Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 288 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkinamas.

Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą. Taigi teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. spalio 22 d. procesiniai dokumentai, t. y. ieškovės ieškinio ir jo priedų kopijos, teismo pranešimas, buvo išsiųsti atsakovei ieškinyje nurodytu atsakovės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2021 m. lapkričio 5 d. procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, nes adresatas jų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. 2021 m. lapkričio 15 d. teismui patikrinus Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad ieškovės ieškinyje nurodytas atsakovės adresas sutampa su registruotos (duomenys neskelbtini) buveinės, o taip pat ir su (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. D. gyvenamosios vietos adresu, todėl 2021 m. lapkričio 16 d. procesiniai dokumentai, t. y. ieškovės ieškinio ir jo priedų kopijos, teismo pranešimas, buvo pakartotinai išsiųsti atsakovei buveinės ir direktoriaus gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 17 d. atsakovei taip pat buvo išsiųstas elektroninis laiškas su paklausimu dėl procesinių dokumentų gavimo elektroniniu paštu, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakymas į laišką gautas nebuvo, procesiniai dokumentai atsakovei buvo laikomi įteiktais 2021 m. lapkričio 29 d. CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka išsiuntus juos juridinio asmens buveinės adresu ir laikant įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė niekada nėra gavusi jokių teismo dokumentų. Atsakovė, neturėdama žinių apie vykstantį teismo procesą, neturėjo galimybių pateikti atsiliepimo į ieškinį ir atsikirtimų dėl pareikšto reikalavimo. Elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bendrovė gavo teismo elektroninį laišką, ar sutinka, kad teismo procesiniai dokumentai būtų siunčiami elektroniniu paštu ir prašoma apie sutikimą informuoti iki 2021 m. lapkričio 18 d. Minėtas elektroninis paštas yra nebenaudojamas, ir minėtą elektroninį laišką atsakovė perskaitė tik jau praėjus kuriam laikui. Nors laiškas perskaitytas pavėluotai, tačiau atsakovė nedavė sutikimo gauti teismo procesinius dokumentus elektroniniu paštu, todėl visi teismo dokumentai turėjo būti siunčiami registruota pašto siunta.

Taigi nagrinėjamu atveju keliamas procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tinkamumo klausimas. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

Procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, nurodė, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas).

Tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą už akių, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas, nes priešingu atveju būtų neveiksmingas šio instituto egzistavimas ir neproporcingai apsunkinama procese aktyviai dalyvaujančios šalies padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 32 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovei procesiniai dokumentai buvo siunčiami CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. juridinio asmens buveinės adresu, ir nors atsakovė pareiškime nurodė, kad procesinių dokumentų negavo, tačiau atsakovė teismui duomenų apie juridinio asmens buveinės pasikeitimą nepateikė. Atsakovė pareiškime pripažino, jog elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gavo teismo elektroninį laišką, ar sutinka, kad teismo procesiniai dokumentai būtų siunčiami elektroniniu paštu ir prašoma apie sutikimą informuoti iki 2021 m. lapkričio 18 d. Nors atsakovė nurodė, kad minėtas elektroninis paštas yra nebenaudojamas, tačiau atsakovės teigimu, minėtą elektroninį laišką atsakovė perskaitė, tačiau tik jau praėjus kuriam laikui. Atsakovė teigia, kad nedavė sutikimo gauti teismo procesinius dokumentus elektroniniu paštu, todėl visi teismo dokumentai turėjo būti siunčiami registruota pašto siunta. Teismas pažymi, kad tiek 2021 m. spalio 22 d., tiek 2021 m. lapkričio 16 d. procesiniai dokumentai, t. y. ieškovės ieškinio ir jo priedų kopijos, teismo pranešimas, buvo išsiųsti atsakovei registruotos (duomenys neskelbtini) buveinės adresu ir buvo laikomi įteiktais 2021 m. lapkričio 29 d. CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Atsakovės nurodyti argumentai dėl elektroninio pašto naudojimo bei nesutikimo gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu nepaneigia aplinkybės, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažinti, jog teismo procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti tinkamai, nėra pagrindo (CPK 122 straipsnio 2 dalis, 123 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Teismas išnaudojo prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus atsakovei, todėl įvertinęs pateiktus duomenis, sprendžia, jog atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės, byloje nesant kitų įrodymų, sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovei apie teisme iškeltą civilinę bylą buvo pranešta tinkamai.

CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių nėra apeliacinis skundas, nes neperkelia bylos nagrinėjimo į aukštesnės instancijos teismą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti neatvykimo į teismo posėdį (atsiliepimo į ieškinį pateikimo) padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalis nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, gali naikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, jeigu pareiškimo turinys leidžia teismui konstatuoti, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių arba pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog 2021 m. balandžio 14 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog V. V. toliau skleidė išorinę reklamą su turiniu „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šio nusižengimo V. V. skirta 40 Eur bauda. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė nėra atsakinga už išorinės reklamos įrengimą. V. V. savo iniciatyva ir rizika ėmėsi atsakovės reklamavimo ir yra atsakinga už neteisėtos reklamos naudojimą.

Atsakovės nurodytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu 2021 m balandžio 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. buvo surašytas kitoje administracinio nusižengimo byloje. Teismas priėmė sprendimą už akių remdamasis (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 27 d. Administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, jog 2021 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovė skleidė išorinę reklamą neturėdama galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Kauno savivaldybės teritorijoje. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu. Iš atsakovės pareiškimo turinio teismas neturi pagrindo spręsti, jog priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, ar gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovės pasyvumą, netinkamą savo procesinių teisių įgyvendinimą. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, iš anksto nurodyti priežastis ir pateikti įrodymus, bei informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovė, kaip viena iš proceso šalių, privalo būti aktyvi ir ginti savo teises bei interesus. Kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka, tačiau atsakovė gindama savo interesus nebuvo pakankamai rūpestinga ir aktyvi. Tik tokiu atveju, jeigu šalis įrodo, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių ir yra svarbių aplinkybių bei įrodymų, keliančių abejonę dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, priimtas sprendimas už akių gali būti panaikintas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės pareiškimą (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimas už akių paliekamas galioti.

CPK 80 straipsnio 3 dalis numato, jog už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Teismui priėmus atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nagrinėjant rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, nustatyta, jog atsakovė už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesumokėjo įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės valstybei priteistinas 45 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 3 dalis, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 86 straipsnis, 100 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsniu, 288 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovės (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 45,00 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.