę ištaisyti savo kaltę, atsiprašo, kad padarė žalą ir sukėlė nepatogumų. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė. Ateityje nedarys jokių teisės pažeidimų.
Nukentėjusioji N. J. 2020-07-16 teismo posėdyje parodė, kad automobilis „Hyundai“ buvo nupirktas praeitų metų lapkričio mėnesį ir registruotas jos vardu. Gruodžio mėnesį jų šeima įsigijo geresnį automobilį, todėl nusprendė automobilį „Hyundai“ palikti pas tėtį V. K., nes nebuvo vietos, kur jam stovėti, jie gyvena bute. Vasario mėnesį automobilį pastatė (duomenys neskelbtini), o raktelius paliko po kilimėliu, nes tėčio nebuvo. Automobilį paliko atrakintą, nes žinojo, kad tėtis ten būna kiekvieną dieną ir jeigu reikės, galės pasiimti. Be to netoli buvo servisas, kuriame automobiliui reikėjo tvarkyti stabdžius. 2020-07-07 ji gavo laiškus iš Vokietijos, kad jos automobilis yra konfiskuotas, protokole buvo nurodyti kaltinamojo asmens vardas, pavardė ir jos vardas, pavardė, kaip savininkės. Ji suprato, kad žmogus važiavo be dokumentų ir dėl to automobilis buvo konfiskuotas. Jai buvo didžiulis šokas, nes jokio automobilio jie niekam nedavė, o tėtis turi savo automobilius, kuriuos nuomoja. Automobilio dokumentai buvo pas ją, jie neturėjo ketinimo automobilį nuomoti. Nemano, kad tėtis norėjo dukrai ką nors blogo padaryti. Tie ukrainiečiai gauna daug baudų ir visas išrašo savininkui, todėl tėtis sudarydavo automobilio panaudos sutartis, todėl visos baudos tėčiui yra anuliuojamos. Laiškuose iš Vokietijos jos prašo sumokėti už automobilio saugojimą aikštelėje, ir dar neaišku kiek laiko reikės mokėti. Kaltinamasis pats paėmė jos automobilį, niekas jam automobilio nedavė. Automobilio techninis pasas buvo pas ją namuose, bet gali būti, kad kažkokie dokumentai buvo likę automobilyje, galbūt pirkimo-pardavimo sutartis buvo. Aikštelė, kurioje ji paliko automobilį „Hyundai“, nėra saugoma, todėl matomai, kas nori, tas gali atsisėsti už vairo. Nežino ar yra filmuojama aikštelė. Nuo vasario mėnesio tuo automobiliu nesidomėjo, nes neturėjo su juo kažkokių ketinimų. Jos vyras galvojo automobilį pataisyti ir parduoti, nuomoti negalvojo, ji nepalaiko tėčio verslo, nes nuomininkai labai apdaužo automobilius. Ji su kaltinamuoju nekalbėjo dėl 1000 eurų už automobilį. Kiek žino, jis dar nėra sumokėjęs ir už apgyvendinimą, dirba nelegaliai, tai kaip sumokės? Jos tėtis negalėjo išnuomoti kaltinamajam jos automobilio, nes neturėjo dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje 2020-08-17 nukentėjusioji N. J. paaiškino, kad ji nori, jog kaltinamasis jai atlygintų žalą, kurią padarė netekus automobilio. Jeigu kaltinamasis žada atlyginti žalą, tuomet su juo susitaiko. Vertimo paslaugos įeina į 1500 Eur sumą.
Liudytojas V. K. 2020-07-16 teismo posėdyje parodė, kad istorija su automobiliu prasidėjo vasario mėnesį. Jo dukra (nukentėjusioji) su žentu atvarė mašiną „Hyundai“ prie jo viešbučio su tikslu paremontuoti, nes buvo stabdžių gedimas. Mašina buvo pirkta 2019 metų rudenį, ji nebuvo skirta nuomoti tretiems asmenims. Jis pats užsiima viešbučių administravimu, užsieniečių apgyvendinimu, todėl automobilis buvo skirtas pervežti didesnius daiktus ir nebuvo poreikio jį nuomoti. Dukra mašiną pristatė, kai jo nebuvo, todėl pasakė jai raktelį palikti po kilimėliu, ji taip ir padarė. Apie tą mašiną jis kurį laiką pamiršo ir nežiūrėjo, niekada nebuvo, kad dingtų automobilis. Aikštelė yra stebima vaizdo kameromis, todėl jokio pavojaus nebuvo. I. M. pas jį gyventi atvyko sausio 14 d. su pusbroliu ir dviese sumokėjo 100 Eur, o paskui gyveno nemokėdamas už patalpų nuomą. Kovo mėnesio pabaigoje pastebėjo, kad nėra tos mašinos. Pasirodė, jog mašiną paėmė I. M.. Jis paklausė I., kur yra mašina ir pastarasis pasakė, kad važiavo į Kauną ir mašina sugedo, dabar ji servise Kaune, reikės mokėti apie 180-200 Eur už servisą, o jis tokių pinigų neturi. Po to pradėjo I. spausti vos ne kiekvieną dieną, bet jis vis rasdavo motyvų atsisakyti su juo važiuoti į Kauną parsivaryti mašinos. Balandžio mėnesį I. M. nesumokėjęs pasišalino iš jo viešbučio. Visą laiką jis tvirtino, kad mašina yra servise ir bus greitai parvaryta. Liepos 7 dieną dukra gavo laišką, kad mašina sulaikyta Vokietijoje. Jis automobilius nuomodavo, turi 8 automobilius, taip pat teikia apgyvendinimo paslaugas. Jeigu žmonės prašo, jis sudaro panaudos sutartį ir automobilį išnuomoja. Dažnai būna, kad nuomininkai gauna baudas, todėl visada surašo jų duomenis, kad galėtų pateikti policijai ir, kad jam nereikėtų mokėti baudų. Nuomoti dukros mašiną net nebuvo minčių, be to tai ne jo mašina. Jis nežino ir netikrino, ar mašinoje buvo palikti dokumentai. Jis tik praeidamas matė, kad mašina stovi, tačiau durelių nebuvo atidaręs. Jeigu nusprendžia mašiną nuomoti, visada surašo sutartį, duoda techninį pasą, draudimą ir žmonės sėkmingai važiuoja. Kaltinamasis jam neminėjo, kad automobilis yra Vokietijoje, kad ten buvo sulaikytas. Nežino kokiu tikslu kaltinamasis važiavo į Vokietiją, gal parduoti norėjo. Kaltinamasis gyveno jo viešbutyje su savo giminaičiu A., tačiau nesąmonė, kad A. gali patvirtinti, jog jis perdavė I. automobilio raktelius. Jis tų raktelių net nėra turėjęs. Kaltinamasis pavogė automobilį be jokio leidimo, niekas automobilio jam nedavė. Iki paskutinės dienos, kol neatėjo dokumentai iš Vokietijos, nežinojo kur yra automobilis. Automobilis yra ne jo, todėl savininkė turėtų pranešti dėl jo dingimo. Iki paskutinės dienos jis tikėjo, kad I. grąžins automobilį iš Kauno ir pastatys ten kur jis stovėjo.
Teismo posėdyje 2020-08-17 liudytojas V. K. paaiškino, kad praėjo mėnuo, bandė susisiekti su Vokietija. Jie yra linkę sudaryti taikos susitarimą, kad būtų išmokėta jiems padaryta materialinė žala. Bandys automobilį atsiimti, trukdo šiuo metu “corono” virusas. Jei kaltinamasis sutinka atlyginti žalą, tai jam pretenzijų neturi.
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2020 m. liepos 10 d., 13.21 val. N. J. pranešė, jog iš Vokietijos policijos gavo laišką, kad reikia susimokėti už aikštelę, kurioje stovi jai priklausantis automobilis „Hyundai Trajet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet pastebėjo, kad jos automobilis pavogtas iš stovėjimo aikštelės (b. l. 4-5).
Iš N. J. 2020-07-20 pareiškimo matyti, kad jos vardu yra registruotas automobilis „Hyundai Trajet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 metų gamybos. Šis automobilis nuo šių metų vasario mėnesio stovėjo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur dirbo jos tėtis V. K. ir šiuo adresu teikė apgyvendinimo paslaugas užsieniečiams darbininkams. Šis automobilis turėjo techninių gedimų, blogai veikė stabdžiai. Ten šalia yra autoservisas ir buvo planuota automobilį suremontuoti, tačiau nesant didelio poreikio ir lėšų remontui, automobilis stovėjo tiesiog stovėjo aikštelėje. Šių metų liepos 7 dieną ji gavo iš Vokietijos policijos laišką, kad automobilis yra sulaikytas ir saugomas aikštelėje. Laiške nurodyta, kad minėtą automobilį vairavo Moldovos pilietis I. M., gyvenamoji vieta (MD) (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini). Šis pilietis kaip tik gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaiop suprato iš laiško, iš jos, kaip savininkės, reikalaujama automobilį pasiimti, nes priešingu atveju, jis bus utilizuotas, bei jai reikės sumokėti visas su tuo susijusias išlaidas. Kadangi transporto priemonė buvo nuvaryta be jos žinios (visi dokumentai buvo pas ją), ji nesutinka mokėti ir atsakyti už kito asmens padarytą nusiklastamą veiką. Kiek žino, pažeidėjas dar yra Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat, kiek žino, jis buvo sulaikytas policijos už vairavimą išgėrus (b. l. 7).
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2020-07-10 buvo apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nustatyta, kad aikštelė yra šalia administracinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (šalia pastato yra informacinė lentelė su administratoriaus duomenimis UAB (duomenys neskelbtini)). Aikštelė yra asfaltuota, atvira, nesaugoma, vaizdo kamerų nesimato. Apžiūrėjus teritoriją, pėdsakų, kitų tyrimui reikšmingų aplinkybių nerasta ir nieko nepaimta. Pagal apžiūroje dalyvavusios N. J. paaiškinimą, ji pavogtą automobilį „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo palikusi maždaug toje vietoje, kur šiuo metu stovi geltonos spalvos autobusiukas Volswagen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 10-15).
Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu N. J. 2020-07-10 pateiktas ir apžiūrėtas VĮ „Regitra“ 2019-11-08 išduotas registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilio „Hyundai Trajet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2005-06-09, savininkė yra N. J. (b. l. 51-56, 139). N. J. 2020-08-05 prašymu automobilio registracijos liudijimas jai grąžintas (b. l. 138-140).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji N. J. pateikė tyrimui dokumentus vokiečių kalba ir jų vertimą į lietuvių kalbą dėl Vokietijos policijos sulaikyto (konfiskuoto) jos automobilio „Hyundai Trajet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vairavo I. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-50).
Vokietijos policijos nuovados konfiskavimo protokolas patvirtina, kad automobilis „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė N. J., vairuotojas I. M., gimęs (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), buvo konfiskuotas. Automobilio grąžinimas galimas, tokiu atveju teisėtas asmuo atsiimdamas sumokės išlaidas (b. l. 97).
Informacijoje apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „Hyundai Trajet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-07-11 išregistruotas gavus informaciją iš policijos, kad transporto priemonė pavogta (b. l. 57).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, teismo išvados
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis I. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. vasario mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, bet ne vėliau, kaip 2020 m. vasario 28 d., iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įlipęs pro nerakintas duris ir po kilimėliu radęs užvedimo raktelius, pagrobė svetimą, N. J. priklausantį automobilį „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 eurų.
Kaltinamojo I. M. kaltę įrodo jo paties prisipažinimas, nukentėjusios N. J. ir liudytojo V. K. parodymai, nukentėjusios pareiškimas policijai, įvykio registracijos duomenys, savanoriško daiktų dokumento protokolu pateiktas automobilio registracijos liudijimas ir Vokietijos policijos atsiųsti dokumentai apie konfiskuotą automobilį, VĮ „Regitra“ duomeny, kad pavogtas automobilis priklausė N. J.. Kaltinamojo I. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis pagrobė svetimą turtą – automobilį.
Kaltinamojo I. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybė yra tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo neatsargus ir rizikingas nukentėjusios N. J. elgesys, nes ji paliko automobilį neužrakintą ir nesaugomoje aikštelėje, po kilimėliu padėjo automobilio raktą, kas palengvino kaltinamajam pagrobti jos automobilį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Nukentėjusioji N. J. ir kaltinamasis I. M. teismo posėdyje pateikė 2020 m. rugpjūčio 17 d. susitaikymo protokolą, kuriame nurodė, kad jie susitarė dėl 1500 Eur žalos atlyginimo iki 2020 m. spalio 1 d. ir susitaiko (b. l. 143-144).
BK 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).
Kaltinamasis I. M. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltę pripažino ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir įsipareigojo atlygini žalą. Nukentėjusioji N. J. patvirtino, kad sutinka taikytis su kaltinamuoju, jeigu jis atlygins žalą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad I. M. Lietuvoje nedirba, neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka 2020-06-25 už itin šiurkštų administracinį nusižengimą pagal Administracinių nusižengimo kodekso (ANK) 424 straipsnio 4 dalį 1300 Eur bauda, nes 2020-04-27 vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, kas sukėlė grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui, baudos nesumokėjo, nuobauda galioja (b. l. 81). Ši administracinį nusižengimą padarė po inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos kriminalinės policijos tarptautinių ryšių valdybos pateikta I. M. charakterizuojanti medžiagą iš Interpolo Moldovos nacionalinio biuro patvirtina, kad I. M. buvo tris kartus teistas Moldovoje 2000 ir 2002 metais už vagystes sukčiaujant pasisavinant savininko turtą, 2014 metais už plėšimą laisvės atėmimo bausmėmis (b. l. 82, 100-101). Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktoje informacijoje nurodyta, kad I. M. į Lietuvą atvyko teisėtai, tačiau šiuo metu jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, nes užsienietis Lietuvos Respublikoje išbuvo daugiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, todėl šio piliečio atžvilgiu bus priimtas sprendimas dėl jo grąžinimo į kilmės šalį (b. l. 158). Vertinant I. M. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matyti, kad jie nebuvo nuoseklūs, jis keitė savo poziciją, pirminiais parodymais kaltės nepripažino, vengė atsakomybės, tačiau paskutinio posėdžio metu savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad padarė nusikaltimą, pažadėjo iki 2020-10-01 atlyginti žalą bei nori susitaikyti su nukentėjusiąja.
Kaltinamojo I. M. įsipareigojimą iš santaupų atlyginti susitaikymo protokole nurodytą 1500 Eur žalą teismas vertina kritiškai, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, jo finansinė padėtis nėra gera, jis niekur nedirba, nėra sumokėjęs 1300 Eur administracinės baudos, be to, kaip nurodė liudytojas V. K., kaltinamasis liko jam skolingas už apgyvendinimo paslaugas, išėjęs į laisvę privalės išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nes gyvena Lietuvoje neteisėtai, todėl yra pagrįstų abejonių, kad jis savanoriškai iki 2020-10-01 atlygins nukentėjusiai N. J. 1500 Eur turtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad susitaikymo protokole nurodyta žala yra ženkliai didesnė, negu ieškiniu prašoma priteisti žala. Objektyvių įrodymų, pagrindžiančių žalos padidėjimą nepateikta, todėl 1500 Eur žala nėra pagrįsta bylos duomenimis.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į kaltinamojo I. M. asmenybę, teismas mano, kad kaltinamasis neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies visų būtinų sąlygų, todėl negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiai susitaikius. Taip pat negali būti patvirtintas 2020-08-17 pasirašytas susitaikymo protokolas.
Bausmės skyrimas, kardomosios priemonės, daiktiniai įrodymai
Skiriant bausmę I. M. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, pasekmes (padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą ir žalą nukentėjusiai, nuvažiavo vogtu automobiliu į kitą valstybę, todėl yra apsunkintas automobilio susigrąžinimas), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, teistas užsienyje, Lietuvoje neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, baudos nesumokėjęs, nuobauda galioja), taip pat į jo atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl jam skiriama BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, jos dydį nustatant artimesnį tokios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Skirti I. M. švelnesnę bausmę – baudą, nėra pagrindo, nes jis nedirba, nėra sumokėjęs administracinio nusižengimo byloje paskirtos baudos, todėl ši bausmė nebus veiksminga.
Taip pat nėra pagrindo taikyti I. M. BK 75 straipsnio nuostatų dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros skyrimo, nes negalima manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį. Be to, kaip minėta, I. M. buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtas, todėl išėjęs į laisvę jis turės išvykti iš Lietuvos teritorijos ir nebus galima kontroliuoti jo elgesio elektroninio stebėjimo priemonėmis.
I. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas 2020-07-15 08.40 val. (b. l. 60). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-16 nutartimi I. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020-07-15 (b. l. 118-120). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas įskaitytinas į paskirtą arešto bausmę, vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Atsižvelgiant į tai, kad I. M. skiriama reali arešto bausmė, kardomoji priemonė - suėmimas paliktina iki bausmės atlikimo, o atlikus bausmę panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis)
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – I. M. Moldovos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką ir prisegtas prie galinio bylos viršelio, atlikus bausmę grąžintinas I. M..
Civilinis ieškinys ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos
Civilinė ieškovė N. J. 2020-07-15 pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl pavogto automobilio ir 33,88 Eur išlaidų už dokumentų vertimą (b. l. 32, 50). Taip pat nukentėjusioji pateikė 2020-07-16 PVM sąskaitą –faktūrą TVB-20-0882 18,15 eurų sumai dėl dokumentų vertimo (b. l. 98) bei prašo šias sumas priteisti.
BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Civilinės ieškovės N. J. 2020-07-15 pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo ir dokumentų vertimo išlaidų priteisimo yra pagrįstas, žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo I. M. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, pažadėjo žalą atlyginti, todėl civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo ir vertimo išlaidų priteisimo tenkinamas visiškai (BPK 109 str., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti iš I. M. 112,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo (advokato užmokesčio) (b. l. 142). Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte (nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis) ir 2 punkte (nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas) nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Kaltinamajam I. M. gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktų pagrindais, nes jis nemoka lietuvių kalbos ir byla pradėta nagrinėti pagreitinto proceso tvarka. Iš prašymo (pažymos) matyti, kad priteistinų išlaidų suma nėra didelė, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo turi būti priteistos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298, 302-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
I. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. rugsėjo 2 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaityti I. M. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2020 m. liepos 15 d. 08.40 val. iki 2020 m. rugsėjo 2 d., vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kardomąją priemonę – suėmimą I. M. palikti iki arešto bausmės atlikimo, o atlikus bausmę panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – I. M. Moldovos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį prie baudžiamosios bylos, atlikus arešto bausmę grąžinti I. M..
Civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš I. M. civilinei ieškovei N. J. 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 52,03 Eur išlaidų už dokumentų vertimą, iš viso 1052,03 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt du eurus 03 ct).
Kaltinamojo I. M. ir nukentėjusios N. J. 2020 m. rugpjūčio 17 d. pasirašyto susitaikymo protokolo netvirtinti.
Priteisti iš I. M. valstybės naudai 112,00 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.