- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- e2YT-1014-446/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00633-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Kelmės rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai
- Advokatai
- Kristupas Kerutis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kelmės rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti pakeitimą santuokos sudarymo įraše.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. Š. prašo įpareigoti Kelmės rajono savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyrių pakeisti (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. 17 įrašytą jos pavardę iš „V.“ į „W.“.
Pareiškėja pareiškime ir jos atstovas teisme nurodė, kad pareiškėja R. Š. (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, Bad Nauheimo mieste susituokė su Vokietijos piliečiu H. G. W. ir po santuokos pasirinko vyro pavardę – W.. Šiuos faktus patvirtina išrašas iš santuokos registracijos akto Nr. E 157/2016. Kadangi pareiškėja Lietuvos Respublikos pilietė, todėl ji 2017 m. kovo 31 d. kreiptasi į Kelmės rajono savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyriaus civilinės metrikacijos poskyrį su prašymu jos santuoką įtraukti į apskaitą Lietuvos Respublikoje. 2017-03-31 išduotame santuokos sudarymo įraše Nr.17 pareiškėjos po santuokos sudarymo pasirinkta pavardė W. pakeista į pavardę V. Toks vokiškos pavardės W. pakeitimas santuokos sudarymo įraše į V. turi itin neigiamų padarinių. Vokiečių kalboje žodis „V." tariamas „F.", o žodis „W." tariamas „V.". Taigi, sutuoktinių pavardės tariamos bei rašomos skirtingai, o tai netoleruotina šeimos teisės požiūriu. Lietuviškas santuokos įrašas kelia painiavą ne tik asmeniniame bei šeimos gyvenime, bet ir trečiųjų asmenų atžvilgiu, kelia nepatogumų, rūpesčių, finansinių išlaidų. Pareiškėja gyvena Vokietijoje ir yra sudariusi darbo sutartį, yra mokesčių mokėtoja, turi banko sąskaitą, draudimą, ketina imti paskolą kaip R. W., o ne kaip V., nes Vokietijoje pareiškėjos pavardė po santuokos sudarymo yra įregistruota Welsch. Abu sutuoktiniai gyvena Vokietijoje ir jiems kyla dideli nepatogumai, nes kol galioja 2017-03-31 Lietuvoje sudarytas santuokos įrašas Nr. 17 pareiškėja neturi galimybės gauti naujo paso, kuriame būtų įrašyta jos pasirinkta santuokinė pavardė W. Negalėdama gauti paso su pavarde W., pareiškėja negali visa apimtimi įgyvendinti savo teisės pasirinkti sutuoktinio pavardę be to, trečiųjų asmenų, ypač Vokietijos tarnybų, bankų bei kitų asmenų atžvilgiu, pareiškėja patirs didelių nepatogumų, nes kasdieniam gyvenimui Vokietijoje svarbūs teisiniai, finansiniai, socialiniai ir kt. santykiai jau yra identifikuoti būtent W. pavarde. Atsisakymas rašyti pavardę su raide W neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio reikalavimų, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26-27 straipsnių nuostatas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teisme nuomonės nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad Teisingumo ministerija nepriėmė ginčijamo sprendimo pareiškėjos atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja civilinės metrikacijos įstaiga, esamas teisinis reguliavimas nėra ginčijamas, todėl teisingumo ministerija nėra tinkamas suinteresuotas asmuo šioje byloje.
Suinteresuotas asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuvių kalbos rašmenimis. Sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš pareiškėjos pateikto santuokos sudarymo įrašo matyti, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Bad Nauheimo mieste pareiškėja R. Š. (ikisantuokinė pavardė) susituokė su Vokietijos piliečiu H. G. W., po santuokos sudarymo R. Š. pasirinko sutuoktinio pavardę – W. Iš pareiškėjos pateiktų Vokietijos banko, darbo agentūros, gydymo įstaigos adresuotų pareiškėjai pažymų ir informacinių pranešimų matyti, jog Vokietijos įstaigose po santuokos sudarymo ji identifikuojama W. pavarde. 2017 m. kovo 31 d. pareiškėja pateikė prašymą Kelmės rajono savivaldybės teisės ir personalo skyriaus civilinės metrikacijos poskyriui prašymą dėl jos santuokos, sudarytos Vokietijoje, įtraukimo į apskaitą Lietuvos Respublikoje. 2017 kovo 31 d. santuokos sudarymo įraše Nr. 17, sudarytame Kelmės rajono savivaldybės teisės ir personalo skyriaus civilinės metrikacijos poskyryje, nurodyta, kad pareiškėjos pavardė po santuokos yra V., o jos sutuoktinio W.
Pareiškėja per savo atstovą kreipėsi į Kelmės rajono savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyriaus civilinės metrikacijos poskyrį su prašymu ištaisyti jos pavardę, nurodytą (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. 17, - „V.“ į pavardę, kurią ji pasirinko po santuokos sudarymo, - „W.“. Kelmės rajono savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyriaus civilinės metrikacijos poskyris, atsakydamas į pareiškėjos atstovo 2017 m. rugpjūčio 18 d. gautą prašymą dėl pavardės santuokos sudarymo įraše ištaisymo, nurodė, kad Kelmės rajono CM poskyryje yra saugomas R. Š. ir H. G. W. santuokos sudarymo įrašas Nr. 17, sudarytas 2017 m. kovo 31 d., kuriame vyro pavardė po santuokos sudarymo nurodyta W., žmonos – V. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais priebalsė „w“ sulietuvinta forma rašoma „v“, todėl santuokos sudarymo įraše Nr.17, sudarytame 2017 m. kovo 31 d. R. Š. ir H. G. W. Kelmės rajono CM poskyryje, žmonos pavardė po santuokos apskaitymo įrašyta V., o vyro - W. Kelmės rajono CM poskyris neturi teisinio pagrindo minėtame santuokos sudarymo įraše sutuoktinės pavardę įrašyti W.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus. Šie užsienio valstybėje įregistruoti ar patvirtinti civilinės būklės aktai įtraukiami į apskaitą civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi: a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba b) pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes) (2 punktas). 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.
Aptartų teisės normų visuma suponuoja išvadą, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis. Tačiau, teismas, spręsdamas ginčus privalo vadovautis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika bei Lietuvos Respublikos teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09) yra konstatavęs, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Tokiu būdu, situacija, kai dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kyla rimti administraciniai, profesiniai, asmeniniai nepatogumai, gali būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.
Pažymėtina ir tai, kad tokios praktikos laikomasi ir kitose analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo bylos Nr. 2-1677-391/2016, 2-53-727/2016, Nr. e2YR-20181-592/2016, Nr. e2YT-19864-934/2016, e2YT-14099-960/2017).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja sudarė santuoką su V. F. Respublikos piliečiu bei pasirinko vyro pavardę – W. Pareiškėja gyvena ir dirba V. F. Respublikoje, kurioje pareiškėja įvairiuose dokumentuose po santuokos sudarymo identifikuojama W. pavarde. Esant tokioms aplinkybėms, įtraukimas į apskaitą bei išduotas santuokos liudijimas ne pareiškėjos pasirinkta jos sutuoktinio pavarde – W., o lietuviškais rašmenimis įrašyta pavardė V. neabejotinai sukeltų pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, atsisakymas įrašyti pareiškėjos pavardę su raide W yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos liudijimo jos pasirinkta vyro pavarde W. Atsisakymas įtraukti į apskaitą pareiškėjos pasirinktą vyro pavardę su raide W, t. y. W., taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog nepatenkinus pareiškėjos pareiškimo dėl įpareigojimo atlikti pakeitimą santuokos sudarymo įraše, ištaisant pavardę, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms jos ir sutuoktinio pavardėms, prieštarautų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai, todėl pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.
Kadangi pareiškėja po santuokos sudarymo nėra pakeitusi pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose – pase, asmens tapatybės kortelėje, gyventojų registre ji įregistruota Š. pavarde, todėl šioje byloje pareiškėja nurodoma R. Š., o ne R. V., kaip klaidingai nurodyta teismui pateiktame pareiškime.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 516 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Įpareigoti Kelmės rajono savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyrių pakeisti (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. 17 įrašytą R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), pavardę po santuokos sudarymo V., įrašant pavardę W.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.