Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16692-2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

E. P. skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju E. P. nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, paskirtos už tai, kad jis 2023 m. birželio 22 d., 21.29 val., vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (po paklaidos 0,52 promilių), taip pat vairavo neprisisegęs saugos diržo. Šioje byloje ginčas kilo ne dėl pačių nusižengimų padarymo fakto ar jų teisinės kvalifikacijos, paskirtos baudos dydžio, paskirtos administracinio poveikio priemonės draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai taikymo termino, o dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo termino. Pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti arba jos visai neskirti. Skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas tiek, kiek to prašoma skundu.

Patikrinęs byloje surinktus administracinėn atsakomybėn traukiamo E. P. kaltės įrodymus, teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra įrodyta, jog E. P. 2023 m. birželio 22 d., 21.29 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas nevlaivus, kai nustatytas 0,52 prom. girtumas, buvo neužsisegęs saugos diržo. Taip pažeidė KET 14 ir 196 punktus. Už tai jis pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį.

ANK 422 straipsnio 5 dalies administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skunde prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais yra grindžiamas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymas ar paskirtos šios poveikio priemonės termino sutrumpinimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo nustatytas 0,52 promilių neblaivumas, kuris viršija ANK 422 straipsnio dispozicijoje numatytą minimalią neblaivumo ribą (0,4 promilių). Iš karto po įvykio ir teismo posėdžio metu E. P. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, labai gailėjosi. Tai institucijos nutarime tinkamai įvertina, kaip E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš E. P. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad pareiškėjas ankščiau nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau ankščiau buvo baustas už greičio viršijimą bei kitus nešiurkščius administracinius nusižengimus (b. l. 11-18). Pareiškėjas nurodė, jog vairuotojo teisės yra reikalingos dėl darbo, dirbdamas turi važiuoti į objektus, susitikti su klientais, pridėjo tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 6-9). Taip pat prie skundo pridėta ir darbuotojo charakteristika, kurioje E. P. yra charakterizuojamas teigiamai, taip pat charakteristikoje darbdavys pažymi E. P. bendravimą su klientais, kas patvirtina pareiškėjo teiginį, jog vairuotojo teisės yra reikalingos lankyti klientus (b. l. 21). Vykdydamas individualią veiklą (duomenys neskelbtini) įrengime, E. P. teigia taip susiduriantis su neigiamomis pasekmėmis, kadangi negali reikalingos įrangos pristatyti nesinaudodamas automobiliu (b. l. 20). Neturint teisės vairuoti susiduria ir su finansiniais sunkumais kadangi pagrindinėje darbovietėje buvo sumažintas atlyginimas, o pareiškėjas turi finansinių įsipareigojimų banke (b. l. 23-34). E. P. turi (duomenys neskelbtini) vaiką, kurį reikia vežti į (duomenys neskelbtini) (b. l. 84-86), (duomenys neskelbtini) (b. l. 87-88). Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, jog yra vienintelis galintis pasirūpinti močiutės atvežimų į (duomenys neskelbtini) (b. l. 105-118), bei kas savaitę ją lankyti „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 101-103).

Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skunde pateiktus argumentus, Institucijos atsiliepimo argumentus, teismo posėdyje pareiškėjo nurodytus paaiškinimus bei E. P. asmenybę yra pagrindas teigti, jog šis nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis pareiškėjo gyvenime, padarytas susiklosčius atsitiktinėms aplinkybėms ir nerodo jo neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, eismo saugumo reikalavimus. Teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti E. P. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bet paliekant administracinio poveikio priemonę draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisių atėmimo, pareiškėjui nėra teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjas, vairuodamas automobilį neblaivus, pasielgė itin neatsakingai ir lengvabūdiškai bei turėjo suvokti, kad savo veiksmais daro administracinį nusižengimą, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad, pasak pareiškėjo, jis nesijautė neblaivus.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas, pirmiausia, reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija taikoma. Negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo; bausmės neišvengiamumas. E. P. skunde nurodytos aplinkybės – būtinybė vairuoti transporto priemonę dėl darbinių funkcijų atlikimo ir galimybė netekti darbo neturint teisės vairuoti, taip pat neturint teisės vairuoti transporto priemones sukeliamų nepatogumų buityje (apsunkinta galimybė vežioti vaikus, rūpintis močiute) – nėra išskirtinės, ir pačios savaime nelaikytinos atsakomybę švelninančiomis, o ir pažeidėjui jos buvo žinomos nusižengimo darymo metu. Aplinkybė, kad jis, nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo bei savo artimųjų padėtį, yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Teismo vertinimu, buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu. Be to, kaip minėta, ANK 422 straipsnio 6 dalis numato privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Visgi teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju sprendžia, kad E. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui kartu taikant ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Teismo nuomone, yra pagrindas E. P. atžvilgiu taikyti 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir iš dalies sušvelninti paskirtą nuobaudą. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir tai, kad E. P. nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą administracinį nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu, o skunde išdėstyti faktai ir aplinkybių visuma rodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasimokė iš savo padaryto administracinio nusižengimo, savo pavojingą elgesį įvertino kritiškai, teismo posėdyje išreiškė nuoširdų gailestį dėl savo padarytų nusižengimų bei nebus linkęs jo pakartoti, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti E. P. skundą iš dalies ir jam skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) sutrumpinti iki 3 mėnesių. Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminą palikti nepakeistą. Teismo manymu, už administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį skirtinas 3 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bus pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai, t. y. neabejotina, kad kartu taikant ir administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – 12 mėnesių, E. P. patirs pakankamas neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Taigi Institucijos nutarimas yra keičiamas dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės termino.

Pagal ANK 686 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Esant nustatytam teisiniam reguliavimui, E. P. išaiškintina, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, šiuo atveju, skaičiuotinas nuo 2023 m. birželio 22 d., t. y. nuo dienos, kai buvo priimtas Vilniaus apskrities VPK sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 77).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

E. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16692-2023 dalį, kuria E. P. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams – ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti E. P., kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. birželio 22 d.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.