Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-26 · Civilinė byla Nr. 2A-768-221/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-26
Bylos Nr.
2A-768-221/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17297-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
A. J. L., E. P., K. P., R. K.
Ieškovas
I. O. L.
Trečiasis asmuo
Kauno rajono savivaldybei
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-768-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17297-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 30.5; 30.9.1; 30.10; 32.1; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1671-775/2014 pagal ieškovės I. O. L. ieškinį atsakovams A. J. L., E. P., K. P., R. K., trečiajam asmeniui Kauno rajono savivaldybei dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovo A. J. L. priešieškinį ieškovei I. O. L., atsakovams E. P., K. P., R. K., trečiajam asmeniui Kauno rajono savivaldybei dėl turto priteisimo natūra, kompensacijos išmokėjimo ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė atidalinti ieškovės nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal L. P. personalinės projektavimo įmonės paruoštą projektą, ieškovei paskiriant gyvenamojo namo (plane pažymėto 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpas: 1-5 (11,62 kv. m), 1-6 (8,32 kv. m), patalpą mansardoje 1-9 (11,48 kv. m), iš viso 31,38 kv. m, leidžiant savo sąskaita užtaisyti duris iš patalpų 1-6 (8,32 kv. m) į patalpą koridorių 1-4 (2,64 kv. m), patalpoje 1-5 (11,18 kv. m) vietoje lango angos įstatyti duris, į mansardos patalpą 1-9 (11,48 kv. m) įsirengti liuką su pristatomomis kopėčiomis tarp perdangos iš patalpos 1-6 į 1-9, užtaisyti duris mansardoje iš patalpos 1-9 į patalpą 1-3, taip suformuojant du atskirus turtinius vienetus gyvenamajame name, atsakovui A. J. L. paskiriant patalpas: 1-1 (17,76 kv. m), 1-2 (10,6 kv. m), 1-3 (12,59 kv. m), 1-4 (2,64 kv. m), 1-7 (16,87 kv. m), patalpas mansardoje 1-3 (1,42 kv. m), 1-11 (16,16 kv. m), 1-12 (12,45 kv. m), iš viso 89,07 kv. m, palikti naudotis atsakovui A. J. L. ūkinį pastatą 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą 3G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą, kanalizacijos šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atidalinti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės pateiktą projektą, atidalinant ieškovei žemės sklypą, plane pažymėtą sklypu „B“, 7 291 kv. m ploto, atidalinant atsakovams sklypą „A“, 14 580 kv. m ploto, sklypui „S“, 16 kv. m ploto, nustatyti servitutą įvažiavimui į sklypą, nustatant, kad įvažiavimu atsakovai naudojasi nemokamai.

Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovui A. J. L. – 2/3 šių statinių, ieškovei taip pat priklauso 7291/21871 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovui A. J. L. – 7290/21871 šio žemės sklypo dalis, atsakovams E. P., K. P. – po 3645/43742 dalis, atsakovui R. K. – 3645/21871 dalis. Tarp ieškovės ir atsakovo A. J. L. kyla ginčas dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe, atsakovas neleidžia ieškovei naudotis jai priklausančiu turtu, nenori tartis dėl turto dalies atidalijimo. Atidalinus gyvenamąjį namą pagal ieškovės pateiktą projektą, kiekvienas bendraturtis turėtų atskirą įėjimą į jo naudojamas patalpas, būtų suformuoti du atskiri turtiniai vienetai, nebeliktų bendrai naudojamų patalpų, tarp šalių sumažėtų ginčų ir nesutarimų. Teigė, kad savo lėšomis užtaisytų duris iš patalpos 1-6 į patalpą 1-4, patalpoje 1-5 vietoje lango angos įstatytų duris, į patalpą 1-9 patektų įsirengusi liuką su pristatomomis kopėčiomis tarp perdangos iš patalpos 1-6 į patalpą 1-9, užtaisytų duris iš patalpos 1-9 į patalpą 1-3. Ieškovė nepageidavo naudotis ūkiniu pastatu, garažu, kiemo rūsiu, kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu, tvora, kanalizacijos šuliniu). Atidalinus žemės sklypą pagal ieškovės pateiktą projektą, su atsakovu A. J. L. bendras būtų tik įvažiavimas į sklypą. Ieškovė neturi pretenzijų kitiems atsakovams. Pagal pateiktą atidalinimo planą ieškovei priklausytų ta sklypo dalis, kurioje yra jai priklausanti namo dalis, atsakovams priklausančioje žemės sklypo dalyje liktų statiniai, kuriais naudotųsi tik atsakovas A. J. L..

Atsakovas A. J. L. su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė pastatus – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priteisti natūra atsakovui A. J. L., ieškovei iš atsakovo priteisti 17 688,33 Lt piniginę kompensaciją, nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal jo pateiktą naudojimosi tvarkos projektą, ieškovei paliekant naudotis 7 283 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, atsakovams – 14 600 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, 8 kv. m dalį, plane pažymėta indeksu „C“, paliekant naudotis ieškovei ir atsakovams bendrai.

Nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą atidalijimo planą atsakovui lieka menkavertės patalpos, o ieškovė nori gauti gyvenamąsias patalpas. Teisingiausias būdas atidalinti turtą yra priteisiant atsakovui A. J. L. statinius natūra, o ieškovei – piniginę kompensaciją iš atsakovo A. J. L. Šalių santykiai yra itin blogi, todėl, padalijus turtą natūra, kivirčai nesibaigtų visą likusį gyvenimą. Žemės sklypo naudojimosi tvarką galima nustatyti tik po to, kai bus atliktas gyvenamojo namo ir statinių atidalijimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu patenkino ieškinį, atmetė priešieškinį. Atidalino ieškovės 1/3 nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal L. P. paruoštą projektą, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto vienetus: ieškovei paskiriant gyvenamojo namo (plane pažymėto 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas 1-5 (11,62 kv. m), 1-6 (8,32 kv. m), patalpą mansardoje 1-9 (11,44 kv. m), iš viso 31,38 kv. m, leidžiant savo sąskaita užtaisyti duris iš patalpų 1-6 (8,32 kv. m) į patalpą koridorių 1-4 (2,64 kv. m), patalpoje 1-5 (11,62 kv. m) vietoje lango angos įstatyti duris, į mansardos patalpą 1-9 (11,44 kv. m) įsirengti liuką su pristatomomis kopėčiomis tarp perdangos iš patalpos 1-6 į 1-9, užtaisyti duris mansardoje iš patalpos 1-9 į patalpą 1-3; atsakovui A. J. L. paskiriant patalpas: 1-1 (17,76 kv. m), 1-2 (10,6 kv. m), 1-3 (12,59 kv. m), 1-4 (2,64 kv. m), 1-7 (16,87 kv. m), patalpas mansardoje 1-3 (1,42 kv. m), 1-11 (16,16 kv. m), 1-12 (12,45 kv. m), iš viso 89,07 kv. m; atsakovui A. J. L. paliko naudotis ūkinį pastatą 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą 3G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį 4I0b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą, kanalizacijos šulinį, kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); atidalino žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės pateiktą 2014 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ projektą, atidalinant ieškovei žemės sklypą, plane pažymėtą „B“, 7 291 kv. m ploto, atidalinant atsakovams A. J. L., E. P., K. P., R. K. sklypą „A“, 14 580 kv. m ploto, sklypui „S“, 16 kv. m ploto (įvažiavimas į sklypą), nustatė servitutą, nurodydamas, kad šiuo įvažiavimu atsakovai naudosis nemokamai.

Įvertinęs šalių pasiūlytus patalpų atidalinimo variantus, konstatavo, jog ieškovės pasiūlytas atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas nepažeistų šalių interesų pusiausvyros principo ir atsakovo teisių (CK 4. 80 straipsnio 1 dalis). Sprendė, kad ieškovės pasiūlytas patalpų atidalinimo variantas yra vienintelis, kurį įgyvendinus, šalys neturėtų bendro naudojimo patalpų. Nurodė, kad atsakovo atstovė ieškovei siūlė mansardą, tačiau į mansardą patenkama per bendro naudojimo koridorius ir laiptus, be to, atsakovai neteikė tokio atidalinimo projekto, todėl neaišku, ar įmanoma suformuoti tokį atskirą nekilnojamojo turto vienetą. Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu ieškovė sutiko ginčą spręsti kompromiso būdu ir siūlė, kad jai liktų tik patalpos 1-5 ir 1-9, tačiau atsakovo atstovai ir su šiuo variantu nesutiko, o tai, jog atsakovui nėra priimtinas nė vienas ieškovės siūlomas variantas, nesudaro pagrindo teigti, jog atidalijimas suformuojant atskirus nekilnojamus daiktus yra negalimas. Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, jog jam ieškovė paskyrė tik verandas, teismas nurodė, jog verandą 1-7 pasistatė pats atsakovas. Kritiškai vertino atsakovo atsiliepime nurodytą argumentą, jog ieškovė garbaus amžiaus, todėl negalės naudotis daiktu, patekdama į jį per liuką, kadangi pati ieškovė išreiškė norą naudotis palėpe būtent tokiu būdu. Pažymėjo, kad atsakovas, siekdamas paneigti ieškovės prie pradinio ieškinio pateiktą projektą, pateikė UAB „Erdvinė linija“ atliktą šio projekto įvertinimą, tačiau vėliau ieškovė pateikė pakeistą projektą, kuriame vietoj sraigtinių laiptų kitoje vietoje siūloma įrengti tik liuką. Sprendė, kad atsakovo atstovo teiginys, jog ir liuko angos darymas yra pavojingas, nes sijos gali būti supuvusios, yra tik jo spėjimas, nėra pateikta minėtą teiginį patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009), įvertinęs aplinkybes, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius atsakyme ieškovei nurodė, jog atskiras įvažiavimas į savo sklypo dalį negali būti rengiamas, atsakovas nepateikė daugiau svarių argumentų, kuo ieškovės siūlomas projektas pažeistų jo teises, sprendė, kad žemės sklypas atidalintinas pagal ieškovės pateiktą UAB „Žemėtvarkos darbai“ projektą. Atmesdamas atsakovo argumentą, kad ieškovės siūlomas žemės sklypo atidalinimo projektas netinkamas, nes ieškovė neprieis prie savo dalies priklausinių – ūkinio pastato, garažo, kiemo rūsio ir kitų kiemo statinių, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (civilinė byla Nr. 3K-7-466/2008) daikto atidalijimo procese esminę reikšmę turi pagrindinis daiktas, o antraeilio daikto, esančio priklausiniu, teisinis režimas gali būti nustatytas kitoks, negu jį turės pagrindinis daiktas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas A. J. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį bei patenkinti priešieškinį.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nepagrįstai spręsta, kad, atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės, buvo suformuoti du savarankiški nekilnojamojo turto objektai – du gyvenamieji namai. Atidalinta gyvenamojo namo dalis negali būti pripažinta savarankišku nekilnojamuoju daiktu – gyvenamuoju pastatu, kadangi neatitinka reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio pastatams. Minimalūs reikalavimai, keliami gyvenamiesiems pastatams, nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Naujai suformuotas nekilnojamojo turto objektas (ieškovei atidalintos patalpos) neatitinka šiame teisės akte nustatytų reikalavimų, nes neturi privalomo šachtinio vandens šulinio, individualių nuotekų tvarkymo sistemų, lauko tualetų, įrengtų vadovaujantis Mažų nuotekų kiekio tvarkymo reglamentu STR 2.02.05:2004, STR 2.07.01:2003, LAND 21-01, todėl negali būti įregistruotas viešajame registre. Jei nekilnojamasis daiktas neregistruotinas viešajame registre, jis nėra civilinės apyvartos objektas.

2. Neteisingai spręsta, kad ieškovės patekimas į antrame aukšte esančias patalpas pristatomomis kopėčiomis yra tinkamas. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 47.3 ir kiti punktai nustato galimybę patekti į antrą aukštą tik turėklus turinčiais laiptais, turėklų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,9 m, pakopos aukštis – ne didesnis kaip 20 cm, laipto pakopos gylis – ne mažesnis kaip 0,25 m. Kadangi šie klausimai sureguliuoti viešosios teisės normomis, L. P. teismo įtikinimas priešingai, leidžia daryti išvadą, kad teismo išvada, paremta tokiu aiškinimu, prieštarauja minėtam statybos techniniam reglamentui. Taip pat neatkreiptas dėmesys į tai, kad ankstyvesnėje proceso stadijoje ieškovė buvo pateikusi pasiūlymą statyti sraigtinius laiptus ir atsakovui A. J. L. pateikus argumentuotus prieštaravimus, kad dėl namo visiško nusidėvėjimo tokia rekonstrukcija techniškai negalima, pakeitė poziciją. Toks ieškovės pozicijos pasikeitimas šiuo klausimu turėjo būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Be to, neaišku, kaip kopėčiomis laipios 75 metų sulaukusi moteris.

Atsiliepimas

3. Nevertinta informacija, pateikta Kauno rajono savivaldybės 2014 m. kovo 24 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį, kuriame nurodyta, kad tik Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius atlieka statinių statybos projektų derinimą ir išduoda statybą leidžiančius dokumentus. Taigi ne L. P. kompetentinga rekomenduoti teismui leisti atlikti kapitalinio remonto darbus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis), o Urbanistikos skyrius, turintis teisę išduoti leidimą (pritarimą) tokiems darbams atlikti. Teismas turi teisę tikrinti išduoto leidimo (pritarimo) teisėtumą, bet negali pakeisti kompetentingos institucijos.

4. Neatsižvelgta, kad, nesant techninės galimybės suformuoti du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus, liko vienintelis atsidalijimo būdas, atsakovo J. A. L. asmeninėn nuosavybėn priteisiant namą natūra, o ieškovei priteisiant iš atsakovo J. A. L. piniginę kompensaciją. Atidalinant gyvenamąjį namą neatskirtas bendras naudingas plotas nuo gyvenamojo ploto, todėl atsakovui J. A. L. atiteko gyvenimui nepritaikytos verandos, o ieškovei gyvenamieji kambariai. Darant prielaidą, kad atidalijimas natūra galimas, pagal tenkančias dalis turėjo būti padalintos namo gyvenamosios patalpos, o po to kitos namo patalpos.

5. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šalintini teiginiai, kad 75 metų amžiaus ieškovei Vilniaus kolegijoje išduotas kvalifikacijos pažymėjimas, suteikiantis jaunojo ūkininko kvalifikaciją, kad asmuo, sunkiai nueinantis bent kiek ilgesnę kelio atkarpą, taps ūkininku, auginančiu vaistažoles, kad vaistažoles augins prie judrios magistralės, kur jų negalima auginti.

6. Neteisinga teismo sprendimo dalis dėl žemės sklypo padalijimo. Be gyvenamojo namo žemės sklype stovi ūkinis pastatas, garažas, kiemo rūsys, kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, tvora, kanalizacijos šulinys, kiemo aikštelė). Pagal patvirtintą planą visi statiniai lieka atsakovui J. A. L. priskirtame žemės sklype, tačiau, būdamas šių statinių bendraturčiu, jis jais galės tik naudotis, bet negalės jų valdyti ir jais disponuoti. Nėra aišku, koks šių statinių statusas yra po gyvenamojo namo padalijimo, nebeaiškus ieškovės santykis su nurodytu turtu. Kol ieškovė yra šių statinių bendraturtė, ji turi pareigą rūpintis turtu, o tą ji galės padaryti tik be pagrindo naudodamasi atsakovo A. J. L. žeme. Dėl to visiems statiniams turėjo būti suformuotas bendro naudojimo žemės sklypas. Nevertinta, kad kasacine tvarka nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-7-466/2008, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ir šios bylos ratio decidendi skiriasi. Be to, pasirinktas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas ginčo neišsprendė, o jį tik pagilino.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad pagal architektės L. P. paruoštą gyvenamojo namo atidalijimo projektą gyvenamasis namas padalijamas į du turtinius vienetus, atliekant paprastojo remonto darbus, kuriuos ieškovė atliks savo lėšomis. Žemės sklypo atidalinimo projektas atitinka šalims tenkančias nuosavybės dalis, ieškovei atidalinto žemės sklypo sąskaita užtikrinamas patekimas į atsakovų žemės sklypo dalį, ieškovė į savo gyvenamojo namo dalį gali patekti per jai atidalintą žemės sklypo dalį, atsakovui A. J. L. atidalinto žemės sklypo dalyje lieka visi jam priklausantys ir paskirti naudotis pastatai. Teismo patvirtintas nuosavybės atidalijimas nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, nuosavybės dalių ir užkerta kelią kilti ginčams ateityje. UAB „Žemėtvarkos darbai“ ir L. P. projektavimo įmonė yra atestuoti subjektai, apeliantas teisminio nagrinėjimo metu nesuabejojo jų kompetencija, nepateikė savo projektinių sprendimų. Jų kompetencija ir paruoštų projektų teisėtumu ir pagrįstumu nesuabejojo ir Kauno rajono savivaldybė. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Viebučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimai taikomi projektuojant naują namą, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą namą. Ieškovės pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose nuosavybės atidalijimas atliekamas paprastojo remonto būdu. Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 yra apibrėžtas statinio paprastojo remonto principas – nekeisti, nešalinti, nestiprinti ir nesilpninti statinio laikančiųjų konstrukcijų. Projektiniame pasiūlyme numatomi remonto darbai: liuko atvėrimas tarp balkių (sijų), pristatomos kopėčios – laiptai į mansardą, durų angų užtaisymas, durų įstatymas vietoje lango, laiptai prie durų iš lauko pusės. Visi atliktini darbai priskiriami paprastojo remonto statybos rūšiai. Apeliantas beveik visus minėtus darbus įvardija kapitaliniais darbais, nepateikdamas įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. Kauno rajono urbanistikos skyrius ieškovei išaiškino, jog nereikia derinimo ar leidimo paprastojo remonto darbams pagal specialisto (architekto) sudarytą projektą, nes projekto teisingumą ir teisėtumą lemia architekto kompetentingumas. Tik vykdant kapitalinius darbus, t. y. griaunant, keičiant patalpų erdves, griaunant ar statant priestatus prie namo, architekto projektą reikėtų derinti su Urbanistikos skyriumi. Apeliantą tenkina tik piniginis bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdas. Ieškovė atsisako ūkinių pastatų ir palieka juos apelianto asmeninėn nuosavybėn. Ieškovės nuomonė dėl ūkinių pastatų atitinka ir paties apelianto interesus bei pageidavimus, nes jis siūlo už pastatus ieškovei piniginę kompensaciją, o ji sutinka ūkinius pastatus palikti jo asmeninėn nuosavybėn be jokios kompensacijos. Atsakovas neleido žemės sklype ieškovei gręžti vandens gręžinio 2008 metais ir jai teko UAB „Handlita“ sumokėti sutarties netesybas. Kai galės naudotis namu, ieškovė padarys viską, ko reikia atskiro turtinio vieneto įregistravimui: nuotekų sistemas, lauko tualetus, detaliuosius planus ir šachtinį šulinį. Gyvenamojo namo ploto apeliantas gauna 9,24 kv. m daugiau. Šios ploto dalies vertė yra 1 058,39 Eur, o atsisakomų ūkinių pastatų 1/3 dalies – 469,67 Eur, todėl už 1 528,06 Eur sumą galima apšiltinti abi verandas. Ieškovė atsisako ir visų kiemo statinių, taip pat nepretenduoja į 1940 m. tėvo sodintą sodą. Nors ieškovei yra 75 metai, tačiau tai nereiškia, kad ji negali valdyti, naudotis ar disponuoti savo turtu. Ieškovė turi teisę dirbti pati, leisti dirbti vaikams, anūkams, tretiesiems asmenims. Ieškovė yra baigusi Vilniaus universitetą, įsteigusi Intensyvaus kalbų mokymo kursus, vadovauja firmai, skaito paskaitas, yra pakankamai aktyvi ir gyvybinga. Jaunojo ūkininko kvalifikaciją kiekvienas žmogus gali įsigyti nepriklausomai nuo jo amžiaus. Asmuo, norintis tapti ūkininku, turi išklausyti 300 akademinių valandų paskaitų ciklą, surinkti 10 įskaitų, atlikti praktiką ūkyje ir išlaikyti egzaminą.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui išėjus priimti procesinį sprendimą, pateikė naują įrodymą – Kauno rajono savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui, prašydama jį priimti, nurodydama, jog jis labai reikalingas. Teisėjų kolegija atnaujino bylos nagrinėjimą, suteikė galimybę atsakovui pateikti nuomonę dėl naujai pateikto rašytinio įrodymo, atsakovas jokios pozicijos dėl to neišreiškė. Įvertinus pateikto naujo įrodymo išdavimo laiką, jo reikšmę, teisėjų kolegija pateiktą naują įrodymą priima.

Dėl faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad ieškovei I. O. L. privatinės nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, kiemo rūsio, kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas, tvora, kanalizacijos šulinys, kiemo aikštelės), o atsakovui A. J. L. – po 2/3 minėtų statinių (1 t., b. l. 19–20). Ieškovei privatinės nuosavybės teise priklauso 7291/21871 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui A. J. L. – šio žemės sklypo 7290/21871 dalis, atsakovams E. P., K. P. – po 3645/43742 dalis minėto sklypo, atsakovui R. K. –3645/21871 sklypo dalis (1 t., b. l. 11–12). Ieškovė su atsakovu A. J. L. dėl naudojimosi statiniais ir žeme gera valia nesusitaria, todėl kreipėsi į teismą dėl turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovas A. J. L., nesutikdamas su ieškiniu, priešieškinyje prašė visus statinius priteisti jam, ieškovei iš atsakovo priteisiant 17 688,33 Lt piniginę kompensaciją; prašė nustatyti ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka atsakovas.

Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės atidalijimo.

Kolegija pažymi, kad įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijimas natūra geriausiai užtikrina maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą, nes jis leidžia visiškai, kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys, ar iš dalies, kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams, nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012; kt.). Bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Sprendžiant ginčą dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai pirmiausiai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2007). Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno bendraturčio ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Pažymėtina, kad pagrindinė įrodinėjimo pareiga tenka bendraturčiui, siekiančiam atsidalijimo. Jis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Tačiau bendraturčiai, prieštaraujantys atidalijimui ar siūlomam atidalijimo variantui, turi pagrįsti savo atsisakymą atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jie taip pat turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2014).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Apeliantas, nesutikdamas su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad nagrinėjamu atveju atidalijimas negalimas, nes negalima suformuoti dviejų nekilnojamojo turto objektų, turi egzistuoti objektyvios sąlygos nekilnojamojo daikto suformavimui atlikti, daiktui neturi būti padaroma žala, reikia vadovautis viešosios teisės normomis, o, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas šiomis taisyklėmis nesivadovavo.

Sutiktina su apeliantu, kad atidalijant natūra, suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009), o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Dar vienas reikalavimas įgyvendinant teisę atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės – prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti atidalintas natūra, gali būti suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai pagal ieškovės pateiktą atidalijimo projektą, kuris atitinka abiejų bendraturčių interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė apelianto siūlomo atidalijimo būdo priteisti jam visą turtą natūra, o ieškovei – tik kompensaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto siūlomas turto atidalijimo būdas vertintinas kaip neproporcingas ir neatitinkantis bendraturčių interesų pusiausvyros ir nuosavybės teisės apsaugos principų.

Apelianto teigimu, jo atidalinta gyvenamojo namo dalis neatitinka reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio pastatams. Visų pirma, Statybos techninis reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimų, nes neturi privalomų šachtinio vandens šulinio, individualių nuotekų sistemų, lauko tualetų ir pan., įrengtų vadovaujantis STR 2.02.05:2004 ir STR 2.07.01:2003, todėl negali būti įregistruotas viešajame registre. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimai taikomi projektuojant naują namą, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą namą (Reglamento 1 punktas). Tuo tarpu pagal ieškovės pateiktą L. P. personalinės projektavimo įmonės paruoštą projektą atidalijant namą į du turtinius vienetus būtų atliekamas paprastasis remontas (1 t., b. l. 125–130). Statinio paprastasis remontas – tai statybos rūšis, kurios tikslas atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai nesuremontuojant (Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 puntas; STR 1.01.08:2002 12 punktas). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 12 punkte išvardyti darbai, kurie patenka į šią statybos rūšį. Ieškovės numatomi atlikti darbai (liuko atvėrimas tarp balkių, pristatomos kopėčios - laiptai į mansardą, durų angų užtaisymas, durų įstatymas vietoje lango, laiptukų prie durų iš lauko pusės padarymas) patenka į šį punktą, o būtent – statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas (12.1 punktas); angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį (12.5 punktas); nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis (12.6 punktas); angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas (12.7 punktas); kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.12 punktas).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius atlieka statybos projektų derinimą ir išduoda statybą leidžiančius dokumentus, tačiau neturi pagrindo abejoti specialistų, paruošusių projektinius pasiūlymus, kompetencija. Tiek UAB „Žemėtvarkos darbai“, pagal kurios pateiktą projektą buvo atidalintas žemės sklypas, tiek L. P. projektavimo įmonė, pagal kurios rengtą projektą, nuspręsta atidalinti gyvenamąjį namą, yra atestuoti subjektai (1 t., b. l. 9, 13, 15, 127). Be to, apeliaciniam teismui ieškovė pateikė Kauno rajono savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui, todėl pašalintos visos kliūtys gyvenamojo namo atidalijimui ir dviejų naujų nekilnojamojo turto objektų suformavimui (Statybos techninis reglamentas STR1.12.08:2010 „Statinių naudojimo paskirties keitimas ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas“ 16–20 punktai).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas padalino bendrą plotą, todėl apeliantui atiteko nepritaikytos gyventi verandos, o ieškovei – kambariai. Kaip nustatyta byloje, ieškovei pagal bendrą namo plotą turėtų tekti 40,62 kv. m, tačiau pagal atidalijimo projektą jai tenka 31,38 kv. m, kas reiškia, kad apeliantai tenka 9,24 kv. m bendro ploto daugiau. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovei priskiriamų kambarių plotas namo pirmajame aukšte yra 19,94 kv. m. Tuo tarpu apeliantui atitenkančios virtuvės ir kambario plotas yra 23,19 kv. m. Pažymėtina, kad pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.14.01:1999 “Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka”, galiojusį projekto rengimo ir teisminio nagrinėjimo metu, virtuvės, kurių grindų plotas didesnis kaip 4 kv. m, priskiriamos prie kambarių. Kad virtuvės, didesnės kaip 4 kv. m, priskiriamos prie gyvenamųjų patalpų nustatyta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastrų duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 145.1.1.1 punkte. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad ieškovė visų kitų pastatų, kiemo statinių atsisakė. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, kolegija pritaria ieškovei, kad nėra pagrindo teigti, jog žmogus, gaunantis turto daugiau, negu jam priklauso, gali jaustis nuskriaustas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad iš sprendimo motyvuojamosios dalies turi būti pašalintas pirmosios instancijos teismo teiginys, keliantis, anot apelianto, „linksmą atspalvį“, kad 75 metų amžiaus ieškovei Vilniaus kolegijoje išduotas kvalifikacijos pažymėjimas, suteikiantis jaunojo ūkininko kvalifikaciją. Pažymėtina, kad tokio teiginio sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra, o toks įrašas padarytas aprašomojoje dalyje aprašant į bylą pateiktus dokumentus (2 t., 47).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad neteisinga sprendimo dalis dėl žemės sklypo padalijimo, nurodydamas argumentus dėl ūkinių pastatų ir kitų kiemo statinių. Pats apeliantas nurodo, kad ūkinis pastatas, garažas, rūsys, kiti kiemo statiniai yra jam priskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kadangi apeliantas yra 2/3 šių šio nekilnojamojo turto savininkas, pripažintina, kad sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina, nurodant, kad apeliantui pripažįstama teisė naudotis 1/3 dalimi aukščiau minėtų pastatų ir kitų kiemo statinių, nuosavybės teise priklausančių ieškovei, kuri išreiškusi norą visus ūkinius pastatus, bet kuria teisine forma atiduoti, padovanoti ar perrašyti brolio asmeninėn nuosavybėn. Įvertinus nurodytas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad ieškovė jai priklausančius minėtus pastatus palieka naudotis apeliantui, laikytina, kad jo teisės tiek naudotis minėtais pastatais, tiek žemės sklypu, nėra pažeidžiamos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reguliuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, todėl naikinti teismo sprendimą ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės prašymu priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už teisinę pagalbą sumokėjo 500 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį, kuria atsakovui A. J. L. palikta naudotis ūkiniu pastatu 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažu 3G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsiu 4I0b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu, tvora, kanalizacijos šuliniu, kiemo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nurodant, kad atsakovui A. J. L., kaip minėtų statinių 2/3 dalių savininkui, paliekama teisė naudotis ieškovei I.O. L. priklausančia 1/3 dalimi ūkinio pastato 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalimi garažo 3G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalimi kiemo rūsio 4I0b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalimi kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas, tvora, kanalizacijos šulinys, kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš A. J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), I. O. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.

Teisėjai Nijolia IndreikienėLeonas JachimavičiusVirginija Lozoraitytė