Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 59-148, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. C. buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 294 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat jis nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. 2018 m. gruodžio 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu buvo subendrintos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu bei Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir R. C. nustatyta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

(duomenys neskelbtini) pataisos namų pateiktais duomenimis, R. C. paskirtos bausmės vykdymo pradžia –2018 m. spalio 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. sausio 14 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus ½ bausmės suėjo 2020 m. spalio 15 d.; neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 10 dienai sudarė 1 metai 4 mėnesiai 4 dienos (asmens bylos 1 t. 1 d. b.l. 118).

(duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 59-148 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. C.. Komisija, priimdama šį sprendimą, atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė, taip pat nustatytą vidutinę smurtinio elgesio riziką pagal HCR-20 metodiką. Komisija savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistojo kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje, tokie kaip agresyvus elgesys, konfliktų sprendimo įgūdžiai, probleminių sričių identifikavimas reikalauja papildomos intervencijos. Esant alkoholio vartojimui, šių kriminogeninių poveikių įtaka destruktyviam elgesiui gali sustiprėti. Be to, 2020 m. rugpjūčio 5 d. už įvykdytą režimo ir drausmės pažeidimą nuteistajam buvo atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuo 2021 m. liepos 15 d. nuteistajam yra pakartotinai suteiktas leidimas išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisija konstatavo, jog nėra nuoseklios ir tvarios pažangos, reikalinga tęsti darbą su identifikuotomis probleminėmis sritimis, išlaikyti be pažeidimų įgytą teisę išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos arba be palydos (asmens bylos 1 t. 1 d. b.l. 118-119).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

R. C. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų. R. C. paskirtos ir neatliktos bausmės likutis šiai dienai 1 metai 2 mėnesiai 19 dienų laisvės atėmimo. Nuteistasis 2020 m. spalio 15 d. faktiškai atliko 1/2 dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymo pagrindų, numatytų BVK 158 straipsnyje, nėra. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ne mažiau svarbus ir materialusis kriterijus – pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo R. C. asmens bylą, daro išvadą, kad nuteistajam pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

R. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstomas ketvirtą kartą. Pirmus tris kartus kartą Komisija priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pateikė rekomendacijas dėl nuteistojo tolesnės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių (smurtinio elgesio rizikos) mažinimą ir programoje „Elgesys-pokalbis- pasikeitimas“. Vykdydamas Lygtinio paleidimo komisijos 2021 m. kovo 4 d. rekomendacijas nuteistasis pagal poreikį dalyvavo individualiose psichologinėse konsultacijose bei tikslinėse smurtinio elgesio korekcijai skirtuose užsiėmimuose „Išmokime gyventi be smurto“ (asmens bylos 1 t. 1 d. b.l. 118-119).

Socialinio tyrimo išvadoje R. C. charakterizuojamas patenkinamai: jis anksčiau Lietuvoje teistas penkis kartus (už nusikalstamas veikas nuosavybei, iš jų du kartus su smurtiniais elementais - plėšimus ), taip pat už grasinimą nužudyti, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal du nuosprendžius (už savavaldžiavimą, neteisėtą laisvės atėmimą, poveikį liudytojui, paskutiniu nuosprendžiu – už sunkų sveikatos sutrikdymą), nusikaltimai sunkėjo – nuo paprastų vagysčių iki smurtinių nusikaltimų. Iš viso jis penkis kartus atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosprendžių vykdymo metu buvo stebimos neigiamos nuteistojo nuostatos jo atžvilgiu taikytų reabilitacijos priemonių atžvilgiu: jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat du kartus lygtinis paleidimas, bet tai nemotyvavo jo laikytis įstatymų ir nebenusikalsti, paleistas lygtinai, jis nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų, todėl buvo grąžintas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus. Akivaizdu, kad bausmės švelninimo būdai nepasiekė savo tikslo – motyvuoti nuteistąjį pasitaisyti ir ateityje laikytis įstatymų bei visuomenės gyvenimo normų. R. C. teistumų skaičius, amžius pirmojo teistumo metu (21 m.), nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkėjimas, vis dažniau jose pasitaikantys smurtiniai elementai, praeityje pažeistos probacijos sąlygos, neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą.

R. C. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėse intervencinėse bei prevencinėse priemonėse: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Relaksacijos (atsipalaidavimo)“ 10 užsiėmimų cikle, psichoeudukacinėje programoje „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, elgesio pataisos programoje, „Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo programoje“, nuteistojo motyvaciją gydytis nuo priklausomybės stiprinančioje programoje „Įžanginė grupė“. Jis atlikdamas bausmę Vilniaus mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą, staliaus ir siuvėjo specialybes.

Teismas pripažįsta, kad nuteistasis turi pakankami gerą darbinę motyvaciją, turi mūrininko-betonuotojo specialybę, būdamas laisvėje vykdė individualią veiklą, dirbo statybose, yra turėjęs trumpalaikių darbinių santykių bendrovėse: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlikdamas bausmę jis taip pat nevengė darbo – savanoriškai atliko gerbūvio darbus, dirbo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose pagalbiniu darbininku, jam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų. Išėjęs į laisvę, R. C. ketina vėl vykdyti individualią veiklą. Taigi konstatuota, jog stebima teigiama dinamika išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje. Iš kitos pusės 2020 m. rugpjūčio 5 d. teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų jam buvo panaikinta dėl drausminio pažeidimo, atnaujinta tik 2021 m. liepos 15 d. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad perspektyvios mūrininko specialybės ir nuolatinio darbo ar veiklos turėjimas laisvėje nebuvo kriterijus, stabilizuojantis R. C. socializaciją, formuojantis vertybių sistemą, sulaikantis nuo nusikalstamų veikų darymo. Pastebima tendencija, kad jis nekūrė formalių darbo santykių vengdamas finansinių prievolių (skolų išieškojimo), teikė pirmenybę individualiai ar neformaliai veiklai, leidžiančiai nerodyti savo pajamų dydžio.

Bausmės atlikimo metu R. C. buvo du kartus baustas už drausminius nusižengimus: pirmą kartą 2019 m. kovo 15 d. už tai, kad skambino taksofonu, pasinaudodamas ne jam priklausančios telefoninės kortelės duomenimis (asmens bylos 1 t. 2 d. b.l. 29), antrą kartą baustas už itin šiurkštų pažeidimą – draudžiamų daiktų turėjimą, nes 2020 m. liepos 23 d. atlikus neplaninę kratą ūkinio aptarnavimo pagalbinėse patalpose, nuo kurios jis turėjo raktus, buvo rastas mobilus telefonas, kurį atidavė pats nuteistasis, taip pat rasta slėptuvė su joje buvusiais 2 USB laidais, WI-Fi maršrutizatoriumi, belaide ausine, mobiliuoju telefonu, 2 interneto modemais, spintelėje rastas mobilaus ryšio telefonas ir medicininio švirkšto adata (asmens bylos 1 t., 2 d. b.l. 64). 2020 m. rugpjūčio 21 d., 2020 m. rugpjūčio 23 d. fiksuoti drausmės pažeidimai – R. C. atsisakė būti jam paskirtame būryje, tačiau nuobauda nebuvo skirta (asmens bylos 1 t. 2 d. b.l. 77- 87). Šiuo metu galiojančių nuobaudų nėra. Bausmės atlikimo metu skatintas tris kartus už nepriekaištingą elgesį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (2019 m.), už geranorišką gerbūvio darbų atlikimą (2020 m.), paskutinį kartą 2021 m. birželio 8 d. už nepriekaištingą elgesį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis.

Nuteistojo skunde išdėstyti teigiami pokyčiai bei įsipareigojimai tinkamai integruotis į visuomenę, nenusikalsti ir laikytis įstatymų negali būti vertinami atsietai nuo aplinkybių, kad visgi R. C. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, jau buvo ne kartą paleistas lygtinai, žadėdamas keistis pats ir keisti gyvenimo būdą, bet to neįvyko, bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka, akivaizdžios pozityvios dinamikos jo elgesyje nenustatyta.

Susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina, jog nuteistojo R. C. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuo paskutinio pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo ji išliko vidutinė. Vertinant nuteistojo bausmės atlikimo ir elgesio istoriją, matyti, kad nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas nebuvo tolygus. Jei pirmoje bausmės atlikimo pusėje rizikos valdymo procese buvo stebimi teigiami rizikos pokyčiai, tai 2021 m. pradžioje buvo nustatytas rizikos įverčių padidėjimas nuostatų srityje, leidžiantis teigti, kad R. C. vis dar stokoja vidinių resursų priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones ir išlaikyti nuoseklią teigiamą elgesio dinamiką. Šiuo metu, nors stebima teigiama dinamika išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje, taip pat tikslinių intervencijų pagalba yra siekiama valdyti alkoholio vartojimo bei tam tikrus mąstymo ir elgesio kriminogeninius poreikius, tačiau lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritys reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų veiksmų. Taigi akivaizdi rizikos mažinimo pažanga visose srityse nestebima. Taip pat nustatyta ir vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika, socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas.

Socialinio tyrimo išvadoje akcentuota, jog nuteistojo gyvenimui būdinga socialinio atsakingumo ir struktūros stoka: didelė teisės pažeidimų istorija, neretai pažeidimai ar nusikalstamos veikos siejamos su alkoholio vartojimu, netinkamai pasirenkama aplinka – bendravimas su teistais asmenimis, pasidavimas jų įtakai. R. C. nėra kritiškas alkoholio įtakai jo gyvenime – teigia nesantis priklausomas nuo alkoholio ir yra įsitikinęs galintis kontroliuoti jo vartojimo įpročius. Tęstinis alkoholio vartojimas laisvėje gali didinti nusikalstamo elgesio pasireiškimo tikimybę. Polinkis minimizuoti praeities alkoholio vartojimo įpročius, tik patvirtina tai, kad nuteistasis dar neįžvelgia šio kriminogeninio veiksnio aktualumo nusikalstamo elgesio rizikos valdymui, reikšmingumo resocializacijos procesams, kelia abejonių, ar neįžvelgdamas šios problemos rimtumo nuteistasis, būdamas laisvėje, nepradės vartoti alkoholio ir lengvabūdiškai vertinti visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Vertinant nusikalstamo elgesio pobūdį, pastebimas polinkis nepasimokyti iš turėtos patirties, pateisinti savo nusikalstamą elgesį, sumenkinti vaidmenį, taip pat polinkis susidūrus su problema pasirinkti netinkamą jos sprendimo strategiją, nusikalstamam elgesiu būdinga instrumentinė agresija. Nors atliekant bausmę agresyvaus elgesio apraiškų nestebėta, tačiau laisvėje visos paskutinės nusikalstamos veikos yra smurtinės. R. C. pats pripažįsta, kad esant tam tikroms aplinkybėms, ir alkoholio įtakoje, jo elgesys gali tapti destruktyvus. Nors nuteistasis tikslinių intervencijų pagalba siekia valdyti alkoholio vartojimo bei mąstymo ir elgesio tam tikrus kriminogeninius poreikius, tačiau gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritys vis dar reikalingos nuteistojo tolesnių tikslingų veiksmų. R. C. socialinio tyrimo išvadoje ir skunde pabrėžia apie savo orientuotumą į šeiminius santykius ir darbinę sritį, bet stebimas jo pernelyg didelis pasitikėjimas sėkme, stokojama konkrečių žingsnių savo realistiniams siekiams realizuoti. Įvertinus šias jį charakterizuojančias aplinkybes, galimybes integruotis į visuomenę, duomenys nėra pakankami teismui daryti išvadą, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals.

Be to, pažymėtina, jog atsakomybės už savo nusikalstamas veikas prisiėmimas sietinas ne tik su deklaratyviu savo kaltės pripažinimu, bet apima ir pastangas pašalinti savo veiksmais padarytą žalą konkretiems nukentėjusiesiems. R. C. nusikalstamomis veikomis buvo padarytos turtinės žalos nukentėjusiesiems, priteisti ieškiniai, jie išieškomi priverstine tvarka, jo skolos pagal ieškinius sudaro apie 11 053,99 Eur, bet atlyginta labai nedidelė dalis: iš darbo užmokesčio išskaičiuota 835,04 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų – 41,97 Eur, savanoriškai sumokėjo apie 60 Eur, atlikdamas po 5 Eur įmokas per mėnesį. Kaip minėta socialinio tyrinio išvadoje, laisvėje stebima tendencija vykdyti veiklą, nerodančią jo pajamų dydžio, vengiant savo finansinių įsipareigojimų. R. C. ir toliau ketina laikytis tokio pat elgesio modelio -vykdyti individualią veiklą. Savo skunde jis neišreiškė nuostatos siekti greitesnio žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, į pirmą vietą iškelia savo ir šeimos interesus

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog nuteistojo R. C. atžvilgiu nenustatyta įstatyme numatyta sąlyga, būtina lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui- o būtent akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šios teismo išvados nepaneigė nuteistojo skundo argumentai. Teismas sutinka su nuteistuoju, kad byloje yra teigiamai R. C. charakterizuojančių aplinkybių – jis palaiko ryšius su savo šeima (žmona, tėvais, vaikais broliu), turi gyvenamąją vietą – grįš gyventi pas sutuoktinę ir mažametę dukrą, nėra socialiai atsiskyręs, geba megzti ir palaikyti įvairaus pobūdžio sąveikas, atlikdamas bausmę mokėsi, dirbo, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Kita vertus, šios aplinkybės, įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, nepaneigia nuteistojo pavojingumo bei polinkio nusikalsti ir nesudaro pagrindo teigti, jog, išėjęs į laisvę, jis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo netaikymo R. C. taip pat buvo vieninga.

Nuteistasis skunde nurodė eilę procedūrinių pažeidimų, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Jis teigė, kad galimai Komisijos nutarimas priimtas ne jo atžvilgiu, nes jame nurodyta ne jo gimimo data. Teismas sutinka, kad tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek Nutarime klaidingai nurodyti jo asmens kodas ir gimimo data, tačiau teismo vertinimu tai yra tiesiog rašymo apsirikimo klaida. Kitos Nutarime nurodytos faktinės aplinkybės – jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių esmė, faktinės bausmės atlikimo aplinkybės nesudaro pagrindo teismui abejoti tinkamu nagrinėjamo subjekto nustatymu. Be to pareiškėjas skunde neginčija, kad nutarime nurodytos kitos faktinės aplinkybės liečia būtent jo asmenį.

R. C. skundžiasi, kad jis rinko dokumentus dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, o Komisija net nesvarstė intensyvios priežiūros taikymo galimybės. Pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį lygtinai paleidžiami taikant intensyvią priežiūrą tik nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, atliekantys bausmę už labai sunkius nusikaltimus, ar nuteistieji atliekantys bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat intensyvi priežiūra taikoma tiems nuteistiesiems, kurie gali būti lygtinai paleisti pagal BK 157 straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse ir jie sutinka su intensyvios priežiūros taikymu. R. C. lygtinis paleidimas svarstomas BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o ne BVK 157 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat jau yra suėjęs lygtinio paleidimo taikymui reikalingas nustatytos bausmės atlikimo dalies terminas, todėl netaikytinos ir BVK 157 straipsnio 4 dalies nuostatos. Vadinasi Komisija neturėjo pareigos svarstyti intensyvios priežiūros taikymo galimybės ir pagrindų, tai buvo jos teisė, bet ne pareiga. Nepaisant to, Komisija tyrė intensyvios priežiūros taikymo galimybę, nes ji yra aptarta socialinio tyrimo išvadoje. 2021 m. rugpjūčio mėnesį gautas atsakymas iš Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus, kad gali būti taikoma intensyvi priežiūra (duomenys neskelbtini), nuteistasis su tuo supažindintas (asmens bylos 1 t. 2 d. b.l. 119).

Taip pat nuteistasis nurodė procesinį pažeidimą, kad jo Lygtinio paleidimo svarstymo posėdis įvyko vėliau nei per šešis mėnesius nuo paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo. Šis argumentas neatitinka tikrovės. Nuteistasis nepagrįstai terminą pradeda skaičiuoti nuo Komisijos posėdžio datos (2021 m. vasario 26 d.), kuriame buvo svarstytas jo ankstesnis lygtinis paleidimas. Pagal BVK 164 straipsnio 6 dalį pakartotinis svarstymas dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dienos. Ankstesnis Komisijos nutarimas dėl R. C. lygtinio paleidimo buvo priimtas 2021 m. kovo 3 d. (asmens bylos 1 t 1 d. l. 92-94). Pagal BPK 100 straipsnio 1 dalies nuostatas, skaičiuojant terminą neįskaitoma diena, kuria prasideda terminas. Taigi pakartotinio lygtinio paleidimo terminas šiuo atveju pradedamas skaičiuoti nuo 2021 m. kovo 4 d. ir paskutinė jo diena yra 2021 m. rugsėjo 3 d. Iš skundžiamo Nutarimo turini matyti, kad pakartotinis R. C. lygtinio paleidimo svarstymo posėdis įvyko 2021 m. rugsėjo 3 d., tai yra nepažeidžiant nustatyto 6 mėnesių termino.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2021 m. rugsėjo 10 nutarimas Nr. 59-146, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išnagrinėjus visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti nuteistojo R. C. skundo dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 10 nutarimo Nr. 59-146 panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.