Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Pareiškimą grindė tuo, kad 2015 m. birželio 6 d. Šveicarijoje pareiškėja (Lietuvos pilietė) ištekėjo už B. M. Edwards, kuris yra Jungtinės Karalystės pilietis. 2016 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – Vilniaus miesto CMS) pateikė sprendimą Nr. A133-7730/16(2.4.1.38-TD1), kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl santuokos įtraukimo į apskaitą, pareiškėjos pavardės keitimo ir santuokos liudijimo išdavimo. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia pareiškėjos ir jos šeimos teises ir teisėtus interesus. Atitinkamai, skundžiamas sprendimas naikintinas, o Vilniaus miesto CMS įpareigotinas įtraukti pareiškėjos santuoką į apskaitą ir įrašyti pareiškėjos santuokos liudijime pareiškėjos pavardę “Edwards”, išduoti santuokos liudijimą. Gyventojų registro tarnybos duomenimis Lietuvoje yra registruotų asmenų (Lietuvos Respublikos piliečių), kurių pavardėse yra raidė „w“. Tokių pavardžių registravimas yra plačiai taikomas ir jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Atitinkamai, šiuo metu egzistuojantis ir pareiškėjai pritaikytas draudimas pakeisti pavardę su „W“ yra neproporcionali valstybės priemonė, kuri nėra tinkamas būdas užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą (kuris, registruojant pavardę su „W“ jokiu būdu nebūtų pažeistas). Pati Valstybinė lietuvių kalbos komisija pripažįsta, kad vardo rašyba šiuo atveju yra išimtinai teisinis klausimas, kuris turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į teisės aktus ir jų aiškinimą teismų praktikoje. Asmenvardžių rašybos išimtys ir draudimai niekaip negali būti susiję su viešąja tvarka, neva ginant susiformavusią lietuvių kalbos kalbinę kultūrą. Mano, kad Vilniaus miesto CMS atsisakymas pakeisti pavardę į „Edwards“ prieštarauja ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, tačiau tai yra taipogi grubus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio, 26 straipsnio, 27 straipsnio pažeidimas. Šiuo atveju Vilniaus miesto CMS atsisakymas tiesiogiai pažeidžia pareiškėjų šeimos privatų gyvenimą, o teisės aktų nustatyti apribojimai yra visiškai neproporcionalūs valstybės siekiamiems tikslams. Pareiškėja ir jos šeima yra diskriminuojami pilietybės ir kultūros pagrindu. Dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėjai ir jų šeima patiria nuolat daug nepatogumų. Pareiškėjų šeima pasinaudodama ES judėjimo laisve nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, gyvena ir dirba Šveicarijoje, todėl nuolat tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Turint skirtingus dokumentus su „Edwards“ ir „Edvards“ pavardėmis, pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos dvi tapatybės. Pareiškėja Šveicarijoje yra identifikuojama originalia pavarde. Neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas leisti pareiškėjai įregistruoti pavardę originalia forma pažeidžia pareiškėjos, jos šeimos privatų gyvenimą, teisę puoselėti savo kultūrą, kalbą, o taip pat juos diskriminuoja.

Išvada teikianti institucija byloje – Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę „Edwards“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 b. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 p. civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. Paaiškino, kad komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XXII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. birželio 13 d. Šveicarijoje, Ciuriche, pareiškėja I. K. sudarė santuoką su B. M. Edwards, pasirinko sutuoktinės pavardę po santuokos – „Edwards“ (e.b.l. 15-25). Iš pareiškėjos darbovietės rašto matyti, jog darbovietėje ji identifikuojama „Edwards“ pavarde (e.b.l. 11-13). Iš pareiškėjos pateikto paso nuorašo matyti, jog jame nurodyta jos pavardė – Krivošejevaitė (e.b.l. 14), o iš jos sutuoktinio paso nuorašo matyti, jog jame nurodyta Edwards pavardė (e.b.l. 28). 2016 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto CMS sprendimu Nr. A133-7730/16(2.4.1.38-TD1) dėl I. K. santuokos įtraukimo į apskaitą, nurodė, kad patenkinti pareiškėjos prašymo įtraukiant į apskaitą užsienyje sudarytą santuoką, jos pavardę po santuokos sudarymo įrašyti „Edwards“ neturi teisinių galimybių, priebalsė „W“ sulietuvinta forma rašoma „V“, taigi pareiškėjos pavardė gali būti rašoma Edvards, o jos sutuoktinio, užsienio valstybės piliečio, pavardė bus rašoma Edwards (e.b.l. 8-10).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame CK 3.282 straipsnyje buvo numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 11 punktas numatė, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. <...> Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaiko gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.

Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus. Šie užsienio valstybėje įregistruoti ar patvirtinti civilinės būklės aktai įtraukiami į apskaitą Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ (TAR, 2016-12-28, Nr. 2016-29705) patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (toliau – Nutarimas), 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi: a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba b) pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes) (Nutarimo 2 punktas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ nusprendė išaiškinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo (Žin., 1999, Nr. 2660-2662) motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostata „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostata „Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“ reiškia ir tai, kad, Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ nusprendė išaiškinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo (Žin., 1999, Nr. 90-2662) rezoliucinės dalies nuostata „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ inter alia reiškia, kad laikantis iš Konstitucijos, inter alia jos 14 straipsnio, kylančių reikalavimų gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja dar 2015 m. birželio 13 d. Šveicarijoje sudarė santuoką su užsienio valstybės piliečiu B. M. Edwards ir pasirinko vyro pavardę – „Edwards“. Šveicarijoje pareiškėja identifikuojama „Edwards“ pavarde, ką patvirtina pateiktas raštas iš pareiškėjos darbovietės. Lietuvos Respublikos piliečio pase yra nurodoma jos mergautinė pavardė – „Krivošejevaitė“, šiuo metu jos santuoka Lietuvoje nėra įtraukta į apskaitą. Kaip nurodė pareiškėja, jai gyvenant užsienio valstybėje skirtingų pavardžių įrašymas jos asmens dokumentuose sukelia nepatogumų keliaujant, kreipiantis į užsienio valstybių įstaigas ir organizacijas.