Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Neringa Lipeikienė, I. K., uždaroji akcinė bendrovė „Rome Law“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos faktinės aplinkybės

Dėl antstolės veiksmų (ne)teisėtumo

Motyvuojamoji dalis

16. Pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010).

17. Bylose dėl antstolio veiksmų gali būti nagrinėjami ne bet kokie vykdomosios bylos šalių ar suinteresuotų asmenų reikalavimai, o tik tie, kuriuose yra reiškiami konkretūs materialines teisines pasekmes galintys sukelti reikalavimai dėl konkrečių antstolio atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, skolininkas ar kitas suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, siekia apginti savo teisę, kurią pažeidžia antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Materialusis teisinis rezultatas, kurio siekia skundą dėl antstolio veiksmų padavęs asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu – antstolio konkretaus veiksmo panaikinimas ar įpareigojimas atlikti konkretų veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021).

18. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį, šia tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Skundą antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

19. Taigi, pagal CPK 510 straipsnį gali būti skundžiami tokie antstolio procesiniai veiksmai (ar atsisakymas juos atlikti), kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas antstolei pateikė 2025 m. liepos 28 d. skundą, kuriame prašė antstolės pateikti papildomą informaciją apie vykdymo procese atliekamus veiksmus, susijusius su vykdymo išlaidų apskaičiavimu, bei atlikti perskaičiavimus. Antstolė 2025 m. rugpjūčio 4 d. atsakyme į paklausimą Nr. S-25-02-32289 pateikė atsakymus į skolininko paklausime (skunde) nurodytus prašymus. Teismo vertinimu, antstolės atsakymas į pareiškėjo paklausimą (skundą) nėra atsisakymas atlikti procesinį veiksmą ar antstolės procesinis veiksmas, kuriuo buvo išspręstas konkretus vykdomosiose bylose kilęs klausimas, prašymas ar pan., kuris sukeltų tam tikras teisines pasekmes. Taigi, antstolės 2025 m. rugpjūčio 4 d. atsakymas į paklausimą Nr. S-25-02-32289 negali būti laikomas patvarkymu CPK 613 straipsnio prasme, kadangi nesukuria jokių teisių ir pareigų.

22. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.).

23. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas turi nutraukti civilinę bylą, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Priešingu atveju, teismui priėmus ir išnagrinėjus tokį reikalavimą, asmens teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bylos dalis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti antstolės 2025 m. rugpjūčio 4 d. atsakymą į paklausimą Nr. S-25-02-32289, pateikti konkrečius, paskaičiavimais pagrįstus atsakymus, nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalis).

24. Pareiškėjas pateiktu skundu taip pat prašo: 1) panaikinti 2025 m. liepos 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-25-62-30420 – išieškotas sumas paskirstyti skolos padengimui; 2) užtikrinti, kad išmokomis dengiamas atlygis antstoliui mažintų apskaičiuotą bendrą išieškotiną antstolio atlygio sumą. Išieškotą 22,97 Eur sumą, kuri užfiksuota kaip išieškota antstolio atlygio suma, minusuoti iš bendros išieškotinos antstolio atlygio sumos; 3) minusuoti papildomas vykdymo išlaidas iš skolininko už 2025 m. liepos 22 d. patvarkymą Nr. S-25-62-30425 „Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas“.

25. Antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punktas).

26. Pagal CPK 609 straipsnio nuostatas vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos; išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalis). Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis).

27. CPK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 610 straipsnio 2 dalis).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priverstinio vykdymo procesas prasideda jau tada, kai vykdomasis dokumentas yra pateikiamas antstoliui ir užvedama vykdomoji byla, taip pat kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai, – ir skolininkas, ir išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, pagal kurią skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik būtinosios ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

29. Prašydamas panaikinti 2025 m. liepos 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-25-62-30420 ir išieškotas sumas paskirstyti skolos padengimui, pareiškėjas skunde iš esmės nenurodo jokių argumentų, dėl ko nesutinka su minėtu patvarkymu ir kaip, jo manymu, minėtas patvarkymas pažeidžia pareiškėjo teises. Taip pat nenurodyti jokie argumentai, pagrindžiantys antstolės veiksmų neteisėtumą paskirstant išieškotas lėšas minėtu patvarkymu. Pažymėtina, kad vien tik nesutikimas su antstolės atliktais veiksmais, nenurodant nesutikimo argumentų, nėra pagrindas tenkinti prašymą. Todėl prašymas panaikinti 2025 m. liepos 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-25-62-30420 ir išieškotas sumas paskirstyti skolos padengimui atmetamas kaip nepagrįstas.

30. Pareiškėjas taip pat prašo užtikrinti, kad išmokomis dengiamas atlygis antstoliui mažintų apskaičiuotą bendrą išieškotiną antstolio atlygio sumą, o išieškotą 22,97 Eur sumą, kuri užfiksuota kaip išieškota antstolio atlygio suma, minusuoti iš bendros išieškotinos antstolio atlygio sumos, bei minusuoti papildomas vykdymo išlaidas iš skolininko už 2025 m. liepos 22 d. patvarkymą Nr. S-25-62-30425 „Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas“. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo gaunamos pajamos neužtikrina galimybės dengti skolas, todėl ypač svarbus teisingas ir pagrįstas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, tačiau pareiškėjas skunde nenurodo, kaip, jo manymu, antstolės atlikti procesiniai veiksmai, susiję su vykdymo išlaidų apskaičiavimu, prieštarauja vykdymo išlaidų apskaičiavimui taikomoms teisės normoms. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolė 2025 m. rugpjūčio 4 d. atsakymu į paklausimą išaiškino pareiškėjui vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarką. Pareiškėjas nepateikė skaičiavimų, nepagrindė savo skundo motyvų aiškiomis aplinkybėmis, teisės normomis, jog antstolė viršija savo įgaliojimus netinkamai atlikdama skaičiavimus, nustatydama vykdymo išlaidų dydį ar pan. Pareiškėjas iš esmės neįrodinėjo, kaip konkrečiai antstolė, atlikdama vykdymo išlaidų apskaičiavimą, netinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas. Iš pareiškėjo skundo turinio nėra aišku, kodėl pareiškėjas prašo minusuoti papildomas vykdymo išlaidas iš skolininko už 2025 m. liepos 22 d. patvarkymą Nr. S-25-62-30425, kadangi iš vykdomosios bylos duomenų nėra matyti, kad už šio dokumento parengimą antstolė būtų apskaičiavusi vykdymo išlaidas. Įrodymų, kad antstolė, apskaičiuodama vykdymo išlaidas, pažeidė įstatyme numatytą vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarką, nėra.

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

32. Teisme 2025 m. rugsėjo 8 d. pakartotinai gautas pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 8 d. skundas dėl antstolės veiksmų. Pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, dėl ko pakartotinai teikia šį dokumentą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pakartotinai teikiamą dokumentą atsisakytina priimti ir jis grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 513 straipsniu,

nutaria:

nutraukti civilinės bylos dalį pagal pareiškėjo V. K. skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimą panaikinti antstolės Neringoss Lipeikienės 2025 m. rugpjūčio 4 d. atsakymą į paklausimą Nr. S-25-02-32289, pateikti konkrečius, paskaičiavimais pagrįstus atsakymus.

Kitą pareiškėjo V. K. skundo dėl antstolės veiksmų dalį atmesti.

Atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui pareiškėjo V. K. pateiktą dokumentą (DOK-131287).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.