Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-14 · Administracinė byla Nr. AS-492-752-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Iv-959-189/2012Sprendimas · 2012-01-19Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Iv-959-189/2012Nutartis · 2012-04-12Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2012-04-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-14
Bylos Nr.
AS-492-752-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01755-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
Prokurorų profesinės sąjungos, R. Č., R. K., T. B.
Atsakovas
Generalinei prokuratūrai
Administracinė byla Nr. AS492-752/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01755-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Prokurorų profesinės sąjungos, R. Č., R. K. ir T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Prokurorų profesinės sąjungos, R. Č., R. K. ir T. B. skundą atsakovui Generalinei prokuratūrai dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjai Prokurorų profesinė sąjunga, R. Č., R. K. ir T. B. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė teismui skundą (b. l. 1–4) ir patikslintą skundą (b. l. 36–39), kuriais prašė panaikinti: 1) Generalinio prokuroro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. P-585 „Dėl Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės R. K. laikino perkėlimo esant tarnybiniam būtinumui“; 2) Generalinio prokuroro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. P-586 „Dėl Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. laikino perkėlimo esant tarnybiniam būtinumui“; 3) Generalinio prokuroro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. P-589 „Dėl Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. laikino perkėlimo esant tarnybiniam būtinumui“.

Skunduose pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti: 1) Generalinio prokuroro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. P-585 „Dėl Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės R. K. laikino perkėlimo esant tarnybiniam būtinumui“; 2) Generalinio prokuroro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. P-586 „Dėl Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. laikino perkėlimo esant tarnybiniam būtinumui“; 3) Generalinio prokuroro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. P-589 „Dėl Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. laikino perkėlimo esant tarnybiniam būtinumui“ galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi (b. l. 41–42) pareiškėjų Prokurorų profesinės sąjungos, R. Č., R. K. ir T. B. patikslintą skundą priėmė, tačiau atmetė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė objektyvių argumentų ir nepagrindė jų įrodymais, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas ar pasunkėtų.

II.

Pareiškėjai Prokurorų profesinė sąjunga, R. Č., R. K. ir T. B. padavė atskirąjį skundą ir prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir šį prašymą tenkinti.

Atskirajame skunde akcentuoja, kad pareiškėjus R. Č., R. K. ir T. B. į kitas pareigas nutarta perkelti laikinai – t. y. 6 mėnesiams, todėl nesustabdžius ginčijamų įsakymų galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas būtų negalimas, nes jie jau būtų realiai įvykdyti – prokurorai nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. būtų perkelti į kitas pareigas ir jas atliktų, t. y. priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas būtų negalimas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau jos nesusiejo su pareiškėjų argumentais, neatsižvelgė į motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjai nepateikė argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Paaiškina, kad įvertinus ginčijamų įsakymų pobūdį – pareiškėjai perkeliami skubiai ir laikinai, akivaizdu, kad pareiškėjams atlikus pareigas teritorinėse prokuratūrose, o teismui pripažinus įsakymus neteisėtais, nebūtų galima atkurti ankstesnės padėties, nes įsakymai būtų įvykdyti ir nebeliktų paties teisminio ginčo. Nesustabdžius ginčijamų įsakymų galiojimo, jie realiai galėtų sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, gali būti neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Skundžiama 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė pareiškėjų skundą ir atsisakė tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (1 p.), išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas (2 p.) ir ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Pareiškėjai iš esmės inicijuoja ginčą dėl administracinių aktų, kuriais nuspręsta juos laikinai perkelti iš Alytaus rajono apylinkės prokuratūros į Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrą ir pirmosios instancijos teismo prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą) – sustabdyti ginčijamų Generalinio prokuroro įsakymų galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymo netenkino konstatavęs, jog pareiškėjai neįrodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas ar pasunkėtų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Nors paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau šios bylos specifika lemia tai, kad šioje byloje iš esmės sutampa galimo (pareiškėjų pageidaujamo) teismo sprendimo rezoliucinė dalis ir pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – tai yra pareiškėjai siekia, kad Generalinio prokuroro įsakymai dėl pareiškėjų perkėlimo iš vienos tos pačios pakopos prokuratūros į kitą nebūtų įvykdyti. Todėl vertindama, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėjų kolegija turi preliminariai įvertinti byloje esančius įrodymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tokio pobūdžio bylose taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir gali sutapti su byloje pareikštais reikalavimais, tačiau tai nereiškia, kad taikydamas tokią priemonę teismas pasisako dėl bylos esmės, taip pat kad dėl tokios priemonės taikymo būtų pagrindas abejoti bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu.

Preliminariai įvertinusi šioje bylos stadijoje byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjai nepateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų akivaizdų faktinį ginčijamų aktų nepagrįstumą, todėl teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šioje byloje taikyti pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje byloje taikymas galėtų neproporcingai suvaržyti Generalinio prokuroro teisę perkelti prokurorus į lygiavertes pareigas (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 36 straipsnio 3 dalis), kas galėtų suponuoti ir viešojo intereso pažeidimą.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų Prokurorų profesinės sąjungos, R. Č., R. K. ir T. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRičardas PiličiauskasDainius RaižysVirginija Volskienė